Lietuva dažniausiai didžiuojasi savo istorijos puslapiais, kuriuos šiandien įnirtingai stengiasi suniekinti Maskvos propaganda. Tačiau paskutinį lietuvių karių bandymą 1944 m. sustabdyti antrąją sovietų okupaciją nutyli ne tik Rusija.
Jo nenori prisiminti nė Lietuvos valdžia. Sedos kautynės sugriauna Kremliaus pasaką, kad prieš 75 metus lietuviai su gėlėmis sutiko „vaduotojus iš hitlerininkų jungo“ raudonarmiečius. Skaityti toliau
„Respublikos“ savaitės akiratyje – senovės baltų religijos išpažinėjai romuviečiai. Jų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad būtų pripažinta jos teisė turėti Lietuvos valstybės pripažintos religijos statusą.
Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis skelbia, jog valstybė pripažįsta 9 religijas – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, evangelikų reformatų. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo.
„Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, Skaityti toliau
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei 6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Skaityti toliau
Europos Parlamentas (EP) ragina Rusijos valdžią nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius, tarp jų ir Kryme sulaikytus Ukrainos piliečius.
Ketvirtadienį priimtoje EP rezoliucijoje (458 balsai už, 89 prieš, 80 susilaikė) reikalaujama „nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus neteisėtai ir savavališkai sulaikytus Ukrainos piliečius tiek Rusijoje, tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“, tarp jų Sacharovo premijos laureatą Olegą Sencovą bei Krymo totorių aktyvistus. Savo ruožtu EP „toliau visapusiškai remia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintoje jos teritorijoje“, taip pat pabrėžia neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo svarbą. Skaityti toliau
Senovės baltų religinė bendrija Romuva, nesutikdama su birželio 27 dieną Seimo priimtu sprendimu nepripažinti šios bendruomenės, kviečia pasirašyti peticiją, raginančią persvarstyti priimtą sprendimą, ir žada savo teises ginti Europos Žmogaus teisių teisme.
Antradienį Romuvos išplatintame kreipimęsi į visuomenę teigiama, kad Seimo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai pripažintos bendrijos statuso prieštarauja galiojantiems teisės aktams, kurių kriterijus bendrija atitinka. „Svarstant šį klausimą buvo pateiktos Seimo Teisės komiteto, Kultūros komiteto ir Skaityti toliau
2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl tos pačios lyties sutuoktinio teisės gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu yra reikšmingas ne tik seksualinėms mažumoms. Šis nutarimas labai svarbus ir visiems Lietuvos piliečiams, nes šis nutarimas verčia mus kiekvieną susimąstyti, ar mūsų mintys ir įsitikinimai nėra valdomi pasenusiomis ir reakcingomis tiesomis, kurių vieta istorijos sąvartyne.
KT nutarimo 31.3 punkte aiškiai pasakyta, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais… ką nors diskriminuoti. Skaityti toliau
Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai marksistine filosofija. Šiandieninė Europos Sąjungą grindžianti doktrina yra jų abiejų samplaikos rezultatas, todėl tikslu ir teisinga, Skaityti toliau
Pasaulyje, kuris yra tikras, praėjo dar metai. Čia galioja paprastumas, sveikas protas, svajonės ir neviltis. Žmonės juokiasi ir apkabina vaikus, sveikinasi, ilsisi, būna neteisūs ir lanko vieni kitus. Rytoj vėl į darbą.
O marionečių teatre, stebinčiame mus pro ekranus, smilkalų kvapas ir užkulisiuose bruzdesys. Scenoje dar grikši dirbtiniai sąnariai ir laidų pluoštais ateina komandos, sukiojasi stiklo akys, juda kramtymo, ryjimo ir kalbos padargai. Plastikinės lėlės kalba ir kalba. Skaityti toliau
Prieš penkerius metus Lietuvą supurtė siaubą varanti byla.
Lietuvoje dešimtmečiais klesti gerai organizuotas nelegalių gimdymų namuose verslas!
Veikia sekta, prekiaujanti tik gimusiais kūdikiais! Dėl sektos veiksmų miršta kūdikiai, kai kurie dingsta: nustatyta, kad šeši namie gimę vaikai yra dingę iš Lietuvos, vienas gyvena Rusijoje, kitas Jungtinėse Valstijose, dar kelių buvimo vieta nežinoma. Kai kurie sektos nariai užsiima net hanibalizmu! Skaityti toliau
Buvę diplomatas, Seimo narys, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis, bandydamas atsikirsti mano, kaip „Romuvos“ vaidilos, atsakui į Jo rašinį (keistoku pavadinimu „Perkūnas ar Jėzus“? „Perkūnas“, – atsakė Karbauskis“), vėl pažeria krūvą melagingų kaltinimų Senojo baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“.
Jau pirmomis rašinio „Pasitinkam popiežių? (Atsakymas pseudopagonims)“ eilutėmis Ž. Pavilionis pareiškia apie Lietuvoje prasidėjusį naują Žalgirio mūšį prieš Skaityti toliau
Praėjusią savaitę driokstelėjo. Bet ne Vilniuje, kur laukėme Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) išvadų, bet Strasbūre, kur sprendimą paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
Tik pats NSGK pirmininkas Vytautas Bakas ir „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis rimtai vertina komiteto išvadas – senų failų, ne kartą atrajotų faktų neišanalizuotą ir nesusistemintą rezgalą, kuris politikams suteikė dingstį darsyk bjauriausiai išsipravardžiuoti, vienus maišyti su dumblais, kitus iškelti į padanges, nors visi nudrėbti iš to paties molio. Skaityti toliau
Lietuvoje ir Rumunijoje praeitame dešimtmetyje veikė slapti JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimai įtariamiesiems terorizmu laikyti, paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas taip pat įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaidai.
Teismo išvadoje teigiama, kad Lietuvoje Skaityti toliau
Verdant aistroms dėl vardų ir pavardžių rašybos W, X ir Q raidėmis Seimo LVŽS frakcijos narys Marius Puidokas parengė dar vieną alternatyvią įstatymo pataisą (XIIIP-102), kuri leistų originalius vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę arba vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis, suteikia jo pavardę.
Reaguodamos į tai Lietuvos žmogaus teisių organizacijos (LŽTKC) išplatino pareiškimą, kuriame įstatymo leidėjas raginamas nepritarti nei M. Puidoko, nei grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui (XIIIP-102 ir XIIIP-535), Skaityti toliau
Teisingumo ministerija Seimo rudens sesijos metu teiks siūlymą sudaryti sąlygas žudikams, nuteistiems iki gyvos galvos, kreiptis į teismą su prašymu skirti terminuotą bausmę. Šįkart tokią nesąmonę susigalvojo ne mūsų politikai, tai yra Strasbūro teismo nurodymas. Žinomas šalies teisės profesorius Alfonsas Vaišvila tai vadina absurdu. Pasak jo, žiauriems žudikams atleidimo negali būti, nes jų aukų jau niekas nesugrąžins.
Teisingumo ministerija į Seimo rudens sesijos programą siūlo įkelti nuostatą, Skaityti toliau
Birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) nusikalstamos veiklos įvertinimo.
Seimas, pažymėdamas, kad 1940-ųjų birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdyti okupacinio režimo nusikaltimų žmogiškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio valstybinio įvertinimo, pakvietė Vyriausybę kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija. Už tai numatančią Seimo Skaityti toliau
Mano ir Reginos Vaišvilienės susirašinėjimas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininku Rimvydu Norkumi tapo kamuolio mėtimu į sieną – kamuolys vienaip ar kitaip, tačiau vis atšoksta atgal. Aibėje prieš mus inicijuotų bylų teismai dėl komplikuotos ir sudėtingos mano sveikatos būklės neatideda ir nestabdo civilinių bylų nagrinėjimo. Prašėme teismų praktikos išaiškinimo ir, esant būtinumui, šio klausimo svarstymo Teisėjų taryboje. Tai aktualu ne tik mums. Teisingumo vykdymas negali būti vienpusiškas ir kitose bylose.
Dėkojame teisėjai Virginijai Čekanauskaitei, suskaičiavusiai ir eilinėje Lietuvos apeliacinio Skaityti toliau
Europos Žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą byloje Čapin ir Šarpantjė Chapin ir Charpentier prieš Prancūziją. Prancūzų homoseksualų pora kreipėsi į EŽTT po to, kai 2004 m. jų homoseksuali ir pažeidžianti tuo metu galiojusius Prancūzijos teisės aktus sudaryta santuoka buvo anuliuota Prancūzijos nacionaliniame teisme.
Pareiškėjai skundėsi, kad neleisdama susituokti tos pačios lyties asmenims, Prancūzija pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos ginamas teises, o būtent – teisę susituokti (12 str.), Skaityti toliau
2015 m. lapkričio 26 d. Seime ketvirtą kartą užregistruotas patobulintas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad visų asmenų, kuriems 2010-2011 metais buvo sumažintos pensijos, bet jie mirė iki 2014 metų gegužės mėnesio, artimieji galėtų paveldėti neišmokėtą kompensuojamos pensijos dalį.
Seimo nariai Povilas Urbšys, Irina Rozova ir Rima Baškienė kartu su 43 Seimo nariais iš visų Seimo frakcijų, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją, inicijavo šį įstatymo projektą. Skaityti toliau
Lapkričio 4 d. piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiajai rinkimų komisijai Konstitucijos ir konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka pristatė beveik 70 000 piliečių parašų, įpareigojančių Seimą svarstyti įstatymo projektą.
Šio projekto pagrindinė idėja: nustatyti tokį piliečių asmenvardžių rašymo tapatybės dokumentuose principą, koks jau daugelį metų sėkmingai galioja Latvijoje, t.y., kad pagrindinis piliečio asmenvardžių įrašas juose visuomet būtų rašomas tik valstybine kalba, tačiau paso kitų įrašų skyriuje ar tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų Skaityti toliau
Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, teisdami partizanų naikintojus už genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Šioje byloje tai yra jau galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tačiau dėl galutinio aiškumo Europos Tarybos Ministrų komitetas turi teisę pateikti EŽTT paklausimus. Daug klausimų dėl šio sprendimo iškėlė patys sprendimui nepritarę EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjai. Sprendimą priėmusi dauguma (9 iš 17) į juos neatsakė. EŽTT teisėjas E.Kūris įspėjo,
Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.
Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau
Būtų sunku labiau įžeisti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis (o taip pat – pakenkti jų saugumui), negu tai š.m. spalio 20 d. padarė Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), priimdamas sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nuteisdami partizanų naikintojus (rus. istriebitieli) už lietuvių tautos genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Teisėjai, nepritarę šiam sprendimui, suabejojo, ar po to šis teismas dar gali pretenduoti į „Europos sąžinės“ vardą.
EŽTT neginčijo, kad MGB, o vėliau KGB karininkas Vasiliauskas organizavo partizanų naikinimą ir konkrečiu atveju dviejų partizanų Šakių valsčiuje nužudymą. Skaityti toliau
Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nagrinėdamas bylą Vasiliauskas prieš Lietuvą, paskelbė, kad Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.
EŽTT Didžioji kolegija nutarė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje, esą, buvo nuteistas pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją nes buvo remiamasi teisinėmis nuostatomis negaliojusiomis 1953 metais nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje.
Pasak EŽTT Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui. Teismas, esą, pasigedo istorinių ir faktinių duomenų, kad „Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“.
Lietuvos viešojoje erdvėje ir toliau vyksta diskusijos apie tai, ar leisti kitataučiams piliečiams rašyti savo asmenvardžius kita kalba, o, jei leisti, tai kaip ir kur. Dauguma piliečių sutinka, kad sprendimas būtinas, nes besitęsiantys ginčai skaldo ir poliarizuoja visuomenę. Tačiau nesutariama dėl sprendimo būdų.
Štai susibūręs judėjimas „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo, kad kitataučių asmenvardžiai ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis būtų rašomi ne pirmajame, o antrajame paso puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Apie šio siūlymo argumentus kalbėjomės su vienu iš „Talkos“ iniciatorių, politologu Vytautu Sinica. Skaityti toliau
Seimas, sugiedojęs himno žodžius „ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, atsiraitojęs rankoves kibo į darbą Lietuvos žmonių labui.
Kokie gi tie svarbiausi pradžios darbai? Žinoma, tie, kurie arčiausiai kūno.
Seimo didžiuma ryžtingai ėmėsi konstitucinės pataisos, kuri leistų asmeniui, sulaužiusiam priesaiką, vėl po dešimties metų ją suklijuoti ir prisiekti „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“, lyg nieko nebūtų buvę. Skaityti toliau
Vertindami kalbos ir visuomenės santykius, kalbininkai žiūri trimis kryptimis: į istoriją, dabartį ir ateitį. Kai į dabarties duris ima belstis naujovė, jie turi žiūrėti, kokį poveikį tai turės kalbai ir jos vartotojams. Šiuokart prie durų stovi įstatymas dėl asmenvardžių – vardų ir pavardžių – rašymo Lietuvos piliečių asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse. Kad būtų galima apsispręsti, vertėtų modeliuoti galimus ateities variantus ir svarstyti, kas būtų, jeigu būtų…
1. Dabar lietuvių kalba yra valstybinė Lietuvos kalba, Skaityti toliau
Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.
Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau
Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.
Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama prisidėti kviečiami visi piliečiai ir visos politinės partijos, kurioms tai yra proga parodyti savo pagarbą arba abejingumą valstybinės kalbos statuso Skaityti toliau
Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.
Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau
