Žymos archyvas: euroskeptikai

VDU Politikos ir diplomatijos fakulteto vadovybė pabūgo susitikimo su Vokietijos parlamento nariais? (video) (10)

Alkas.lt koliažas

Gruodžio 4-5 dienomis Lietuvoje, lankysis oficiali Vokietijos parlamento Bundestago narių delegacija, atstovaujanti dešinįjį politinį sparną – konservatyvi, euroskeptiška Vokietijos politinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD).

Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ svečiai iš Vokietijos perskaitys pranešimus apie Europos sąjungos ir ją sudarančių Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video) (12)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autoriaus pageidavimu skelbiame pilną, be kupiūrų, straipsnio versiją

Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus

Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo: Skaityti toliau

M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? (5)

 Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? | Alkas.lt nuotr.

Jungtinė Karalystė tarė savo žodį. Ji išstoja iš Europos Sąjungos. Nebe už kalnų 2017-ųjų metų Prancūzijos prezidento rinkimai. Nors ligšiol visais būdais siekta marginalizuoti euroskeptiškąjį Nacionalinį frontą, vis dažnėjantys imigrantų išpuoliai jo pergalę daro vis labiau tikėtina. Į sceną žengia Marina Le Pen.

Vienas pirmųjų veiksmų, kuriuos ji žada padaryti – surengti Jungtinės Karalystės Breksito pavyzdžio referendumą dėl Prancūzijos išstojimo iš Europos Sąjungos. Kai kas ją jau praminė madam Freksit. Jei Le Pen pergalę galima būtų vertinti kaip Rusijos įtakos sustiprėjimą Europos mastu, tai Freksitas šią Skaityti toliau

V. Sinica. Kokią Europą rinksimės? Britų referendumo pamokos (9)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Šiemet dar nebuvo svarbesnės žinios už britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Visoje ES ji sutikta su dideliu ir pagrįstu liūdesiu, nusivylimu ir pykčiu. Tačiau reaguoti reikėtų ne emocijomis, o išvadomis. Nemažai dalykų, kurie daug kam tapo akivaizdūs po britų pasitraukimo, būtų galėję padėti to išvengti, jei būtų suvokti ir įgyvendinti anksčiau.

Elitų ir masių atotrūkis

Ekonomiškai „Brexit“ (Br – santrumpa nuo Britain, exit reiškia išeiti, – Alkas.lt)  yra vienareikšmiškai žalingas ir neigiamų pasekmių turėsiantis įvykis. Neigiamų pasekmių jis turės ir britų vidaus politikai bei šalies Skaityti toliau

Kodėl Didžiosios Britanijos referendumas naudingas visai Europai? (0)

 Jonas Urbanavičius | asmeninė nuotr.

„Prieš birželio 23 d. vyksiantį referendumą dėl Didžiosios Britanijos likimo Europos Sąjungoje (ES) politikai, politologai, teisininkai, ekonomistai išsakė visas nuomones dėl galimo poveikio šalies ekonomikai ar ES vienybei, jei laimėtų „Brexit“ šalininkai. Gal tik nebuvo paminėję, jog laimėjus pasitraukimo iš Sąjungos rėmėjams, politikos mokslų studijų programų dėstytojai turės peržiūrėti studijų programų turinį, o studentai – mokytis iš naujo, nes ryšiai su Didžiąja Britanija taps ES išorės santykių dalimi“, – atkreipia dėmesį Kauno technologijos universiteto Europos instituto lektorius Jonas Urbanavičius. Skaityti toliau

O. Hamilton. „Padėtis Lenkijoje“ – naujajame Europos atpirkimo ožyje (4)

Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Šilardo / MTI nuotr.

Kai kuri nors Europos Sąjungos šalis išsirenka tautišką ar euroskeptišką vyriausybę, Europos Parlamentas ragina nedelsiant ištirti „padėtį“ toje šalyje. Pavyzdžiui, kai 2010 metais Vengrijos Ministru Pirmininku tapo Viktoras Orbanas, Europos Parlamentas surengė diskusiją dėl „padėties Vengrijoje“. Orbano partija Fidesz* žinoma kaip konservatyvi ir ginanti tautinį suverenumą. Kai Orbanas demokratiškai, dviejų trečdalių dauguma buvo išrinktas į Vengrijos Parlamentą**, jis gavo įgaliojimus reformuoti valstybės institucijas, kurios komunistams valdant buvo pasidariusios korumpuotos ir inertiškos. Kai jis ėmėsi šiuos lūkesčius įgyvendinti, Europos Parlamento buvo apkaltintas siekiąs diktatūros ir todėl priešus teisėsaugos institucijose keičiąs draugais. Parengtoje Skaityti toliau

P. Gylys. Graikijos „nukryžiavimas“ – Europos projekto pabaigos pradžia? (13)

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Nesu iš besalygiškai adoruojančių Vakarus, nes ir ten matau nemenkas problemas. Visgi stebint tai, kas vyksta Vakarų viešojoje erdvėje, mane karts nuo karto apima juodas, na, tiek to – baltas,  pavydas.

Nors iš prigimties ir pagal auklėjimą nesu pavyduolis, tačiau pavydžiu Vakarų visuomenėms jų žiniasklaidos. Taip, ir ten esama nemažų informacinių šiukšlynų. Vadinasi, ir ten, ne tik pas mus, dalis žurnalistų dirba viešosios erdvės šiukšlinimo darbus. Vietoj to, kad tą erdvę skaidrintų, švarintų. Bet, kita vertus, ten esama ir tikros, rimtos žurnalistikos, aukšto lygio analitinių darbų bei publikacijų. Ten daugiau ir pliuralizmo, Skaityti toliau

D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi? (2)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Skaitydami stenkitės palyginti: koks politikų vaidmuo, jų aktyvumas, siūlomų priemonių gausa ir arsenalas, visuomenių galimybės, jų suinteresuotumas, aktyvumas ir atsakomybė. Kurioje šalyje politikai dirba patys, o kur numeta darbus vykdomosioms struktūroms? Kurioje jų politikai ir visuomenės yra vienoje barikadų pusėje?

Lietuvoje – kapų tyla

Ir tikrai, kam Lietuvai referendumai, jeigu jos nedėkingi gyventojai apie gerėjantį savo gyvenimą gali sužinoti iš bankų ekonomistų prognozių ir net tiesiogiai iš Prezidentės ar Premjero lūpų, jeigu patys to gerumo nejaučia ar nesupranta? Taip yra ramiau, greičiau, patogiau ir pigiau. Tokią pat padėtį turime ir kovos su emigracija fronte. Skaityti toliau

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės tautininkai nušlavė eurofederalistus (video) (17)

Marin Le Pen | stopkadras

Gegužės 25 d. vykusių Europos Parlamento rinkimų staigmena tapo tautinių partijų pergalė Prancūzijoje ir Jungtinėje karalystėje. Prancūzijos antiimigracinė, euroskeptiška tautinė partija Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) pirminiais duomenimis gavo atitinkamai 25 ir 27 nuošimčius balsų!

Išankstiniais skaičiavimais  Nacionalinis frontas turėtų gauti trečdalį Prancūzijai priklausančių Europos Parlamento vietų, tai yra maždaug 23-25 mandatus. Prancūziją EP iš viso atstovauja 74 nariai. Skaityti toliau

V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių? (12)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Įsitraukdamas į vis aktualesnius debatus apie galimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų išpildymą politologas Vladimiras Laučius paskelbė tekstą, kuriame visus nepritariančius Valdemaro Tomaševskio reikalavimų tenkinimui drąsiai įvardijo dirbančiais Kremliui.Tokie kaltinimai Lietuvoje jau virsta įprastais, tačiau jų nereikėtų tyliai praleisti pro ausis. Skaityti toliau

D. Stancikas. Ar žemės pardavimas taps rinkimų klausimu? (29)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Niekas rimtai nežiūrėjo į parašų rinkėjus dėl referendumo šaukimo – 300 tūkst. privalomų parašų skaičius su visom tom kvailai perteklinėm biurokratinėm normom (be asmens kodo, dar reikia nurodyti savo tikslų adresą, būtinai savo ranka ir pan.) yra akivaizdžiai per didelis 3 milijonų valstybei. Todėl taip ir atrodė – šis sumanymas beviltiškai žlugs, kaip ir tie iki šiol buvę n-niolika senesnių bandymų.

Vytautas Landsbergis primena,  kad, rodos, 1995 metais buvo surinkti parašai referendumui dėl žuvusių banko indėlių atkūrimo. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautininkai Europos parlamente (44)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Patriotinių jėgų dalyvavimas Europos Parlamente turi dvi funkcijų grupes. Pirmoji – saugoti ir stiprinti nacionalinį valstybingumą, užkertant kelią Europos Sąjungos virsmui į valstybę. Antroji – drauge, bendromis jėgomis spręsti visai Europai ir kiekvienai jos šaliai atskirai svarbius klausimus, atstovaujant savoms, tautinėms ir bendražmogiškoms vertybėms. Dėl šių priežasčių dėsningas tautininkų jungimasis į šią supranacionalinę struktūrą nuo pat pirmųjų jos veiklos dešimtmečių.

1979 m. tautiniai radikalai su euroskeptiniais konservatoriais sudarė 20% Europos Parlamento, 1984 m. tautinių radikalų, tautinių konservatorių ir euroskeptinių konservatorių Skaityti toliau

Prancūzijoje pirmąkart populiariausi nacionalistai – Nacionalinis Frontas (1)

Nacionalinio fronto pirmininkė Marine Le Pen

Spalio 10 dieną paskelbtais apklausos duomenimis, Nacionalinis frontas, politiniame spektre užimantis tolimos dešinės pozicijas, šiuo metu yra populiariausia partija Prancūzijoje. Rinkėjai savo paramą šiai politiniai jėgai išreiškė ir neseniai pietinėje šalies dalyje vykusiuose tarpiniuose rinkimuose: antrajame ture ji surinko 53,9 procento balsų. Visa tai aiškiai rodo, jog partija išgyvena milžiniško pakilimo laikotarpį.

Spalio pradžioje Prancūzijos gyventojų buvo klausiama, už ką jie ketina balsuoti kitų metų gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą. Nors euroskeptiškai nusiteikusios partijos šiuose rinkimuose Skaityti toliau

J.Panka. Eurorealisto žvilgsniu: Lietuva Europos sąjungoje ir Austrijos akibrokštas (9)

Julius Panka

Šiomis dienomis Lietuvos politikos sluoksniuose ir visuomenėje kilo sumaištis, naujiena vejasi naujieną. Austrijoje sulaikytas labai intensyviai Lietuvos ieškomas nusikaltėlis, vienas iš svarbiausių įtariamųjų Sausio 13-osios byloje.

Perskaitęs šią naujieną ne vienas lietuvis nudžiugo – pagaliau ši byla pasistūmės į priekį, pagaliau į Lietuvos teisėsaugos rankas paklius dar vienas sovietinis budelis. Tačiau po kelių valandų, Maskvai pagrūmojus piršteliu, Austrijos teisėsauga paleidžia nusikaltėlį laisvėn. Skaityti toliau