Žymos archyvas: Europos sąjunga

Europos Sąjungoje siūloma maisto gaminius privalomai ženklinti pagal Nutri-Score sistemą (0)

Maisto ženklinimas | Įvaizdinė adverum.lt nuotr.

Tinkama mityba prisideda prie geros savijautos ir sveikatos. Tačiau vienas iš dviejų suaugusių žmonių Europoje susiduria su antsvoriu ar nutukimu. Maisto gaminių ženklinimas naudojant Nutri-Score maistingumo ženklinimo sistemą gali padėti priimti sąmoningus sprendimus, renkantis sveikesnius maisto gaminius, ir padėti vartoti subalansuotą maistą.

Beveik 40 suinteresuotų grupių, įskaitant vartotojų organizacijas, pasaulyje gerai žinomas maisto pramonės, mažmeninės prekybos bendroves ir kitas organizacijas, neseniai kreipėsi į Europos Komisiją ragindamos Europos Sąjungoje (ES) įvesti privalomą maisto gaminių ženklinimą Skaityti toliau

EP Pirmininkų sueiga paskelbė pareiškimą Šumano deklaracijos 70-ųjų metinių proga (3)

Pixabay.com nuotr.

Gegužės 9-ąją minimų 70-ųjų Šumano deklaracijos metinių proga Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sasoli (David Sassoli) ir politinių frakcijų pirmininkai paskelbė šį pareiškimą:

Prieš 70 metų Šumano deklaracijoje pateikta mintis, kad „Europa nebus sukurta vienu mostu arba pagal kokį nors bendrą planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia visus suvienys bendram tikslui.“ Laikantis šio požiūrio palaipsniui suformuota šiandieninė Europos Sąjunga. Nuo pat pradžių pagal Europos projektą turėjo būti kuriama politinė ir ekonominė bendrija, grindžiama bendromis vertybėmis – solidarumu, atvirumu, laisve, tolerancija, lygybe įvairovėje ir pagarba teisinės valstybės principui. Skaityti toliau

Surengta neeilinė ES transporto ministrų konferencija (0)

Pasienis | sumin.lt nuotr.

Neeilinėje Europos Sąjungos Transporto ministrų taryboje, kurioje dalyvavo visų 27 ES šalių narių ministrai ir transporto komisarė Adina-Ioana Valean, buvo išreikštas Lietuvos pritarimas sukurti neoficialią platformą, kuri leistų iš vieno šaltinio sužinoti, kokių priemonių imasi valstybės narės, apjungtų informaciją apie atnaujinimus transporto, pasienio kontrolės srityse atskirose valstybėse. Šiuo metu valstybės narės imasi skirtingų kontrolės priemonių, skiriasi ir jų intensyvumas, tad vieninga informacijos platforma padėtų greičiau reaguoti į besikeičiančią padėtį. Skaityti toliau

Visoje ES uždaromos švietimo įstaigos (0)

Mokinys | smm.lt nuotr.

ES šalys griežtina priemones, skirtas įveikti koronaviruso protrūkį, ir viena po kitos stabdo veiklas švietimo įstaigose, pradeda kurti nuotolinio mokymo modelius. Paskutinė šalis, kuri pradeda taikyti griežtas priemones – Švedija – kovo 18 d. uždaro universitetus, kolegijas, profesines mokyklas ir vidurines mokyklas.

Šiuo metu švietimo įstaigos Europos Sąjungoje prieinamos tik Suomijos darželinukams ir pradinukams, bei Švedijos pradinių klasių mokiniams. Skaityti toliau

Prezidentas pragino ES glaudžiau bendradarbiauti kovojant su koronavirusu (0)

Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos Pirmininką Šarlis Mišelį (Charles Michel) ir Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą fon der Lejen (Ursul von der Leyen), ragindamas glaudžiau koordinuoti atsaką į koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkį Europoje.

„Akivaizdu, kad, siekiant užtikrinti reikiamą prekių ir žmonių judėjimą ES viduje, reikalingi koordinuoti veiksmai ES lygiu“, – laiške rašė Prezidentas Gitanas Nausėda, atkreipęs dėmesį, kad vis daugiau ES Skaityti toliau

Žemdirbiai prakalbo apie savo teisių gynimą teisme (3)

Europos Parlamente Lietuvos žemdirbių atstovai derina pozicijas prieš protesto akciją. | B. Ropės feisbuko paskyros nuotr.

Prie Europos Sąjungos institucijų protestuojantys Lietuvos ūkininkai dėl diskriminacinių tiesioginių išmokų prakalbo apie teisių gynimą teisme. Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos europarlamentaro Bronio Ropės, pagrindas bylai gali būti. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodoma, kad vienas iš pagrindinių bendros žemės ūkio politikos tikslų yra „užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas“. Tačiau Lietuvos žemdirbiams Europos Sąjunga moka ženkliai mažesnes tiesiogines išmokas nei kitų valstybių narių ūkininkams.  Skaityti toliau

Prezidentas vyksta į Briuselį nusiteikęs rimtoms deryboms (9)

Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda vasario 20 dieną vyks į Europos Vadovų Tarybos darbo sesiją Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) lyderiais derėsis dėl Daugiametės finansinės programos. Lietuva sieks, kad ES biudžetas būtų teisingas ir sąžiningas, o tinkamas finansavimas būtų numatytas tiek tradicinių politikų – sanglaudos ir žemės ūkio, tiek naujų ES darbotvarkės prioritetų – klimato kaitos, migracijos, inovacijų plėtros įgyvendinimui.

„Į Europos Vadovų Tarybą vykstu nusiteikęs sunkioms deryboms, ypač dėl sanglaudos Skaityti toliau

N. Faradžas. Mes mylime Europą, bet mes nekenčiame ES (video) (42)

Naidželas Faradžas (Nigel Farage) | EP nuotr.

Štai ir viskas, paskutinis puslapis, kelio pabaiga…  47 metų politinis eksperimentas, kuriuo britai nebuvo labai patenkinti. Mano mama ir tėtis stojimo metu balsavo už bendrąją rinką, ne už politinę sąjungą, ne už vėliavas, ne už himną, ne už prezidentą, o dabar jūs netgi norite ES kariuomenės.

Asmeniškai aš 27 metų agitavau prieš, ir virš 20 metų šiame parlamente…
/…/
Bet svarbiausias dalykas, tai kas įvyks Skaityti toliau

Finansų ministras dalyvauja svarstymuose dėl ES Žaliojo kurso (0)

Vilius Šapoka | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Sausio 21 d. finansų ministras Vilius Šapoka ir viceministrė Loreta Maskaliovienė Briuselyje dalyvauja Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas Europos Komisijos (EK) parengtam Žaliajam kursui, turinčiam padėti Europai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.

„Diskutuojame apie ekonominius ir Skaityti toliau

Finansų ministras Briuselyje žada derėtis dėl ES daugiametės finansinės programos (0)

Finansų ministras Vilius Šapoka | finmin.lrv.lt nuotr.

Vizito Briuselyje metu finansų ministras Vilius Šapoka susitiks su Europos komisaru, atsakingu už biudžetą ir administravimą Johanesu Hanu bei už Sanglaudos politiką ir reformas atsakinga komisare Elisa Fereira aptarti derybas dėl Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos bei Lietuvos pasirengimą Sanglaudos politikos lėšų panaudojimui po 2020 m.

2019 m. gruodžio mėn. ES Tarybai pirmininkaujanti Suomija pristatė Skaityti toliau

Briuselyje – ministrų dėmesys ES klimato diplomatijai (2)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius | Asmeninė nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 20 dieną Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje. Darbotvarkėje numatyti Sahelio ir ES klimato diplomatijos klausimai. Ministrai taip pat aptars situaciją Artimųjų Rytų regione.

Sparčiai prastėjant saugumo ir humanitarinei situacijai Malyje ir visame Sahelyje, ministrai tarsis dėl tolimesnių ES veiksmų šiame regione, diskutuos kaip Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje (20)

Vilius-Brazenas-kam-lt-a-pliadzio-nuotr

Esame garbinga, išdidi tauta. Tauta, turinti didžią istoriją, kalbą. Istoriją, kurią rašė, deja, ne baltasis, o juodasis metraštininkas. Tai kalba, kuri vedė tautą per istorijos kryžkeles, sutemas ir prošvaistes. Esame atbundanti tauta. Atbunda tėvų garbė, atbunda ir „liežuvis“. Kalba – tautos protas, jos plakanti širdis, dabartis ir ateitis… Tautos atgimimas – tai atsigręžimas į gimtąją kalbą, tautos kultūra – tai kalbos kultūra. Kalbos likimas – tautos likimas. Tikroji savo šalies meilė neįmanoma be meilės savo kalbai.
Prof. Juozas Pikčilingis. Skaityti toliau

Kitąmet vaiko pinigai sieks 60 eurų sumą ir 100 eurų gausioms bei nepasiturinčioms šeimoms (2)

Ruošiamės mokyklai: vaikų psichiatras patarė, kaip protingai suplanuoti mokinio krepšelį ir nuteikti mokyklinuką | Asociatyvi nuotr.

Seime koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet didėtų universali išmoką už vaiką, mokant 60 ir 100 eurų per mėnesį. 

„Nauja vaiko pinigų formulė 60/100 nuo sausio 1 dienos, kai spartinamas vaiko pinigų priedo augimas – itin reikšmingas žingsnis kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, o tai, deja, yra realybė su kuria jaunos šeimos, auginančios vaikus priverstos susidurti dėl mažų pajamų už darbo santykius, didelių įsipareigojimų bankams ar augančių kainų.“– sako LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas.

Skaityti toliau

Europos valstybių nacionaliniai parlamentai privalo dalyvauti Europos ateities svarstymuose (0)

europa

Gruodžio 1–3 dienomis Seimo Europos reikalų komiteto delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedmino Kirkilo, dalyvauja Helsinkyje vykstančioje LXII (šešiasdešimt antrojoje) Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC).

Renginyje pranešimus skaito Suomijos Ministras Pirmininkas Antis Rinė (Antti Rinne), Europos Parlamento pirmoji vicepirmininkė Meirid Makgines (Mairead McGuinness), Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius (Maroš Šefčovič).  Konferencijoje vykstančiose diskusijose dominuoja naujosios Europos Komisijos (EK) prioritetai Skaityti toliau

EP ragina nepaisyti tarptautinių arešto orderių prieš Rusijos kaltinamus Lietuvos pareigūnus (1)

nuotraukaLapkričio 28 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria smerkia Rusijos Federacijos pradėtą Sausio 13-sios bylos prokurorų ir teisėjų persekiojimą. Dar daugiau, parlamentarai ragina nepaisyti visų tarptautinių arešto orderių prieš kaltinamus Lietuvos pareigūnus.

„Šiandien Kremliui nusiųstas aiškus signalas, kad Europa vieningai gina teisės viršenybės principą ir netoleruos politiškai motyvuotų baudžiamojo persekiojimo atvejų, kuriuos prieš Lietuvą naudoja Putino valdoma teisinė sistema“, – teigia Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos narys Bronis Skaityti toliau

L. Mažylis. GMO ant Europos stalo, ką pietums valgysime rytoj? (1)

GMO | Pixabay nuotr.

Lapkričio 14 d. Briuselio plenarinėje sesijoje, Europos Parlamentas balsavo už keturis pasiūlymus dėl rezoliucijų, kuriais priešinasi Europos Komisijos siūlymams ir ragina atsiimti sprendimų projektus, leidžiančius į rinką patekti produktams, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų, taip pat atnaujinti leidimus tiekti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų ir medvilnės.

Vykę balsavimai rodo, kad kol kas dauguma dabartinio EP narių į GMO žvelgia kritiškai, todėl prieštarauja EK tvirtinant arba atnaujinant GMO leidimus. Didžioji dalis Europos liaudies partijos (ELP) parlamentarų priešingai,

Skaityti toliau

Europa demografijos veidrodyje: geriau užsimerkti? (0)

valstietis.lt nuotr.

Europa bando atremti vis stiprėjantį demografinių iššūkių, susijusių su visuomenės senėjimu ir darbo jėgos trūkumu, spaudimą. Padėtis tokia rimta, kad, pasak konservatyvios pakraipos JAV leidinio „National Review“, europiečiams iškilo klausimas: ar jie išvis turi ateitį?

Taps įvairesnė

Prieš kelias dienas Vokietijos Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“.

Nuostabų straipsnį apie mūsų kalbą neseniai paskelbė Arvydas Juozaitis veidaknygėje. Skaityti toliau

M. Puidokas. Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje? (16)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Naujoviška JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) suformuota užsienio politikos praktika apie svarbias žinias, paskelbtas per „Twitter“, pasekė ir Turkijos Prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas (Recep Tayyip Erdoğan), paskelbdamas apie pradėtą didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamus rajonus Sirijos šiaurės rytuose.

Kodėl Turkija ryžosi šiam puolimui?

Turkija senai vertina Sirijoje ženklią dalį teritorijos kontroliuojančius kurdus kaip grėsmę

Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną? (9)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą

Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Skaityti toliau

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga (0)

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga | LRT nuotr.

Rugpjūčio 5 d. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2019 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. duomenimis, piliečiai Europos Sąjungą – pradedant ekonomika ir baigiant demokratija – vertina gerokai palankiau nei anksčiau.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje toliau auga ir išlieka didžiausias visoje ES (72 proc.; „Eurobarometro“ apklausos 2018 m. rudenį duomenimis, pasitikinčių Europos Sąjunga Lietuvoje buvo 66 proc.). Taip pat didelis pasitikėjimas Europos Sąjunga yra Danijoje (68 proc.) ir Estijoje (60 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjunga pasitiki 44 proc. europiečių. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. ES postų dalybos – juokingas vaikų žaidimas smėlio dėžėje (23)

Europos vėliavėlės | ukmin.lt nuotr.

Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą. Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia… Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne (46)

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.

Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau

Paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laimėtojai (0)

| Lietuvos leidėjų asociacijos nuotr.

Gegužės 22 d. vakarą, Briuselyje, buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laimėtojai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų:

Laura Fredentaler (Laura Fredenthaler) Austrija, Pija Leino (Piia Leino) Suomija, Sofy Daul (Sophie Daull) Prancūzija, Reka Man-Varegi (Réka Mán-Várhegyi) Vengrija, Beka Adamašvili (Beqa Adamashvili) Sakartvelas, Nikas Krysas (Nikos Chryssos) Graikija, Žana Karson (Jan Carson) Airija, Džiovani Dozini (Giovanni Dozzini) Italija, Daina Opolskaitė Lietuva, Marta Dzido Lenkija, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vytauto Radžvilo komitetas už vertybes kovoja melu ir skaldančia propaganda? (15)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų gegužės 6 d. Feisbuke pasirodė V. Radžvilo komiteto agitacinė medžiaga, kurioje teigiama, jog Lietuvos centro partija pritaria Europos Sąjungos federalizavimui, jos valstybių-narių valstybingumo naikinimui, Europos tautų niveliacijai, masinės migracijos skatinimui, prigimtinės šeimos griovimui ir homoseksualistų „šeimų“ legalizavimui. Ši medžiaga skelbiama ir oficialiame komiteto laikraštyje. Simboliška, jog vedamasis straipsnis jame vadinasi „Europos Sąjungą ir Lietuvą išgelbės tik Tiesa“ (didžiosios raidės – iš originalo). Skaityti toliau

V. Astas. Ko norėčiau paklausti kandidato į prezidentus (14)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (35)

Alkas.lt koliažas

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas užpildys Europą? (16)

europos-sajunga-pixabay-com

Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.

1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau

Europos žalieji įspėja, kad ES valstybės privalo išsilaisvinti iš „rosatom“ priklausomybės (1)

„Rosatom“ | Rosatom.ru nuotr.

Europos žaliųjų užsakymu parengta studija „ES priklausomybės nuo Rosatom šešėlis“ įspėja apie priklausomybę nuo Rusijos ir atskleidžia, kaip Rusijos valstybės valdoma „Rosatom“ grupė išlaiko politinį spaudimą visoms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms – Vengrijai, Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, o taip pat ir Suomijai bei Lietuvai. Vienintelė išimtis yra Lenkija, kuri toliau remiasi atomine energetika, tačiau nenori tapti priklausoma nuo Rusijos.

Priklausomybė nuo Rusijos valstybės valdomos „Rosatom“ yra pastebima per artimus Skaityti toliau