Žymos archyvas: Europos Žmogaus Teisių Teismas

V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą? (12)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama prisidėti kviečiami visi piliečiai ir visos politinės partijos, kurioms tai yra proga parodyti savo pagarbą arba abejingumą valstybinės kalbos statuso Skaityti toliau

V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau

V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą (8)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Politiniai vėjai nešioja gandus, jog dar gegužę Seimas balsuos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto palaiminto Vardų ir pavardžių įstatymo, kuriuo bus įteisinta asmenvardžių rašyba pasuose nevalstybine kalba. Seniai išsakyti argumentai, kodėl būtų klaida įteisinti šiuos Valdemaro Tomaševskio partijos reikalavimus, išdėstyta ir kodėl dauguma argumentų už nelietuvišką asmenvardžių rašybą yra melagingi.

Politikai tai ignoruoja, o visuomenės dauguma ir be straipsnių supranta tokio sprendimo žalą ir jam kategoriškai nepritaria. Artėjant lemtingam balsavimui verčiau pažvelkime, kaip išmoningai visuomenę ir patį Seimą kvailina Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – LLRA reikalavimus išpildančio projekto šalininkai. Skaityti toliau

Gabrieliaus Bumbulio Norvegija nebeatiduos (3)

dagbladet.no nuotr.

Lietuvos piliečių, iš kurių Norvegijoje buvo atimti vaikai, mėginimai teisinėmis priemonėmis kovoti su norvegų institucijomis dėl savo vaikų atsimuša kaip į sieną.

Dar kovą nepilnamečio Lietuvos piliečio Gabrieliaus močiutė, kuriai nustatyta berniuko globa, padedama Lietuvos vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateikė Norvegijai prašymą dėl jo grąžinimo į Lietuvą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl neteisėto vaiko išvežimo ir grąžinimo į Lietuvą.

Tarnybos pateiktais duomenimis, gegužės 7 d. Norvegijos atsakinga institucija atsisakė priimti ir nagrinėti nepilnamečio Gabrieliaus močiutės prašymą. Skaityti toliau

V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių? (12)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Įsitraukdamas į vis aktualesnius debatus apie galimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų išpildymą politologas Vladimiras Laučius paskelbė tekstą, kuriame visus nepritariančius Valdemaro Tomaševskio reikalavimų tenkinimui drąsiai įvardijo dirbančiais Kremliui.Tokie kaltinimai Lietuvoje jau virsta įprastais, tačiau jų nereikėtų tyliai praleisti pro ausis. Skaityti toliau

N. Venckienė. Kiek standartų galioja Lietuvoje? (29)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Kažkodėl jau seniai įprasta sakyti, kad mūsų šalyje galioja dvejopi standartai. Šis įprotis vertinant įvairias, ypač politines situacijas, rodo, kad Lietuvoje ne viskas yra gerai su elementaria aritmetika. Tų standartų realiame gyvenime yra gerokai daugiau.

Pavyzdžiui, vienas mūsų teisingumo standartas buvo taikomas senjorui, kuris krautuvėje tyčia ar netyčia nesusimokėjo už keliolikos centų vertės maišelį. Žmogus atsidūrė teisme ir tik Apvaizdos dėka nebuvo įkištas į Lukiškes. Skaityti toliau

Moteris laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme (2)

„Wikipedia“ nuotr.

Kovo 26 d., Europos žmogaus teisių teismas priėmė pirmąjį sprendimą byloje prieš Lietuvą dėl smurto šeimoje.

Teismas pripažino, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi nukentėjusios nuo smurto moters apsaugos, neištyrusi smurto šeimoje atvejo ir nepatraukusi smurtautojo atsakomybėn, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtiną kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą.

Pareiškėją byloje „Valiulienė prieš Lietuvą“ atstovavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Skaityti toliau

Ar Europos Sąjungos valstybėse egzistuoja gimdymo namuose praktika? (3)

Gimdymai namuose | gimimas.lt nuotr.

Kai nuolat girdimos prieštaringos kalbos apie gimdymą namuose, verta paskaityti Seimo Parlamentinių tyrimų departamento surinktą informaciją apie gimdymo namuose praktiką kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Štai keletas citatų.

Nyderlandai. Nyderlandai yra vienintelė Vakarų Europos šalis, kurioje namuose gimdo daugiau kaip 32 procentų gimdyvių. Tokį aukštą procentą nulėmė tradicijos ir valstybės politika bei šiuo metu veikianti gimdymų sistema, kuri skirstoma į 3 lygius. Pirminiam gimdymo lygiui priklauso mažos rizikos grupės moterys, kurios gimdo namuose Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Socialdemokratai gal mėgins grąžinti demarkacinę liniją? (9)

Kadras iš lenkų propogandinio filmo apie Vilniaus „atsiėmimą“ | youtube.com

Kai per televiziją kalbančios galvos su užsidegimu ima aiškinti apie lenkų tautybės piliečių pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose ir dvikalbius gatvių užrašus, pagalvoji, ar tai strateginis ir šiuo metu svarbiausias Lietuvos klausimas pradedant dirbti naujai Vyriausybei. Tarsi vyksta porinkiminis pasirodymas, kas aršiau tuo klausimu pasisakys, atrodytų, protingų žmonių, bet… Čia imi ir susimąstai, ar jie kada nors skaitė Lietuvos Konstituciją, ar žino, kad Lietuva turi Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, ar suvokia, koks Konstitucinio Teismo išaiškinimas buvo priimtas pavardžių rašybos klausimu ir kas jame parašyta. Kaip žmonės sako, tarsi kažkada buvo girdėję kažkurioje bažnyčioje skambinant bet… Skaityti toliau

Žmogaus teisių ekspertai sukritikavo Kriminalinės žvalgybos įstatymą (2)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vilnius, spalio 9 d. Europos žmogaus teisių konvencijos taikymą Seime nagrinėję žmogaus teisių ekspertai spaudos konferencijoje sukritikavo spalio 2 d. Seimo priimtą „Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą“.

„Panašių įstatymų galiojimo geografinė teritorija labai panaši į buvusios SSRS žemėlapį, o jo efektyvumas kovojant su nusikalstamumu yra abejotinas“, – sakė šiuo metu Europos Tarybą žmogaus teisių klausimais konsultuojantis ekspertas Dovydas Vitkauskas, ilgametis Europos Žmogaus Teisių Teismo vyriausiasis teisininkas. Skaityti toliau

A.Endriukaitis. Ar E.Kusaitė įžeidė prokurorus J.Laucių ir M.Dūdą Strasbūro teismo požiūriu? (6)

Algirdas Endriukaitis | N.Balčiūnienės nuotr.

Prokurorų J. Lauciaus ir M. Dūdos pažymos apie jų neteistumą

Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš pirmininko Arūno Kisieliaus, narių Jurgitos Mačionytės ir Pavelo Frolovo 2012-06-28 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos Aušros Valinskienės 2012-04-10 nuosprendį, kuriuo Eglė Kusaitė pripažinta kalta pagal LR BK 290 straipsnį ir nuteista 10 minimalaus gyvenimo lygio dydžio bauda (1300 litų). Minimas straipsnis numato valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.

Šiuo atveju nukentėję buvo prokurorai Justas Laucius ir Mindaugas Dūda. Skaityti toliau

N. Venckienė. Stankūnaitė prieš Lietuvą. Bus ginamasi ar bandoma įteisinti neteisingumą? (215)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Vakar, 2012 m. liepos 24 d., buvo išplatintas pareiškimas, jog L.Stankūnaitė didina reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme. Šiuo metu L.Stankūnaitė pageidauja daugiau nei pusės milijono litų iš mūsų valstybės.

Teisminiai procesai dėl mano brolio a.a. Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenamosios vietos problemų persikėlė į Strasbūrą. Ką lems šie institucijų sprendimai: tiesą ar dar vieną manipuliaciją tiesa? Žingsnį link demokratinių žmogaus teisių grindimo ar dar vieną korumpuotų asmenų prasismelkimą į struktūras, kurios savo veiklą siekia remti europietiška teisine praktika? Skaityti toliau

Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Katynės žudynės yra karo nusikaltimas (0)

Balandžio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 1940 metais Katynėje sovietinių budelių įvykdytos Lenkijos karininkų žudynės yra karo nusikaltimas. Tačiau jis nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą. Teismas nutarė, kad „kreipęsi į Teismą išgyveno dvigubą traumą: karo metais prarado savo artimuosius ir daugiau nei 50 metų negalėjo sužinoti tiesos apie jų mirtį“.

„Teismas daro išvadą, kad masinis Lenkijos karo belaisvių sušaudymas yra karo nusikaltimas, kadangi sovietų valdžia turėjo laikytis įprastinės tarptautinės teisės, kurios dalis buvo humaniškas elgesys su karo belaisviais ir draudimas juos žudyti“, – sakoma EŽTT sprendime. Skaityti toliau