Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia, ketvirtoji – čia.
VU Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas perskaitė pranešimą „Europietiškoji istorija: ar visada buvome europiečiais“. Pranešimo pradžioje prelegantas rado reikalą nukrypti nuo temos ir pasidalino savo apmąstymais apie tai, kas yra Lietuvos interesai. Tai labai įdomus pasažas, kurį verta pacituoti:
Kokia keista problema kai mes kalbame apie Lietuvą Europoje šiandien. Skaityti toliau
Europs Sąjungos idėja atsirado po antrojo pasaulinio karo, kaip prevencija trečiajam. Pirmieji du kilo ne kur nors kitur, o būtent Europoje tarp amžinai konkuruojančių ir kariaujančių šalių. Trečiasis pasaulinis, dėl techninės pažangos ir branduolinio ginklo atradimo, būtų paskutinis…
Todėl Europos suvienijimo klausimas iškilo spontaniškai, kaip priverstinė būtinybė. Klausimas, kaip tą padaryti? Ar tai, aplamai, įmanoma? Juk tik dviejų žmonių susivienijimas (santuokos atveju) ir tai toli gražu ne visada pavyksta, o čia… Skaityti toliau
Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia.
Dabar pereikime prie pranešimų, kurių autoriai yra konferencijos rengėjai – LMT remiamo projekto „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“ vadovas, Mykolo Romerio universiteto docentas Povilas Aleksandravičius ir projekto dalyvis, šio universiteto profesorius Vytautas Šlapkauskas. P. Aleksandravičius perskaitė pranešimą „Kodėl atvirumas yra europietiškojo mąstymo konstanta?“. Prelegento pranešimas remiasi paprastute konceptualine schema, kurią dabar rekonstruosime. Skaityti toliau
Spalio 29 d. susisiekimo ministras Rokas Masiulis dalyvaus Grace (Austrija) vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) šalių aplinkos ir transporto ministrų susitikime, kuriame numatoma aptarti ES valstybių pasirengimą atsisakyti sezoninio laiko keitimo.
„Šiemet Europos Sąjungos mastu surengtoje apklausoje dėl laiko keitimo net 84 proc. dalyvavusiųjų pasisakė prieš sezoninį laiko keitimą, todėl išties sveikintina greita Europos Komisijos reakcija ir atsižvelgimas į šalių gyventojų pareikštą nuomonę“ Skaityti toliau
Lietuvoje daug ir seniai kalbama apie Baltijos šalių sandraugą. Kai kas jau pastebėjo, kad ši Atgimimo ir Baltijos kelio laikų vizija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Estija jau seniai labiau orientuojasi į Suomiją, su kuria ją sieja tiek tautiniai ryšiai, tiek ūkiniai interesai, nei į Baltijos šalis. Deja, šiaurinis vektorius krypsta tokia linkme, kad šiaurinė kaimynė vertinama labiau, nei pietinė. Tai galioja ir baltiškajai sesei Latvijai.
Su estais latvius sieja daugiau tautinių mitų, nei su lietuviais. Bendra patirtis Livonijos Skaityti toliau
Spalio 5 d., Vytauto Didžiojo universitete, vyko Kauno technologijos universiteto Europos instituto (KTU EI) rengtos konferencijos „20 metų po „Nidos iniciatyvų“: kas toliau?“ dalyvių diskusija. Diskusijoje dalyvavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Ušackas, „Chatham House“ ekspertė Lilija Ševcova, Rusijos ir JAV strateginių tyrimų centrų mokslininkai – Renis Nubergas (Rene Nuberg), Robertas Nurikas (Robert Nurick) ir Sergėjus Utkinas (Sergey Utkin). Diskusiją moderavo „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Konstantinas von Egertas (Konstantin von Eggert). Skaityti toliau
Spalio 7 d., minėdamos oraus darbo dieną profesinės sąjungos atkreipė vyriausybių dėmesį, kad orus darbas daugeliui darbuotojų dar yra nepasiekiamas.
Ypač bloga padėtis pasak profsąjungų atstovų yra Lietuvoje. Lietuvos darbuotojai sukuria bendro vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Portugalijoje, bet Lietuvos darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei šiose šalyse.
Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) teigia, Skaityti toliau
Spalio 2 d., Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo Europos Sąjungos klausimais deklaraciją (tekstas ČIA).
Kaip pažymima užsienio reikalų ir švietimo ir mokslo ministerijų pranešime spaudai, „šiuo žingsniu siekiama suvienyti institucijų pajėgas skatinant su Europos Sąjunga susijusių temų integravimą į mokyklų programas.“ Skaityti toliau
Rugsėjo 14 d. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su kontinentine Europa.
Penktadienį Briuselyje pritarta techniniam Baltijos šalių sutartiems veiksmams ir uždegta žalia šviesa Lenkijos ir Baltijos šalių sistemų operatoriams teikti paraišką dėl Europinės kontinentinės elektros tinklų zonos išplėtimo. Skaityti toliau
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Vizito tikslas – aptarti tolesnes dvišalių Lietuvos ir Vokietijos ryšių stiprinimo perspektyvas bei aktualius ES darbotvarkės klausimus prieš kitos savaitės neformalią Europos Vadovų Tarybą Zalcburge.
Prieš dvišalį susitikimą Prezidentė pabrėžė, kad abiejų valstybių ryšiai šiuo metu yra pasiekę sėkmingiausią etapą dvišalių santykių istorijoje. Skaityti toliau
Rugpjūčio 27 d. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pažėrė kritikos JAV tarptautinio saugumo politikai ir pareiškė, kad užtikrinant Europos žemyno saugumą, JAV įtakos dalis Europai turi būti mažesnė.
„Europa nebegali kliautis Jungtinėmis Valstijomis saugumo srityje. Būtent mes turime užtikrinti Europos saugumą ir suverenitetą“, – sakė E. Makronas Prancūzijos ambasadoriams skirtoje kalboje apie Skaityti toliau
„Nelegalios imigracijos“ terminas nors ir girdėtas, tačiau retam europiečiui, o tuo labiau lietuviui kėlė kažkokius jausmus. Paskutinė pabėgėlių krizė šalia Europos Sąjungos įvyko dar praėjusiame amžiuje, kaip karo byrančioje Jugoslavijoje pasekmė.
Europa nuo to laiko gyveno ramų gyvenimą, nors horizonte jau kaupėsi tamsūs debesys. Eiliniai europiečiai tikrai nesitikėjo, kad 2015-aisiais metais į jų Tėvynes masiškai pradės plūsti migrantai iš įvairių pasaulio šalių. Skaityti toliau
Po susitikimo su Baltijos šalių premjerais, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu paprašė Baltijos šalių paramos, kad Europos Sąjunga (ES) sustiprintų spaudimą Iranui, griežtai kritikuodamas Europos Komisijos sprendimą skirti Iranui 18 mln. eurų paramos.
Europos Komisija skyrė paramą Iranui, siekdama padėti išsaugoti susitarimą dėl sankcijų panaikinimo mainais į Irano branduolinės programos apribojimą.
„Manau, kad vakarykštis ES sprendimas Skaityti toliau
Seimas 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos Mokslų akademijoje, Vilniuje, buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui iniciatyvinės grupės buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988 m. spalio 22 d. jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio 30-mečio metais „XXI amžius“ tęsia pokalbius su įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais nariais. Skaityti toliau
Nežinia kelintą kartą atvirai parodžiusį neapykantą Lietuvai ir viešai pasityčiojusį iš jos karžygio Klaipėdos Tarybos narį užgriuvo „net“ paties A. Tapino kelta masinio pasipiktinimo banga. Šį kartą rūstybė tokia didelė, kad pagarsėjusiam „vatnikui“ išdrįsta – koks žygdarbis! – net skelbti apkaltą. Būtų juokinga, jeigu nebūtų neramu ir koktu. Juk tai ne kas kita, o dar vienas parodomasis ir grynai teatrališkas tariamo pasipiktinimo „vatnikais“ protrūkis, patvirtinantis, jog Lietuvos valstybės – nėra.
Šitaip keliamų tokių pasipiktinimo audrų tikroji paskirtis Skaityti toliau
Neblogas ženklas. Iki Lietuvos prezidento rinkimų dar toloka. Bet nepaliaujamai kartojamos visuomenės apklausos, politinių apžvalgininkų spėliojimai, tautiečių prognozės, pirmųjų kandidatų tezės ir būrimai iš kavos tirščių jau kaitina atmosferą: kas pakeis Dalią Grybauskaitę. Iš pirmo žvilgsnio tai neblogas ženklas – pilietinė visuomenė bręsta. Jai ima rūpėti valstybės politinės perspektyvos. Bet vien tuo aiškinti šį aktyvumą būtų neteisinga. Yra ir kita, daug rimtesnė priežastis – visuomenė nepatenkinta esama padėtimi. Ji laukia daug svarbesnių permainų. Moralinė ir politinė būklė yra nepakenčiama. Kodėl? Jokia paslaptis, kad visuomenė apimta nežinios, nepasitikėjimo, įtampos, didžiulio nerimo ir netikrumo jausmo. Skaityti toliau
Birželio 27 d. Seimo narių G. Landsbergio ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva teikiama rezoliucija (projektas Nr. XIIIP-2369) dėl Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių paleidimo iš kalėjimų Rusijoje.
Rezoliucijoje Seimo nariai pažymi, jog Ukrainos kino režisierius ir politinis kalinys Olegas Sencovas yra dvidešimčiai metų įkalintas griežto režimo kalėjime Sibire dėl jo kritiško požiūrio į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir pirmiausiai – į Rusijos įvykdytą okupaciją Kryme. Kartu akcentuojama, jog O. Sencovas jau pusantro mėnesio badauja, siekdamas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijoje kalinčių ir sulaikytų politinių kalinių padėtį bei reikalaudamas jų paleidimo. Skaityti toliau
Po Seime Sąjūdžio 30-mečio minėjimo proga pasakytų kalbų sujudo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partinis jaunimas, panoręs reaguoti visų pirma į minėjime pasakytą mano kalbą.
Seimo narė ir TS-LKD jaunimo bendruomenės pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė parašė straipsnį, kuriame atkartojo partijos tikrovės vaizdinį nupasakojančius teiginius, prieš kurį laiką pažertus jos partijos kolegės Ingos Skrebytės rašinyje.
Tai tie patys teiginiai, kurie lėmė „konservatorių“ nesėkmę praeituose Seimo rinkimuose: Skaityti toliau
Birželio 4 d., minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.
Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau
Kalba pasakyta birželio 3 d., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykusiame iškilmingame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-mečio, minėjime „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.
Birželio 3-iąją Mokslų akademijoje vykusio Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviams buvo išdalinta deklaracija, kviečianti iš naujo telktis valstybės kūrimui.
Joje teigiama, kad: „Kovo 11-ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika taip ir nebuvo sukurta“. Skaityti toliau
Kitų metų gegužės 23-26 d. ES piliečiai rinks savo atstovus į Europos Parlamentą. Lietuvoje šie rinkimai vyks gegužės 26 d.
Trečiadienį Briuselyje vykusiame renginyje Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani paskelbė atgalinį skaičiavimą iki 2019 m. gegužę vyksiančių rinkimų, kuriuose bus renkami 705 europarlamentarai, o 11 iš jų – Lietuvoje.
Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“.
Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą. Skaityti toliau
Gegužės 22 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalioja naujos tarptautinio siuntinių pristatymo taisyklės, kurios sudarys sąlygas lengviau rasti informaciją apie įvairias siuntinių pristatymo galimybes, sužinoti ir palyginti šių paslaugų kainas ES šalyse. Tikimasi, kad tai pagerins sąlygas e. prekybai ir bus itin naudinga gyventojams bei e. prekybą vykdančiam smulkiajam verslui, praneša Susisiekimo ministerija.
Siuntinių pristatymo reglamentavimą Skaityti toliau
Reaguodamas į gegužės 12 d., šeštadienį vykusio TS–LKD suvažiavimo metu priimtus partijos politinius dokumentus, partijos Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Vilniaus skyriaus narys Andrius Pauga iškėlė fundamentalius klausimus dėl partijos pozicijos Europos Sąjungos ateities ir kitomis temomis priėmimo tvarkos ir turinio. A. Pauga apgailestauja, kad partijos suvažiavimo delegatai už progaminius dokumentus balsuoja jų nederinę su partijos nariais ir po to jie pristatomi visuomenei kaip visos partijos nuomonė. Skaityti toliau
Gegužės 14 dieną užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kuriame vyks pirmasis nuomonių apsikeitimas dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto – Daugiametės finansinės programos 2021–2027 metų laikotarpiui.
Taip pat bus aptarta birželio 28–29 dienomis vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, teisės viršenybės klausimas Lenkijoje, ES vyriausiasis derybininkas Mišelis Barnje (Michel Barnier) pateiks informaciją Skaityti toliau
Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?
Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – Skaityti toliau
Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.
– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau
Gegužės 9 dieną Pekine Kinijos įvairių institucijų, 28 ES valstybių narių ir kitų šalių atstovai susirinko Europos Sąjungos atstovybėje pažymėti Europos dieną.
Lietuva kartu su kitomis ES valstybės narėmis surengė tradicinį Europos šalių prisistatymą. Svečiai buvo vaišinami įvairių valstybių tradiciniais patiekalais.
ES ambasadorius Kinijoje Hans Dietmar Šveisgutas (Schweisgut) paskelbė foto konkurso „2018 EU-China Tourism Year #TravelinEurope Weibo Photo Contest“ pradžią, Skaityti toliau
Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“, kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.
Už šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.
Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau
Atsisakiau dalyvauti fiktyviame Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) konkurse profesoriaus vietai užimti. Tai yra sąmoningas ir atsakingas apsisprendimas, kurį nulėmė šios priežastys:
1. Daugelį metų institute sėkmingai dėsčiau studentų teorinio pasirengimo pagrindą sudarančius Filosofijos įvado ir Klasikinės politinės teorijos kursus. TSPMI studijų programa nėra pakeista. Šie kursai iš principo negali būti panaikinti nenusmukdant instituto bendrojo akademinio ir studentų Skaityti toliau
