Žymos archyvas: Europos sąjunga

„Verslo balsas“: Ar būsimoji ekonominė krizė nevirs krachu? (video) (0)

Audrys Antanaitis, Mindaugas Bastys ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

2020-ieji Lietuvai gali būti lūžio metai. Europos Sąjungos parama sumažės arba pasibaigs visiškai. Įpratę prie neuždirbtų pinigų turėsime pertvarkyti ne tik savo gamybą, bet ir visą gyvenimą apskritai.

Tačiau ar esame tam pasiruošę? Juk kol kas net dalis politikų drąsiai teigia, kad apskritai jokios krizės nebus, o ES parama toliau bus teikiama per regionines programas. Todėl jokio ypatingo pasiruošimo nereikia. Skaityti toliau

Astravo atominė jėgainė – svarbiausia Lietuvos aplinkos ministro ir ES aplinkos komisaro susitikimo klausimas (0)

astravo-ae_am-lt

Gruodžio 19 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas Briuselyje, kur dalyvauja ES Aplinkos tarybos posėdyje, susitiko su ES aplinkos, jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaru Karmenu Vella ir jį supažindino su šalies naujosios Vyriausybės aplinkos sektoriaus programa.

Ministras pažymėjo, kad šioje programoje pasisakoma prieš nesaugių atominių elektrinių statybą Lietuvos kaimynystėje, nes negali būti jokių kompromisų kalbant apie aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymąsi. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Europos Sąjunga turėtų atsisakyti anglų kalbos? (nuotraukos, audio) (4)

Lietuvos esperantininkų sąjungos suvažiavimo Kaune akimirkos | Alkas.lt A. Karpovo nuotr.

Nors Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos, anglų kalba nesitraukia. Nes dar dviejose šalyse – Airijoje ir Maltoje anglų kalba turi oficialios kalbos statusą ir tai ją gelbsti.

Vis dėlto – pagal žmogų turėtų būti ir drabužis. Ar turėtų anglų kalba likti ne tik viena iš oficialių ES kalbų, bet ir išsaugoti faktiškai pagrindinės kalbos vaidmenį?

Juk Airija ir ypač Malta – valstybės nedidelės. Gal buvusią didybę vertėtų grąžinti prancūzų kalbai? O gal apskritai pagalvoti apie neutralią kalbą, kuri nebūtų gimtoji nė Skaityti toliau

D. Stancikas. Mano namai – mano tvirtovė (7)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kai branduolinio karo tarp Rusijos ir Amerikos bijantys lietuviai po Donaldo Trampo pergalės išsigandę klausia: „O kas bus dabar?“, atsakau: „Džiaukitės – dabar sumažės įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono, nebebus pasaulinio karo.“

Tačiau jų akyse matau tik pasipiktinimą – tikras patriotas būtinai privalo tikėtis karo arba mažų mažiausiai naujos Lietuvos okupacijos – kaipgi kitaip? (Įdomu tai, kad dėl okupacijos ir pasaulinio karo ne mažiau baiminasi ir rusai: kaip gūdžiais sovietiniais laikais jie masiškai apmokomi „civilinės gynybos“ NATO užpuolimo atveju.)

Kai stiprėjančia Rusijos galybe įtikėjusiems lietuviams aiškini, kad priešingai – iš savo Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Ar sugebėsime pasiruošti 2020 metams? (video) (0)

Jekaterina Rojaka | alkas.lt nuotr.

Pradedantis kadenciją Seimas kupinas optimizmo ir gražių planų ateičiai. Valdantieji numato išblaivinti Lietuvą, sustabdyti emigraciją, apginti dirbančiuosius ir taip toliau ir panašiai. Bet tokių pat vilčių paprastai pilni būna visi pradedantieji. Paskui gyvenimas viską pakoreguoja savaip.

Tačiau šios kadencijos Seimo atsakomybė didesnė nei prieš tai buvusių. Pasibaigus jo kadencijai, baigsis ir Europos Sąjungos finansinė parama Lietuvai. Reikės tam ir pasiruošti, ir mokytis gyventi be jos.

O ar ruošiamės tam? Apie ką turėtume galvoti, tiems lemtingiems metams ateinant?
Laidoje diskutuoja DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau

V. Radžvilas. ES kryžkelė: pertvarka ar žlugimas? (video) (41)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą spalio 18 d. jaunimo sambūrio „Pro Patria“ surengtame pašnekesyje „Europa po Europos Sąjungos?“

***

Mąstant apie ES padėtį ir ateitį kaip niekada pravartu prisiminti XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Prancūzijos politinio veikėjo ir užsienio reikalų ministro Šarlio Taleirano  (CharlesTalleyrand) žodžius, kuriais šis atsikirto jį nepastovumu ir išdavikiškumu kaltinusiems kritikams. Audringu ir permainingu šios šalies istorijos laikotarpiu jam vis pavykdavo išsaugoti valstybės Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Rusiška kleptokratija skverbiasi į Vakarus (video) (2)

Marius Laurinavičius | Alkas.lt, A. Karpovo nuotr.

Antrajame Laisvosios Rusijos forume dalyvavęs politikos analitikas Marius Laurinavičius savo pranešime tvirtino, jog Rusijoje įsigalėjusi kleptokratija rimtai gresia Vakarams.

Demokratinės Vakarų šalys dar nesuvokė šio pavojaus, bet užkratas, tarsi politinio gyvenimo vėžys, jau pastebėtas ES šalyse ir JAV. Kuo greičiau tą suvoksime ir imsimės priemonių, tuo visiems bus geriau. Skaityti toliau

Ekspertai moko Lietuvos gyventojus atpažinti propagandą (2)

kompiuteris_informacija_sumin-lt

Elektroninėje erdvėje Lietuvos gyventojus atakuojanti propaganda – Rusijoje kuriamų scenarijų dalis. Per metus jiems kurti ir vykdyti išleidžiama apie 3,5 milijardo JAV dolerių, o pačių žiauriausių padarinių galime matyti Ukrainoje. Kaip atpažinti kuriamus propagandos modelius, išsiaiškinti jų kontekstą, kovoti su propaganda – į šiuos klausimus stengiasi atsakyti projekto „Lietuvos gyventojų informacinio saugumo link“ vykdytojai. Skaityti toliau

V. Bernotas. Kodėl neįmanoma europiečių tauta? (15)

Europiečiai | europa.eu nuotr.

Pastaruoju metu nenutyla kalbos apie Europos ateitį ir galimus jos scenarijus. Migrantų krizė, teroristiniai išpuoliai, galiausiai ir šių įvykių paskatintas „Brexitas“ verčia vis iš naujo apmąstyti drąsų, bet kartu ir ydų kupiną Europos Sąjungos projektą. Visgi, kad ir kokios bėdos kamuotų ES, Lietuvoje apie jas kalbėti vis dar sudėtinga dėl itin aukštų Sąjungos palaikymo reitingų – žmonės linkę pasitikėti tiek pačiu projektu, tiek jį įkūnijančiomis institucijomis. Kita, iš pirmo žvilgsnio su pirmąja niekuo nesusijusi problema, skatinanti minties paralyžių, yra atsainus požiūris į politinę teoriją, kurioje itin svarbią vietą užima ir XX a. lietuvių mąstytojai. Todėl šiuo straipsniu bus mėginama prisiminti vieną iškiliausių Skaityti toliau

Vengrijoje vyksta referendumas prieš privalomas migrantų priėmimo kvotas (0)

Blogspot.com nuotr.

Spalio 2 d., sekmadienį, Vengrijoje vyksta referendumas dėl privalomų Europos Sąjungos (ES) paskirtų pabėgėlių perkėlimo kvotų. Vengrijos piliečiai referendume turi atsakyti į tokį klausimą: „Ar sutinkate, leisti Europos Sąjungai paskirti privalomą ne Vengrijos piliečių perkėlimą į Vengriją net ir be Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) pritarimo?“.

Pernai Europos komisija (EK) pasiūlė įvesti visoms 28 ES šalims privalomas kvotas 160 000 vadinamųjų pabėgėlių, nelegaliai atvykusių į Italiją bei Graikiją, priėmimui. Tačiau Vengrija ir kai kurios kitos ES šalys Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kokia ateitis laukia Europos Sąjungos? (41)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Slovakijos sostinėje Bratislavoje rugsėjo 16 d. buvo surengtas neformalus Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimas, turėjęs padėti valstybių lyderiams galų gale išsiaiškinti pagrindines Sąjungą kamuojančias problemas, kurios dar labiau išryškėjo Didžiajai Britanijai nutarus atsiskirti.

Klausimas ne tik, ką daryti, bet ir – kaip daryti. Jau vien būsimas susitarimas su Jungtine Karalyste yra didžiulis galvos skausmas, pareikalausiantis nemenkų politinių ir intelektinių pajėgų derinant likusių Sąjungoje valstybių interesus.

Prieš susitikimą netrūko įvairaus lygio politikų pasisakymų, Skaityti toliau

T. Baranauskas. Korupcija, naikinanti Lietuvą. Kokia išeitis? (76)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau pripratome prie bauginančios statistikos: kasmet iš Lietuvos išvažiuoja po Marijampolės ar Mažeikių dydžio miestą. Dar kokių Raseinių ar Anykščių dydžio miesto netenkame dėl natūralios gyventojų kaitos – neigiamo mirčių ir gimimų santykio. Tiesa, pastarąjį skaičių gal dar kompensuoja grįžtantys iš emigracijos – lietuviai visgi nori gyventi Lietuvoje ir linkę grįžti, atsiradus galimybei.

Tokios statistikos nebeįmanoma nepastebėti ir nesižvalgant į statistines lenteles. Tuštėja miesteliai, išnyksta kaimai, užsidaro mokyklos. Su bet kuria netektimi galima būtų susitaikyti ir eiti pirmyn, bet tuo šis procesas nesibaigia. Kodėl kitais metais turėtų būti kitaip? Kiek dar Marijampolių turime? Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

Bratislavoje – kertiniai pokalbiai dėl ES ateities (0)

R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Bratislavoje dalyvavo ES 27 šalių viršūnių susitikime.

Šio susitikimo tikslas – aptarti po „Brexit“ balsavimo susiklosčiusią situaciją Europoje, nustatyti ES piliečiams aktualiausius klausimus ir pradėti konsultacijų procesą, kokia Bendrija turėtų būti ateityje, iš jos pasitraukus Jungtinei Karalystei.

ES Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos sostinėje surengtas susitikimas vyksta jau nedalyvaujant Jungtinei Karalystei. Skaityti toliau

Vengrijos užsienio reikalų ministras Liuksemburgo kolegą pavadino nerimtu politiku (7)

P. Sijarto | president.kg nuotr.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Sijarto (Szijjártó Péter) Liuksemburgo kolegą Žaną Aselborną (Jean Asselborn) pavadino nerimtu politiku, po to kai šis paragino išmesti Vengriją iš Europos Sąjungos (ES)

„Ž. Aselbornas rimtai įžeidė Vengriją ir jos piliečius. Man atrodo, kad jį labai liūdina dabartinė situacija Europoje ir jis labai nusiminęs dėl to, kad jau save seniai išbraukė iš politikų sąrašo, kuriuos galima laikyti rimtais“, – išsireiškė P. Sijarto.
Skaityti toliau

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras siūlo išmesti Vengriją iš ES (3)

Žanas Aselbornas | Y. Kortumo nuotr.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Žanas Aselbornas (Jean Asselborn) pasiūlė išmesti Vengriją iš Europos Sąjungos (ES). Jis motyvavo, kad ši šalis nesilaiko pamatinių ES vertybių.

„Mes negalime taikstytis su pamatinių ES vertybių pažeidimais. Jei šalis stato sieną nuo pabėgėlių arba pažeidžia spaudos laisvę bei teismų nepriklausomumą, ji turi būti laikinai, o, esant būtinybei, visiems laikams būti pašalinta iš ES“, – laikraščiui „Die Welt“ teigia politikas.

Politiko žodžiais, dabar Vengrija jokiais būdais nebūtų priimta į ES. Skaityti toliau

Valdančiųjų aklumas tautą užkrėtė abejingumu (4)

Gediminas Kairys. Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

1991 metų sausį, kai atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę traiškė rusų kariuomenės tankai, Gediminas Kairys ėjo sargybą su šautuvu ant Aukščiausiosios Tarybos stogo. Netrukus aplinkybės buvusį kaunietį nuvedė į Ameriką, o po daugiau nei dvidešimties metų jis sugrįžo ir įsikūrė Birštone. Nuo tol jo ginklas esąs teisingas žodis, atviras nuomonės sakymas ir tikėjimas tuo, ką sako. „Abejingas žmogus – miręs žmogus. Aš dar nenoriu mirti“, – teigia daugeliui akcijomis už Lietuvą, jos simbolius, lietuvybę žinomas vyras. Savo poziciją jis daugiau rėžia Amerikos lietuvių spaudoje, bet jo atvirų laiškų yra sulaukęs ne vienas aukštas mūsų politikas. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau

V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai? (38)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vokietijoje savaitgalį vykusiuose rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko net 21 proc. balsų ir aplenkė kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungą (CDU), surinkusią apie 19 proc. balsų. Tai yra blogiausias istorijoje CDU pasirodymas šioje žemėje ir pirmas kartas, jai ją aplenkia „Alternatyva Vokietijai“. Simboliška, kad tai įvyksta A. Merkel rinkimų apygardoje. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

V. Balkus. Kaip skaityti rinkimų programas   (15)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Rinkimų programų skaitymas nėra tiek nuobodus kaip tai atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pradėjęs jas skaityti „iš pareigos“ galiausiai tiek įsitraukiau į pažinimo procesą, kad pradėjau žymėtis išskirtiniausias programų vietas. Ypač įdomios buvo tos, kurios iš esmės prieštaravo partijų, kurioms priklauso kandidatai programoms. Ką padarysi ideologijos ideologijomis, o štai rinkėjui patikti vis tiek reikia. Mažą to dalis jų surašytos taip, kad sunku suprasti kokiems rinkimams jos rašytos. Taigi jūsų teismui pateikiu kuklią suvestinę, tiesa gerbdamas visų kandidatuojančių įdėta darbą nevardinsiu autorių.

Žaidimų aikštelių statytojai Skaityti toliau

V. Balkus. „Separatistiniai“ regionai: ES sugrius – nepriklausomybė liks   (245)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Britų referendumas dėl šios šalies ateities Europos Sąjungoje išryškino jau kurį laiką pastebima tendenciją – autonomijas ar nepriklausomas valstybes norintys paskelbti regionai mato Europos Sąjungoje paramą šiam tikslui. Iš tikro kaip gi tai galėjo atsitikti, kad ilgus dešimtmečius dėl nepriklausomybės kovojusios teritorijos tampa didžiausiomis centralizuotos Europos šalininkėmis?

Europos autonomijų sąjunga 

Nepaisant to, kad ES yra įvardinama valstybių sąjunga akivaizdu, kad Briuselio įstatymams turint viršenybę prieš nacionalinius, valstybės narės yra greičiau išplėstines Skaityti toliau

Europiečiai per mažai išmano apie tai, kas vyksta Europoje (0)

Europos Parlamentas_ktu.lt

„Procesai, vykstantys Europos Sąjungoje (ES) kiekvieną dieną, tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia mus visus“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Europos instituto lektorė dr. Jurgita Barynienė. Pasak jos, nors ES lygmenyje priimami sprendimai keičia mūsų visų gyvenimą, europiečiai per mažai apie juos žino ir nepakankamai jais domisi.

Iškalbingas to pavyzdys – praėjus vos kelioms valandoms po „Brexit“ Jungtinės Karalystės gyventojai masiškai atakavo „Google“ klausdami, kas yra Europos Sąjunga.

J. Barynienė primena ir kitą svarbų įvykį – liepos 12 d. priimtą ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimą, vadinamąjį „privatumo skydą“,

Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Lietuvių tautinės tapatybės likimas Europos Sąjungoje (11)

Danutė Daučiūnaitė | asmeniė nuotr.

Jau 12 metų Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Buvimas šioje sąjungoje neabejotinai turi didelę įtaką mūsų politikai, ekonomikai, kultūriniam ir socialiniam gyvenimui, taip pat ir mūsų pačių savivokai, tautiniam identitetui. Tautinė tapatybė čia suvokiama kaip etninės ir politinės tapatybių mišinys. Šios dvi tautinės tapatybės dalys tradiciniame dichotomoniame požiūryje yra apibrėžiamos taip: etninei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „bendra geneologinė kilmė ir bendras likimas“, tautos narius sieja „bendra etninė kultūra – dialektai, papročiai, tradicijos“, taip pat „kalba, religija, bendra istorinė praeitis“ (J. Kuznecovienė, 2007: 2), o politinei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „teritorija, tautos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa (96)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vieną kartą vaikystėje kaimynų mergaitei pasakojau, kad Leninas žudė vaikus. Ji energingai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir sušuko: – Leninas?! Tuomet pasakiau apie caro Nikolajaus II-ojo šeimą. Reakcija liko tokia pat ugninga: – Ir labai gerai padarė! Nenorėjo, kad jo vaikai būtų carais!

Dabar stebint reakcijas į pasisakymus apie Europos Sąjungą ir Rusiją, šeimos vertybes ir iškrypimus prieš akis iškyla naivus tos mergaitės veidas ir nuoširdus pasipiktinimas. Dažnai pasisakymai prieš tai, kuo tikima, sulaukia to paties vertinimo: kvailystė! Kuo mažiau turima informacijos, kuo Skaityti toliau

R. Čekutis. Prasimanymai apie tautininkus (31)

Ricardas-Cekutis-Alkas-lt-j-vaiskuno-nuotr

Artėjant Seimo rinkimams apie Tautininkų sąjungą (TS) viešosiose erdvėse tradiciškai platinami įvairūs prasimanymai, siekiant sumenkinti partijos reputaciją bei sąmoningai iškreipti TS vertybines ir programines nuostatas. Kaip visada tokiais atvejais, tai daro žmonės, kurie niekada nėra balsavę už tautininkus, tačiau visuomet demonstruoja perteklinį rūpestį TS politine ateitimi.

Prasimanymas Nr. 1 – „Tautininkai rinkimuose dalyvaus kartu su susikompromitavusia „Tvarkos ir Teisingumo“ (TT) partija“ Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ką reiškia britų NE Europos Sąjungai? (26)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

72% Jungtinės Karalystės piliečių dalyvavo ketvirtame šios šalies istorijoje referendume ir dauguma jų pasakė NE Europos Sąjungai. Kodėl?

Vakarų ir Lietuvos „elito“ nusišnekėjimas šiuo klausimu parodė, kokia jiems skausminga ši demokratijos pamoka. Tačiau melo kojos trumpos – jei vykstant Škotijos referendumui dėl galimo Jungtinės Karalystės sugriovimo buvo kaltinama Rusija, tai dabar Rusija kaltinama „dėl įtakos JK piliečiams“, o Škotija raginama pagąsdinti JK galimu atsiskyrimu. Tad apsispręskite, demagogai, ką Vladimiras Putinas remia – JK ar Škotiją? Tik prieš atsakydami, gerai pagalvokite, nes Rusijos ir JK santykiai toli gražu nėra draugiški. Vieni kitų diplomatus šios šalys nuolat varo lauk iš savų šalių. Skaityti toliau

ES valstybių ambasadoriai išreiškė susidomėjimą prisijungti prie socialinės veiklos „Už saugią Lietuvą“ (0)

susitikimas su ES ambasadoriais Lietuvoje_lrp.lt

Birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su mūsų šalyje akredituotais ES valstybių ambasadoriais. Tai tradicinis susitikimas, kuriame šalies vadovė su ES partnerių valstybių atstovais aptarė svarbiausius Europos Sąjungos klausimus, pasirengimą rytoj Briuselyje įvyksiančiai Europos vadovų Tarybai, ES ir NATO santykius, tolesnes priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime ES valstybių ambasadoriams buvo pristatyta Prezidentės inicijuota socialinė veikla „Už saugią Lietuvą“. Skaityti toliau

R. Alaunis. Ar Didžioji Britanija sugebės pasipriešinti globalistams ir išstoti iš ES? (15)

unity.lv nuotr.

Kalbant apie Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš ES reikėtų apibrėžti, kad Didžioji Britanija, tai Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija, kurios sudaro Jungtinę Karalystę.

Didžiosios Britanijos referendumo dėl išstojimo iš ES pergalės nesitikėjo net pats Jungtinės Karalystės „Nepriklausomybės Partijos“ partijos lyderis Nigel Farage, kuris rinkimų dieną prieš besibaigiant balsavimui birželio 23 paskelbė, kad pralaimėjo rinkimus. Besibaigiant balsavimui Britanijos parlamentas taip pat tikėjosi, kad dauguma žmonių pasisakys už Britanijos buvimą Europos Sąjungoje. Tačiau rinkimų rezultatai parodė, kad jie buvo neteisūs. Už Britanijos išėjimą iš ES balsavo ne tik „Nepriklausomybės Partijos“ Skaityti toliau