Liuksemburgo lietuvių bendruomenė ruošiasi pirmajam rimtam jubiliejui. Lapkričio mėnesį jinai švęs dešimties metų sukaktį.
Gal ir nelabai didelė, bet jauna ir aktyvi lietuvių, gyvenančių Liuksemburge, bendruomenė šiemet įkūrė ir lituanistinę mokyklą. Europos Sąjungos širdyje įsikūrę tautiečiai turi ką papasakoti ir apie monarchijos – o Liuksemburgas yra monarchija – ypatumus. Skaityti toliau
Vilniaus forumas informuoja, jog Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) intensyvėja bandymai atsikratyti profesoriumi Vytautu Radžvilu. Naudojantis politiškai motyvuotais dalies studentų skundais, mažinamas V. Radžvilo dėstomų kursų prieinamumas ir apimtys. Tokių sprendimų oficiali argumentacija, jei ja tikėti, daro gėdą ir universitetui, ir studentams.
Šį pavasarį prof. Vytautas Radžvilas VU TSPMI skaitė Europos studijų magistro programos pirmakursiams įprastą Europos idėjos Skaityti toliau
Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydło) pareiškė, jog Lenkija atsisako dalyvauti Briuselio beprotybėje. Drauge su Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos atstovais Lenkijos vyriausybės vadovė atmeta savižudišką Europos Sąjungos metropolijų – Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno – politiką, užsileidžiant agresyviais ir asocialiais imigrantais. Maža to, Lenkija – viena iš retų šalių (drauge su Rumunija), kuri tolygiai suvokia Europos Sąjungos ir Rusijos grėsmes.
Atrodytų, geriausias orientyras Lietuvai. Juolab kad tiek valstiečių, tiek konservatorių Skaityti toliau
Nepaisant nutrūkusių saitų šiandieninei Lietuvai Rusija išlieka viena svarbiausių valstybių.
Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet perspektyvos prasme Lietuvai Rusijos ateitis turėtų būti svarbesnė nei Europos Sąjungos likimas. Reikalas tas, kad Rusijai tapus normalia, draugiška valstybe išnyktų ne tik du šimtmečius užsitęsusi egzistencinė grėsmė, bet ir atsivertų milžiniškos ir labai perspektyvios rinkos, Lietuva vėl taptų svarbi tarpininkė tarp Rytų ir Vakarų, ir tai išgelbėtų lietuvišką savivertę. Deja, šiandien lietuviška savivertė kritusi taip žemai, kad Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Rusija numetė ant Lietuvos didelę hibridinio karo informacinę bombą – šios šalies ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas Lietuvoje leidžiamam rusiškam laikraščiui pareiškė, kad Lietuva, pati 1940 m. birželio 15 d. pasiprašiusi į Sovietų Sąjungą, entuziastingai važiavusi į Sibirą gyvuliniais vagonais, po 1990 m. „skyrybų“ su Rusija skolinga Maskvai 72 mlrd. dolerių. 20 tūkst. žuvusių antisovietinių laisvės kovotojų ir beveik milijoną tremtinių į Rytus bei pabėgėlių į Vakarus apspjaudžiusio veikėjo mūsų valdžia net neiškvietė į Prezidentūrą, nepareikalavo pasiaiškinti dėl viešai skleidžiamos klastotės, tik premjeras ir užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose pasiguodė, Skaityti toliau
Europa, o ir pasaulis sparčiai keičiasi. Tam tikrų aplinkybių sąlygoti procesai virsta tendencijomis, kurios neišvengiamos, mūsų šalis ne išimtis – turime adekvačiai reaguoti priimdami sprendimus, kurie prieš dešimtmetį ar net kelerius metus dar buvo per ankstyvi.
Europos Sąjungos kūrimasis suteikė mūsų žemynui stabilumo, taip pat, be abejo, su NATO aljanso misija, pavyko gana ilgą laikotarpį išlaikyti taiką daugumoje Europos šalių. Nobelio premija, prieš keletą metų skirta Europos Sąjungai, gal atrodytų keistas sprendimas, Skaityti toliau
Profesoriaus Vytauto Radžvilo birželio 10 dienos (rinkimų pirmojo turo išvakarių) komentaras apie būsimus Prancūzijos rinkimus. Teksto pabaigoje – komentaro vaizdo įrašas.
Rytoj vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai [pirmas rinkimų ratas įvyko birželio 11 d., sekmadieni, – Alkas.lt] yra labai svarbūs Europai ir pasauliui. Numatyti jų baigtį gana lengva. Šie rinkimai tik dar labiau išryškins dabar visame pasaulyje ir ypač ES vykstančius milžiniškus pokyčius. Galima neabejoti, kad vyks ginčas, kaip interpretuoti jų rezultatus. Nesunku numanyti, kad ES vadovai ir vadinamoji pagrindinė žiniasklaida Skaityti toliau
Birželio 9 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vyks darbo kelionės į Charkovą, kur susitiks su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Vienas iš vizito tikslų – paminėti nuo birželio 11 dienos įsigaliosiantį bevizį režimą, kuris atvers galimybę Ukrainos žmonėms laisvai keliauti Europos Sąjungoje.
Lietuvos Prezidentė susitikime su Ukrainos vadovu aptars saugumo padėtį šalyje, Minsko susitarimų įgyvendinimą, ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimo įsigaliojimą. Taip pat valstybių vadovai kalbės apie būtinybę toliau įgyvendinti šaliai gyvybiškai būtinas reformas: kovą su korupcija,
Mažai kas abejoja, kad po 2020-jų metų Lietuvos laukia sunkus metas. Europos Sąjungos parama sumažės. Verslui bus sunkiau plėtotis. Jei nesumažės biurokratizmo, gali prasidėti didesnė verslo migracija į kitas šalis.
Ar toks scenarijus realus? Ar jam ruošiasi Lietuvos politikai? Ar politikams vis dėlto svarbiau rinkimai nei reformos? Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau
– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?
– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau
Gegužės 7–14 dienomis Kopenhagoje vykusioje Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje abi Lietuvai atstovavusios komandos pelnė sidabro medalius.
Pirmąją komandą sudarė Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokiniai: dešimtokas Ignas Šakuro (mokytojas Virgilijus Tumavičius), vienuoliktokai Justas Terentevas (mokytoja Birutė Maciulevičienė) ir Mindaugas Dženkaitis (mokytoja Aldona Matiukienė). Antrąją komandą sudarė dešimtokai Milda Navickaitė Skaityti toliau
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA, o trečiąją ČIA.
Tolerancijos diegimas yra ne vien tolerancijos ir multikultūralizmo grožybių propaganda, bet taip pat, o gal net visų pirma, kova prieš aukštų pozityviosios tolerancijos ir multikultūralizmo standartų neatitinkančios „neapsišvietusios“ visuomenės „netolerantiškas“ nuostatas, „prietarus“, „fobijas“. Todėl dėsninga, kad D. Puslys ir portalas bernardinai.lt kovoja prieš visus įprastus liberalmarksistinės ideologijos taikinius – prieš musulmonų demonizavimą, prieš fanatizmą, prieš moralinį radikalizmą, prieš Skaityti toliau
Siekiant paskatinti piliečių domėjimąsi Europos Sąjungos (ES) investicijomis ir jų teikiama nauda, Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, gegužę organizuojamos atvirų durų dienos. Skaičiuojama, kad šiemet gegužės 4–18 d. nemokamai gyventojams duris atvers daugiau nei dešimt įvairios paskirties objektų, neseniai atnaujintų ar rekonstruotų ES lėšomis.
Nemokamai apsilankyti bus galima turistinės, socialinės, aplinkosaugos bei mokslinės paskirties objektuose: Medžių Lajų take ir regioninio parko lankytojų centre Skaityti toliau
Pirmojoje interviu dalyje (ją rasite ČIA) prof. Vytautas Radžvilas teigė, kad Europos Sąjungai išbristi iš krizės padėtų ne vadybinių ateities scenarijų nagrinėjimas, bet tikrųjų krizės priežasčių pripažinimas. Vis dėlto Europos Komisijos suformuluoti scenarijai bus nagrinėjami valstybėse narėse. Tęsiame interviu su prof. V. Radžvilu apie jų perspektyvas.
***
– Ar kuris nors iš Europos Komisijos prezidento Žano klodo Junkerio (Jean Claude Junker) pristatytų scenarijų Jums atrodo galintis būti priimtinas Lietuvai? Skaityti toliau
– Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pristatė Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje galime susipažinti su penkiais siūlomais Europos Sąjungos ateities scenarijais, kokia ES galėtų būti 2025 metais. Atsiradusi scenarijų įvairovė atrodo kaip pokytis ES lyderių retorikoje. Ar gali būti taip, kad ES politinis elitas pradeda pripažinti, jog jų projektas gali būti ir nepatrauklus?
– Pasakyti, jog ES pradeda pripažinti galimybę, kad integracijos projektas gali būti nepatrauklus, iš principo yra teisinga, tačiau kartu tai būtų gana paviršutiniškas Skaityti toliau
Balandžio 7 d., Seimo Europos reikalų komitetas, Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras organizavo konferenciją – diskusiją „BREXIT: ką tai reiškia Lietuvai ir Europos Sąjungai. Diskusijos tikslas – aptarti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį pačiai Europos Sąjungai, Lietuvos Respublikai ir Jungtinei Karalystei. Skaityti toliau
Po agresijos prieš taikius mitinguotojus ir opoziciją liberalas Petras Auštrevičius ragina Europos Sąjungą peržiūrėti savo politiką Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimo atžvilgiu, įskaitant ir ES suteiktą finansinę paramą šalies valdžios struktūroms.
Tai atspindintį kreipimąsi į Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovus parašais parėmė 72 europarlamentarai iš penkių didžiausių EP frakcijų. Laišku griežtai smerkiami Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai, nukreipti prieš taikias Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 24 d., išvyko darbo viešnagės į Romą, kur dalyvaus Europos Sąjungos 60-mečio iškilmių renginiuose ir susitiks su Popiežiumi Pranciškumi.
Iškilmės įvyks šeštadienį, kovo 25 d., 11 val. Lietuvos laiku, Kapitolijaus rūmuose – toje pačioje vietoje, kur prieš 60 metų buvo pasirašyta Romos sutartis, įkūrusi Europos ekonominę bendriją, vėliau išaugusią į Europos Sąjungą. Tiesioginę transliaciją galite stebėti internetu oficialioje Italijos vyriausybės svetainėje arba čia (kovo 25 d., 11 val.): Skaityti toliau
Kovo 16 d. Jungtinės Karalystės Karalienė Elizabeta II-oji pritarė abiejų parlamento rūmų be pataisų priimtam įstatymui dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“). Lordų Rūmai atmetė įstatymo pataisą dėl ES imigrantų teisių apsaugos. JK Vyriausybė mano, kad ši išankstinė sąlyga nenaudinga Jungtineii Karalystei, nes derybose su ES teks susitarti ir dėl JK piliečių teisių Europos Sąjungoje. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė žada ginti mūsų tautiečių Jungtinėje Karalystėje teises.
Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė, kad Ministrė Pirmininkė iki š.m. kovo 31 d. inicijuos JK išstojimo iš ES procedūrą, vadovaujantis ES ir Europos Steigimo sutarties 50 Skaityti toliau
Į Europos Sąjungos (ES) politikų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą įtraukti Europos Parlamento nariai konservatoriai Laima Andrikienė ir Algirdas Saudargas.
L. Andrikienė yra Europos Parlamento Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetų narė.
A. Saudargas – Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Kultūros ir švietimo komitetų narys.
Tokį sąrašą Rusija sudarė 2014 metais, atsakydama į ES paskelbtas sankcijas dėl Rusijos Skaityti toliau
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, susitikęs su Europos Parlamento (EP) nare ir Vokietijos žaliųjų partijos lydere Rebeka Harms, padėkojo už EP narės nuolatinį dėmesį Europos Sąjungos ir Lietuvos kaimynystėje nesaugiai plėtojamiems atominių elektrinių (AE) projektams. Ž. Vaičiūnas taip pat informavo R. Harms apie Lietuvos aktyvius veiksmus, siekiant užkirsti kelią Astravo AE projekto eksploatacijai. Pasak ministro, Astravo AE statybos vyksta nuolat pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos standartus, ignoruojant tarptautines konvencijas ir tarptautinių ekspertų rekomendacijas.
„Mums labai svarbu būti išgirstiems, mums labai svarbi ir reikšminga Europos Parlamento parama ir mums labai svarbu, kad visi Europos Sąjungoje kalbėtume vienu balsu. Nėra vietos abejingumui ir patiklumui, kai kalbame apie grėsmes visai Europai keliančią Astravo AE, kurios statybos nuo pat pradžių, pradedant geopolitinių interesų nulemtu aikštelės parinkimu, kelia daug pagrįstų abejonių dėl saugumo ir reguliatoriaus nepriklausomumo, o pats projektas vykdomas neskaidriai. Šios problemos supratimas tarp Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių yra pirmas žingsnis imantis konkrečių veiksmų“, – kalbėjo energetikos ministras.
Europos Sąjungos padėtis neaiški. Ši valstybių organizacija apipinta problemomis, kurias išspręsti gal ir pavyks, bet reikės įtepti visas jėgas. O ir tikėtis, kad viskas liks kaip buvę – neverta. Turėsime persitvarkyti.
Turės persitvarkyti ir Lietuva. Gal persitvarkyti, o gal šiek tiek ir pagudrauti. Nes norėsime išsaugoti iš Europos Sąjungos gaunamus pinigus.
Tad gudrausime. Bet žinome, kad „gudručiai“ dažnai nukenčia. Tad reikės ne tik gudrauti. Reikės ir kažką gero padaryti. O ką? Skaityti toliau
Kovo 9 d. Briuselyje Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, EVT pirmininku antrajai kadencijai perrinktas Donaldas Tuskas.
Buvusio Lenkijos premjero Donaldo Tusko perrinkimui prieštaravo Lenkijos valdantieji. Lenkijos vyriausybė EVT pirmininku siūlė skirti europarlamentarą Jaceką Saryušą-Volskį (Jacek Saryusz-Wolski). Lietuva palaikė D. Tusko perrinkimą dar vienai kadencijai.
EVT susitikime dalyvaujančio Lietuvos Respublikos Prezidentės teigimu, Donaldas Tuskas yra patyręs ir mūsų regioną gerai pažįstantis politikas, kuris suprantamums ir visai ES kylančias grėsmes. Pasak jos, Skaityti toliau
„Lietuva remia Europos Sąjungos saugumo didinimo iniciatyvas, tačiau siekiant užtikrinti jų įgyvendinimą, ES turi stiprinti bendradarbiavimą su NATO bei ieškoti veiksmų sinergijos su aljansu“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Briuselyje kovo 6 d. vykusiame bendrame Europos Sąjungos (ES) gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikime.
R. Karoblis paragino stiprinti ES bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Gruzija ir Moldova, ypatingai tokiose srityse, kaip pajėgumų vystymas bei atsparumas hibridinėms grėsmėms. Skaityti toliau
Kovo 6 d. Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, oficialios ceremonijos metu į Europos Sąjungos Jūrų pajėgų komponento Viduržemio jūros pietų centrinėje dalyje vykdomą operaciją „Sophia“ išlydėti Lietuvos kariai. 12 Lietuvos karių tarnaus pirmojoje Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupėje. Operaciją jie vykdys iš Vokietijos karinio laivyno laivo „Rhein“. Planuojama, jog po dviejų trijų mėnesių juos pakeis nauja Lietuvos karių pamaina.
„Viduržemio jūroje vykdoma Europos Sąjungos operacija „Sophia“ yra ypač svarbi ir prioritetinė Europos bendrijai – ja siekiama užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui iš Šiaurės Afrikos, įgyvendinti ginklų embargo Libijai užduotis“, – išlydėdamas Skaityti toliau
Kovo 8 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Seimo nario Žygimanto Pavilionio pastangomis rengiama diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“.
Renginio rengėjų teigimu, Lietuvos piliečiai užsienyje vis dažniau atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir renkasi kitos valstybės pilietybę. Pasak renginio rengėjų, tai yra ypatingai svarbu po 2016 m. Jungtinės Karalystės, kurioje šiandien gyvena šimtai tūkstančių lietuvių, referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame kovo 2 d. L. Kojalos komentarą: Skaityti toliau
Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite ČIA ir ČIA. Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA.
V. Ališauskas apie Europos Sąjungos šalių integraciją Skaityti toliau
Vertybės gali būti įvairios – dvasinės, materialios, menamos. Paprastai kiekviena aplinka turi suformavusi savo vertybių visumą.
Europietiškos vertybės atrodo labai patrauklios milijonams migrantų, kurie į Europos Sąjungą plūsta iš įvairiausių šalių. Tačiau štai paradoksas – atvykę jie dažnai supranta, kad ne taip jau europietiškos vertybės jiems ir patinka…
Tada prasideda problemos, kurias mes, Skaityti toliau
Dar prieš keletą metų niekas negalėjo net pagalvoti, kad 2017 metus Europos Sąjunga pasitiks su milijonais migrantų, svyruojančiu euru, išorinėmis karinėmis grėsmėmis, Donaldu Trampu ir be Jungtinės Karalystės.
Pasitiko.
Dabar reikia sukti galvą kaip gražiai pakelti mestą pirštinę.
Audrys Antanaitis kalbasi su Europos Skaityti toliau
