Žymos archyvas: Europos sąjunga

O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje (16)

Vilius-Brazenas-kam-lt-a-pliadzio-nuotr

Esame garbinga, išdidi tauta. Tauta, turinti didžią istoriją, kalbą. Istoriją, kurią rašė, deja, ne baltasis, o juodasis metraštininkas. Tai kalba, kuri vedė tautą per istorijos kryžkeles, sutemas ir prošvaistes. Esame atbundanti tauta. Atbunda tėvų garbė, atbunda ir „liežuvis“. Kalba – tautos protas, jos plakanti širdis, dabartis ir ateitis… Tautos atgimimas – tai atsigręžimas į gimtąją kalbą, tautos kultūra – tai kalbos kultūra. Kalbos likimas – tautos likimas. Tikroji savo šalies meilė neįmanoma be meilės savo kalbai.
Prof. Juozas Pikčilingis. Skaityti toliau

Kitąmet vaiko pinigai sieks 60 eurų sumą ir 100 eurų gausioms bei nepasiturinčioms šeimoms (2)

Ruošiamės mokyklai: vaikų psichiatras patarė, kaip protingai suplanuoti mokinio krepšelį ir nuteikti mokyklinuką | Asociatyvi nuotr.

Seime koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet didėtų universali išmoką už vaiką, mokant 60 ir 100 eurų per mėnesį. 

„Nauja vaiko pinigų formulė 60/100 nuo sausio 1 dienos, kai spartinamas vaiko pinigų priedo augimas – itin reikšmingas žingsnis kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, o tai, deja, yra realybė su kuria jaunos šeimos, auginančios vaikus priverstos susidurti dėl mažų pajamų už darbo santykius, didelių įsipareigojimų bankams ar augančių kainų.“– sako LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas.

Skaityti toliau

Europos valstybių nacionaliniai parlamentai privalo dalyvauti Europos ateities svarstymuose (0)

europa

Gruodžio 1–3 dienomis Seimo Europos reikalų komiteto delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedmino Kirkilo, dalyvauja Helsinkyje vykstančioje LXII (šešiasdešimt antrojoje) Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC).

Renginyje pranešimus skaito Suomijos Ministras Pirmininkas Antis Rinė (Antti Rinne), Europos Parlamento pirmoji vicepirmininkė Meirid Makgines (Mairead McGuinness), Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius (Maroš Šefčovič).  Konferencijoje vykstančiose diskusijose dominuoja naujosios Europos Komisijos (EK) prioritetai Skaityti toliau

EP ragina nepaisyti tarptautinių arešto orderių prieš Rusijos kaltinamus Lietuvos pareigūnus (1)

nuotraukaLapkričio 28 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria smerkia Rusijos Federacijos pradėtą Sausio 13-sios bylos prokurorų ir teisėjų persekiojimą. Dar daugiau, parlamentarai ragina nepaisyti visų tarptautinių arešto orderių prieš kaltinamus Lietuvos pareigūnus.

„Šiandien Kremliui nusiųstas aiškus signalas, kad Europa vieningai gina teisės viršenybės principą ir netoleruos politiškai motyvuotų baudžiamojo persekiojimo atvejų, kuriuos prieš Lietuvą naudoja Putino valdoma teisinė sistema“, – teigia Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos narys Bronis Skaityti toliau

L. Mažylis. GMO ant Europos stalo, ką pietums valgysime rytoj? (1)

GMO | Pixabay nuotr.

Lapkričio 14 d. Briuselio plenarinėje sesijoje, Europos Parlamentas balsavo už keturis pasiūlymus dėl rezoliucijų, kuriais priešinasi Europos Komisijos siūlymams ir ragina atsiimti sprendimų projektus, leidžiančius į rinką patekti produktams, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų, taip pat atnaujinti leidimus tiekti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų ir medvilnės.

Vykę balsavimai rodo, kad kol kas dauguma dabartinio EP narių į GMO žvelgia kritiškai, todėl prieštarauja EK tvirtinant arba atnaujinant GMO leidimus. Didžioji dalis Europos liaudies partijos (ELP) parlamentarų priešingai,

Skaityti toliau

Europa demografijos veidrodyje: geriau užsimerkti? (0)

valstietis.lt nuotr.

Europa bando atremti vis stiprėjantį demografinių iššūkių, susijusių su visuomenės senėjimu ir darbo jėgos trūkumu, spaudimą. Padėtis tokia rimta, kad, pasak konservatyvios pakraipos JAV leidinio „National Review“, europiečiams iškilo klausimas: ar jie išvis turi ateitį?

Taps įvairesnė

Prieš kelias dienas Vokietijos Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau

M. Puidokas. Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje? (16)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Naujoviška JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) suformuota užsienio politikos praktika apie svarbias žinias, paskelbtas per „Twitter“, pasekė ir Turkijos Prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas (Recep Tayyip Erdoğan), paskelbdamas apie pradėtą didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamus rajonus Sirijos šiaurės rytuose.

Kodėl Turkija ryžosi šiam puolimui?

Turkija senai vertina Sirijoje ženklią dalį teritorijos kontroliuojančius kurdus kaip grėsmę

Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną? (9)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą

Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Skaityti toliau

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga (0)

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga | LRT nuotr.

Rugpjūčio 5 d. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2019 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. duomenimis, piliečiai Europos Sąjungą – pradedant ekonomika ir baigiant demokratija – vertina gerokai palankiau nei anksčiau.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje toliau auga ir išlieka didžiausias visoje ES (72 proc.; „Eurobarometro“ apklausos 2018 m. rudenį duomenimis, pasitikinčių Europos Sąjunga Lietuvoje buvo 66 proc.). Taip pat didelis pasitikėjimas Europos Sąjunga yra Danijoje (68 proc.) ir Estijoje (60 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjunga pasitiki 44 proc. europiečių. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. ES postų dalybos – juokingas vaikų žaidimas smėlio dėžėje (23)

Europos vėliavėlės | ukmin.lt nuotr.

Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą. Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia… Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne (46)

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.

Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau

Paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laimėtojai (0)

| Lietuvos leidėjų asociacijos nuotr.

Gegužės 22 d. vakarą, Briuselyje, buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laimėtojai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų:

Laura Fredentaler (Laura Fredenthaler) Austrija, Pija Leino (Piia Leino) Suomija, Sofy Daul (Sophie Daull) Prancūzija, Reka Man-Varegi (Réka Mán-Várhegyi) Vengrija, Beka Adamašvili (Beqa Adamashvili) Sakartvelas, Nikas Krysas (Nikos Chryssos) Graikija, Žana Karson (Jan Carson) Airija, Džiovani Dozini (Giovanni Dozzini) Italija, Daina Opolskaitė Lietuva, Marta Dzido Lenkija, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vytauto Radžvilo komitetas už vertybes kovoja melu ir skaldančia propaganda? (15)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų gegužės 6 d. Feisbuke pasirodė V. Radžvilo komiteto agitacinė medžiaga, kurioje teigiama, jog Lietuvos centro partija pritaria Europos Sąjungos federalizavimui, jos valstybių-narių valstybingumo naikinimui, Europos tautų niveliacijai, masinės migracijos skatinimui, prigimtinės šeimos griovimui ir homoseksualistų „šeimų“ legalizavimui. Ši medžiaga skelbiama ir oficialiame komiteto laikraštyje. Simboliška, jog vedamasis straipsnis jame vadinasi „Europos Sąjungą ir Lietuvą išgelbės tik Tiesa“ (didžiosios raidės – iš originalo). Skaityti toliau

V. Astas. Ko norėčiau paklausti kandidato į prezidentus (14)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (35)

Alkas.lt koliažas

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas užpildys Europą? (16)

europos-sajunga-pixabay-com

Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.

1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau

Europos žalieji įspėja, kad ES valstybės privalo išsilaisvinti iš „rosatom“ priklausomybės (1)

„Rosatom“ | Rosatom.ru nuotr.

Europos žaliųjų užsakymu parengta studija „ES priklausomybės nuo Rosatom šešėlis“ įspėja apie priklausomybę nuo Rusijos ir atskleidžia, kaip Rusijos valstybės valdoma „Rosatom“ grupė išlaiko politinį spaudimą visoms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms – Vengrijai, Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, o taip pat ir Suomijai bei Lietuvai. Vienintelė išimtis yra Lenkija, kuri toliau remiasi atomine energetika, tačiau nenori tapti priklausoma nuo Rusijos.

Priklausomybė nuo Rusijos valstybės valdomos „Rosatom“ yra pastebima per artimus Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar verta balsuoti EP rinkimuose ir remti prof. V.Radžvilo visuomeninį rinkimų komitetą? (16)

Europos parlamentas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Atsakyti į  šį klausimą, man regis, nėra lengva, nors prof. Vytauto Radžvilo rinkiminis komitetas pasivadinęs skambiu ir patraukliu vardu „Susigrąžinkime valstybę“, o jo programinės nuostatos priimtinos ir žadinančios teigiamų permainų viltį, bet abejonių, ar verta balsuoti išlieka ir jų yra nemažai.

Iki V. Radžvilo įsitraukimo buvau tvirtai apsisprendęs nebalsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, arba, Skaityti toliau

D. Stancikas. Lietuva yra čia (14)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos televizija (LRT) baigia transliaciją iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo 70-mečio minėjimo Minaičiuose ir paleidžia reklamą. Balerina išsuka po pasaulį nuvilnijančią trispalvę, nuskamba žodžiai: „Lietuva yra visur, kur gyvena lietuviai. Pasaulio lietuvių metai.“

Lietuva yra visur?

O kur tuomet Anglija, Airija, Vokietija? Kokiai „lietuvai“ pasaulio lietuviai moka Skaityti toliau

Tarptautiniai mokėjimai už euro zonos ribų taps pigesni (0)

socmin.lt nuotr

Vasario  14 d. Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais už euro zonos ribų, taip pat skaidrų valiutos keitimą atsiskaitant kortele.

Šiuo metu pervedimai į užsienį euro zonoje beveik nekainuoja arba yra nemokami, tačiau euro zonai nepriklausančių šalių gyventojai už tarptautinius mokėjimus eurais privalo mokėti. Pavyzdžiui, Suomijos gyventojas, pirkdamas batus Italijoje, už pervedimą mokės tiek pat, kaip ir pirkdamas savo šalyje, o dažniausiai pervedimas išvis nekainuos. Skaityti toliau

A. Juozaičio visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“ telkiasi Sąjūdžio siekių ir naujų idėjų įgyvendinimui (nuotraukos) (14)

P1640560-2400

Vasario 1 d., BNS spaudos centre įvyko kandidato į Prezidentus dr. Arvydo Juozaičio ir jo rinkimų štabo dalyvių spaudos konferencija. Spaudos konferencijoje dalyvavo programinės grupės atstovas Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. Dalius Serafinas, rinkimų štabo strateginės grupės vadovas Gintaras Songaila, organizacinės grupės vadovas visuomenininkas Valdas Vižinis, ir buvęs JAV diplomatas, tarptautinių santykių ekspertas Algis Avižienis.

Rytoj, vasario 2 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale Skaityti toliau

Išdalinti apdovanojimai profesionaliausiai Lietuvoje ES investicijas tiriantiems žurnalistams (nuotraukos) (0)

Išdalinti apdovanojimai profesionaliausiai Lietuvoje ES investicijas analizuojantiems žurnalistams | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nacionalinėje  M. Mažvydo bibliotekoje  apdovanoti  Europos Sąjungos investicijų efektyvumą Lietuvoje profesionaliausiai tyrinėjantys žurnalistai, redaktoriai bei komentatoriai. Jau antrą kartą teikiami kasmetiniai apdovanojimai skiriami už išskirtinius straipsnius, laidas ar komentarus.

Apdovanojimai išdalinti  geriausių straipsnių autoriams, laidų vedėjams, redaktoriams, komentatoriams: Linai Mustafinaitei, Ernestui  Napriui,  Aurimui Peredniui,  Edgarui Savickui, Birutei Davidonytei,  Arūnui Milašiui, Raimundui Celencevičiui, Laurynai Vireliūnaitei ir Justui Kačerauskui. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Lenkija nauja Rytų Europos lyderė? (video) (0)

Vitalijus Balkus | Alkas.lt nuotr.

Apie Lenkiją tenka vis daugiau skaityti ir girdėti mūsų regiono bei pasaulio žiniasklaidoje. Reikia pasakyti, kad daugelyje atveju šis dėmesys yra susijęs su konfliktais. Su Europos Sąjunga mūsų didysis kaimynas konfliktuoja dėl Konstitucinio tribunolo, spaudos laisvės ir migrantų kvotų priėmimo.

Iš Vokietijos Lenkijos aukštieji pareigūnai oficialiai reikalauja šimtus milijardų eurų kompensacijų už Trečio Reicho žalą padarytą per Antrą pasaulinį karą. Aišku, kad su Rusija dvišaliai santykiai yra maždaug Šaltojo karo stadijoje. Ryšium su konfliktu dėl Ukrainos Varšuva neužmiršta pakritikuoti Vokietiją, Skaityti toliau

Vilniaus forumas konferencijoje aptarė Europos ateitį (video) (7)

Konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“| Alkas.lt nuotr.

Sausio 16 d.Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje Vilniaus forumas surengė konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“.

Konferencijoje buvo aptarti Europos tapatybės, ES ideologinių pagrindų, ES ir suverenių tautų ir valstybių santykio, migracijos keliamo iššūkio, geopolitinių grėsmių, ES žemės ūkio politikos klausimai.  Pranešimus skaitė filosofai prof. V. Radžvilas, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Mindaugas Stoškus, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir Martynas Katelynas.  Skaityti toliau

V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas (20)

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai marksistine filosofija. Šiandieninė Europos Sąjungą grindžianti doktrina yra jų abiejų samplaikos rezultatas, todėl tikslu ir teisinga, Skaityti toliau

Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė „Brexit“ sutartį (1)

brexit-planui-nepritarta-youtube-stop-kadras

Sausio 15 d. vakare Didžiosios Britanijos (DB) parlamentas 432 balsais prieš 202 atmetė „Brexit“ sutartį su ES, kurią ministrės pirmininkės Teresos Mei (Theresa May) vadovaujama vyriausybė 2018 m. buvo suderinusi su Europos sąjungos (ES) vadovybe.

Po tokio DB parlamento sprendimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tolimesnė strategija atsidūrė nežinioje. Skaityti toliau

Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? ES parlamento rinkimų išvakarėse“ (9)

prof. Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Sausio 16 d., trečiadienį, 17.30 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) vyks Vilniaus forumo konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“.

Europarlamentarai siekia skaitmeninių paslaugų mokesčio (0)

googleGruodžio mėnesį Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu būtų taikomas 5 proc. skaitmeninių paslaugų mokestis.

Siekiama apmokestinti tas technologijų įmones, kurios uždirba iš reklamos skaitmeninėje erdvėje, surinktų vartotojų duomenų tvarkymo ir pardavimo, taip pat tas, kurios padeda vartotojams bendrauti bei parduoti prekes ar paslaugas. Į skaitmeninių paslaugų mokesčio sritį neturėtų patekti pajamos Skaityti toliau