Žymos archyvas: Europos sąjunga

A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos (0)

Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.

Dabartinė padėtis Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.

A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Skaityti toliau

Piliečiai sakys Europai: Šeima yra mama, tėtis ir vaikai (8)

Iniciatyvos Mama, tetis ir vaikai koordinatore Edita Frivaldszky_bernardinai.lt

„Valstybė pripažįsta santuoką ne todėl, kad jai rūpėtų jausmai, bet todėl, jog kartų atsinaujinimas ir vaikų auginimas garantuoja tautos ateitį“, – teigia Europos Sąjungos piliečiai, užregistravę parašų rinkimo iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“. Žmonės iš septynių šalių suvienijo jėgas ir įregistravo ES piliečių iniciatyvą, kad ES teisėje santuoka būtų apibrėžta kaip vyro ir moters sąjunga, o šeima būtų pagrįsta santuoka arba giminystės ryšiais. Apie šią iniciatyvą specialiai „Bernardinai.lt“ sutiko papasakoti pagrindinė jos koordinatorė Edita Frivaldski (Frivaldszky) iš Budapešto. Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

M. Markuckas. Apie ES ir vyžas (3)

Marius Markuckas | propatria.lt nuotr.

Prognozuoti tai, kaip baigsis Jungtinėje Karalystėje dar šį birželį vyksiantis referendumas dėl britų narystės ES, remiantis tik turimais apklausų duomenimis, būtų gana sudėtinga. Pasisakančiųjų už tolimesnį britų buvimą ES stovykla dydžiu panaši į pasisakančiųjų prieš. Liks, ar neliks Jungtinė Karalystė ES dalimi – pamatysime jau visai greitai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą britai priims, jau dabar galima kalbėti apie tam tikrą pamoką. Taip pat ir mums, lietuviams.

Šios pamokos esmė – paprasta. Ji yra apie tai, kad ES, nepaisant ją gaubiančių ideologinių Skaityti toliau

Europos reikalų komitete pristatyta Lietuvos stabilumo 2016 metų programa (0)

Europos veliava_ukmin.lt

Balandžio 29 d. Europos reikalų komitete pristatyta Lietuvos stabilumo 2016 m. programa, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė trečiadienį, balandžio 27 d. Europos reikalų komitetas kasmet svarsto svarbiausius Europos semestro ciklo dokumentus, tarp jų ir Stabilumo programą (iki euro įvedimo – Konvergencijos programą), taip siekdamas kuo aktyviau įsitraukti į šio proceso parlamentinę kontrolę.

Pristatydamas programą, finansų ministras Rimantas Šadžius kalbėjo, jog siekiant užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą svarbiausias viešųjų finansų valdymo uždavinys Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia? (68)

Alkas.lt, A. Sartanavičiasu nuotr.

Septintus metus žygiuojame Nepriklausomybės marše. Kai kurie ir ilgiau. Juose drąsiai skelbiame šūkį: Lietuva – lietuviams! Nuo tol, kai šis Vinco Kudirkos laikų šūkis grįžo į viešą vartoseną, žiniasklaidos, politikų ir politologų retorika mirga tekstais, tarp kurių daug smerkiančių, gerokai mažiau – pritariančių ir mažiausiai – aiškinančių.

Nepriklausomybės maršų pradžioje suformuluoti trys pagrindiniai principai, išplaukiantys dar iš „Varpo“ keltų idealų. Pirmas – Lietuvos valstybės pagrindą sudaro lietuvių tauta, aplink kurią telkiasi visos kitos Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau

Lietuva gavo 0 eurų iš Europos strateginių investicijų fondo (4)

Lietuvos ir ES veleveles_lrkm.lt

Lietuva nepasinaudojo galimybe gauti nei euro iš jau 8 mėnesius veikiančio Europos strateginių investicijų fondo (EFSI), kuris įvairiems projektams jau išdalijo 26 proc. numatytų lėšų. „Gelbėjimosi ratas ES valstybių ekonomikoms pasiekiamas ranka, o mes net nesivarginam ištiesti rankos ir jo pasiimti. Tai, kad nei vienas lietuviškas infrastruktūros ar inovacijų projektas, nei viena įmonė nerado kelio, kaip gauti EFSI lėšų – šios Vyriausybės, o pirmiausia, Ūkio ministerijos tylaus tupėjimo ir nieko nedarymo rezultatas. Kartais nieko nedarymas yra pražūtingesnis net už nemokšišką veiklą. Čia kaip tik tas atvejis“, – sako Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Skaityti toliau

Iš Šengeno erdvės išvykti reikia laiku (0)

uzsienietis Lietuvoje_Kauno apskr. VPK nuotr.

Šiuo metu Europos Sąjunga patiria didelį migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių vidaus konfliktų ir karinių veiksmų. Tuo tarpu vis daugiau užsieniečių pasirenka Lietuvą kaip valstybę, į kurią jie atvyksta studijuoti, dirbti, užsiimti savo verslu, gyventi su šeima.

Tokiems užsieniečiams išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo vienerių iki dvejų metų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos (24)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita mažai, ką nustebino. Liūdina, jog Rusijos ruporais – greta seniai veikiančios Penktosios kolonos – tampa vis daugiau naujų žmonių, tarp jų – buvę bendražygiai, buvę Nepriklausomybės šaukliai ir kovotojai.

Kas skatina žmones, dar vakar abejingus politikai, juo labiau – ilgamečius patriotus gręžtis link istorinio, egzistencinio Lietuvos priešo? Atsakymų gali būti daug, bet iš jų dažniausios priežastys – trys. Pirma – vis griežtėjantis Europos Sąjungos ir jos didžiųjų valstybių diktatas, tirpdantis Lietuvos valstybingumą. Antra – Skaityti toliau

D. Stancikas. Nenutildama šauk (75)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Graudi realybė – lietuvių tauta nyksta akyse. Lietuva, kaip Tautos buveinė, tvirtėja, bet jos esmė, turinys byra ir nyksta.
Skaudu. Atlaikę šimtametes okupacijas, išsaugoję uždraustą žodį, išstovėję žiauriausiose geopolitinėse pervartose, požemių bunkeriuose, tremtyse ir lageriuose, anot poeto – šitiek trinti, klumpam svajonės išsipildyme, neatsigręždami bėgam nuo jos. Negi atlaikėme žemesnių civilizacijų priespaudą tik tam, kad ištirptume aukštesnėse?
Dar graudžiau, kad nedrįstam net pamatyti savo saulėlydžio. Antrą dešimtmetį Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Ar Europos politikai atėjo galas? (audio, video) (0)

Maksim Frantovskij ir Gintautas Jakimavičius | alkas.lt nuotr.

Teroro aktai Paryžiuje ir Briuselyje parodė Europos migracijos politikos ydas.

Europos sąjunga negali susitvarkyti su vis didėjančiu migrantų skaičiumi. Į Europos politinį olimpą veržiasi radikalios partijos.

Šalys jau uždaro savo sienas ir pasisako už pasitraukymą iš Europos sąjungos ir Šengeno zonos, taip naikindami vieningos Europos koncepciją .

Ar tai vieningos Europos pabaiga?

Apie tai mes šiandien kalbamės su  buvusiu Tėvynės sąjungos Skaityti toliau

R. Karbauskis. Švęsdami „Žemės dieną“ negalime apie ją pamiršti kitomis dienomis (26)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Žmogus šioje Žemėje gyvena tam, kad paliktų ją gražesnę, nei rado atėjęs. Ir tam tikrai neužtenka vienos Žemės dienos, kurios minėjimai nuvilnija per visą Lietuvą likus savaitei iki kovo 20-osios. Kartais sunku klausytis šventinių kalbų, kai matai, kad kalbėtojo elgesys po Žemės dienos niekaip nesiderina su jo iš tribūnos ištartais žodžiais. Juk jei šie žodžiai nesiskirtų nuo realybės – seniai gyventume kaip rojuje.

Deja, nepasotinamas galią turinčių žmonių godumas išnaudoti visus gamtinius išteklius, dar jiems gyviems esant, perša išvadą, kad gyvename taip, tarsi būtume paskutinė karta Žemėje. Kiek vilčių buvo sudėta į Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar atrems Lietuva didžiąją nekarinę grėsmę? (11)

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos piliečiams neleidžiama pamiršti vieno nedraugingo kaimyno keliamų  hibridinio karo ar atviros agresijos grėsmių. Niekas nesako, kad be pagrindo.  Tačiau, kai kurie Lietuvos politikai nebeišmanytų ko griebtis, jeigu po ranka neturėtų šių grėsmių  ir galimybių  periodiškai, ypač prieš rinkimus, sukelti gąsdinimo karu isteriją. Gal todėl jie nemato paties didžiausio nekarinio pavojaus, kuris jau seniai pakibęs virš Lietuvos.

Kitados man neišdildomą įspūdį padarė Lietuvių fronto bičiulių „Į laisvę“ fondo Čikagoje išleista profesoriaus, įžymaus išeivijos atstovo Adolfo Damušio, nedidelė, tačiau nepaprastai talpi knygutė, Skaityti toliau

R. Markauskas. Pabėgėliai – žalieji žmogeliukai Europai? (9)

Blogspot.com nuotr.

Nesustojančiu srautu į Europą plūstantys pabėgėliai – galvos skausmas Europos lyderiams ir nerimo šaltinis žmonėms. Grėsmę Europos Sąjungai – o tai reiškia ir kiekvienam iš mūsų – kelia ne tik sunkiai suvaldomas žmonių kiekis, bet ir mokslininkų garsiai skambantys perspėjimai dėl atvykėlių demografinių rodiklių: trims pabėgėliams vyrams tenka viena pabėgėlė moteris, neskaičiuojant palyginti nedidelio kiekio kartu atvykstančių vaikų.

Net ir paėmus Eurostato duomenis, kuriuose neišskiriamos amžiaus kategorijos, statistika negailestinga: 2015 m. į Europą atvyko 300 tūkstančių moterų ir 800 tūkstančių vyrų. Skaityti toliau

S. Rouzas: Britanijoje padidės atlyginimai, jeigu šalis pasitrauks iš ES (0)

Stiuartas Rouzas |anglija-lt-nuotr.

Didžiojoje Britanijoje padidės atlyginimai, jeigu šalis išstos iš Europos Sąjungos ir sumažės iš ES šalių atvykstančių imigrantų skaičius, teigia už kampanijos už Britanijos pasilikimą ES vadovas lordas Stiuartas Rouzas (Stuart Rose).

Buvęs „Marks & Spencer“ vadovas šiuo metu vadovauja kampanijai „Britanija stipresnė Europoje“. Trečiadienį įvykusios susitikimo su parlamento nariais metu jis pareiškė, kad vadinamojo „Brexito“ atveju ir vėliau įvedus apribojimus imigrantams iš ES šalių, „darbo jėgos kaina, atvirai kalbant, pakils“.

Jeigu jums trūksta darbo jėgos, tuomet darbo jėgos kaina, atvirai kalbant, pakils. O tai Skaityti toliau

T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)

Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? | Respublika.lt nuotr.

Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.

– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau

Intelektualai paragino Lietuvos valdžią pradėti kurti imigracijos ir emigracijos strategiją (1)

Blogspot.com nuotr.

Kovo 1 d. Lietuvos intelektualai ir nevyriausybinės organizacijos (LINVO koalicija) išplatino pareiškimą, skirtą respublikos Prezidentei, Seimo frakcijos  ir Vyriausybei  „dėl pabėgėlio statuso, migracijos Europoje ir emigracijos Lietuvoje“.

Pareiškime atkreipiamas valdžios dėmesys, kad pagal 1951 m. Ženevos konvencijos ne visi į ES valstybes plūstantys migrantai turi teisę į pabėgėlio statusą. Yra žinoma, jog daug trečiųjų šalių gyventojų į ES patenka iš šalių, kuriose nevyksta kariniai konfliktai, jie nėra persekiojami, nekyla grėsmė jų gyvybei (pvz., iš Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų pasitenkinimas savo gyvenimu pasiekė neregėtas aukštumas (4)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip rodo pernai rudenį Eurobarometro atliktas tyrimas, Lietuvos gyventojų pasitenkinimas savo gyvenimu pasiekė neregėtas aukštumas.

Lietuvoje gyvenimu patenkinti buvo 75 proc. šalies gyventojų – 6 proc. daugiau nei 2014 metų rudenį. Visoje Europos Sajungoje savo gyvenimu buvo patenkinti vidutiniškai 81 proc. apklaustųjų.

Beveik trečdalis Lietuvos apklaustųjų (32 proc.) palankiai vertino savo galimybes įsidarbinti, o savo namų ūkio finansinę padėti gera laikė 62 proc. lietuvių. Skaityti toliau

Britai dėl išstojimo iš ES referendumą surengs biželio 23 d. (video) (1)

Deividas Kameronas | Anglija.lt nuotr.

Vasario 21 d. naujienų agentūra BBC pranešė, kad Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron) paskelbė, jog referendumas dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) bus surengtas birželio 23 d.

Šį sprendimą D. Kameronas paskelbė po šiandien įvykusio britų vyriausybės posėdžio. Tuo pačiu jis pareiškė agituosiantis už tolesnę JK narystę reformuotoje ES, nes, esą vasario18-19 dienomis Briuselyje vykusiame susitikime buvo priimtas susitarimas dėl ES reformų JK suteiksiančių „ypatingą statusą“. Skaityti toliau

Londono meras netikėtai palaikė siekį Britanijai išstoti iš ES (video) (0)

Borisas Džonsonas | asmeninė nuotr.

Londono meras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) pranešė, kad palaiko Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos sąjungos (ES).

Jo nuomone, Britanijos narystė ES kenkia šalies suverenitetui ir premjero  Deivido Kamerono pasiekti susitarimai Briuselyje iš pagrindų nieko nekeičia.

B. Džonsonas sako, kad suverenitetas turi būti suprantamas, kaip galimybė piliečiams patiems valdyti savo gyvenimą, būti tikriems, kad jų išrinkta valdžia galės užtikrinti jų interesus. Londono meras pabrėžia, kad Europoje dabar yra apstu problemų, kurios nėra sprendžiamos. Skaityti toliau

Susitarimas pasiektas: JK premjeras D. Kameronas ragins tautiečius pasilikti ES (9)

„Twitter“ nuotr.

Vasario 19 d. Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai sutarė su Jungtine Karalyste (JK), kad jai ES bus suteiktas specialus statusas. JK galės riboti socialines išmokas atvykėliams iš kitų ES šalių, o taip sutarta dėl ES sutarties pakeitimo, kuris suteiks JK nesilaikyti įsipareigojimo siekti tolesnės politinės integracijos į ES. 

Dėl šių susitarimų JK premjeras pažadėjo „visa širdimi ir siela“ raginti savo šalies žmonės balsuoti už pasilikimą ES.

Tačiau pasisakantieji už JK pasitraukimą iš ES susitarimą vadina „tuščiu“, nes pasak jų buvo susitarta tik dėl labai nežymių pokyčių. Skaityti toliau

A. Praninskas. Trečiasis pasaulinis karas – dėl Baltijos šalių? (34)

kam.lt | L.Ambrozevičiūtės nuotr.

Pirmasis pasaulinis karas kilo po Europos užkampyje, Sarajeve, nuaidėjusių šūvių. Ar galėtų būti, kad Trečiąjį pasaulinį įžiebtų karinis konfliktas Europos Sąjungos pakraštyje – Baltijos šalyse?

Taikinys – Latgala

Kažin ar būtų galima prikišti, kad lietuviai, latviai ir estai apie tokią galimybę svarsto vien tik dėl nesveiko susireikšminimo: Didžiosios Britanijos TV ir radijo transliacijų korporacija BBC vasario pradžioje parodė savo sukurtą filmą „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“. Jame rimtai nagrinėjama Trečiojo pasaulinio karo kilimo galimybė po to, kai Skaityti toliau

Bosnija ir Hercegovina oficialiai pasiprašė priimama į ES (0)

wikipedia.org pav.

Vasario 15 d. Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini) pranešė, kad Bosnija ir Hercegovina pateikė oficialų prašymą priimti į Europos Sąjungos valstybių narių gretas.

Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo pirmininkas Draganas Čovičius (Dragan Čović) Briuselyje asmeniškai įteikė savo šalies pareiškimą šį pusmetį ES pirmininkaujančių Nyderlandų užsienio reikalų ministrui Bertui Koendersui. Prašymo perdavimo iškilmėse dalyvavo ir nemažai kitų ES aukšto rango pareigūnų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Meluoti – sarmata (38)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šią savaitę teko išgirsti įdomią frazę: 99% tiesos – tai 100% melas. Iš tikrųjų skamba radikaliai, nes pasaulietiniame gyvenime tiesa ir melas dažnai sumišę įvairiomis proporcijomis. Kitąsyk melo vietoje gali būti nuoširdi klaida, o dažniausiai vieni meluoja, kiti – kieno tai suklaidinti – klysta.

Lietuvių tautiniam judėjimui tenka susidurti su melu iš skirtingų pusių. Viena vertus jis principingai reaguoja į Vakarų, ypač – Europos Sąjungos iššūkius, dėl to vakarietiški liberalai ir kosmopolitai skleidžia Skaityti toliau

Vengrijos ambasadorius Z. Jančis: Mes nesutinkame su ES (6)

Zoltanas Jančis | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Vengrija pirmoji Europos Sąjungoje pradėjo tvirtai ginti savo nacionalinius interesus, pirmoji ėmė tvarkytis su migrantų krize ir pirmoji parėmė mūsų kaimynus lenkus, kai Briuselis pradėjo šiems grasinti sankcijomis. Apie Europoje vykstančius politinius procesus „Respublika“ kalbėjosi su Vengrijos ambasadoriumi Zoltanu Jančiu (Zoltan Jancsi).

– Kai Briuselis pabandė nubausti Lenkiją už jos vykdytas vidaus politikos reformas, Jūsų šalis tapo pirmąja Europos valstybe, kuri nedviprasmiškai užstojo mūsų kaimynus ir pareiškė, kad bet kokias sankcijas Lenkijos atžvilgiu vetuos. Kokie buvo pagrindiniai tokios paramos motyvai? Skaityti toliau

T. Bakučionis. Kaltųjų paieškos atominėje Astravo istorijoje (11)

Alkas.lt koliažas

Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė drėbtelėjo iš peties: „Astravo elektrinei kelią atvėrė 2012 metų referendumas“. Supraskit – kalta Tauta.

„Jei nebūtų sustabdytas saugios japoniškos Visagino atominės elektrinės projektas, apie Astravo AE šiandien negirdėtume”, savo rašinyje delfi.lt portale toliau tikino politikė. Buvusi Krašto apsaugos ministrė (Andriaus Kubiliaus vyriausybėje 2008-2012 metais) pasiuntė keletą žinučių visuomenei. Pirma –  daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių (t.y. tie, kurie balsavo 2012 metų referendume prieš naujos AE statybą) yra idiotai arba Kremliaus agentai ir antra – A.Kubiliaus Vyriausybė norėjo pastatyti saugų japonišką reaktorių, bet Tauta buvo apkvailinta socialdemokratų propagandos. Skaityti toliau

T. Tomilinas. Banknotai jau kaip Vokietijoje, tik retas, kas jų turi (1)

Tomas Tomilino | asmeninė nuotr.

Atrodo, kad tragedija Kėdainiuose ir paskui ją sekusios kelios Daukanto aikštės komandos klaidos iš esmės pakeitė diskusijos dėl socialinės politikos klimatą Lietuvoje. Politikai iš pradžių pabandė seną triuką – susiaurinti problemą. Pradėjo kalbėti apie institucijų kūrimą, pareigūnų ir vaiko teisių tarnybų atsakomybę. Tačiau žiniasklaida ir ekspertai laiku sureagavo ir pradėjo kalbėti apie sistemines problemas, kurios sudaro sąlygas tokioms tragedijoms. Vaikų skurdas, itin menkos šeimų pajamos ir net regionų politika tapo viešosios diskusijos pagrindine tema. Pagaliau. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie pensijų didinimą ir įvykius Lenkijoje (video) (1)

Artūras Vileita | penki.lt nuotr.

Po visų švenčių ir minėjimų nusileiskime ant žemės. Naują Vyriausybės sukeltą pensijų didinimo ir atkūrimo vajų komentuoja opozicijos atstovas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, Seimo narys Rimantas Dagys, o įvykius Lenkijoje bei ES reakciją į juos aptaria Lietuvos tautininkų sąjungos atstovas Artūras Vileita.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, DELFI TV, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

D. Stancikas. Siena (7)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Sausio 21-ąją sukako 25 metai, kai 1991-aisiais nepriklausoma Lietuva uždarė savo rytinę sieną – fiziškai atsiribojo nuo Sovietų sąjungai priklausančios Baltarusijos. Aišku, visišku sienos uždarymu to nepavadinsi – tądien buvo pastatytas tik pirmasis kontrolės (muitinės) postas Lavoriškėse.

Dabar net keista, kad Lavoriškių postas buvo pastatytas taip avantiūristiškai – be jokių parlamento, Vyriausybės, ministrų ar muitinės vadovų nurodymų – pačių pirmųjų muitininkų (prieš tai buvusių Aukščiausios tarybos gynėjų) inciatyva. Pamąstė toks suvalkietis Vytas Petruškevičius, kad nuo nepriklausomybės paskelbimo Skaityti toliau