Žymos archyvas: Europos sąjunga

V. Astas. Ko norėčiau paklausti kandidato į prezidentus (14)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (35)

Alkas.lt koliažas

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas užpildys Europą? (16)

europos-sajunga-pixabay-com

Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.

1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau

Europos žalieji įspėja, kad ES valstybės privalo išsilaisvinti iš „rosatom“ priklausomybės (1)

„Rosatom“ | Rosatom.ru nuotr.

Europos žaliųjų užsakymu parengta studija „ES priklausomybės nuo Rosatom šešėlis“ įspėja apie priklausomybę nuo Rusijos ir atskleidžia, kaip Rusijos valstybės valdoma „Rosatom“ grupė išlaiko politinį spaudimą visoms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms – Vengrijai, Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, o taip pat ir Suomijai bei Lietuvai. Vienintelė išimtis yra Lenkija, kuri toliau remiasi atomine energetika, tačiau nenori tapti priklausoma nuo Rusijos.

Priklausomybė nuo Rusijos valstybės valdomos „Rosatom“ yra pastebima per artimus Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar verta balsuoti EP rinkimuose ir remti prof. V.Radžvilo visuomeninį rinkimų komitetą? (16)

Europos parlamentas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Atsakyti į  šį klausimą, man regis, nėra lengva, nors prof. Vytauto Radžvilo rinkiminis komitetas pasivadinęs skambiu ir patraukliu vardu „Susigrąžinkime valstybę“, o jo programinės nuostatos priimtinos ir žadinančios teigiamų permainų viltį, bet abejonių, ar verta balsuoti išlieka ir jų yra nemažai.

Iki V. Radžvilo įsitraukimo buvau tvirtai apsisprendęs nebalsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, arba, Skaityti toliau

D. Stancikas. Lietuva yra čia (14)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos televizija (LRT) baigia transliaciją iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo 70-mečio minėjimo Minaičiuose ir paleidžia reklamą. Balerina išsuka po pasaulį nuvilnijančią trispalvę, nuskamba žodžiai: „Lietuva yra visur, kur gyvena lietuviai. Pasaulio lietuvių metai.“

Lietuva yra visur?

O kur tuomet Anglija, Airija, Vokietija? Kokiai „lietuvai“ pasaulio lietuviai moka Skaityti toliau

Tarptautiniai mokėjimai už euro zonos ribų taps pigesni (0)

socmin.lt nuotr

Vasario  14 d. Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais už euro zonos ribų, taip pat skaidrų valiutos keitimą atsiskaitant kortele.

Šiuo metu pervedimai į užsienį euro zonoje beveik nekainuoja arba yra nemokami, tačiau euro zonai nepriklausančių šalių gyventojai už tarptautinius mokėjimus eurais privalo mokėti. Pavyzdžiui, Suomijos gyventojas, pirkdamas batus Italijoje, už pervedimą mokės tiek pat, kaip ir pirkdamas savo šalyje, o dažniausiai pervedimas išvis nekainuos. Skaityti toliau

A. Juozaičio visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“ telkiasi Sąjūdžio siekių ir naujų idėjų įgyvendinimui (nuotraukos) (14)

P1640560-2400

Vasario 1 d., BNS spaudos centre įvyko kandidato į Prezidentus dr. Arvydo Juozaičio ir jo rinkimų štabo dalyvių spaudos konferencija. Spaudos konferencijoje dalyvavo programinės grupės atstovas Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. Dalius Serafinas, rinkimų štabo strateginės grupės vadovas Gintaras Songaila, organizacinės grupės vadovas visuomenininkas Valdas Vižinis, ir buvęs JAV diplomatas, tarptautinių santykių ekspertas Algis Avižienis.

Rytoj, vasario 2 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale Skaityti toliau

Išdalinti apdovanojimai profesionaliausiai Lietuvoje ES investicijas tiriantiems žurnalistams (nuotraukos) (0)

Išdalinti apdovanojimai profesionaliausiai Lietuvoje ES investicijas analizuojantiems žurnalistams | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nacionalinėje  M. Mažvydo bibliotekoje  apdovanoti  Europos Sąjungos investicijų efektyvumą Lietuvoje profesionaliausiai tyrinėjantys žurnalistai, redaktoriai bei komentatoriai. Jau antrą kartą teikiami kasmetiniai apdovanojimai skiriami už išskirtinius straipsnius, laidas ar komentarus.

Apdovanojimai išdalinti  geriausių straipsnių autoriams, laidų vedėjams, redaktoriams, komentatoriams: Linai Mustafinaitei, Ernestui  Napriui,  Aurimui Peredniui,  Edgarui Savickaui, Birutei Davidonytei,  Arūnui Milašiui, Raimundui Celencevičiui, Laurynai Vireliūnaitei ir Justui Kačerauskui. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Lenkija nauja Rytų Europos lyderė? (video) (0)

Vitalijus Balkus | Alkas.lt nuotr.

Apie Lenkiją tenka vis daugiau skaityti ir girdėti mūsų regiono bei pasaulio žiniasklaidoje. Reikia pasakyti, kad daugelyje atveju šis dėmesys yra susijęs su konfliktais. Su Europos Sąjunga mūsų didysis kaimynas konfliktuoja dėl Konstitucinio tribunolo, spaudos laisvės ir migrantų kvotų priėmimo.

Iš Vokietijos Lenkijos aukštieji pareigūnai oficialiai reikalauja šimtus milijardų eurų kompensacijų už Trečio Reicho žalą padarytą per Antrą pasaulinį karą. Aišku, kad su Rusija dvišaliai santykiai yra maždaug Šaltojo karo stadijoje. Ryšium su konfliktu dėl Ukrainos Varšuva neužmiršta pakritikuoti Vokietiją, Skaityti toliau

Vilniaus forumas konferencijoje aptarė Europos ateitį (video) (7)

Konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“| Alkas.lt nuotr.

Sausio 16 d.Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje Vilniaus forumas surengė konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“.

Konferencijoje buvo aptarti Europos tapatybės, ES ideologinių pagrindų, ES ir suverenių tautų ir valstybių santykio, migracijos keliamo iššūkio, geopolitinių grėsmių, ES žemės ūkio politikos klausimai.  Pranešimus skaitė filosofai prof. V. Radžvilas, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Mindaugas Stoškus, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir Martynas Katelynas.  Skaityti toliau

V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas (20)

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai marksistine filosofija. Šiandieninė Europos Sąjungą grindžianti doktrina yra jų abiejų samplaikos rezultatas, todėl tikslu ir teisinga, Skaityti toliau

Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė „Brexit“ sutartį (1)

brexit-planui-nepritarta-youtube-stop-kadras

Sausio 15 d. vakare Didžiosios Britanijos (DB) parlamentas 432 balsais prieš 202 atmetė „Brexit“ sutartį su ES, kurią ministrės pirmininkės Teresos Mei (Theresa May) vadovaujama vyriausybė 2018 m. buvo suderinusi su Europos sąjungos (ES) vadovybe.

Po tokio DB parlamento sprendimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tolimesnė strategija atsidūrė nežinioje. Skaityti toliau

Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? ES parlamento rinkimų išvakarėse“ (9)

prof. Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Sausio 16 d., trečiadienį, 17.30 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) vyks Vilniaus forumo konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“.

Europarlamentarai siekia skaitmeninių paslaugų mokesčio (0)

googleGruodžio mėnesį Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu būtų taikomas 5 proc. skaitmeninių paslaugų mokestis.

Siekiama apmokestinti tas technologijų įmones, kurios uždirba iš reklamos skaitmeninėje erdvėje, surinktų vartotojų duomenų tvarkymo ir pardavimo, taip pat tas, kurios padeda vartotojams bendrauti bei parduoti prekes ar paslaugas. Į skaitmeninių paslaugų mokesčio sritį neturėtų patekti pajamos Skaityti toliau

Ekspertai: 2018-ieji metai buvo nesėkmingiausi ES istorijoje, tad nedelsiant būtinos ES reformos (3)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Pasak Express.co.uk kalbintų užsienio analitikų, 2018 metais Europos Sąjunga (ES) išgyveno vienus iš kontraversiškiasusių metų savo istorijoje ir turi nedelsdama pasikeisti ir reformuotis, kad būtų išvengta tolesnės politinės ir demokratinės krizės, ypatingai demokratinio atskaitomumo atžvilgiu.

2018 metais drastiškai krito „taip vadinamų ES lyderių“ – Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) ir Vokietijos kanclerės Andgelos Merkel (Angela Merkel ) – reitingai dėl jų vykdomos politikos. E. Skaityti toliau

K. Virtas. Tėvynių Europa – ar graži svajonė? (15)

Kristianas Virtas (Christian Wirth) | S. Paškevičiaus nuotr.

Šių metų gruodžio 4 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta tarptautinė konferencije „ES ateitis: suverenių valstybių Europa“. Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Lietuvos atstovai. Ypatingo dėmesio susilaukė Vokietijos bundestago Alternatyva Vokietijai frakcijos atstovai. Skaitytojų dėmesiui siūlome teisininko, dr. Kristiano Virto (Christian Wirth) pranešimą „Nacionalinių valstybių vidaus saugumas tautų Europoje“.

Gerbiamosios ponios ir ponai, Skaityti toliau

Bus svarstoma ko laukti iš Europos Sąjungos ir Lietuvos 2019 metais (2)

Vytenis Povilas Andriukaitis | Alaks.lt koliažas

Gruodžio 21 d, penktadienį, 11-12.30 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) mokslininkai ir kultūrininkai susitiks su Europos sąjungos komisaru Vyteniu Povilu Andriukaičiu.

Susitikimo tema „Ko laukti iš Europos sąjungos ir Lietuvos 2019 m.“ Susitikime bus kalbama ir apie padėtį Europos sąjungoje ir apie Lietuvą bei Lietuvos Prezidento rinkimus. Šis susitikimas yra oficialus ES renginys, įrašomas į ES komisaro darbotvarkę.  Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Išmokime susikalbėti: JTO Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos (video) (6)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Lietuvos Seimas pritarė (ar nepritarė?) JTO „Visuotiniam susitarimui dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ – priėmė dėl jo Seimo deklaraciją. Dokumentą, kuris teisiškai nieko nereiškia. Tai nėra Lietuvos įstatymas ar įpareigojantis Seimo nutarimas. Seimo nariai balsavo už šią deklaraciją be šio susitarimo vertimo į lietuvių kalbą, be Seimo Teisės departamento išvados dėl šio susitarimo ir išvis be jokių dokumentų, turėdami tik dviejų puslapių šio deklaracijos projektą. Svarstyti tai Seimas pradėjo tik š.m. lapkričio 27 d., įregistravus jos projektą. Skaityti toliau

Konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ pasisakė ir Vokietijos Bundestago nariai (tiesioginė transliacija, nuotraukos) (2)

Konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ pasisakė ir Vokietijos Bundestago nariai| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gruodžio 4 d., 16 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje prasidėjo tarptautinė konferencija „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Šioje asociacijos „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“ rengiamoje konferencijoje dalyvauja ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvykę šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.

Prieš prasidedant konferencijai ELTA Skaityti toliau

VDU Politikos ir diplomatijos fakulteto vadovybė pabūgo susitikimo su Vokietijos parlamento nariais? (video) (10)

Alkas.lt koliažas

Gruodžio 4-5 dienomis Lietuvoje, lankysis oficiali Vokietijos parlamento Bundestago narių delegacija, atstovaujanti dešinįjį politinį sparną – konservatyvi, euroskeptiška Vokietijos politinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD).

Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ svečiai iš Vokietijos perskaitys pranešimus apie Europos sąjungos ir ją sudarančių Skaityti toliau

Į konferenciją Vilniuje atvyks Bundestago nariai, atstovaujantys „Alternatyva Vokietijai“ (34)

Alkas.lt koliažas

Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ dalyvaus ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvyks šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.

„Šiandien vis daugiau diskutuojama apie nevaržomos migracijos pavojus Europos tautoms ir nacionalinėms valstybėms. Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (V) (2)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia, ketvirtoji – čia.

VU Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas perskaitė pranešimą „Europietiškoji istorija: ar visada buvome europiečiais“. Pranešimo pradžioje prelegantas rado reikalą nukrypti nuo temos ir pasidalino savo apmąstymais apie tai, kas yra Lietuvos interesai. Tai labai įdomus pasažas, kurį verta pacituoti:

Kokia keista problema kai mes kalbame apie Lietuvą Europoje šiandien. Skaityti toliau

R. Cibas. Europos Sąjungos federacija? (15)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Europs Sąjungos idėja atsirado po antrojo pasaulinio karo, kaip prevencija trečiajam. Pirmieji du kilo ne kur nors kitur, o būtent Europoje tarp amžinai konkuruojančių ir kariaujančių šalių. Trečiasis pasaulinis, dėl techninės pažangos ir branduolinio ginklo atradimo, būtų paskutinis…

Todėl Europos suvienijimo klausimas iškilo spontaniškai, kaip priverstinė būtinybė. Klausimas, kaip tą padaryti? Ar tai, aplamai, įmanoma? Juk tik dviejų žmonių susivienijimas (santuokos atveju) ir tai toli gražu ne visada pavyksta, o čia… Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (IV) (24)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia.

Dabar pereikime prie pranešimų, kurių autoriai yra konferencijos rengėjai – LMT remiamo projekto „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“ vadovas, Mykolo Romerio universiteto docentas Povilas Aleksandravičius ir projekto dalyvis, šio universiteto profesorius Vytautas Šlapkauskas. P. Aleksandravičius perskaitė pranešimą „Kodėl atvirumas yra europietiškojo mąstymo konstanta?“. Prelegento pranešimas remiasi paprastute konceptualine schema, kurią dabar rekonstruosime.  Skaityti toliau

Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko (2)

sumin.lt nuotr.

Spalio 29 d. susisiekimo ministras Rokas Masiulis dalyvaus Grace (Austrija) vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) šalių aplinkos ir transporto ministrų susitikime, kuriame numatoma aptarti ES valstybių pasirengimą atsisakyti sezoninio laiko keitimo.

„Šiemet Europos Sąjungos mastu surengtoje apklausoje dėl laiko keitimo net 84 proc. dalyvavusiųjų pasisakė prieš sezoninį laiko keitimą, todėl išties sveikintina greita Europos Komisijos reakcija ir atsižvelgimas į šalių gyventojų pareikštą nuomonę“ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos (48)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje daug ir seniai kalbama apie Baltijos šalių sandraugą. Kai kas jau pastebėjo, kad ši Atgimimo ir Baltijos kelio laikų vizija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Estija jau seniai labiau orientuojasi į Suomiją, su kuria ją sieja tiek tautiniai ryšiai, tiek ūkiniai interesai, nei į Baltijos šalis. Deja, šiaurinis vektorius krypsta tokia linkme, kad šiaurinė kaimynė vertinama labiau, nei pietinė. Tai galioja ir baltiškajai sesei Latvijai.

Su estais latvius sieja daugiau tautinių mitų, nei su lietuviais. Bendra patirtis Livonijos Skaityti toliau

Politikos ekspertai: Rusijos ir Vakarų santykiams nėra vieno atsakymo (1)

Politikos ekspertai: Rusijos ir Vakarų santykiams nėra vieno atsakymo | Rengėjų nuotr.

Spalio 5 d., Vytauto Didžiojo universitete, vyko Kauno technologijos universiteto Europos instituto (KTU EI) rengtos konferencijos „20 metų po „Nidos iniciatyvų“: kas toliau?“ dalyvių diskusija. Diskusijoje dalyvavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Ušackas, „Chatham House“ ekspertė Lilija Ševcova, Rusijos ir JAV strateginių tyrimų centrų mokslininkai – Renis Nubergas (Rene Nuberg), Robertas Nurikas (Robert Nurick) ir Sergėjus Utkinas (Sergey Utkin). Diskusiją moderavo „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Konstantinas von Egertas (Konstantin von Eggert). Skaityti toliau

Spalio 7-tą pasaulio profesinės sąjungos jau vienuoliktus metus paminėjo oraus darbo dieną (4)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Spalio 7 d., minėdamos oraus darbo dieną profesinės sąjungos atkreipė vyriausybių dėmesį, kad orus darbas daugeliui darbuotojų dar yra nepasiekiamas.

Ypač bloga padėtis pasak profsąjungų atstovų yra Lietuvoje. Lietuvos darbuotojai sukuria bendro vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Portugalijoje, bet Lietuvos darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei šiose šalyse.

Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) teigia, Skaityti toliau