Žymos archyvas: Europa

M. Katelynas. Bavarijos rinkimai – nuosprendis Angelai Merkel? (0)

Martynas Katelynas | Propatria.lt nuotr.

Spalio 15 d. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyviųjų sąjungininkų partija – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – sekmadienį patyrė istorinį pralaimėjimą per Bavarijos žemės rinkimus. Balsavusių rinkėjų apklausos  rodo, kad CSU gavo apie 35,5 proc. balsų ir prarado turėtą absoliučią daugumą šioje pietinėje Vokietijos žemėje, kuriai nuo 7-o dešimtmečio beveik visuomet vadovavo. Perskelbiame rinkimų išvakarėse Propatria.lt paskelbtus  Martyno Katelyno samprotavimus apie šių rinkimų reikšmę. Skaityti toliau

Lietuvos pergalė: Europos Taryba ragina neišduoti licencijos Astravo atominės elektrinės veiklai (5)

„Mokslo sriuba“: Astravo atominė elektrinė – pavojingas statinys prie pat Lietuvos sienos | LRT.lt nuotr.

Spalio 11 d., ketvirtadienį, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) priimta rezoliucija „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, kurioje – Seimo delegacijos ETPA narių iniciatyva – buvo įtrauktas Astravo atominės elektrinės, statomos vos už 45 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, klausimas.

Priimtoje rezoliucijoje raginama užtikrinti, kad statant naujas atomines elektrines Europoje būtų visapusiškai laikomasi didesnių saugos ir saugumo reikalavimų, keliamų Skaityti toliau

Vyriausybės pertvarka: siekiama įtvirtinti privalomą „švietimą“ ES „aktualijų“ klausimais (3)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas | smm.lt nuotr.

Spalio 2 d., Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo Europos Sąjungos klausimais deklaraciją (tekstas ČIA).

Kaip pažymima užsienio reikalų ir švietimo ir mokslo ministerijų pranešime spaudai, „šiuo žingsniu siekiama suvienyti institucijų pajėgas skatinant su Europos Sąjunga susijusių temų integravimą į mokyklų programas.“ Skaityti toliau

2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje (0)

Projektas „Taikos duona“ Europoje | zum.lt nuotr.

Renginys „Taikos duona“ Europoje vyksta jau penktus metus. Šiemet jo rengėjai sovietmečiu už „geležinės uždangos“ buvusių vienuolikos valstybių žemės ūkio ministrus ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovus pakvietė į Latviją ir Estiją. 2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje.

Minėtasis renginys Vokietijos pastangomis pradėtas rengti nuo 2014 metų, kai buvo minimos Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų pasaulius, 25-osios griuvimo metinės. Šios sienos teritorijoje, vadinamojoje  „mirties linijoje“, Skaityti toliau

A. Juozaitis: Ne pinigai laimi prezidento rinkimus (18)

Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Laukiu nesulaukiu, kada prezidento rinkimuose kandidatuojantis Sąjūdžio pirmeivis Arvydas JUOZAITIS pasirodys LRT televizijoje ir šiame neoliberalų forposte nuskambės čia niekada neskambėję žodžiai: baikime globalizmo kliedesius, Lietuva yra čia. Bet kol kas A.Juozaitis neskuba į elitinę tribūną, – tarsi tęsdamas tik Lietuvai būdingą tautinę savimonę skatinusią knygnešystės tradiciją, jis važiuoja per kaimus, miestus ir miestelius su savo paskutine knyga „Tėvynės tuštėjimo metas“.

– Apsigyvenęs Klaipėdoje sakėte, jog į Vilnių jus atvežtų nebent surištą, dabar Skaityti toliau

Briuselyje atvertas kelias pradėti Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su Europa (0)

Elektros tinklai | lrv.lt nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su kontinentine Europa.

Penktadienį Briuselyje pritarta techniniam Baltijos šalių sutartiems veiksmams ir uždegta žalia šviesa Lenkijos ir Baltijos šalių sistemų operatoriams teikti paraišką dėl Europinės kontinentinės elektros tinklų zonos išplėtimo. Skaityti toliau

D. Grybauskaitė su A. Merkel Vilniuje aptarė globalius ES iššūkius (video, nuotraukos) (2)

Angela Merkel, Dalia Grybauskaitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Vizito tikslas – aptarti tolesnes dvišalių Lietuvos ir Vokietijos ryšių stiprinimo perspektyvas bei aktualius ES darbotvarkės klausimus prieš kitos savaitės neformalią Europos Vadovų Tarybą Zalcburge.

Prieš dvišalį susitikimą Prezidentė pabrėžė, kad abiejų valstybių ryšiai šiuo metu yra pasiekę sėkmingiausią etapą dvišalių santykių istorijoje. Skaityti toliau

E. Makronas siūlo kurti nuo JAV nepriklausomą Europos saugumo aljansą, įtraukiant ir Rusiją (video) (19)

emanuelis-makronas-almasdarnews-comRugpjūčio 27 d. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pažėrė kritikos JAV tarptautinio saugumo politikai ir pareiškė, kad užtikrinant Europos žemyno saugumą, JAV įtakos dalis Europai turi būti mažesnė.

„Europa nebegali kliautis Jungtinėmis Valstijomis saugumo srityje. Būtent mes turime užtikrinti Europos saugumą ir suverenitetą“, – sakė E. Makronas Prancūzijos ambasadoriams skirtoje kalboje apie Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Mums pasisekė, kad Vilnius – Europos prostitutė (10)

V. Vyšniauskas | A. Kuliešio nuotr.

Vilniaus kaip G taško reklama pataikė į dešimtuką, – rašo Bernardinai.lt.

Žinoma, parafrazuoja Vokietijos televiziją „Stern“, bet pateikia kaip neutralų faktą.

Antraštės skelbia, kad reklama užkariavo pasaulį.

Tiesa, antraštę sugalvojo reklamos autoriai, kurie savo puslapyje patys pristatė statistiką ir užsidėjo tokią antraštę, kurią katalikiškas (!) portalas tiražuoja. Nieko, puikybė dar niekam nepakenkė. Skaityti toliau

Europa perdirbo 94 proc. naudotų padangų, o kiek Lietuva? (0)

Padangų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Europos šalys surenka ir perdirba 94 proc. naudotų automobilių padangų, skelbia Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija. Kam panaudojamos senos padangos?

Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (angl. European tyre & rubber manufactors‘ association, ETRMA) suskaičiavo, kad 2016 metais Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje, susidarė 3,29 mln. tonų eksploatuoti netinkamų automobilių padangų, kurios buvo sutvarkytos (perdirbtos). Skaityti toliau

D. Trampas: Atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“ (17)

Donaldas Trampas | Alkas.lt nuotr.

Pastarojo vizito į Didžiąją Britaniją metu JAV prezidentas, pasirodo, svarstė ne tik „Brexit“ ir būsimąją JAV – Jungtinės Karalystės prekybos sutartį. Kaip pranešė „The Sun“, JAV prezidentas neslėpė savo nusivylimo tuo, kuo virto Europa – jis buvo atviras: masinė imigracija į Europą iš už Europos ribų, jo teigimu, keičia Europą, be to, į blogąją pusę, ir tai jį skaudina asmeniškai. Todėl jis ir ragina Europos šalių vadovus nedelsiant atsisakyti pasirinkto šio „labai labai tragiško“ visuomenės vystymosi kurso. Skaityti toliau

Ryga ir Talinas pateko į 2018-ųjų išmaniausių miestų 50-tuką, Vilnius – ne (4)

Vilnius | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Šiandien, liepos 26 d., Barselonos verslo mokyklos IESE Globalizacijos ir strategijos centras pristatė išmaniausių planetos miestų 50-tuką. Paskutinės dvi vietos atiteko Talinui ir Rygai. Išmaniausiųjų tris pirmąsias vietas dalijasi Niujorkas, Londonas ir Paryžius.

„Buvo vertintos naujos vietos ekonominio vystymosi formos pasaulinio miesto kūrimo, verslumo dvasios skatinimo ir naujovių srityse“, – sakė tyrimo organizatoriai. Skaityti toliau

Lietuvai įteikta prestižinė Vestfalijos taikos premija (0)

Vestfalio premijos įteikimas Lietuvai | lrp.lt nuotr.

Liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunsterio miesto rotušėje surengtose iškilmėse Lietuvos žmonių vardu atsiėmė prestižinę Vestfalijos taikos premiją. Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

Atsiimdama apdovanojimą Prezidentė pabrėžė, kad Baltijos šalys, prieš šimtą metų atkūrusios valstybingumą, gerai žino, kad taika nėra gaunama už ačiū. Patyrusios penkiasdešimties metų okupaciją, mūsų tautos nesijautė nugalėtos, nes laisvės dvasia visada buvo gyva. Skaityti toliau

D. Varnaitė. Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis? (9)

Diana Varnaite | L. Šapnagio nuotr.

Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros  ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo kultūros programą: tarsi Lietuvoje per 26 nepriklausomybės metus kultūra buvo taip nuniokota, kad dabar viską tenką pradėti nuo nulio… Reikia suprasti, kad atėjo naujieji kultūros „gelbėtojai“. Kažkur girdėta: „Mes jus išgelbėsim“.

Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje.   Skaityti toliau

Lietuvių startuolis – antras Europoje! (1)

Lietuvių startuolis „WellParko“ laimėjo antrąją vietą Prahoje vykusiame Europos tvariosios energetikos konkurse „PowerUp!” | y-news.lt nuotr.

Lietuvių startuolis „WellParko“ laimėjo antrąją vietą Prahoje vykusiame Europos tvariosios energetikos konkurse „PowerUp!“. Tai yra pirmas lietuvių laimėjimas šiame konkurse, kuris vyksta jau ketvirtąjį kartą. „WellParko“ nusileido tik nugalėtojais tapusiems estams – „Zubax Robotix“ – pristačiusiems elektros variklių valdiklius ir pasiūliusiems sprendimą, kaip sutaupyti 10 proc. energijos aviacijos įrenginiuose.

Antrąją vietą užėmusi Lietuvos komanda „WellParko“ pasiūlė dirbtinio intelekto algoritmo sprendimą, leidžiantį gauti automobilių stovėjimo aikštelių informaciją realiuoju laiku ir taip sumažinti transporto spūsčių skaičių bei CO2 išmetimą. Skaityti toliau

Vilniuje vyks vienos didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės asociacijų suvažiavimas (0)

ORGALIME logo

Birželio 12–13 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė generalinė Europos inžinerinės pramonės asociacijos Orgalime narių asamblėja. Daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų 23-ose Europos valstybėse vienijančios Orgalime delegatai Vilniuje ne tik planuos organizacijos veiklą, bet ir dalyvaus tarptautinėje konferencijoje. Joje bus aptariami ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai, apžvelgiami pramonėje vykstantys pokyčiai bei naujausios tendencijos ir diegiamos inovacijos.

Konferencija prasidės birželio 12 d., antradienį, 13.30 val. viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“ (M.K. Čiurlionio g. 84). Skaityti toliau

Skelbiama kova vienkartiniams plastiko gaminiams (0)

pixabay.com nuotr.

Europa jau netrukus ims griežtai saugoti aplinką nuo vienkartinio plastiko gaminių. Europos Komisija pateikė naują pasiūlymą, kuriuo reglamentuojamas maisto ir gėrimų išsinešimui indų, plastikinių stalo įrankių, balionų laikiklių, higieninių rankšluosčių ir kitų vienkartinio naudojimo gaminių naudojimas ir tiekimas rinkai.

„Džiugu, kad imta kritiškai žiūrėti į rinką užplūdusį plastiką, kurio naudojimas dažniausiai tetrunką keletą minučių. Be sankcijų ir papildomų reikalavimų, labai svarbu informuoti gyventojus ir skatinti jų elgesio pokyčius. Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį? (34)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu.

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Chose Manuelio Diurano Baroso (José Manuel Durão Barroso), kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija Skaityti toliau

V. Galindas. Kodėl turėčiau? Kodėl norėčiau? Kodėl privalėčiau? (video) (26)

eurovizijos-nugaletoja-2018-alkas-lt-nuotr

Ši žodžių jungtis lietuvių retai vartojama, o ypač bendraujant su kitais. Gal kartais tik mintyse tą pakartojame.  Regis, anglų kalboje labai dažnai sutinkame šią žodžių formą, tą pastebėjau  žiūrėdamas filmus, jų veikėjų pokalbius. Ar ne laisvo žmogaus, ilgai gyvenusio demokratiniame pasaulyje, dažnai vartojami žodžiai? Taigi, vergiškos ir baudžiaunikiškos sąmonės asmuo niekada nevartoja šių žodžių jungties, nes jo sąmonė per šimtmečius nuolankiai ir prisitaikančiai kalba kaip greičiau vykdyti gautą iš kitų, gal stipresnių ar aukščiau stovinčių, asmenų nurodymą ar užduotį. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra? (5)

Europarl.europa.eu nuotr.

Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?

Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – Skaityti toliau

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau

Kinijoje švenčiama Europos diena (0)

URM nuotr.

Gegužės 9 dieną  Pekine Kinijos įvairių institucijų, 28 ES valstybių narių ir kitų šalių atstovai susirinko Europos Sąjungos atstovybėje pažymėti Europos dieną.

Lietuva kartu su kitomis ES valstybės narėmis surengė tradicinį Europos šalių prisistatymą. Svečiai buvo vaišinami įvairių valstybių tradiciniais patiekalais.

ES ambasadorius Kinijoje Hans Dietmar Šveisgutas (Schweisgut) paskelbė foto konkurso „2018 EU-China Tourism Year #TravelinEurope Weibo Photo Contest“ pradžią, Skaityti toliau

Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją (10)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau

V. Radžvilas: Mums beliko tik viešumas (5)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, vieno iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofo, profesoriaus Vytauto Radžvilo dienos darbo vietoje jau suskaičiuotos. Šiandien jau aišku, kad VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracijai pavyko iškrapštyti nepatogų dėstytoją. Nuo 1984 metų dėstytojavęs akademikas paskelbė atsisakantis dalyvauti, kaip pats sako, fiktyviame konkurse profesoriaus vietai užimti.

– Pasklidus žiniai, kad jūsų darbo vieta naikinama, institutas suskubo viešai pasiteisinti, esą tai tik etatų mažinimas. Skaityti toliau

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Atsisakiau dalyvauti fiktyviame VU TSPMI konkurse profesoriaus vietai užimti (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsisakiau dalyvauti fiktyviame Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) konkurse profesoriaus vietai užimti. Tai yra sąmoningas ir atsakingas apsisprendimas, kurį nulėmė šios priežastys:

1. Daugelį metų institute sėkmingai dėsčiau studentų teorinio pasirengimo pagrindą sudarančius Filosofijos įvado ir Klasikinės politinės teorijos kursus. TSPMI studijų programa nėra pakeista. Šie kursai iš principo negali būti panaikinti nenusmukdant instituto bendrojo akademinio ir studentų Skaityti toliau

J. Putinas. Emigracija (22)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau

Prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su Prancūzijos prezidentu E. Makronu (video) (5)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susiitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu | lrp.lt nuotr.

Balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Eliziejaus rūmuose susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Šalies vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių Prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose. Eliziejuje valstybių vadovai aptarė Prancūzijos Prezidento pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.

Šalies vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Makrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.

Skaityti toliau

G. Songaila. Metas telktis Tautos žygiui (video) (15)

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Skiriama Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo (1939-2015.04.06) šviesiam artminimui

Prisimindami tą tautos išsivadavimo kelią, kuriuo kilome savo Tėvynėje ir dėl savo Tėvynės prieš 30 metų, mes šiandien kažkodėl svarstome, ar nereikia mums ieškoti kažin kokių naujų kelių, iš esmės – naujo Sąjūdžio. O iš tiesų tai tuomet jis buvo, dabar yra ir privalo būti vienas ir tas pats – Vasario 16-osios Sąjūdis. Lietuviui jis niekuomet nesibaigia: nei ateityje, kuri mus pasitinka vis naujais pavojais ir galimybėmis, nei praeityje, kuri nuo itin senų laikų gyvena su mumis kartu, teikdama daug patirties ir įkvėpimo, skatindama pasišvęsti bendrajam labui. Skaityti toliau