Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“.
Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą. Skaityti toliau
Gegužės 22 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalioja naujos tarptautinio siuntinių pristatymo taisyklės, kurios sudarys sąlygas lengviau rasti informaciją apie įvairias siuntinių pristatymo galimybes, sužinoti ir palyginti šių paslaugų kainas ES šalyse. Tikimasi, kad tai pagerins sąlygas e. prekybai ir bus itin naudinga gyventojams bei e. prekybą vykdančiam smulkiajam verslui, praneša Susisiekimo ministerija.
Siuntinių pristatymo reglamentavimą Skaityti toliau
Reaguodamas į gegužės 12 d., šeštadienį vykusio TS–LKD suvažiavimo metu priimtus partijos politinius dokumentus, partijos Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Vilniaus skyriaus narys Andrius Pauga iškėlė fundamentalius klausimus dėl partijos pozicijos Europos Sąjungos ateities ir kitomis temomis priėmimo tvarkos ir turinio. A. Pauga apgailestauja, kad partijos suvažiavimo delegatai už progaminius dokumentus balsuoja jų nederinę su partijos nariais ir po to jie pristatomi visuomenei kaip visos partijos nuomonė. Skaityti toliau
Gegužės 14 dieną užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kuriame vyks pirmasis nuomonių apsikeitimas dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto – Daugiametės finansinės programos 2021–2027 metų laikotarpiui.
Taip pat bus aptarta birželio 28–29 dienomis vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, teisės viršenybės klausimas Lenkijoje, ES vyriausiasis derybininkas Mišelis Barnje (Michel Barnier) pateiks informaciją Skaityti toliau
Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?
Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – Skaityti toliau
Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.
– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau
Gegužės 9 dieną Pekine Kinijos įvairių institucijų, 28 ES valstybių narių ir kitų šalių atstovai susirinko Europos Sąjungos atstovybėje pažymėti Europos dieną.
Lietuva kartu su kitomis ES valstybės narėmis surengė tradicinį Europos šalių prisistatymą. Svečiai buvo vaišinami įvairių valstybių tradiciniais patiekalais.
ES ambasadorius Kinijoje Hans Dietmar Šveisgutas (Schweisgut) paskelbė foto konkurso „2018 EU-China Tourism Year #TravelinEurope Weibo Photo Contest“ pradžią, Skaityti toliau
Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“, kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.
Už šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.
Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau
Atsisakiau dalyvauti fiktyviame Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) konkurse profesoriaus vietai užimti. Tai yra sąmoningas ir atsakingas apsisprendimas, kurį nulėmė šios priežastys:
1. Daugelį metų institute sėkmingai dėsčiau studentų teorinio pasirengimo pagrindą sudarančius Filosofijos įvado ir Klasikinės politinės teorijos kursus. TSPMI studijų programa nėra pakeista. Šie kursai iš principo negali būti panaikinti nenusmukdant instituto bendrojo akademinio ir studentų Skaityti toliau
Gegužės 7-14 dienomis, Lietuvos užsienio reikalų ministerija vilniečius ir miesto svečius vėl pavies į jau įpročiu tampančius Europos dienos minėjimo renginius.
Šiais metais Europos dienos proga ypatingas dėmesys bus skiriamas moksleiviams ir jaunimui.
Europos savaitės renginius kaip įprasta vainikuos Europos tautų mugė, kuri vyks gegužės 11-13 dienomis, Gedimino prospekte, bei gegužės 12 dieną vyksiantis Europos dienai skirtas šventinis koncertas Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) tęsiasi profesoriaus Vytauto Radžvilo persekiojimo ir mėginimo pašalinti iš darbo dėl „neteisingų“ politinių pažiūrų istorija. VU TSPMI administracija instituto tarybai pristatė siūlymą nebeskelbti konkurso į profesoriaus pareigas, kurių pareigybės numato politinės teorijos išmanymą ir kurias šiuo metu užima profesorius Vytautas Radžvilas.
Instituto tarybai iš pradžių teiktas siūlymas skelbti konkursą į vienintelę politinės filosofijos profesoriaus vietą, tuo siekiant priversti dėl darbo kautis ir supriešinti prof. V. Radžvilą ir prof. Alvydą Jokubaitį. Skaityti toliau
Dažnai manoma, kad pastovios Lietuvos lenkų pretenzijos Lietuvos valdžiai ir patiems lietuviams yra tarpukario lenkų nacionalistinio raugo paveldas. Laikui bėgant jis lyg ir turėtų išnykti ir jokių etninių konfliktų Lietuvoje nelikti. Deja, jaunoji Lietuvos lenkų karta, net neaišku iš kur pritvinkusi amžino pykčio lietuviams, irgi pradeda reikštis.
Naujausias jauno Vilniaus tarptautinių santykių instituto dėstytojo Marijušo Antonovičiaus straipsnis „Lietuvos aide“ – „Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos“, iš rodos nekalto terminologijos problemų nagrinėjimo, pavirto kaltinimų puokšte lietuviams. Skaityti toliau
„Mūsų atsakas į Rusijos provokacijas po įvykių Solsberyje išlieka vieningas ir koordinuotas, visi suprantame poreikį šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje stiprinti mūsų valstybių atsparumą. Ypač svarbus vaidmuo tenka Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos grupei – turime įvertinti šios komandos atliktą darbą ir ją nuolat stiprinti“, – sakė L. Linkevičius diskusijoje dėl santykių su Rusija, kur ES užsienio reikalų ministrai aptarė artimiausias perspektyvas, tolesnius bendrus veiksmus po įvykių Solsberyje (Jungtinė Karalystė).
Ministras taip pat informavo apie Lietuvos bendradarbiavimo su Rusijos pilietine visuomene iniciatyvas, Skaityti toliau
Priešais Islandijos parlamentą Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: „Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“.
Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi – tik jas dar labiau pagilinsi. Priminsiu, jog šis paminklas į dabartinę vietą stojo po kelių neeilinių įvykių: 2008 metų Skaityti toliau
Skelbiame prof. V. Radžvilo kalbą, sakytą Balandžio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame Lietuvos Sąjūdžio 30-mečio minėjimo renginyje „Vilniaus sąjūdininkai žygyje į Nepriklausomybę“.
Labai smagu matyti tiek daug bendražygių. Pradedame Sąjūdžio minėjimą, kuris tęsis visus metus. Iš tiesų labai prasminga, kad jį pradeda Vilniaus Sąjūdis ir jis prasideda būtent čia, šitoje salėje, iš kurios buvo iškeliauta į laisvės žygį. Tačiau šis minėjimas yra mums svarbus ne Skaityti toliau
Nesu lietuvis. Į Lietuvą gyventi atvažiavau prieš dvejus metus ir šioje šalyje esu imigrantas. Gal kam nors tai kels nuostabą, bet jei turėčiau pasirinkti tarp dviejų šūkių, kurie skambėjo Kovo 11-ąją minėjusių lietuvių ir šalies svečių minioje, pasirinkčiau „Lietuva – lietuviams“, o ne „Lietuva – visiems“. Kodėl? Priežastis paprasta: iš pagarbos jums ir jūsų šaliai.
Gyvename globalėjančiame pasaulyje, kur interneto, komunikacijos priemonių dėka galime susidaryti įspūdį, jog sienos ir barjerai tarp šalių neegzistuoja. Taip pat gyvename Europos Sąjungoje, Skaityti toliau
Kovo 12-23 dienomis, pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, vyksta naujos, medicininiais tyrimais grindžiamos klinikinės medicinos srities praktinio pritaikymo parodomasis kursas, kurį veda pripažinti gyvensenos medicinos ir sveikos mitybos specialistai iš JAV.
Lietuvos išeivių bendruomenės atstovų įsitraukimas tapo galimybe šio mokslo Skaityti toliau
Pakvietęs dalyvauti Kovo 11-osios eitynėse, Vilniaus Forumas sulaukė klausimo, ką reiškia šūkis „Už Kovo 11-osios valstybę!“ Klausimo potekstė aiški arba nesunkiai numanoma: kam reikalauti to, ką ir taip turime? Argi gyvename ne Kovo 11-ąją atkurtoje valstybėje? Vieni šito klausia nuoširdžiai sutrikę ir stebėdamiesi. Kiti – piktdžiugiškai ir klastingai, norėdami sukompromituoti pačią eitynių idėją.
Atsakyti į šį klausimą lengva: Kovo 11-osios Respublika radosi iš Sąjūdžio vizijos. Norint suprasti, kokioje valstybėje iš tiesų gyvename, tereikia palyginti šią viziją su šiandienos tikrove. Tad abejojantiems, ar verta dalyvauti eitynėse, arba norintiems geriau suprasti, ko per jas reikalausime, Skaityti toliau
Sulaukėme naujų metų. Laukia tradicinės vasario 16-osios ir kovo 11-osios eitynės. Greičiausiai jose vėl skambės šūkiai „Lietuva – lietuviams“, „Nei Rytams, nei Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams“. Įkandin vėl sulauksime Dovydo Kaco, Efraimo Zurofo, o taip pat – lietuvių kilmės liberalų ir marksistų smerkimo šiems šūkiams, kaip ir Lietuvos istoriniams didvyriams plakatuose.
„Lietuva – lietuviams“ – senas šūkis, žinomas dar iš Vinco Kudirkos įkurto laikraščio „Varpas“: 1902 m. jį paskelbė Lietuvių demokratų partija, tiek Skaityti toliau
Lietuvos žemdirbiai liko nuvilti, sužinoję, kad Žemės ūkio ministerijos vadovai „sugebėjo“ iš Europos Sąjungos gauti tik 9 mln. eurų dėl lietingų orų šiemet patirtiems nuostoliams atlyginti.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Kazys Starkevičius kreipiasi į Vyriausybę ragindamas šiais sunkiais metais atsižvelgti į labai menką nuostolių kompensavimui ES skirtą sumą ir papildomai paremti žemdirbius iš nacionalinio biudžeto.
Seimo narys ragina nedelsiant steigti Stabilizavimo fondą, kurio pagrindas galėtų būti Skaityti toliau
Seimas, 76 Seimo nariams balsavus už, 7 – prieš ir tiek pat susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (projektas Nr. XIIIP-1288(4).
Priimtu teisės aktu Seimas, remdamasis jau atliktomis studijomis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje dėl 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų nuostatų poveikio gyventojų sveikatai, taip pat energetikos, transporto, aplinkos, finansų, turizmo ir žemės ūkio sektoriams, nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija Skaityti toliau
Europos Komisija nusprendė skirti 9 mln. 210 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos nuo liūčių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, taip įgyvendindama EK Pirmininko Žano Klodo Junkerio duotą pažadą suteikti paramą nukentėjusiems ūkininkams.
Oro sąlygos derliaus nuėmimo laikotarpiu (2017 m. rugpjūčio-spalio mėn.) buvo ypač nepalankios. Be to, sėjos sąlygas Skaityti toliau
Svarstomi Vyriausybės metinės veiklos rezultatai. Vieniems gerų ir nepavykusių darbų balansas svyra į teigiamą pusę, kitiems atrodo menkesnis, tačiau nėra tokių svarstyklių, kurios imtų ir patikimais rodikliais tą balansą parodytų. Kai kurie pradėti darbai išsikvėpė neįsivažiavę, kai kas ir padaryta. Esama ir tokių, kurie kelia daug problemų, nes patys tikslai nėra deramai aptarti, juolab galimos jų siekio pasekmės.
Pavyzdys – aukštojo mokslo „optimizavimas“. Tikima pačią reformos Skaityti toliau
Naujausias Eurobarometro tyrimas parodė, kad penktadalis Lietuvos įmonių korupciją laiko bėda, kurią reiktų spręsti, o didžioji dauguma bendrovių mano, kad korupcijos mastas šalyje yra didelis.
80 proc. apklaustų Lietuvos bendrovių mano, jog korupcija šalyje yra plačiai pasklidusi. Latvijoje taip pat manančių įmonių yra 76 proc., Estijoje – 52 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) šis rodiklis siekia 67 procentus. Skaityti toliau
Gruodžio 8 d., Liepojoje (Latvija), susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai, aptarė svarbiausius ateinančių metų Baltijos šalių gynybos politikos svarbiausius darbotvarkės klausimus – tolesnę NATO adaptaciją, Europos Sąjungos (ES) saugumo iniciatyvų įgyvendinimą bei glaudų bendradarbiavimą su sąjungininkais užtikrinant Baltijos regiono saugumą.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Estijos gynybos ministras Jurijus Luikis (Jüri Luik) bei Skaityti toliau
Briuselyje vykusiame Apeliacinio komiteto posėdyje pavyko pasiekti susitarimą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo. Kvalifikuota balsų dauguma buvo nuspręsta leisti glifosatą naudoti dar penkerius metus. Už tokį sprendimą kartu su Lietuva balsavo dar 17 valstybių, 9 buvo prieš, o viena susilaikė.
Po Apeliacinio komiteto sprendimo Europos Komisija turi priimti įgyvendinimo reglamentą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo 5 metų laikotarpiui. Skaityti toliau
Lapkričio 28-30 dienomis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvaus penktajame Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime Abidžane, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje.
Lapkričio 28 dieną, Afrikos Sąjungos (AS) ir Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų lygio darbiniame susitikime, ministras aptars viršūnių susitikimo darbotvarkę ir dalyvaus diskusijoje patvirtinant baigiamuosius AS ir ES viršūnių susitikimo dokumentus. Skaityti toliau
Lapkričio 23 d. Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma perteklinių ir neproporcingais pripažintų profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams.
Įstatymo pataisos buvo parengtos siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančių nuostatų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, Skaityti toliau
2006 metais „Brussel’s Journal“ korespondentas Polis Beljenas (Paul Belien) paskelbė garsaus rusų rašytojo, vieno iš disidentinio judėjimo Sovietų Sąjungoje pradininkų Vladimiro Bukovskio (Vladimir Bukovskij) interviu ir kalbą Briuselyje su atitinkamais komentarais.
Nuo Polio Beljeno rašomojo stalo; pirmadienis, 2006 m. vasario 27 d.
Vladimiras Bukovskis, 63 metų amžiaus buvęs sovietų disidentas, baiminasi, kad Europos Sąjunga pamažu tampa kita Sovietų Sąjunga. Praėjusią savaitę Briuselyje sakydamas kalbą, Skaityti toliau
„Dabartinė lietuvių valdžia, nesiklausydama proto balso, ir toliau vykdo vienašališkus, SSRS Konstitucijai prieštaraujančius ir SSRS vientisumą griaunančius sprendimus“, – taip 1990 m. kovo 15 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas reagavo į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.
Pakeiskime lietuvius į katalonus, o SSRS – į Ispaniją ir gausime beveik identišką Madrido reakciją į Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Tas pats apeliavimas į Konstituciją ir proto balsą („tai sukilimas prieš sveiką protą ir Konstituciją“), panašūs grasinimai. Skaityti toliau
