Naujoviška JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) suformuota užsienio politikos praktika apie svarbias žinias, paskelbtas per „Twitter“, pasekė ir Turkijos Prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas (Recep Tayyip Erdoğan), paskelbdamas apie pradėtą didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamus rajonus Sirijos šiaurės rytuose.
Kodėl Turkija ryžosi šiam puolimui?
Turkija senai vertina Sirijoje ženklią dalį teritorijos kontroliuojančius kurdus kaip grėsmę
Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą
Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Skaityti toliau
Rugpjūčio 5 d. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2019 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. duomenimis, piliečiai Europos Sąjungą – pradedant ekonomika ir baigiant demokratija – vertina gerokai palankiau nei anksčiau.
Pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje toliau auga ir išlieka didžiausias visoje ES (72 proc.; „Eurobarometro“ apklausos 2018 m. rudenį duomenimis, pasitikinčių Europos Sąjunga Lietuvoje buvo 66 proc.). Taip pat didelis pasitikėjimas Europos Sąjunga yra Danijoje (68 proc.) ir Estijoje (60 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjunga pasitiki 44 proc. europiečių. Skaityti toliau
Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą. Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia… Skaityti toliau
Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.
Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau
Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.
– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau
Gegužės 22 d. vakarą, Briuselyje, buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laimėtojai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų:
Laura Fredentaler (Laura Fredenthaler) Austrija, Pija Leino (Piia Leino) Suomija, Sofy Daul (Sophie Daull) Prancūzija, Reka Man-Varegi (Réka Mán-Várhegyi) Vengrija, Beka Adamašvili (Beqa Adamashvili) Sakartvelas, Nikas Krysas (Nikos Chryssos) Graikija, Žana Karson (Jan Carson) Airija, Džiovani Dozini (Giovanni Dozzini) Italija, Daina Opolskaitė Lietuva, Marta Dzido Lenkija, Skaityti toliau
Šių metų gegužės 6 d. Feisbuke pasirodė V. Radžvilo komiteto agitacinė medžiaga, kurioje teigiama, jog Lietuvos centro partija pritaria Europos Sąjungos federalizavimui, jos valstybių-narių valstybingumo naikinimui, Europos tautų niveliacijai, masinės migracijos skatinimui, prigimtinės šeimos griovimui ir homoseksualistų „šeimų“ legalizavimui. Ši medžiaga skelbiama ir oficialiame komiteto laikraštyje. Simboliška, jog vedamasis straipsnis jame vadinasi „Europos Sąjungą ir Lietuvą išgelbės tik Tiesa“ (didžiosios raidės – iš originalo). Skaityti toliau
Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau
Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].
Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau
Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.
1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau
Europos žaliųjų užsakymu parengta studija „ES priklausomybės nuo Rosatom šešėlis“ įspėja apie priklausomybę nuo Rusijos ir atskleidžia, kaip Rusijos valstybės valdoma „Rosatom“ grupė išlaiko politinį spaudimą visoms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms – Vengrijai, Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, o taip pat ir Suomijai bei Lietuvai. Vienintelė išimtis yra Lenkija, kuri toliau remiasi atomine energetika, tačiau nenori tapti priklausoma nuo Rusijos.
Priklausomybė nuo Rusijos valstybės valdomos „Rosatom“ yra pastebima per artimus Skaityti toliau
Atsakyti į šį klausimą, man regis, nėra lengva, nors prof. Vytauto Radžvilo rinkiminis komitetas pasivadinęs skambiu ir patraukliu vardu „Susigrąžinkime valstybę“, o jo programinės nuostatos priimtinos ir žadinančios teigiamų permainų viltį, bet abejonių, ar verta balsuoti išlieka ir jų yra nemažai.
Iki V. Radžvilo įsitraukimo buvau tvirtai apsisprendęs nebalsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, arba, Skaityti toliau
Lietuvos televizija (LRT) baigia transliaciją iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo 70-mečio minėjimo Minaičiuose ir paleidžia reklamą. Balerina išsuka po pasaulį nuvilnijančią trispalvę, nuskamba žodžiai: „Lietuva yra visur, kur gyvena lietuviai. Pasaulio lietuvių metai.“
Lietuva yra visur?
O kur tuomet Anglija, Airija, Vokietija? Kokiai „lietuvai“ pasaulio lietuviai moka Skaityti toliau
Vasario 14 d. Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais už euro zonos ribų, taip pat skaidrų valiutos keitimą atsiskaitant kortele.
Šiuo metu pervedimai į užsienį euro zonoje beveik nekainuoja arba yra nemokami, tačiau euro zonai nepriklausančių šalių gyventojai už tarptautinius mokėjimus eurais privalo mokėti. Pavyzdžiui, Suomijos gyventojas, pirkdamas batus Italijoje, už pervedimą mokės tiek pat, kaip ir pirkdamas savo šalyje, o dažniausiai pervedimas išvis nekainuos. Skaityti toliau
Vasario 1 d., BNS spaudos centre įvyko kandidato į Prezidentus dr. Arvydo Juozaičio ir jo rinkimų štabo dalyvių spaudos konferencija. Spaudos konferencijoje dalyvavo programinės grupės atstovas Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. Dalius Serafinas, rinkimų štabo strateginės grupės vadovas Gintaras Songaila, organizacinės grupės vadovas visuomenininkas Valdas Vižinis, ir buvęs JAV diplomatas, tarptautinių santykių ekspertas Algis Avižienis.
Rytoj, vasario 2 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale Skaityti toliau
Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje apdovanoti Europos Sąjungos investicijų efektyvumą Lietuvoje profesionaliausiai tyrinėjantys žurnalistai, redaktoriai bei komentatoriai. Jau antrą kartą teikiami kasmetiniai apdovanojimai skiriami už išskirtinius straipsnius, laidas ar komentarus.
Apdovanojimai išdalinti geriausių straipsnių autoriams, laidų vedėjams, redaktoriams, komentatoriams: Linai Mustafinaitei, Ernestui Napriui, Aurimui Peredniui, Edgarui Savickaui, Birutei Davidonytei, Arūnui Milašiui, Raimundui Celencevičiui, Laurynai Vireliūnaitei ir Justui Kačerauskui. Skaityti toliau
Apie Lenkiją tenka vis daugiau skaityti ir girdėti mūsų regiono bei pasaulio žiniasklaidoje. Reikia pasakyti, kad daugelyje atveju šis dėmesys yra susijęs su konfliktais. Su Europos Sąjunga mūsų didysis kaimynas konfliktuoja dėl Konstitucinio tribunolo, spaudos laisvės ir migrantų kvotų priėmimo.
Iš Vokietijos Lenkijos aukštieji pareigūnai oficialiai reikalauja šimtus milijardų eurų kompensacijų už Trečio Reicho žalą padarytą per Antrą pasaulinį karą. Aišku, kad su Rusija dvišaliai santykiai yra maždaug Šaltojo karo stadijoje. Ryšium su konfliktu dėl Ukrainos Varšuva neužmiršta pakritikuoti Vokietiją, Skaityti toliau
Sausio 16 d.Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje Vilniaus forumas surengė konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“.
Konferencijoje buvo aptarti Europos tapatybės, ES ideologinių pagrindų, ES ir suverenių tautų ir valstybių santykio, migracijos keliamo iššūkio, geopolitinių grėsmių, ES žemės ūkio politikos klausimai. Pranešimus skaitė filosofai prof. V. Radžvilas, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Mindaugas Stoškus, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir Martynas Katelynas. Skaityti toliau
Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai marksistine filosofija. Šiandieninė Europos Sąjungą grindžianti doktrina yra jų abiejų samplaikos rezultatas, todėl tikslu ir teisinga, Skaityti toliau
Sausio 15 d. vakare Didžiosios Britanijos (DB) parlamentas 432 balsais prieš 202 atmetė „Brexit“ sutartį su ES, kurią ministrės pirmininkės Teresos Mei (Theresa May) vadovaujama vyriausybė 2018 m. buvo suderinusi su Europos sąjungos (ES) vadovybe.
Po tokio DB parlamento sprendimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tolimesnė strategija atsidūrė nežinioje. Skaityti toliau
Sausio 16 d., trečiadienį, 17.30 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) vyks Vilniaus forumo konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“.
Gruodžio mėnesį Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu būtų taikomas 5 proc. skaitmeninių paslaugų mokestis.
Siekiama apmokestinti tas technologijų įmones, kurios uždirba iš reklamos skaitmeninėje erdvėje, surinktų vartotojų duomenų tvarkymo ir pardavimo, taip pat tas, kurios padeda vartotojams bendrauti bei parduoti prekes ar paslaugas. Į skaitmeninių paslaugų mokesčio sritį neturėtų patekti pajamos Skaityti toliau
Pasak Express.co.uk kalbintų užsienio analitikų, 2018 metais Europos Sąjunga (ES) išgyveno vienus iš kontraversiškiasusių metų savo istorijoje ir turi nedelsdama pasikeisti ir reformuotis, kad būtų išvengta tolesnės politinės ir demokratinės krizės, ypatingai demokratinio atskaitomumo atžvilgiu.
2018 metais drastiškai krito „taip vadinamų ES lyderių“ – Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) ir Vokietijos kanclerės Andgelos Merkel (Angela Merkel ) – reitingai dėl jų vykdomos politikos. E. Skaityti toliau
Šių metų gruodžio 4 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta tarptautinė konferencije „ES ateitis: suverenių valstybių Europa“. Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Lietuvos atstovai. Ypatingo dėmesio susilaukė Vokietijos bundestago Alternatyva Vokietijai frakcijos atstovai. Skaitytojų dėmesiui siūlome teisininko, dr. Kristiano Virto (Christian Wirth) pranešimą „Nacionalinių valstybių vidaus saugumas tautų Europoje“.
Gerbiamosios ponios ir ponai, Skaityti toliau
Gruodžio 21 d, penktadienį, 11-12.30 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) mokslininkai ir kultūrininkai susitiks su Europos sąjungos komisaru Vyteniu Povilu Andriukaičiu.
Susitikimo tema „Ko laukti iš Europos sąjungos ir Lietuvos 2019 m.“ Susitikime bus kalbama ir apie padėtį Europos sąjungoje ir apie Lietuvą bei Lietuvos Prezidento rinkimus. Šis susitikimas yra oficialus ES renginys, įrašomas į ES komisaro darbotvarkę. Skaityti toliau
Gruodžio 4 d. Lietuvos Seimas pritarė (ar nepritarė?) JTO „Visuotiniam susitarimui dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ – priėmė dėl jo Seimo deklaraciją. Dokumentą, kuris teisiškai nieko nereiškia. Tai nėra Lietuvos įstatymas ar įpareigojantis Seimo nutarimas. Seimo nariai balsavo už šią deklaraciją be šio susitarimo vertimo į lietuvių kalbą, be Seimo Teisės departamento išvados dėl šio susitarimo ir išvis be jokių dokumentų, turėdami tik dviejų puslapių šio deklaracijos projektą. Svarstyti tai Seimas pradėjo tik š.m. lapkričio 27 d., įregistravus jos projektą. Skaityti toliau
Gruodžio 4 d., 16 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje prasidėjo tarptautinė konferencija „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Šioje asociacijos „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“ rengiamoje konferencijoje dalyvauja ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvykę šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.
Prieš prasidedant konferencijai ELTA Skaityti toliau
Gruodžio 4-5 dienomis Lietuvoje, lankysis oficiali Vokietijos parlamento Bundestago narių delegacija, atstovaujanti dešinįjį politinį sparną – konservatyvi, euroskeptiška Vokietijos politinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD).
Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ svečiai iš Vokietijos perskaitys pranešimus apie Europos sąjungos ir ją sudarančių Skaityti toliau
Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ dalyvaus ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvyks šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.
„Šiandien vis daugiau diskutuojama apie nevaržomos migracijos pavojus Europos tautoms ir nacionalinėms valstybėms. Skaityti toliau
