Žymos archyvas: Europa

V. Kavolis. Ankstyvoji lietuvių kultūros modernizacija (0)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 362–383 ir išnašos p. 527–531). Visi išskyrimai autoriaus.

1387–1528: Lietuviškieji viduramžiai

Kultūrinės modernizacijos pradžia bet kuriame krašte galima laikyti laikotarpį, kuriame a) išryškėja aiški „naujo kelio“ programa ir b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos link. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Iš ko kursime Europą? (14)

Pixabay.com nuotr.

Europos Sąjungos architektas Žanas Monė (Jean Monnet) teigė, kad Europos niekada nebuvo, ją reikia sukurti. Tarp mūsų dešiniųjų – pradedant Žygimantu Pavilioniu, baigiant Vytautu Radžvilu – vyrauja priešinga nuomonė, kad Europa – tai duotybė, kurią belieka priimti. Šiuo atveju kyla klausimas, ką žmonės turi mintyse, kalbėdami apie Europą.

Jei Europa, pirmiausiai, geografinė sąvoka, tai jos ribos ne visur aiškios. Rytuose nuo Azijos ją skiria Uralo kalnai, o štai Skaityti toliau

NVSC paskelbė kovos su koronavirusu rodiklius (1)

Kovos su koronavirusu rodikliai | nvsc.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvos rodikliai lyginant su Europos šalimis atskleidžia tinkamą koronaviruso (COVID-19) infekcijos valdymą mūsų šalyje.

Sergamumas Lietuvoje yra 54 atvejai 100 tūkst. gyventojų, kai tuo metu Liuksemburge sergamumas šiuo metu siekia 600, Islandijoje – 509,7, o  Ispanijoje – 489,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) gegužės 14 d. Skaityti toliau

B. van der Veg. Tėvų atstūmimas. Neišmoktos pamokos (0)

Šeima | Pexels nuotr.

Balandžio 25-tą, pasaulyje minima tėvų atstūmimo (TA) supratimo diena. Pastaraisiais metais imta ir Lietuvoje vis dažniau apie tėvų atstūmimą kalbėti, reguliariai pasirodo istorijos apie konkrečius tėčius ir mamas, kurie tai patiria, tačiau tinkamai spręsti tėvų atstūmimą kol kas nepavyksta. Manau, kad būtina atkreipti dėmesį į akis krintančius faktus, kad išmanymo apie šią vaikų psichologinio žalojimo rūšį dar stinga. Skaityti toliau

Europos parlamentas skyrė 3 mlrd. eurų sveikatos apsaugai (0)

Europos parlamentas dirba nuotoliniu būdu | europarl.europa.eu nuotr.

Europos Parlamentas (EP) penktadienį patvirtino 3,08 mlrd. eurų paramos paketą, kurio didžiausia dalis skirta sveikatos apsaugai stiprinti.

Šiomis lėšomis ES tiesiogiai parems valstybių kovą su COVID-19 pandemija. Šalys galės įsigyti reikalingiausių medicinos priemonių, pavyzdžiui, apsauginių kaukių ar respiratorių, pervežti pacientus į kaimyninių šalių ligonines, finansuoti mobiliąsias medicinos komandas ir perkelti jas į karštuosius ES taškus, taip pat įrengti laikinąsias lauko ligonines.

Skaityti toliau

EP pasiryžęs nukreipti ES lėšas pandemijos paveiktiems piliečiams, regionams ir šalims (0)

Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Europos Parlamento (EP) Regioninės plėtros komitetas pradeda skubos procedūrą, kad kuo greičiau patvirtintų Atsako koronavirusui investicijų iniciatyvos priemones.

Komiteto pirmininkas Junas Omarjis (Younous Omarjee), suderinęs su politiniais koordinatoriais, prašo Europos Parlamento naudoti skubos procedūrą (apibrėžtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnį), kad būtų galima kuo greičiau priimti siūlomas priemones. Skaityti toliau

Prezidentas su Europos Vadovų Tarybos nariais aptarė padėtį dėl koronaviruso (0)

G. Nausėda. Telefoninė konferencija | prezidentas.lt nuotr.

Kovo 10 dienos vakarą Prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) nariai aptarė Europoje susiklosčiusią padėtį dėl koronaviruso plitimo. Konferenciniu skambučiu organizuotas neeilinis Europos lyderių pasitarimas truko kelias valandas. Jo metu EVT nariai apžvelgė koronaviruso padėtį Europos valstybėse, pristatė kovos su virusu priemones savo šalyse ir aptarė koordinuoto ES valstybių atsako poreikį tiek sveikatos apsaugos, tiek ekonomikos srityse.

Prezidentas pristatė Lietuvos duomenis apie koronaviruso plitimą ir taikomas jo Skaityti toliau

N. Faradžas. Mes mylime Europą, bet mes nekenčiame ES (video) (42)

Naidželas Faradžas (Nigel Farage) | EP nuotr.

Štai ir viskas, paskutinis puslapis, kelio pabaiga…  47 metų politinis eksperimentas, kuriuo britai nebuvo labai patenkinti. Mano mama ir tėtis stojimo metu balsavo už bendrąją rinką, ne už politinę sąjungą, ne už vėliavas, ne už himną, ne už prezidentą, o dabar jūs netgi norite ES kariuomenės.

Asmeniškai aš 27 metų agitavau prieš, ir virš 20 metų šiame parlamente…
/…/
Bet svarbiausias dalykas, tai kas įvyks Skaityti toliau

Finansų ministras dalyvauja svarstymuose dėl ES Žaliojo kurso (0)

Vilius Šapoka | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Sausio 21 d. finansų ministras Vilius Šapoka ir viceministrė Loreta Maskaliovienė Briuselyje dalyvauja Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas Europos Komisijos (EK) parengtam Žaliajam kursui, turinčiam padėti Europai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.

„Diskutuojame apie ekonominius ir Skaityti toliau

O. Voverienė. Naujametinis žvilgsnis į ateitį (7)

Lietuvai – pasaulio lyderių sveikinimai | lrp.lt nuotr.

Aš visą laiką ieškojau savo gyvenimo prasmės tautinio gyvenimo gelmėse. Ir iki šiol man atrodo, kad tautinio, nacionalinio gyvenimo turinys, jo pajėgumas, galia – tai niekieno nepralenkta vertybė. Aš įsitikinęs, kad šiandien vėl visu aktualumu kyla būtinybė saugoti ir ginti tą vertybę; savo kalbą, etninius dalykus, be kurių mes beveidžiai ir niekam neįdomūs. Nereikalingi nei Europoje, nei pasaulyje.
Justinas Marcinkevičius.

Nuaidėjo, nubangavo, nuvilnijo tautinių Trispalvių ir valstybinių vėliavų šlamėjimu Lietuvos Respublikos šimtas pirmieji metai į istoriją… Skaityti toliau

Europa demografijos veidrodyje: geriau užsimerkti? (0)

valstietis.lt nuotr.

Europa bando atremti vis stiprėjantį demografinių iššūkių, susijusių su visuomenės senėjimu ir darbo jėgos trūkumu, spaudimą. Padėtis tokia rimta, kad, pasak konservatyvios pakraipos JAV leidinio „National Review“, europiečiams iškilo klausimas: ar jie išvis turi ateitį?

Taps įvairesnė

Prieš kelias dienas Vokietijos Skaityti toliau

Šiąnakt įvedamas žiemos laikas (3)

pixabay.org nuotr.

Šiąnakt, iš šeštadienio į sekmadienį, bus atšauktas vasaros laikas, laikrodžius atsukti reikės viena valanda atgal. Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos.  Jis kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal. Nors Lietuvos valdžios atstovai tikisi, kad tai vienas paskutinių kartų, kai reikės sukti laikrodį, įtikinti partnerių Europoje atsisakyti laiko sukiojimo kol kas dar nepavyksta.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria. Skaityti toliau

Vilniuje lankysis Tibeto parlamento tremtyje (Kašago) narys Tubtenas Vangčenas (0)

Tibeto vienuolis Tubtenas Vangčenas | E. Levin nuotr.

Spalio 8 d. Vilniuje lankysis Tibeto vienuolis, Tibeto parlamento tremtyje (Kašago) narys Tubtenas Vangčenas (Thubten Wangchen). Šis vizitas yra dalis Tubteno Vangčeno šiuo metu vykdomos misijos „Dialogas taikai – Tibetas“. Vienuolis keliauja per 30 Europos šalių su taikos misija. Kelionės metu jis siekia atkreipti šių šalių politikų ir visuomenės dėmesį į tragišką tibetiečių padėtį ir paskatinti Europos žmones aktyviai spausti Kinijos Liaudies Respublikos komunistinę vyriausybę, kad būtų pradėtos realios derybos su Tibeto vyriausybės tremtyje ir Jo Šventenybės XIV Dalai Lamos atstovais dėl Tibeto statuso. Skaityti toliau

Kovoje su aplinkos tarša: Europa įdarbino energiją iš grūdų (0)

Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio gamykla „Kurana“ | Europos etanolio asociacijos „ePURE“ nuotr.

Europos Sąjungos (ES) atsinaujinančių išteklių direktyvoje nurodyta, kad iki 2020 metų ES šalyse narėse atsinaujinantys ištekliai transporto sektoriuje turėtų pasiekti mažiausiai 10 proc., o iki 2030 metų mažiausiai 14 proc. energijos išteklių dalies.

Elektromobilių Europos keliuose dar taip sparčiai negausėja, tad vairuotojai prie rodiklių gerinimo prisideda vartodami ekologiškesnius degalus. Naujausia studija skelbia, kad ES šalyse pastaraisiais metais sparčiai auga iš javų gaminamo etanolio, kuris yra įmaišomas į benziną, vartojimas. Skaityti toliau

Kad kelionė vyktų sklandžiai: ką reikėtų žinoti apie skrydžiui reikalingus dokumentus? (0)

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nors kelionės dažniausiai yra laukiamos ir atidžiai planuojamos, mažiau patyrusiems keliautojams, skrendantiems į užsienį pirmą kartą, gali būti neramu, ypač jei tenka keliauti savarankiškai ar su mažamečiais vaikais. Specialistai atkreipia dėmesį, kokiais dalykais svarbiausia pasirūpinti iš anksto ir kaip elgtis oro uoste, kad kelionė vyktų sklandžiai ir nekeltų jokių rūpesčių.

Būtini dokumentai skiriasi pagal šalį

Nors pagrindiniai vaikų, kaip ir suaugusiųjų, kelionės dokumentai yra Lietuvos Skaityti toliau

Č. Iškauskas. ES postų dalybos – juokingas vaikų žaidimas smėlio dėžėje (23)

Europos vėliavėlės | ukmin.lt nuotr.

Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą. Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia… Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Mateo Salvinis naujosios Europos lyderis? (viddeo) (4)

Mateo Salvinis (Matteo Salvini) | Alkas.lt ekrano nuor.

Permainų siekis atvėrė duris į nacionalinius parlamentus iki tol mažai žinomiems politikams. Kai kurie jau išbarstė pasitikėjimą dar nepasibaigus pirmai kadencijai, o štai Italijoje jaučiamas tikras atgimimas, kurio smaigalyje yra vice-premjeras Mateo Salvinis (Matteo Salvini).

Mažą to jis tiek aktyviai dirba su permainų siekiančiomis Europos partijomis bei judėjimais , kad jam pranašaujamas visos Europos lyderio bei atsinaujinimo simboliaus vaidmuo. Kiek tai yra tiesa? Apie tai ir apie bendrą foną besikeičiančioje Europoje kalbamės su buvusiu JAV Skaityti toliau

Laukinės gamtos teritorija įvertinta Europoje (0)

Laukinės gamtos teritorija įvertinta Europoje | vstt.lt nuotr.

Europos Laukinės gamtos asociacijos (European Wilderness Society) rengtoje konferencijoje buvo skirtas dėmesys ir Lietuvos saugomoms teritorijoms. Čepkelių laukinės gamtos teritorijai buvo suteiktas Europos laukinės gamtos teritorijų sertifikatas.

Iš 24 šiuo metu Europoje sertifikuotų laukinės gamtos teritorijų, kurių plotas didesnis nei 1000 ha, tik 13 yra gavusios aukščiausią platininį įvertinimą, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Kretoje, Dievų žemėje (I) (2)

Skulptūra Agios Nikolaos mieste. Jautis pagrobia Europa | R.Jasukaitienės nuotr.

„Kali mera“! – vos lėktuvui nutūpus Kretos saloje, skamba graikiškas pasveikinimas. Senąja graikų kalba žodis „kalios“ reiškia gerą. Ar šis pasveikinimas su nauja diena yra  atėjęs iš senosios kalbos – nežinau. Bet žinau, kad viską, ką matysiu ir girdėsiu, dabar lyginsiu su tuo, ką esu įsivaizdavusi, dar mokyklos suole skaitydama Homero „Odisėją“ ar universitete profesoriaus R. Mirono paskaitytų klausydama.

Kokia raudona ta senųjų dievų žemė! – stebiuosi jau savomis pėdomis  ją palietusi. Prisodrinta geležies ar kitokių mineralų, tinkanti ne tik alyvmedžiams augti, siaurakaklėms amforoms lipdyti. Skaityti toliau

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ką reiškia priimti pabėgėlius? (6)

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Daugelis ideologinių kovų pasižymi apeliacijomis į žmonių jausmus, apeinant protą. Šiuolaikinė imigracija į Vakarų pasaulio šalis taip pat yra ideologinės kovos dalis – kovos tarp kosmopolitų ir nacionalistų. Viena pusė manipuliuoja skęstančių vaikų nuotraukomis, kitos pusės atstovai ypač mėgsta piktų, kažin ką rėkiančių, smurtingų atvykėlių iliustracijas. Prie tokių emocinių apeliacijų priskirtina ir tendencija keisti migranto sąvoką pabėgėlio terminu.

Tokiu sąvokų keitimu siekiama sukelti gailestį, empatiją ir solidarumą. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje vyks paskaita „Europos susiskaldymas „migrantų krizės“ akivaizdoje: analitinė esė“ (1)

Fransua Heranas | rengėjų nuotr.

Balandžio 25 d. 17.30 val. Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks Fransua Herano (François Héran) paskaita „Europos susiskaldymas „migrantų krizės“ akivaizdoje: analitinė esė“. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Prancūzų institutu Lietuvoje, tęsia paskaitų ciklą „Naujas žvilgsnis į nūdienos pasaulį“, skirtą XXI amžiaus iššūkiams.

Mūsų visuomenė išgyvena įvairius sukrėtimus, augančią nelygybę, susiduria su didėjančiais tautų vidiniais ir išoriniais skirtumais, o solidarumo principo, deja, pasigendama. Skaityti toliau

Ar išmoko Europa pamokas? (1)

Ar išmoko Europa pamokas? | istorineprezidentura.lt nuotr.

Balandžio 25 d. 15 val. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje(Vilniaus g. 33) vyks Europos Sąjungos programos „Europa piliečiams“ projekto „Naujųjų valstybių atsiradimas po Pirmojo pasaulinio karo: pamokos visai Europai“ parodos atidarymas ir debatai. Renginys vyks, deja, tik anglų kalba*. Prie apskritojo stalo apie Europos praeitį ir ateitį kalbėsis mokslininkai iš Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos, Estijos ir Lietuvos. 

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma paroda pasakoja apie naujųjų valstybių atsiradimą Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, pristato Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos Skaityti toliau

Lietuvos mokyklos iš kitų ES šalių išsiskiria sparčiu internetu (0)

knygos.mokslas_shutterstock.com

Lietuvos mokyklos gali pasidžiaugti sparčiu internetu, gana dažnu skaitmeninių technologijų naudojimu mokymo tikslais. Tai išryškėjo iš Europos Komisijos atlikto tyrimo apie IKT taikymą švietime.

Europos plačiajuosčiui ryšiui keliamuose tiksluose numatyta, kad iki 2025 m. visos mokyklos turi turėti ne mažesnę nei 1GB greičio prieigą ir naudotis naujausiais ištekliais, mokymosi platformomis, vaizdo konferencijomis ir pan. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas užpildys Europą? (16)

europos-sajunga-pixabay-com

Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.

1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau

Prezidentės susitikime su Suomijos Premjeru – dėmesys Astravo AE (1)

Suomijos premjero ir Lietuvos prezidentės susitikimas | lrp.lt nuotr.

Kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Suomijos Ministru Pirmininku Juhu Sipila. Viena iš esminių pokalbio temų – Astravo AE klausimas.

Prezidentė pabrėžė Lietuvos poziciją šalia valstybės sienos statomos atominės atžvilgiu – Astravo AE yra nesaugi ir neturi pradėti veikti.

Tokią Lietuvos poziciją dėl nesaugios Astravo atominės vietos atliepia ir kitos ES valstybės, taip pat ir Suomija, kurios vieningai palaikė Lietuvą prieš keletą savaičių Ženevoje Skaityti toliau

Vilniaus forumas konferencijoje aptarė Europos ateitį (video) (7)

Konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“| Alkas.lt nuotr.

Sausio 16 d.Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje Vilniaus forumas surengė konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“.

Konferencijoje buvo aptarti Europos tapatybės, ES ideologinių pagrindų, ES ir suverenių tautų ir valstybių santykio, migracijos keliamo iššūkio, geopolitinių grėsmių, ES žemės ūkio politikos klausimai.  Pranešimus skaitė filosofai prof. V. Radžvilas, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Mindaugas Stoškus, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir Martynas Katelynas.  Skaityti toliau

V. Rubavičius. Naujoji skirtis: ar yra vietos tautinei valstybei naujojoje Europoje? (15)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Pranešimas, perskaitytas sausio 16 dieną Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Kaip išsaugoti Europą?“.

Kalbėsiu apie skirtį, kuri įvairiai skaido Europos Sąjungą, kaip tam tikrą politinį ekonominį darinį, visas šio darinio saistomas valstybes ir jų visuomenes. Ta skirti vienaip ar kitaip reiškiasi ir žmonių sąmonėje, kurioje dažnai sulimpa šiaip jau priešingos sąvokos, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jos siejamos. Skirtis ideologinė ir politinė, o sykiu ir kultūrinė, nes pats kultūros suvokimas ima priklausyti nuo tos skirties. Skirtį sunku Skaityti toliau

V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas (20)

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai marksistine filosofija. Šiandieninė Europos Sąjungą grindžianti doktrina yra jų abiejų samplaikos rezultatas, todėl tikslu ir teisinga, Skaityti toliau

Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? ES parlamento rinkimų išvakarėse“ (9)

prof. Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Sausio 16 d., trečiadienį, 17.30 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) vyks Vilniaus forumo konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“.