Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Europos Žmogaus Teisių Teismas

A. Stancikienė. Jie valstybės vardu kovojo prieš padorias motinas (10)

A. Stancikienė | Feisbuko nuotr.

Prieš penkerius metus Lietuvą supurtė siaubą varanti byla.

Lietuvoje dešimtmečiais klesti gerai organizuotas nelegalių gimdymų namuose verslas!

Veikia sekta, prekiaujanti tik gimusiais kūdikiais! Dėl sektos veiksmų miršta kūdikiai, kai kurie dingsta: nustatyta, kad šeši namie gimę vaikai yra dingę iš Lietuvos, vienas gyvena Rusijoje, kitas Jungtinėse Valstijose, dar kelių buvimo vieta nežinoma. Kai kurie sektos nariai užsiima net hanibalizmu! Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Dėl ko Pavilionis kovoja prieš pagonis? (34)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Buvę diplomatas, Seimo narys, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis, bandydamas atsikirsti mano, kaip „Romuvos“ vaidilos, atsakui į Jo rašinį (keistoku pavadinimu „Perkūnas ar Jėzus“? „Perkūnas“, – atsakė Karbauskis“), vėl pažeria krūvą melagingų kaltinimų Senojo baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“.

Jau pirmomis rašinio „Pasitinkam popiežių? (Atsakymas pseudopagonims)“ eilutėmis Ž. Pavilionis pareiškia apie Lietuvoje prasidėjusį naują Žalgirio mūšį prieš Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Melo kalėjimo vartai prasivėrė (8)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Praėjusią savaitę driokstelėjo. Bet ne Vilniuje, kur laukėme Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) išvadų, bet Strasbūre, kur sprendimą paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

Tik pats NSGK pirmininkas Vytautas Bakas ir „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis rimtai vertina komiteto išvadas – senų failų, ne kartą atrajotų faktų neišanalizuotą ir  nesusistemintą rezgalą, kuris politikams suteikė dingstį darsyk  bjauriausiai išsipravardžiuoti, vienus maišyti su dumblais, kitus iškelti į padanges, nors visi nudrėbti iš to paties molio. Skaityti toliau

Lietuvoje ir Rumunijoje veikė slapti CŽV kalėjimai, skelbia Europos Žmogaus Teisių Teismas (1)

Vieša paslaptis | nuotrauka iš kosmoso

Lietuvoje ir Rumunijoje praeitame dešimtmetyje veikė slapti JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimai įtariamiesiems terorizmu laikyti, paskelbė  Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas taip pat įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaidai.

Teismo išvadoje teigiama, kad Lietuvoje Skaityti toliau

Lietuvių kalbai ir vėl skambinama pavojaus varpais (19)

raidėsVerdant aistroms dėl vardų ir pavardžių rašybos W, X ir Q raidėmis Seimo LVŽS frakcijos narys Marius Puidokas parengė dar vieną alternatyvią įstatymo pataisą (XIIIP-102), kuri leistų originalius vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę arba vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis, suteikia jo pavardę.

Reaguodamos į tai Lietuvos žmogaus teisių organizacijos (LŽTKC) išplatino pareiškimą, kuriame įstatymo leidėjas raginamas nepritarti nei M. Puidoko, nei grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui (XIIIP-102 ir XIIIP-535), Skaityti toliau

Strasbūras išleidžia žudikus (1)

Strasbūras išleidžia žudikus | Respublika.lt nuotr.

Teisingumo ministerija Seimo rudens sesijos metu teiks siūlymą sudaryti sąlygas žudikams, nuteistiems iki gyvos galvos, kreiptis į teismą su prašymu skirti terminuotą bausmę. Šįkart tokią nesąmonę susigalvojo ne mūsų politikai, tai yra Strasbūro teismo nurodymas. Žinomas šalies teisės profesorius Alfonsas Vaišvila tai vadina absurdu. Pasak jo, žiauriems žudikams atleidimo negali būti, nes jų aukų jau niekas nesugrąžins.

Teisingumo ministerija į Seimo rudens sesijos programą siūlo įkelti nuostatą, Skaityti toliau

Seimas paragino Vyriausybę kuo skubiau parengti įstatymą kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija… (1)

LKP | luksas.wordpress.com nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) nusikalstamos veiklos įvertinimo.

Seimas, pažymėdamas, kad 1940-ųjų birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdyti okupacinio režimo nusikaltimų žmogiškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio valstybinio įvertinimo, pakvietė Vyriausybę kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija. Už tai numatančią Seimo Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Atviras klausimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkui R. Norkui (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Mano ir Reginos Vaišvilienės susirašinėjimas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininku Rimvydu Norkumi tapo kamuolio mėtimu į sieną – kamuolys vienaip ar kitaip, tačiau vis atšoksta atgal. Aibėje prieš mus inicijuotų bylų teismai dėl komplikuotos ir sudėtingos mano sveikatos būklės neatideda ir nestabdo civilinių bylų nagrinėjimo. Prašėme teismų praktikos išaiškinimo ir, esant būtinumui, šio klausimo svarstymo Teisėjų taryboje. Tai aktualu ne tik mums. Teisingumo vykdymas negali būti vienpusiškas ir kitose bylose.

Dėkojame teisėjai Virginijai Čekanauskaitei, suskaičiavusiai ir eilinėje Lietuvos apeliacinio Skaityti toliau

EŽTT: Draudimas tuoktis homoseksualams jų nediskriminuoja (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Europos Žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą byloje Čapin ir Šarpantjė Chapin ir Charpentier prieš Prancūziją. Prancūzų homoseksualų pora kreipėsi į EŽTT po to, kai 2004 m. jų homoseksuali ir pažeidžianti tuo metu galiojusius Prancūzijos teisės aktus sudaryta santuoka buvo anuliuota Prancūzijos nacionaliniame teisme.

Pareiškėjai skundėsi, kad neleisdama susituokti tos pačios lyties asmenims, Prancūzija pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos ginamas teises, o būtent – teisę susituokti (12 str.), Skaityti toliau

Ketvirtą kartą Seimui pateiktas įstatymo projektas dėl kompensuojamos pensijos dalies paveldimumo (0)

pinigai.eurai_socmin.lt

2015 m. lapkričio 26 d. Seime ketvirtą kartą užregistruotas patobulintas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad visų asmenų, kuriems 2010-2011 metais buvo sumažintos pensijos, bet jie mirė iki 2014 metų gegužės mėnesio, artimieji  galėtų paveldėti neišmokėtą  kompensuojamos pensijos dalį.

Seimo nariai Povilas Urbšys, Irina Rozova ir  Rima Baškienė kartu su 43 Seimo nariais iš visų Seimo frakcijų, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją, inicijavo šį įstatymo projektą. Skaityti toliau

G. Songaila. Talkininko atsakymas A.Smetonai (39)

Gintaras Songaila | delfi.lt, Š. Mažeikos nuotr.

Lapkričio 4 d. piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiajai rinkimų komisijai Konstitucijos ir konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka pristatė beveik 70 000 piliečių parašų, įpareigojančių Seimą svarstyti įstatymo projektą.

Šio projekto pagrindinė idėja: nustatyti tokį piliečių asmenvardžių rašymo tapatybės dokumentuose principą, koks jau daugelį metų sėkmingai galioja Latvijoje, t.y., kad pagrindinis piliečio asmenvardžių įrašas juose visuomet būtų rašomas tik valstybine kalba, tačiau paso kitų įrašų skyriuje ar tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų Skaityti toliau

G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo? (18)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą,  kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, teisdami partizanų naikintojus už genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Šioje byloje tai yra jau galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tačiau dėl galutinio aiškumo Europos Tarybos Ministrų komitetas turi teisę pateikti EŽTT paklausimus. Daug klausimų dėl šio sprendimo iškėlė patys sprendimui nepritarę EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjai. Sprendimą priėmusi dauguma (9 iš 17) į juos neatsakė. EŽTT teisėjas E.Kūris įspėjo,

Skaityti toliau

T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau

G. Songaila. Europos sąžinė pralaimi 8:9 (56)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Būtų sunku labiau įžeisti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis (o taip pat – pakenkti jų saugumui), negu tai š.m. spalio 20 d. padarė Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), priimdamas sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nuteisdami partizanų naikintojus (rus. istriebitieli) už lietuvių tautos genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Teisėjai, nepritarę šiam sprendimui, suabejojo, ar po to šis teismas dar gali pretenduoti į „Europos sąžinės“ vardą.

EŽTT neginčijo, kad MGB, o vėliau KGB karininkas Vasiliauskas organizavo partizanų naikinimą ir konkrečiu atveju dviejų partizanų Šakių valsčiuje nužudymą. Skaityti toliau

Strasbūro teismas paniekino Lietuvos partizanų kovą (7)

Europos-zmogaus-teisiu-teismas-alkas

Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nagrinėdamas bylą Vasiliauskas prieš Lietuvą, paskelbė, kad Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.

EŽTT Didžioji kolegija nutarė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje, esą, buvo nuteistas pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją nes buvo remiamasi teisinėmis nuostatomis negaliojusiomis 1953 metais nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje.

Pasak EŽTT Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui. Teismas, esą, pasigedo istorinių ir faktinių duomenų, kad „Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“.

 

V. Sinica: Asmenvardžių rašyba nėra opiausia Lietuvos lenkų problema (13)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lietuvos viešojoje erdvėje ir toliau vyksta diskusijos apie tai, ar leisti kitataučiams piliečiams rašyti savo asmenvardžius kita kalba, o, jei leisti, tai kaip ir kur. Dauguma piliečių sutinka, kad sprendimas būtinas, nes besitęsiantys ginčai skaldo ir poliarizuoja visuomenę. Tačiau nesutariama dėl sprendimo būdų.

Štai susibūręs judėjimas „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo, kad kitataučių asmenvardžiai ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis būtų rašomi ne pirmajame, o antrajame paso puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Apie šio siūlymo argumentus kalbėjomės su vienu iš „Talkos“ iniciatorių, politologu Vytautu Sinica. Skaityti toliau

P. Urbšys. Nustokime apgaudinėti kitus ir save (2)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Seimas, sugiedojęs himno žodžius „ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, atsiraitojęs rankoves kibo į darbą Lietuvos žmonių labui.

Kokie gi tie svarbiausi pradžios darbai? Žinoma, tie, kurie arčiausiai kūno.

Seimo didžiuma ryžtingai ėmėsi konstitucinės pataisos, kuri leistų asmeniui, sulaužiusiam priesaiką, vėl po dešimties metų ją suklijuoti ir prisiekti „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“, lyg nieko nebūtų buvę. Skaityti toliau

O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti (9)

ona-aleknaviciene-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Vertindami kalbos ir visuomenės santykius, kalbininkai žiūri trimis kryptimis: į istoriją, dabartį ir ateitį. Kai į dabarties duris ima belstis naujovė, jie turi žiūrėti, kokį poveikį tai turės kalbai ir jos vartotojams. Šiuokart prie durų stovi įstatymas dėl asmenvardžių – vardų ir pavardžių – rašymo Lietuvos piliečių asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse. Kad būtų galima apsispręsti, vertėtų modeliuoti galimus ateities variantus ir svarstyti, kas būtų, jeigu būtų…

1. Dabar lietuvių kalba yra valstybinė Lietuvos kalba, Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė (26)

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.

Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau

V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą? (12)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama prisidėti kviečiami visi piliečiai ir visos politinės partijos, kurioms tai yra proga parodyti savo pagarbą arba abejingumą valstybinės kalbos statuso Skaityti toliau

V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau

V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą (8)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Politiniai vėjai nešioja gandus, jog dar gegužę Seimas balsuos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto palaiminto Vardų ir pavardžių įstatymo, kuriuo bus įteisinta asmenvardžių rašyba pasuose nevalstybine kalba. Seniai išsakyti argumentai, kodėl būtų klaida įteisinti šiuos Valdemaro Tomaševskio partijos reikalavimus, išdėstyta ir kodėl dauguma argumentų už nelietuvišką asmenvardžių rašybą yra melagingi.

Politikai tai ignoruoja, o visuomenės dauguma ir be straipsnių supranta tokio sprendimo žalą ir jam kategoriškai nepritaria. Artėjant lemtingam balsavimui verčiau pažvelkime, kaip išmoningai visuomenę ir patį Seimą kvailina Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – LLRA reikalavimus išpildančio projekto šalininkai. Skaityti toliau

Gabrieliaus Bumbulio Norvegija nebeatiduos (3)

dagbladet.no nuotr.

Lietuvos piliečių, iš kurių Norvegijoje buvo atimti vaikai, mėginimai teisinėmis priemonėmis kovoti su norvegų institucijomis dėl savo vaikų atsimuša kaip į sieną.

Dar kovą nepilnamečio Lietuvos piliečio Gabrieliaus močiutė, kuriai nustatyta berniuko globa, padedama Lietuvos vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateikė Norvegijai prašymą dėl jo grąžinimo į Lietuvą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl neteisėto vaiko išvežimo ir grąžinimo į Lietuvą.

Tarnybos pateiktais duomenimis, gegužės 7 d. Norvegijos atsakinga institucija atsisakė priimti ir nagrinėti nepilnamečio Gabrieliaus močiutės prašymą. Skaityti toliau

V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių? (12)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Įsitraukdamas į vis aktualesnius debatus apie galimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų išpildymą politologas Vladimiras Laučius paskelbė tekstą, kuriame visus nepritariančius Valdemaro Tomaševskio reikalavimų tenkinimui drąsiai įvardijo dirbančiais Kremliui.Tokie kaltinimai Lietuvoje jau virsta įprastais, tačiau jų nereikėtų tyliai praleisti pro ausis. Skaityti toliau

N. Venckienė. Kiek standartų galioja Lietuvoje? (29)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Kažkodėl jau seniai įprasta sakyti, kad mūsų šalyje galioja dvejopi standartai. Šis įprotis vertinant įvairias, ypač politines situacijas, rodo, kad Lietuvoje ne viskas yra gerai su elementaria aritmetika. Tų standartų realiame gyvenime yra gerokai daugiau.

Pavyzdžiui, vienas mūsų teisingumo standartas buvo taikomas senjorui, kuris krautuvėje tyčia ar netyčia nesusimokėjo už keliolikos centų vertės maišelį. Žmogus atsidūrė teisme ir tik Apvaizdos dėka nebuvo įkištas į Lukiškes. Skaityti toliau

Moteris laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme (2)

„Wikipedia“ nuotr.

Kovo 26 d., Europos žmogaus teisių teismas priėmė pirmąjį sprendimą byloje prieš Lietuvą dėl smurto šeimoje.

Teismas pripažino, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi nukentėjusios nuo smurto moters apsaugos, neištyrusi smurto šeimoje atvejo ir nepatraukusi smurtautojo atsakomybėn, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtiną kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą.

Pareiškėją byloje „Valiulienė prieš Lietuvą“ atstovavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Skaityti toliau

Ar Europos Sąjungos valstybėse egzistuoja gimdymo namuose praktika? (3)

Gimdymai namuose | gimimas.lt nuotr.

Kai nuolat girdimos prieštaringos kalbos apie gimdymą namuose, verta paskaityti Seimo Parlamentinių tyrimų departamento surinktą informaciją apie gimdymo namuose praktiką kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Štai keletas citatų.

Nyderlandai. Nyderlandai yra vienintelė Vakarų Europos šalis, kurioje namuose gimdo daugiau kaip 32 procentų gimdyvių. Tokį aukštą procentą nulėmė tradicijos ir valstybės politika bei šiuo metu veikianti gimdymų sistema, kuri skirstoma į 3 lygius. Pirminiam gimdymo lygiui priklauso mažos rizikos grupės moterys, kurios gimdo namuose Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Socialdemokratai gal mėgins grąžinti demarkacinę liniją? (9)

Kadras iš lenkų propogandinio filmo apie Vilniaus „atsiėmimą“ | youtube.com

Kai per televiziją kalbančios galvos su užsidegimu ima aiškinti apie lenkų tautybės piliečių pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose ir dvikalbius gatvių užrašus, pagalvoji, ar tai strateginis ir šiuo metu svarbiausias Lietuvos klausimas pradedant dirbti naujai Vyriausybei. Tarsi vyksta porinkiminis pasirodymas, kas aršiau tuo klausimu pasisakys, atrodytų, protingų žmonių, bet… Čia imi ir susimąstai, ar jie kada nors skaitė Lietuvos Konstituciją, ar žino, kad Lietuva turi Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, ar suvokia, koks Konstitucinio Teismo išaiškinimas buvo priimtas pavardžių rašybos klausimu ir kas jame parašyta. Kaip žmonės sako, tarsi kažkada buvo girdėję kažkurioje bažnyčioje skambinant bet… Skaityti toliau

Žmogaus teisių ekspertai sukritikavo Kriminalinės žvalgybos įstatymą (2)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vilnius, spalio 9 d. Europos žmogaus teisių konvencijos taikymą Seime nagrinėję žmogaus teisių ekspertai spaudos konferencijoje sukritikavo spalio 2 d. Seimo priimtą „Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą“.

„Panašių įstatymų galiojimo geografinė teritorija labai panaši į buvusios SSRS žemėlapį, o jo efektyvumas kovojant su nusikalstamumu yra abejotinas“, – sakė šiuo metu Europos Tarybą žmogaus teisių klausimais konsultuojantis ekspertas Dovydas Vitkauskas, ilgametis Europos Žmogaus Teisių Teismo vyriausiasis teisininkas. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Kelionės