Žymos archyvas: Europos sąjunga

Europiečiai per mažai išmano apie tai, kas vyksta Europoje (0)

Europos Parlamentas_ktu.lt

„Procesai, vykstantys Europos Sąjungoje (ES) kiekvieną dieną, tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia mus visus“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Europos instituto lektorė dr. Jurgita Barynienė. Pasak jos, nors ES lygmenyje priimami sprendimai keičia mūsų visų gyvenimą, europiečiai per mažai apie juos žino ir nepakankamai jais domisi.

Iškalbingas to pavyzdys – praėjus vos kelioms valandoms po „Brexit“ Jungtinės Karalystės gyventojai masiškai atakavo „Google“ klausdami, kas yra Europos Sąjunga.

J. Barynienė primena ir kitą svarbų įvykį – liepos 12 d. priimtą ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimą, vadinamąjį „privatumo skydą“,

Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Lietuvių tautinės tapatybės likimas Europos Sąjungoje (11)

Danutė Daučiūnaitė | asmeniė nuotr.

Jau 12 metų Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Buvimas šioje sąjungoje neabejotinai turi didelę įtaką mūsų politikai, ekonomikai, kultūriniam ir socialiniam gyvenimui, taip pat ir mūsų pačių savivokai, tautiniam identitetui. Tautinė tapatybė čia suvokiama kaip etninės ir politinės tapatybių mišinys. Šios dvi tautinės tapatybės dalys tradiciniame dichotomoniame požiūryje yra apibrėžiamos taip: etninei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „bendra geneologinė kilmė ir bendras likimas“, tautos narius sieja „bendra etninė kultūra – dialektai, papročiai, tradicijos“, taip pat „kalba, religija, bendra istorinė praeitis“ (J. Kuznecovienė, 2007: 2), o politinei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „teritorija, tautos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa (102)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vieną kartą vaikystėje kaimynų mergaitei pasakojau, kad Leninas žudė vaikus. Ji energingai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir sušuko: – Leninas?! Tuomet pasakiau apie caro Nikolajaus II-ojo šeimą. Reakcija liko tokia pat ugninga: – Ir labai gerai padarė! Nenorėjo, kad jo vaikai būtų carais!

Dabar stebint reakcijas į pasisakymus apie Europos Sąjungą ir Rusiją, šeimos vertybes ir iškrypimus prieš akis iškyla naivus tos mergaitės veidas ir nuoširdus pasipiktinimas. Dažnai pasisakymai prieš tai, kuo tikima, sulaukia to paties vertinimo: kvailystė! Kuo mažiau turima informacijos, kuo Skaityti toliau

R. Čekutis. Prasimanymai apie tautininkus (31)

Ricardas-Cekutis-Alkas-lt-j-vaiskuno-nuotr

Artėjant Seimo rinkimams apie Tautininkų sąjungą (TS) viešosiose erdvėse tradiciškai platinami įvairūs prasimanymai, siekiant sumenkinti partijos reputaciją bei sąmoningai iškreipti TS vertybines ir programines nuostatas. Kaip visada tokiais atvejais, tai daro žmonės, kurie niekada nėra balsavę už tautininkus, tačiau visuomet demonstruoja perteklinį rūpestį TS politine ateitimi.

Prasimanymas Nr. 1 – „Tautininkai rinkimuose dalyvaus kartu su susikompromitavusia „Tvarkos ir Teisingumo“ (TT) partija“ Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ką reiškia britų NE Europos Sąjungai? (25)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

72% Jungtinės Karalystės piliečių dalyvavo ketvirtame šios šalies istorijoje referendume ir dauguma jų pasakė NE Europos Sąjungai. Kodėl?

Vakarų ir Lietuvos „elito“ nusišnekėjimas šiuo klausimu parodė, kokia jiems skausminga ši demokratijos pamoka. Tačiau melo kojos trumpos – jei vykstant Škotijos referendumui dėl galimo Jungtinės Karalystės sugriovimo buvo kaltinama Rusija, tai dabar Rusija kaltinama „dėl įtakos JK piliečiams“, o Škotija raginama pagąsdinti JK galimu atsiskyrimu. Tad apsispręskite, demagogai, ką Vladimiras Putinas remia – JK ar Škotiją? Tik prieš atsakydami, gerai pagalvokite, nes Rusijos ir JK santykiai toli gražu nėra draugiški. Vieni kitų diplomatus šios šalys nuolat varo lauk iš savų šalių. Skaityti toliau

ES valstybių ambasadoriai išreiškė susidomėjimą prisijungti prie socialinės veiklos „Už saugią Lietuvą“ (0)

susitikimas su ES ambasadoriais Lietuvoje_lrp.lt

Birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su mūsų šalyje akredituotais ES valstybių ambasadoriais. Tai tradicinis susitikimas, kuriame šalies vadovė su ES partnerių valstybių atstovais aptarė svarbiausius Europos Sąjungos klausimus, pasirengimą rytoj Briuselyje įvyksiančiai Europos vadovų Tarybai, ES ir NATO santykius, tolesnes priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime ES valstybių ambasadoriams buvo pristatyta Prezidentės inicijuota socialinė veikla „Už saugią Lietuvą“. Skaityti toliau

R. Alaunis. Ar Didžioji Britanija sugebės pasipriešinti globalistams ir išstoti iš ES? (15)

unity.lv nuotr.

Kalbant apie Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš ES reikėtų apibrėžti, kad Didžioji Britanija, tai Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija, kurios sudaro Jungtinę Karalystę.

Didžiosios Britanijos referendumo dėl išstojimo iš ES pergalės nesitikėjo net pats Jungtinės Karalystės „Nepriklausomybės Partijos“ partijos lyderis Nigel Farage, kuris rinkimų dieną prieš besibaigiant balsavimui birželio 23 paskelbė, kad pralaimėjo rinkimus. Besibaigiant balsavimui Britanijos parlamentas taip pat tikėjosi, kad dauguma žmonių pasisakys už Britanijos buvimą Europos Sąjungoje. Tačiau rinkimų rezultatai parodė, kad jie buvo neteisūs. Už Britanijos išėjimą iš ES balsavo ne tik „Nepriklausomybės Partijos“ Skaityti toliau

Didžioji Britanija – kas laukia esamų ir būsimų lietuvių studentų? (0)

komunikacijaverslui.lt nuotr.

Didžiosios Britanijos gyventojų sprendimas palikti Europos Sąjungą, priimtas praėjusio ketvirtadienio referendume, kelia nerimą tiek pradėjusiems studijas, tiek dar tik planuojantiems išvykti lietuviams studentams. Iki šiol jiems, kaip Europos Sąjungos piliečiams, suteiktos finansinės ir praktinės lengvatos sudarė palankias sąlygas studijuoti ir dirbti Didžiojoje Britanijoje. Dėl šalies sprendimo palikti Europos Sąjungą esami ir būsimi studentai baiminasi, kad tokios studijų sąlygos gali jiems nebegalioti.

Dėl aukštos kokybės studijų ir palankių sąlygų studentams Didžioji Britanija jau ne Skaityti toliau

V. Sinica. Kokią Europą rinksimės? Britų referendumo pamokos (9)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Šiemet dar nebuvo svarbesnės žinios už britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Visoje ES ji sutikta su dideliu ir pagrįstu liūdesiu, nusivylimu ir pykčiu. Tačiau reaguoti reikėtų ne emocijomis, o išvadomis. Nemažai dalykų, kurie daug kam tapo akivaizdūs po britų pasitraukimo, būtų galėję padėti to išvengti, jei būtų suvokti ir įgyvendinti anksčiau.

Elitų ir masių atotrūkis

Ekonomiškai „Brexit“ (Br – santrumpa nuo Britain, exit reiškia išeiti, – Alkas.lt)  yra vienareikšmiškai žalingas ir neigiamų pasekmių turėsiantis įvykis. Neigiamų pasekmių jis turės ir britų vidaus politikai bei šalies Skaityti toliau

D. Grybauskaitė nesureikšmina JK išstojimo iš ES (0)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Kaip sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė, trumpuoju laikotarpiu Europos Sąjunga (ES) pajus britų sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos pasekmes, tačiau vėliau surasime bendrą ES ir Jungtinės Karalystės sugyvenimo modelį.

„Gerbiame Jungtinės Karalystės žmonių apsisprendimą. Jungtinės Karalystė yra ir išliks svarbia Lietuvos saugumo ir ekonomine partnere. Trumpuoju laikotarpiu Europos Sąjunga pajus šio sprendimo pasekmes. Tačiau vėliau surasime bendrą ES ir Jungtinės Karalystės sugyvenimo modelį. Skaityti toliau

Kodėl Didžiosios Britanijos referendumas naudingas visai Europai? (0)

 Jonas Urbanavičius | asmeninė nuotr.

„Prieš birželio 23 d. vyksiantį referendumą dėl Didžiosios Britanijos likimo Europos Sąjungoje (ES) politikai, politologai, teisininkai, ekonomistai išsakė visas nuomones dėl galimo poveikio šalies ekonomikai ar ES vienybei, jei laimėtų „Brexit“ šalininkai. Gal tik nebuvo paminėję, jog laimėjus pasitraukimo iš Sąjungos rėmėjams, politikos mokslų studijų programų dėstytojai turės peržiūrėti studijų programų turinį, o studentai – mokytis iš naujo, nes ryšiai su Didžiąja Britanija taps ES išorės santykių dalimi“, – atkreipia dėmesį Kauno technologijos universiteto Europos instituto lektorius Jonas Urbanavičius. Skaityti toliau

V. Putinas nori grįžti į Europą (0)

Vladimiras Putinas | Rusijos URM nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio 17 dieną ekonomikos forume Sankt Peterburge tvirtino norįs geresnių santykių su Europos Sąjunga, kurie pašlijo dėl dėl krizės Ukrainoje.

„Mes, kaip sakoma, kaip mūsų liaudis sako, pykčio nelaikome ir esame pasirengę atsižvelgti į mūsų partnerius Europoje, – pažymėjo V. Putinas, bet tuoj pridūrė: – tačiau, žinoma, tai negali būti žaidimas į vienus vartus“.

Jo pabrėžė, kad Europos verslas nori ir yra pasirengęs dirbti su Rusija, o Europos Skaityti toliau

A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos (0)

Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.

Dabartinė padėtis Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.

A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Skaityti toliau

Piliečiai sakys Europai: Šeima yra mama, tėtis ir vaikai (8)

Iniciatyvos Mama, tetis ir vaikai koordinatore Edita Frivaldszky_bernardinai.lt

„Valstybė pripažįsta santuoką ne todėl, kad jai rūpėtų jausmai, bet todėl, jog kartų atsinaujinimas ir vaikų auginimas garantuoja tautos ateitį“, – teigia Europos Sąjungos piliečiai, užregistravę parašų rinkimo iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“. Žmonės iš septynių šalių suvienijo jėgas ir įregistravo ES piliečių iniciatyvą, kad ES teisėje santuoka būtų apibrėžta kaip vyro ir moters sąjunga, o šeima būtų pagrįsta santuoka arba giminystės ryšiais. Apie šią iniciatyvą specialiai „Bernardinai.lt“ sutiko papasakoti pagrindinė jos koordinatorė Edita Frivaldski (Frivaldszky) iš Budapešto. Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

M. Markuckas. Apie ES ir vyžas (3)

Marius Markuckas | propatria.lt nuotr.

Prognozuoti tai, kaip baigsis Jungtinėje Karalystėje dar šį birželį vyksiantis referendumas dėl britų narystės ES, remiantis tik turimais apklausų duomenimis, būtų gana sudėtinga. Pasisakančiųjų už tolimesnį britų buvimą ES stovykla dydžiu panaši į pasisakančiųjų prieš. Liks, ar neliks Jungtinė Karalystė ES dalimi – pamatysime jau visai greitai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą britai priims, jau dabar galima kalbėti apie tam tikrą pamoką. Taip pat ir mums, lietuviams.

Šios pamokos esmė – paprasta. Ji yra apie tai, kad ES, nepaisant ją gaubiančių ideologinių Skaityti toliau

Europos reikalų komitete pristatyta Lietuvos stabilumo 2016 metų programa (0)

Europos veliava_ukmin.lt

Balandžio 29 d. Europos reikalų komitete pristatyta Lietuvos stabilumo 2016 m. programa, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė trečiadienį, balandžio 27 d. Europos reikalų komitetas kasmet svarsto svarbiausius Europos semestro ciklo dokumentus, tarp jų ir Stabilumo programą (iki euro įvedimo – Konvergencijos programą), taip siekdamas kuo aktyviau įsitraukti į šio proceso parlamentinę kontrolę.

Pristatydamas programą, finansų ministras Rimantas Šadžius kalbėjo, jog siekiant užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą svarbiausias viešųjų finansų valdymo uždavinys Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia? (68)

Alkas.lt, A. Sartanavičiasu nuotr.

Septintus metus žygiuojame Nepriklausomybės marše. Kai kurie ir ilgiau. Juose drąsiai skelbiame šūkį: Lietuva – lietuviams! Nuo tol, kai šis Vinco Kudirkos laikų šūkis grįžo į viešą vartoseną, žiniasklaidos, politikų ir politologų retorika mirga tekstais, tarp kurių daug smerkiančių, gerokai mažiau – pritariančių ir mažiausiai – aiškinančių.

Nepriklausomybės maršų pradžioje suformuluoti trys pagrindiniai principai, išplaukiantys dar iš „Varpo“ keltų idealų. Pirmas – Lietuvos valstybės pagrindą sudaro lietuvių tauta, aplink kurią telkiasi visos kitos Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau

Lietuva gavo 0 eurų iš Europos strateginių investicijų fondo (4)

Lietuvos ir ES veleveles_lrkm.lt

Lietuva nepasinaudojo galimybe gauti nei euro iš jau 8 mėnesius veikiančio Europos strateginių investicijų fondo (EFSI), kuris įvairiems projektams jau išdalijo 26 proc. numatytų lėšų. „Gelbėjimosi ratas ES valstybių ekonomikoms pasiekiamas ranka, o mes net nesivarginam ištiesti rankos ir jo pasiimti. Tai, kad nei vienas lietuviškas infrastruktūros ar inovacijų projektas, nei viena įmonė nerado kelio, kaip gauti EFSI lėšų – šios Vyriausybės, o pirmiausia, Ūkio ministerijos tylaus tupėjimo ir nieko nedarymo rezultatas. Kartais nieko nedarymas yra pražūtingesnis net už nemokšišką veiklą. Čia kaip tik tas atvejis“, – sako Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Skaityti toliau

Iš Šengeno erdvės išvykti reikia laiku (0)

uzsienietis Lietuvoje_Kauno apskr. VPK nuotr.

Šiuo metu Europos Sąjunga patiria didelį migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių vidaus konfliktų ir karinių veiksmų. Tuo tarpu vis daugiau užsieniečių pasirenka Lietuvą kaip valstybę, į kurią jie atvyksta studijuoti, dirbti, užsiimti savo verslu, gyventi su šeima.

Tokiems užsieniečiams išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo vienerių iki dvejų metų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos (24)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita mažai, ką nustebino. Liūdina, jog Rusijos ruporais – greta seniai veikiančios Penktosios kolonos – tampa vis daugiau naujų žmonių, tarp jų – buvę bendražygiai, buvę Nepriklausomybės šaukliai ir kovotojai.

Kas skatina žmones, dar vakar abejingus politikai, juo labiau – ilgamečius patriotus gręžtis link istorinio, egzistencinio Lietuvos priešo? Atsakymų gali būti daug, bet iš jų dažniausios priežastys – trys. Pirma – vis griežtėjantis Europos Sąjungos ir jos didžiųjų valstybių diktatas, tirpdantis Lietuvos valstybingumą. Antra – Skaityti toliau

D. Stancikas. Nenutildama šauk (75)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Graudi realybė – lietuvių tauta nyksta akyse. Lietuva, kaip Tautos buveinė, tvirtėja, bet jos esmė, turinys byra ir nyksta.
Skaudu. Atlaikę šimtametes okupacijas, išsaugoję uždraustą žodį, išstovėję žiauriausiose geopolitinėse pervartose, požemių bunkeriuose, tremtyse ir lageriuose, anot poeto – šitiek trinti, klumpam svajonės išsipildyme, neatsigręždami bėgam nuo jos. Negi atlaikėme žemesnių civilizacijų priespaudą tik tam, kad ištirptume aukštesnėse?
Dar graudžiau, kad nedrįstam net pamatyti savo saulėlydžio. Antrą dešimtmetį Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Ar Europos politikai atėjo galas? (audio, video) (0)

Maksim Frantovskij ir Gintautas Jakimavičius | alkas.lt nuotr.

Teroro aktai Paryžiuje ir Briuselyje parodė Europos migracijos politikos ydas.

Europos sąjunga negali susitvarkyti su vis didėjančiu migrantų skaičiumi. Į Europos politinį olimpą veržiasi radikalios partijos.

Šalys jau uždaro savo sienas ir pasisako už pasitraukymą iš Europos sąjungos ir Šengeno zonos, taip naikindami vieningos Europos koncepciją .

Ar tai vieningos Europos pabaiga?

Apie tai mes šiandien kalbamės su  buvusiu Tėvynės sąjungos Skaityti toliau

R. Karbauskis. Švęsdami „Žemės dieną“ negalime apie ją pamiršti kitomis dienomis (26)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Žmogus šioje Žemėje gyvena tam, kad paliktų ją gražesnę, nei rado atėjęs. Ir tam tikrai neužtenka vienos Žemės dienos, kurios minėjimai nuvilnija per visą Lietuvą likus savaitei iki kovo 20-osios. Kartais sunku klausytis šventinių kalbų, kai matai, kad kalbėtojo elgesys po Žemės dienos niekaip nesiderina su jo iš tribūnos ištartais žodžiais. Juk jei šie žodžiai nesiskirtų nuo realybės – seniai gyventume kaip rojuje.

Deja, nepasotinamas galią turinčių žmonių godumas išnaudoti visus gamtinius išteklius, dar jiems gyviems esant, perša išvadą, kad gyvename taip, tarsi būtume paskutinė karta Žemėje. Kiek vilčių buvo sudėta į Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar atrems Lietuva didžiąją nekarinę grėsmę? (11)

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos piliečiams neleidžiama pamiršti vieno nedraugingo kaimyno keliamų  hibridinio karo ar atviros agresijos grėsmių. Niekas nesako, kad be pagrindo.  Tačiau, kai kurie Lietuvos politikai nebeišmanytų ko griebtis, jeigu po ranka neturėtų šių grėsmių  ir galimybių  periodiškai, ypač prieš rinkimus, sukelti gąsdinimo karu isteriją. Gal todėl jie nemato paties didžiausio nekarinio pavojaus, kuris jau seniai pakibęs virš Lietuvos.

Kitados man neišdildomą įspūdį padarė Lietuvių fronto bičiulių „Į laisvę“ fondo Čikagoje išleista profesoriaus, įžymaus išeivijos atstovo Adolfo Damušio, nedidelė, tačiau nepaprastai talpi knygutė, Skaityti toliau

R. Markauskas. Pabėgėliai – žalieji žmogeliukai Europai? (9)

Blogspot.com nuotr.

Nesustojančiu srautu į Europą plūstantys pabėgėliai – galvos skausmas Europos lyderiams ir nerimo šaltinis žmonėms. Grėsmę Europos Sąjungai – o tai reiškia ir kiekvienam iš mūsų – kelia ne tik sunkiai suvaldomas žmonių kiekis, bet ir mokslininkų garsiai skambantys perspėjimai dėl atvykėlių demografinių rodiklių: trims pabėgėliams vyrams tenka viena pabėgėlė moteris, neskaičiuojant palyginti nedidelio kiekio kartu atvykstančių vaikų.

Net ir paėmus Eurostato duomenis, kuriuose neišskiriamos amžiaus kategorijos, statistika negailestinga: 2015 m. į Europą atvyko 300 tūkstančių moterų ir 800 tūkstančių vyrų. Skaityti toliau

S. Rouzas: Britanijoje padidės atlyginimai, jeigu šalis pasitrauks iš ES (0)

Stiuartas Rouzas |anglija-lt-nuotr.

Didžiojoje Britanijoje padidės atlyginimai, jeigu šalis išstos iš Europos Sąjungos ir sumažės iš ES šalių atvykstančių imigrantų skaičius, teigia už kampanijos už Britanijos pasilikimą ES vadovas lordas Stiuartas Rouzas (Stuart Rose).

Buvęs „Marks & Spencer“ vadovas šiuo metu vadovauja kampanijai „Britanija stipresnė Europoje“. Trečiadienį įvykusios susitikimo su parlamento nariais metu jis pareiškė, kad vadinamojo „Brexito“ atveju ir vėliau įvedus apribojimus imigrantams iš ES šalių, „darbo jėgos kaina, atvirai kalbant, pakils“.

Jeigu jums trūksta darbo jėgos, tuomet darbo jėgos kaina, atvirai kalbant, pakils. O tai Skaityti toliau

T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)

Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? | Respublika.lt nuotr.

Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.

– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau