Žymos archyvas: Europa

Intelektualų žinia Europai: saugokite sienas ir santuokas (1)

Briugė. Belgija_DaivosV.nuotr

Gegužę Prancūzijos sostinėje grupę konservatyvių pažiūrų akademikų ir intelektualų subūrė bendras rūpinimasis dabartine Europos politikos, kultūros ir visuomenės padėtimi, o labiausiai – jos protu ir vaizduote. Pasak jų, dėl saviapgaulės ir ideologinių iškraipymų Europa švaisto savo civilizacinį paveldą. Užuot beviltiškai grąžę rankas ar papildę knygų, diagnozuojančių Vakarų nuosmukį, lentyną, gerai žinomi filosofai, istorikai, mąstytojai spalio pradžioje pasirašė viešą pareiškimą „Europa, kuria galime tikėti“. Jame išreiškiamas atsidavimas „tikrajai Europai“. Europiečiai kviečiami saugoti bei atkurti tai, kas geriausia jų tradicijoje dėl taikios ir viltingos ateities. Skaityti toliau

V. Radžvilas. A. Smetona unikaliai aiškiai matė ryšį tarp kultūros ir politikos (video) (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Skelbiame spalio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ pristatyme sakytos kalbos tekstą ir vaizdo įrašą (jį rasite teksto apačioje).

***

Pamėginsiu trumpai įvertinti šitos knygos reikšmę. Pirmoji mintis, kuri ateina į galvą, yra ši: pasaulį vis tik valdo Apvaizda. Šią knygą pristatome dieną, kai ką tik, vos prieš parą pasikeitė Europa ir Skaityti toliau

Krepšinio kovos Europos turnyruose, bus rodomos HD raiška (0)

„Viaplay“ Europos krepšinio čempionatą rodys HD raiška | Rengėjų nuotr.

Spalio 11 d. 18.55 val., įvyks pirmosios Europos taurės rungtynės, kuriose Vilniaus „Lietuvos rytas“ susirungs su Ispanijos – Bilbao „RETAbet Basket“. Spalio 13 d., penktadienį, pirmąsias rungtynes Eurolygoje Kauno „Žalgiris“ sužais su Belgrado „Crvena Zvezda“.

Kauno „Žalgirio“ bei Vilniaus „Lietuvos ryto“ kovos elitiniuose krepšinio klubų turnyruose nuo šiol bus rodomos HD raiška. Tokią galimybę krepšinio sirgaliams siūlo vaizdo transliacijų internetiniame tinklapyje – „Viaplay“. Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (53)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Europos paveldo dienos šiemet kvies suprasti kultūrinio kraštovaizdžio vertę (1)

2016 m. EPD akimirkos | KPD nuotr.

Rugsėjo 15-17 dienomis, visoje Lietuvoje, 24-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD) ─ bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo garsinimui skirtas renginys šalyje. Šių metų tema – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“, kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo išskirtinumą ir vertę.

Kultūriniu yra laikomas žmogaus sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Anot architektės Giedrės I. Laukaitytės-Malžinskienės, kultūrinis kraštovaizdis ─ tai savotiška erdvinė istorinio laiko atvaizdavimas, kur į gausybę linijų susipynę priežastiniai reiškinių, vietovių ir žmonių tarpusavio ryšiai. Juos

Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (34)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

Šį savaitgalį Visaginas gyvens kantri ritmu (0)

Visagino Country 2016 akimirkos | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 18-20 dienomis, Visagine, vyks jau 24-tasis, tarptautinis muzikinis renginys – „Visagino country“. Į šį muzikinį renginį atvyksiantys JAV atlikėjai tikina, kad tarp kantri muzikantų, keliaujančių po Europą, šis renginys yra žinomas, kaip vienas iš tų, kuriame tiesiog privalai sudalyvauti. Žiūrovus stebins ir į renginio sceną sugrįšiantis ansamblis „Jonis“, o Virgis Stakėnas žiūrovus kvies dainuoti kartu.

Skaityti toliau

Tradicinės šeimos apibrėžimą Lietuvoje palaikė apie 39 tūkst. piliečių (0)

dangerouslyfit.com nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė išvadą, kad Europos piliečių iniciatyvą santuokai ir šeimai apsaugoti „Mama, tėtis ir vaikai” (angl. Mum, Dad & Kids) Lietuvoje savo parašais parėmė 38 811 piliečių.

Šia pilietine iniciatyva siekiama ES teisėje nustatyti, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga, o šeima pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste. Taip tikimasi prigimtinę šeimos sampratą įtvirtinti kaip minimalų bendrą ES vardiklį ir išvengti prievartos šalims narėms priimti kitokias šeimos sampratas, jei jos to nenorėtų. Pagal tokį Skaityti toliau

Piliečiai kviečiami reikšti savo nuomonę apie Europos ateitį (4)

Baltoji knyga.Europos ateitis

Kovo 1 d. Europos Komisija paskelbė diskusijoms skirtą Baltąją knygą dėl Europos Sąjungos ateities, kurioje pateikti penki galimi Sąjungos raidos iki 2025 m. scenarijai. Jie gali būti tarpusavyje derinami ar pildomi:

”    „esamos darbotvarkės tąsa“ – 27 valstybių ES visas jėgas skiria konstruktyvių reformų darbotvarkei;
”    „tik bendroji rinka“ – 27 valstybių ES persiorientuotų į bendrąją rinką, nes 27 valstybėms narėms nepavyktų susitarti dėl vis daugiau politikos sričių;
”    „kas norės, nuveiks daugiau“ – 27 valstybių narių ES veikia kaip šiandien, bet valstybės narės, kurios to nori, Skaityti toliau

V. Rubavičius. JAV prezidento „operacija“ Europoje ir jos atgarsiai (23)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas apsilankė Europoje. Džiaugsmingai buvo sutiktas Lenkijoje, pabuvojo Vokietijoje surengtame didžiųjų valstybių dvidešimtuko vadovų susitikime.

Tos jo kelionės nekantriai laukta. Jau prieš vizitą netrūko įvairiausių komentarų bei spėlionių, nes politinę europinio elito vaizduotę ypač jaudrino keletas tos kelionės „taškų“ – apsilankymas Lenkijoje ir susitikimas akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prezidento Trampo kelionė pranoko daugumos lūkesčius, tačiau komentaruose ryškėja keli dalykai, Skaityti toliau

L.V. Medelis. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė (3)

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Plona knygelė su dviejų barzdotų vyrų bareljefo vaizdu raudoname viršelyje.  Išleista Vilniuje 1974 metais milžinišku, lyginant su mūsų dienomis,  20 000 egzempliorių tiražu. „Ši nedidelė knygutė verta ištisų tomų: jos dvasia lig šiol gyvena ir jos įkvėptas žengia į priekį visas organizuotas ir kovojantis civilizuoto pasaulio proletariatas“.  Tokiais viso „civilizuoto pasaulio proletariato“ vado V. Lenino žodžiais brošiūra pristatoma anotacijoje. Antikvariate atsidūrusi knygelė kažkada priklausė Vilniaus 40-os vidurinės mokyklos bibliotekai ir, sprendžiant iš pabraukymų pieštuku ir parkeriu, buvo intensyviai (žinia, privalomai) studijuojama. Tai K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestas“. Skaityti toliau

D. Stancikas. Kodėl Rusija tokia svarbi Lietuvai? (12)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nepaisant nutrūkusių saitų šiandieninei Lietuvai Rusija išlieka viena svarbiausių valstybių.

Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet perspektyvos prasme Lietuvai Rusijos ateitis turėtų būti svarbesnė nei Europos Sąjungos likimas. Reikalas tas, kad Rusijai tapus normalia, draugiška valstybe išnyktų ne tik du šimtmečius užsitęsusi egzistencinė grėsmė, bet ir atsivertų milžiniškos ir labai perspektyvios rinkos, Lietuva vėl taptų svarbi tarpininkė tarp Rytų ir Vakarų, ir tai išgelbėtų lietuvišką savivertę. Deja, šiandien lietuviška savivertė kritusi taip žemai, kad Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento misija – sutelkti Lietuvą (6)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Europa, o ir pasaulis sparčiai keičiasi. Tam tikrų aplinkybių sąlygoti procesai virsta tendencijomis, kurios neišvengiamos, mūsų šalis ne išimtis – turime adekvačiai reaguoti priimdami sprendimus, kurie prieš dešimtmetį ar net kelerius metus dar buvo per ankstyvi.

Europos Sąjungos kūrimasis suteikė mūsų žemynui stabilumo, taip pat, be abejo, su NATO aljanso misija, pavyko gana ilgą laikotarpį išlaikyti taiką daugumoje Europos šalių. Nobelio premija, prieš keletą metų skirta Europos Sąjungai, gal atrodytų keistas sprendimas, Skaityti toliau

Stumiantys Lietuvą bedugnėn savaime nesustos (3)

Vilniaus forumas2017-Zumbio nuotr.

Bene vienintelis programinis Sąjūdžio punktas, kurį visiškai įvykdė Tautos išrinkta valdžia, buvo Lietuvos grąžinimas į pasaulio žemėlapį, teigia Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dailininkas Bronius Leonavičius. O vienas svarbiausių uždavinių – sukurti sąmoningą visuomenę, moraliai atsakingą pilietį, savo krašto šeimininką ir patriotą, taip ir liko popieriuje.

Tokia mintimi Lietuvos mokslų akademijoje sąjūdietis pradėjo Vilniaus forumo sušauktą konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“, skirtą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 29-osioms metinėms, besiskyrusią nuo panašių renginių tuo, kad Skaityti toliau

Ukrainos ambasadorius: Ukrainiečiai laukiami Europoje (0)

Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis | penki.lt nuotr.

Vilniaus oro uoste leidžiantis iš Kijevo atskrendančiam lėktuvui Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis teigė, kad nuo birželio 11 d. įsigaliojantis bevizis ES režimas Ukrainai rodo, kad šalies piliečiai yra laukiami Europoje, jie grįžta į savo tėvynę.

Iš Kijevo atskridusiu lėktuvu atvyko su 180 ukrainiečių, kurie pirmąkart turi teisę keliauti Lietuvoje ir Europoje be vizų.

„Tai taip pat yra įrodymas, kad ukrainiečiai ne tik kovoja už bendras Skaityti toliau

Lietuva ir Estija stiprina regiono saugumą ir gerovę (video) (1)

Lietuvos ir Estjos prezidentes_lrp.lt

Birželio 5 d.  darbo kelionėn į Estiją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Valstybinėje delegacijoje šalies vadovę lydi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Su netrukus pirmininkavimą ES Tarybai perimsiančios Estijos vadove Prezidentė aptarėLietuvai ir visai Europai svarbius ES darbotvarkės klausimus, Baltijos šalių saugumo Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą (7)

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelintą dešimtmetį Europoje kylanti tautinių partijų banga tapo rimtu iššūkiu vyraujančioms politinėms sistemoms. Labiausiai vyrauja du sprendimo būdai: tautinių partijų išstūmimas į užribį arba jų įtraukimas į politinę sistemą, pamažėle užglaistant aštresnius kampus ir deradikalizuojant.

Klasikiniai išstūmimo arba marginalizavimo pavyzdžiai – Prancūzija ir Vokietija. Prancūzijoje, siekiant išstumti Nacionalinį frontą į politikos paraštes, net pakeistas rinkimų įstatymas: vietoje proporcinės rinkimų sistemos pagal partinius sąrašus pasirinkta mažoritarinė, per vienmandates apygardas. Taip trečdalis Skaityti toliau

Klaipėdai suteiktas 2018 metų Europos sporto miesto vardas (1)

legendairy.com nuotr.

„Klaipėdai suteikiamas 2018 metų Europos sporto miesto vardas. Sveikiname!“– tokia žinia atskriejo iš Europos sporto sostinių ir miestų asociacijos ACES EUROPE generalinio sekretoriaus Hugo Alonso. Europos sporto miesto vėliava Klaipėdai bus įteikta lapkričio 22 dieną Europos Parlamente, Briuselyje.

Klaipėda – pirmasis Lietuvos miestas, kuriam bus suteiktas šis titulas. ACES EUROPE organizacija, prieš apsispręsdama, vertino sporto situaciją Klaipėdoje: Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Laisvosios rinkos fundamentalizmą Donatas Puslys bando apginti samprotaudamas šitaip:

Įdomu, kokia autoriaus nuomonė apie tokius įtakingus katalikų mąstytojus ir laisvos rinkos šalininkus kaip Samuelis Gregas (Samuel Gregg) ir visas Aktono institutas ar popiežiaus šv. Jono Pauliaus II biografas Džordžas Veiglas (George Weigel)? Juk, kaip suprantu, laisvąją rinką jie gina ne todėl, kad norėtų demontuoti krikščionybę, būtų pasišventę kokiam nors socialinės inžinerijos projektui, o tiesiog todėl, kad labiau pasitiki žmogaus Skaityti toliau

Seime rengiamoje konferencijoje pranešimą skaitys žymus JAV sociologas dr. Markas Regnerusas (tiesioginė transliacija) (1)

Markas Regnerusas_youtube.com

Balandžio 26 d. 15 val. Lietuvos Respublikos Seime Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) VšĮ Laisvos visuomenės institutas rengia mokslinę konferenciją „Šeimos instituto reguliavimo perspektyvos Lietuvoje: sociologiniai ir teisiniai aspektai“. Konferencijoje bus pristatyti sociologijos mokslo duomenys ir teisiniai argumentai, susiję su šeimos instituto reguliavimu Lietuvoje ir Europoje. Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis (su vertimu į lietuvių kalbą).

ADF International Europos bylų skyriaus direktorius Robertas Klarkas (Robertas Clarke) Skaityti toliau

Seimo sprendimas rodo tvirtą Lietuvos laikyseną dėl Astravo AE (0)

Astravo AE | am.lt nuotr

Balandžio 20 d. Seimo priimtas įstatymas dėl būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių yra labai svarbi politinė žinia Baltarusijai ir visoms regiono valstybėms, parodanti tvirtą Lietuvos laikyseną Astravo AE klausimu.

Lietuva ir toliau siekia Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizacijos nuo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) elektros žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, ir kartu su Estija, Latvija ir Lenkija tęsia parengiamuosius darbus sinchronizacijai su Europos elektros sistema. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Išsigelbėjimo Europai ieškokime su Višegrado šalimis (II) (23)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Pirmojoje interviu dalyje (ją rasite ČIA) prof. Vytautas Radžvilas teigė, kad Europos Sąjungai išbristi iš krizės padėtų ne vadybinių ateities scenarijų nagrinėjimas, bet tikrųjų krizės priežasčių pripažinimas. Vis dėlto Europos Komisijos suformuluoti scenarijai bus nagrinėjami valstybėse narėse. Tęsiame interviu su prof. V. Radžvilu apie jų perspektyvas.

***

– Ar kuris nors iš Europos Komisijos prezidento Žano klodo Junkerio (Jean Claude Junker) pristatytų scenarijų Jums atrodo galintis būti priimtinas Lietuvai? Skaityti toliau

Pirmoji Europoje duomenų privatumo debesijoje paslauga veiks ir Lietuvoje (0)

kompiuteris_autor. Arturas Zukas

Lietuvoje bei dar 31 Europos šalyje startavo unikali paslauga, skirta duomenų privatumo debesijoje įvertinimui ir apsaugai (angl. Data Privacy Compliance (DPC)/Cloud Privacy Check (CPC)). Pagrindinis projekto tikslas yra sukurti visiems prieinamą ir paprastą sprendimą asmens duomenų apsaugai debesijoje.

Projektą kūrė 44 advokatai iš 32 Europos šalių. Paslauga https://cloudprivacycheck.eu visi vartotojai galės naudotis nemokamai.

„Lietuvoje debesijos paslaugos tampa vis populiaresnės. Tiek įmonės, tiek privatūs asmenys noriai renkasi tokį duomenų saugojimo būdą.

Skaityti toliau

Paukščių gripo epidemija Europoje ir Azijoje neslūgsta (0)

survivallife.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė, kad dėl paukščių gripo padėtis lieka įtempta tiek Europoje, tiek Azijos šalyse. Aptinkami vis nauji šios ligos protrūkiai naminių paukščių laikymo vietose ir laukiniams paukščiams.

Apie laukiniams paukščiams nustatytus didelio patogeniškumo paukščių gripo (H5N8) atvejus VMVT nuo šių metų pradžios buvo informuota 335 kartus – Vokietijoje užregistruota 140, Šveicarijoje – 84, Danijoje – 35, Olandijoje – 37, Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

Pasitikėjimas IT įmonėmis itin aukštas: Lietuvos IT sektoriaus reputacija lenkia Europos vidurkį (0)

smm.lt nuotr.

Antrus metus didžiausios rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ kartu su nacionaline informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija „Infobalt“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos informacinių technologijų (IT) sektoriaus įmonių reputacijos lygis išlieka labai aukštas ir lenkia bendrą šio sektoriaus reputacijos vertinimo vidurkį visoje Europoje. Šiais metais Lietuvos IT sektoriaus reputacijos indeksas siekia 69 punktus (praėjusiais metais buvo 67 punktai), kai tuo tarpu Europos vidurkis yra 56 punktai, o kaimyninės Latvijos indeksas dar žemesnis – 54 punktai. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Prigimtinė kultūra ir Europa (video) (3)

Daiva Vaitkevičienė | asmeninė nuotr.

Dažnai tenka girdėti ir skaityti apie Lietuvos ir Europos perskyrą. Keliami retoriniai klausimai − ar Lietuva suEuropa, ar prieš ją, ar lietuviai nori ar nenori būti europiečiais. Pažįstamas šūkis  − „Būkime europiečiais!“ (ar netgi „Nebūkime provincija, būkime europiečiai“).  Tai žadina smalsumą, kas gi yra ta taip dažnai minima „Europa“ ir kaip šis iš esmės politinis klausimas įvelkamas į kultūrinį rūbą ir formuoja Europos kultūrossampratą. Kas šiandien suvokiama kaip europietiška kultūra ir koks jos santykis su prigimtine kultūra Lietuvoje?

Gan aiškus Europos kultūros įvaizdis iškyla rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės Skaityti toliau

Susitikimas su ukrainiečių rašytoju Andrejumi Kurkovu (0)

rasytojas_kurkovas_lnb-lt

Gruodžio 1 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51), III a. erdvėje prie vitražo, vyks susitikimas su garsiu Ukrainos rašytoju Andrejumi Kurkovu. Autorius pristatys naujausią savo romaną „Šengeno istorija“, pasakojantį apie Europą ir lietuvius joje. Knygoje daug dėmesio skiriama lietuviškoms tradicijoms, subtiliai atskleidžiami lietuviško charakterio ypatumai. Romano veiksmas vyksta Lietuvoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Pasak A. Kurkovo: „Pro pakeltus Šengeno šlagbaumus tūkstančiai lietuvių išvyko sutirpti bendrame Europos kultūros buljone.“

A. Kurkovas – daugiausia į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis Ukrainos rašytojas, daugiau nei 20-ies knygų, scenarijų autorius, žurnalistas. Jo knygos išverstos į 36 pasaulio kalbas, tarp jų ir lietuvių:

Skaityti toliau

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas (0)

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Skaityti toliau