Ukrainos prezidentas penktadienį susitiko su V.Putinu per iš anksto neskelbtą vizitą Juodosios jūros kurorte Sočyje, grįždamas po kelionės į Kiniją, kur mėgino užsitikrinti palaikymą savo pinigų pristigusiai vyriausybei.
V. Janukovyčiaus oficialiame tinklalapyje sakoma, kad per derybas su V.Putinu dėmesys buvo sutelktas į bendradarbiavimą prekybos ir ekonomikos srityje bei pasiruošimą ateities sutarčiai dėl strateginės partnerystės. Skaityti toliau
Prieš dvi savaites komentavau gruzinų šviesuomenės atvirą laišką Europos Sąjungos įgaliotiniui Tomui Tomui Hamarbergui (Thom Hammerberg), kuris agitavo už homoseksualistų paradą Tbilisyje. Paminėjau, kad problema, prasideda jau nuo sąvokų… Iki šiol žinojome tik dvi žmogaus lytis – vyro ir moters, o dabar mums brukama „socialinės lyties“ sąvoka jau tarsi numato ir kitokias formas. Akivaizdu, kad lyties vaidmuo yra ne tik įgimtas, bet ir išmokstamas socialinėje aplinkoje. Bet tai dar nereiškia, kad šiuos vaidmenis reikia dekonstruoti, tarsi mitą, ką daro politiniai postmodernistai. Skaityti toliau
Penktadienį, lapkričio 29 d., ES šalys galiausiai sutarė dėl naujų automobilių efektyvumo ir CO2 taršos reikalavimų, taikytinų nuo 2020 m. Patvirtintas 95 g CO2/ km tikslas reiškia, kad ateinančiame dešimtmetyje parduodami nauji automobiliai vidutiniškai 100 kilometrų suvartos apie 4,1 litro benzino arba 3,6 litro dyzelio, t .y. beveik trečdaliu mažiau nei dabar parduodamų naujų automobilių vidurkis. Skaityti toliau
Vilniaus viršūnių susitikime, kuriame dalyvauja ES lyderiai, ES vyriausioji užsienio politikos įgaliotinė, 28 ES valstybių narių bei 6 Rytų partnerystės šalių vadovai ir ministrai, parafuota ES Asociacijos sutartys su Gruzija ir Moldova, pasirašyti kiti svarbūs ES bendradarbiavimo susitarimai su Rytų partnerėmis.
Į aukščiausio lygio susitikimą Vilniuje sukvietusi 34 valstybių ir vyriausybių vadovus, ministrus bei ES lyderius, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog Vilniaus viršūnių susitikimas buvo tikrai sėkmingas, nes prasidėjo naujas Rytų partnerystės etapas. Skaityti toliau
Ukrainos sostinėje Kijeve ir visoje šalyje tęsiasi protesto akcijos prasidėjusios po to, kai šių metų lapkričio 21 d. Ukrainos valdžia nusprendė sustabdyti derybas dėl Asociacijos sutarties su ES pasirašymo.
Lapkričio 27 d. vakare ir naktį iš lapkričio 27-os į 28-tąją Ukrainoje jau aštuntą parą protestus tęsė ES šalininkai. Vakar vakare Europos aikštėje protęstą tesė apie keli tūkstančiai žmonių. Studentų eisena buvo nužingsniavusi iki Ukrainos prezidento administracijos, kurioje šalies prezidentui perdavė laišką – reikalavimą pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Skaityti toliau
Lapkričio 28 d. Vilniuje prasideda dviejų dienų Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Pagrindinis Jo tikslas – glaudesnių ES santykių su posovietinėmis Rytų Europos šalimis įtvirtinimas.
Į Vilniaus viršūnių susitikimą susirinks 28 ES šalių ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovai ir ministrai. Rusija viršūnių susitikime Vilniuje nedalyvaus. Skaityti toliau
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius ketina atvykti į lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, skelbia Ukrainos interneto dienraštis www.liga.net remdamasis Ukrainos užsienio reikalų ministro Leonido Kožaros pranešimu.
„Ukraina neatsisako pasirašyti asociacijos sutarties. Mes kalbame tik apie pasirašymo proceso pristabdymą, apie tai, kad šiuo metu, esant šiandieninėms 25-tosios dienos aplinkybėms, abi pusės, Ukraina ir ES, nėra pasiruošusios tikram pasirašymo aktui“, – Kožaros žodžius cituoja dienraštis. Skaityti toliau
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta spaudos konferencijoje 2013-11-25 d.
Artėjant Rytų kaimynystės Vilniaus viršūnių susitikimui, sumaišties, kaip ir buvo prognozuota, daugėja. Ukrainos Vyriausybės sprendimas sustabdyti Ukrainos pasirengimą Asociacijos sutarties pasirašymui ir prieš tokį sprendimą protestuojančios šimtatūkstantinės demonstracijos Kijeve yra tik du tokios sumaišties karščiausieji epizodai.
Akivaizdu, kad didžiausią sumaištį kelia šiandieninės Rusijos valdžios totalinis pasipriešinimas tokios sutarties pasirašymui, Skaityti toliau
Pranešimas perskaitytas Vilniaus universiteto TSPMI ir Lietuvos Politologų asociacijos metinėje konferencijoje 2013 11 22 d.
Prancūzų politikos filosofas Pjeras Mano (Pierre Manent) mano, kad savo atsiradimo momentu tautinė valstybė buvo geriausias įrankis demokratijai kurti, bet šiandien ji suvokiama kaip kliūtis. Jo nuomone, naudingo įrankio virtimo kliūtimi dialektikos negali išvengti jokia politinio gyvenimo forma: „tai, kas mums leidžia pasiekti tikslą tuo pačiu metu yra tuo, kas trukdo to paties tikslo siekiui ir net nukreipia priešinga kryptimi“. Skaityti toliau
Apie 50 tūkst., kitais skaičiavimais iki 100 tūkst. ukrainiečių šiandien, lapkričio 24 dieną, susirinko į mitingą sostinėje Kijeve – Asociacijos sutarčiai su Europos Sąjunga (ES) palaikyti. Mitinge provakarietiškai nusistatę protestuotojai išsako savo požiūrį prieš vyriausybės sprendimą atsisakyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga.
Pagal susirinkusių skaičių tai didžiausias protestas Ukrainoje po taikios 2004 metų Oranžinės revoliucijos. Skaityti toliau
Šiandien, lapkričio 21 dieną, Ukrainos vyriausybė nurodė nutraukti pasiruošimą prekybos ir politikos sutarties pasirašymui su Europos Sąjunga per šį mėnesį vyksiantį viršūnių susitikimą Vilniuje. Taip buvo paskelbta per Vyriausybės interneto svetainę.
Ukrainos vyriausybė pasiūlė sukurti trišalę Ukrainos, Europos Sąjungos ir Rusijos prekybos komisiją, kuriai neprieštarauja ir Rusija.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį, būdamas Austrijoje, pažadėjo, Skaityti toliau
Lietuva pateikė Europos Komisijai komentarą dėl šios komisijos svarstomo genetiškai modifikuotų gvazdikų tiekimo ES rinkai.
Atsižvelgusi į mokslininkų ekspertines išvadas, faktinę medžiagą ir praėjusią savaitę vykusio Genetiškai modifikuotų organizmų priežiūros komiteto pasitarimo rezultatus, Aplinkos ministerija neturi pagrindo prieštarauti Olandijos ketinimams į ES įvežti genetiškai modifikuotus gvazdikus.
„Ekspertinės išvados rodo, kad šios gėlės neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai. Skaityti toliau
Ukrainos Rada šiandien, lapkričio 19 dieną, iki ketvirtadienio atidėjo balsavimą dėl įstatymų, kurių priėmimas leistų tikėtis kitą savaitę Vilniuje pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
Darbo grupė antradienį ketina derinti įstatymą, kuris leistų išvykti į užsienį kalinamai buvusiai Vyriausybės vadovei Julijai Tymošenko. Skaityti toliau
Praėjus devyneriems metams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES), dauguma mūsų šalies gyventojų šią narystę laiko naudinga. 2004 m. mūsų šalies gyventojams ES simbolizavo laisvas asmenų judėjimas ir euras.
Tačiau šiandien lietuviams bendra valiuta mažiausiai siejasi su ES. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktų „Eurobarometro“ tyrimų apie visuomenės nuomonę ES apžvalga. Skaityti toliau
Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas lapkričio 11 d. Briuselyje per derybas, kurioms vadovavo pirmininkaujanti Lietuva, sutarė dėl 2014 m. ES biudžeto. Biudžeto įsipareigojimai sudaro 142,6 mlrd. eurų, mokėjimai – 135,5 mlrd. eurų.
„Tai svarbus žingsnis visai Europos Sąjungai. Sutarėme sustiprinti tokių prioritetinių sričių kaip ekonominis augimas, darbo vietų kūrimas, inovacijos ir humanitarinė pagalba Skaityti toliau
Kroatijos parlamentas, nepaisant seksualinių mažumų gynėjų protestų, patvirtino, kad gruodžio 1 d. šalyje bus rengiamas referendumas. Referendumo klausimas iškilo po to, kai „Šeimos vardu“ pavadintas judėjimas surinko apie 700 000 parašų, pritariančių, kad šalies konstitucijoje būtų įrašyta, jog santuoka gali būti tik tarp vyro ir moters.
Dabartinėje Kroatijos konstitucijoje santuoka nėra niekaip apibrėžta. 104 parlamentarai pritarė sprendimui dėl referendumo surengimo, o prieš buvo tik 13. Iš viso Kroatijos parlamente yra 151 deputatas. Skaityti toliau
Neseniai išrinktas Gruzijos Prezidentas Georgijus Margvelašvilis dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikime lapkričio pabaigoje, kuriame ketinama parafuoti Gruzijos ir Europos Sąjungos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį.
Tai patvirtino Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, trečiadienį dalyvavęs Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės susitikime su Gruzijos Parlamento Pirmininku Davidu Usupašviliu. Skaityti toliau
Į Budapeštą oficialaus vizito išvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 30 dieną atidengė paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai, vėliau tapusiam Lenkijos karaliumi, ir jo žmonai Jadvygai – Lenkijos karalienei ir Vengrijos karaliaus Liudviko Didžiojo dukteriai.
Ceremonijos metu L. Linkevičius pažymėjo, kad naujasis paminklas simbolizuoja šimtmečius trunkantį Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimą. Ministras taip pat pabrėžė, kad XIV a. įvykusi Jogailos ir Jadvygos santuoka sujungė Lietuvą su krikščioniškąja Europa ir sustiprino ryšius Skaityti toliau
Parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams? Dėl to, rodos, nekyla didelių diskusijų nei Seime, nei žiniasklaidoje. Stodami į Europos Sąjungą pasirašėme, kad parduosime, paskui porą kartų nukėlėme pardavimo pradžią, ir štai 2014 m. pavasarį šis terminas baigiasi (lenkai kažkaip išsireikalavo iki 2018 m.). Toliau derėtis dėl naujo atidėjimo arba apskritai dėl šio įpareigojimo panaikinimo politikai nebenori, nė viena Seimo partija to nesvarsto. Atsieit, klausimas išspręstas. Yra seimūnams svarbesnių reikalų: pavyzdžiui, vėl leisti ar neleisti kokį nors Seimo narį patraukti teisminėn atsakomybėn. O ką tauta, ką ji apie tai mano, ar jai irgi nesvarbu? Niekas to neklausia. Nenori girdėti nė tų, kurie garsiai apie tai šaukia. Kurtumas… Skaityti toliau
Lietuvos Sąjūdžio Taryboje, kuriai aš priklausau, net du posėdžiai buvo skirti referendumo dėl Lietuvos žemės nepardavimo užsieniečiams klausimui (rugsėjo 3 ir spalio 4 d.). Proga buvo liūdna: prof. Vytauto Landsbergio iniciatyva buvo siūlomas pareiškimo, pasisakančio prieš referendumą, projektas. Šis projektas pirmąjame posėdyje susilaukė daug kritikos ir prieštaravimų, todėl apsisprendimas dėl jo buvo atidėtas vėlesniam laikui. Spalio 4 d. kiek pataisytas V. Landsbergio projektas buvo priimtas nedidele balsų persvara (11 prieš 7, vėliau vienas iš tų 11 savo balsą atšaukė). Kadangi posėdyje dalyvavo ne visi Tarybos nariai, 10 ar 11 balsavusiųjų „už“ nesudarė Tarybos narių daugumos.
Sąjūdžio Tarybos nariai, nepritarę tokiam pareiškimo tekstui, pasirašė po priešingu pareiškimu, kuriame palaikoma Tautos referendumo idėja ir kviečiama aktyviai įsijungti į parašų rinkimą. Šį pareiškimą irgi pasirašė 11 Tarybos narių (dar du susvyravo – iš pradžių pritarė tokiam pareiškimui, bet paskui nepanoro pasirašyti). Skaityti toliau
Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas primindamas Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 25-metį kalbasi su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, Nepriklausomybės Akto signataru, visuomenininku Zigmu Vaišvila. „Kokios nuoskaudos praėjus ketvirčiui amžiaus kankina buvusį Sąjūdžio aktyvistą, visuomenininką Z.Vaišvilą?“, – klausia Č.Iškauskas.
Kita laidos tema: kaip Lietuva vykdo svarbią savo misiją – įtraukti Ukrainą į Europos Sąjungos orbitą. Komentuoja politologas Alvydas Medalinskas. Skaityti toliau
Šią savaitę Vilniuje vyko Europos investicijų banko instituto inicijuota tarptautinė apskrito stalo diskusija „Ateities aukštasis mokslas Lietuvoje“. Remiantis kitų Europos Sąjungos šalių patirtimi, diskutuota, kokius sprendimus Lietuva turėtų priimti dar šiandien, siekiant užtikrinti kokybišką aukštąjį mokslą.
Savo pasiūlymais ir pastebėjimais, kaip reikėtų spręsti didžiausias dabartinio aukštojo mokslo sistemos problemas, siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę artimiausiu laikotarpiu, dalinosi Mykolo Romerio universiteto profesorius Giedrius Viliūnas, Skaityti toliau
Patriotinių jėgų dalyvavimas Europos Parlamente turi dvi funkcijų grupes. Pirmoji – saugoti ir stiprinti nacionalinį valstybingumą, užkertant kelią Europos Sąjungos virsmui į valstybę. Antroji – drauge, bendromis jėgomis spręsti visai Europai ir kiekvienai jos šaliai atskirai svarbius klausimus, atstovaujant savoms, tautinėms ir bendražmogiškoms vertybėms. Dėl šių priežasčių dėsningas tautininkų jungimasis į šią supranacionalinę struktūrą nuo pat pirmųjų jos veiklos dešimtmečių.
1979 m. tautiniai radikalai su euroskeptiniais konservatoriais sudarė 20% Europos Parlamento, 1984 m. tautinių radikalų, tautinių konservatorių ir euroskeptinių konservatorių Skaityti toliau
Dabartis man skaudžiai primena brežnevinę praeitį. Anuomet, kaip ir dabar, buvo privaloma kalbėti apie tarybinės sistemos pranašumus. Tiesa, tada, neįsijaučiant, labai dozuotai buvo galima sakyti – pravda, jest u nas i nekotoryje nedostatki (tiesa, yra pas mus ir kai kurie trūkumai). Taigi, tarybinė sistema gera, bet pasitaiko kai kurių smulkių nesklandumų.
Dabartinėje sistemoje esi modernus, jeigu neatsidžiaugi laisvąja rinka, tvaskančia demokratija. Dabar esi „elitinis“, jeigu pasauliui trimituoji apie mūsų demokratijos brandumą ir bari nedemokratiškus kaimynus. Skaityti toliau
Lietuvos politikos istorijoje dar nebuvo, kad praėjus pusei parašų rinkimo referendumui laiko jo organizatoriai jau turėtų apie 200 tūkst. piliečių pavardžių. Taigi, referendumo surengimas turi šansą, jei bus per anksti neapsidžiaugta ir neatleistos vadžios – Panevėžyje, Radviliškyje, Mažeikiuose dėl Lietuvos žemės nepardavimo stengiamasi išsijuosus. Man piliečių įdirbis ir jų palaikymas yra gražus, nes gajus gimtosios žemės išsaugojimo jausmas tautoje tebėra tvirtas, nors galvos skausmų ir įvairiausių nuomonių dėl šių visų tiesioginės demokratijos apraiškų – nors vežimu vežk. Skaityti toliau
Referendumo dėl Lietuvos žemės išlaikymo tautos ir visuomenės rankose vyksmą dera laikyti esminiu pastarųjų metų žmonių laisvinimosi vyksmu. Ne tik laisvinimosi, bet ir pilietinės visuomenės brendimo. Nepriklausomybės metų dvidešimtmetis parodė, kokia negailestinga gali būti jau ne okupacinės, o savosios valdžios priespauda. Be sąžinės ir atjautos dusinami pensininkai, sovietmečiu padėję tvirtus ekonomikos pamatus, savo darbu kūrę tą gerovę, kuri buvo greitai išgrobstyta naujosios valdžios žmonių ir su jais susijusių kriminalinių privatizatorių. Neapsikęsdami vergovinių darbo santykių, kai menkiausias darbdaviu tituluojamas veikėjas tampa visagaliu ponu, Skaityti toliau
Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 10 17 d.
Šis komentaras skirtas žemės pardavimo užsieniečiams apribojimo temai. Kaip žinia, stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo įsipareigojusi suteikti teisę įsigyti žemę, net tik Lietuvos, bet ir kitų Europos sąjungos šalių piliečiams. Lietuva priėmė Konstitucijos pataisą, numatant, kad ji įsigalios vėliau, mat buvo suderėta dėl pereinamojo septynerių metų laikotarpio. Skaityti toliau
Ūkio ministras Evaldas Gustas įsakymu skyrė 4,3 mln. Lt Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų naujų turizmo trasų aplink Platelių ežerą įrengimo antram etapui. Platelių ežero apylinkių potencialas bus panaudotas skatinti ekologinį ir aktyvų poilsį gamtoje. Parama skiriama pagal ES priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“.
„Pagal priemonę, kuria finansuojamos turizmo trasos – pėsčiųjų, dviračių, takai, įrengiamos poilsio ir sustojimo aikštelės, per 2007–2013 m. ES paramos laikotarpį paskirstyta 188,1 mln. Lt. Iš viso priemonei numatyta apie 200 mln. Lt. Šios lėšos prisideda prie aktyvaus turizmo skatinimo, o sukurta ar atnaujinta turizmo infrastruktūra sudaro galimybę verslininkams patraukliose teritorijose teikti paslaugas ir plėtoti verslą regione“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Skaityti toliau
Lietuvos gėjų lygos (LGL) bendruomenė trečiadienį surengė piketą prie Nacionalinės dailės galerijos Vilniuje, kur vyksta Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai renginiai. Jie protestavo prieš, jų nuomone, diskriminacinį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Susitikimo dalyvius pasitiko apie dešimties žmonių iš LGL grupelė.
Pasak jų atstovų, LGL yra nepatenkinti tuo, kad LRT tolerancijos eitynėms „Baltic Pride“ skirtus Skaityti toliau
Spalio 1 d. Vilniuje prasidėjo tarptautinė konferencija „Ateities scenarijai: kultūros atsakas į Europos Sąjungos socialinės ir ekonominės raidos iššūkius“. Konferenciją atidarė Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su Europos Švietimo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo komisare Androula Vassilou ir Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pirmininke Doris Pack.
Europos kultūros politikos ateičiai skirtoje konferencijoje kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, jog emigracijos priežastys ne tik ekonominės, bet ir kultūrinės. Konferencijos atidaryme ministras pastebėjo, Skaityti toliau
