Žymos archyvas: Europa

Lietuvių startuolis – antras Europoje! (0)

Lietuvių startuolis „WellParko“ laimėjo antrąją vietą Prahoje vykusiame Europos tvariosios energetikos konkurse „PowerUp!” | y-news.lt nuotr.

Lietuvių startuolis „WellParko“ laimėjo antrąją vietą Prahoje vykusiame Europos tvariosios energetikos konkurse „PowerUp!“. Tai yra pirmas lietuvių laimėjimas šiame konkurse, kuris vyksta jau ketvirtąjį kartą. „WellParko“ nusileido tik nugalėtojais tapusiems estams – „Zubax Robotix“ – pristačiusiems elektros variklių valdiklius ir pasiūliusiems sprendimą, kaip sutaupyti 10 proc. energijos aviacijos įrenginiuose.

Antrąją vietą užėmusi Lietuvos komanda „WellParko“ pasiūlė dirbtinio intelekto algoritmo sprendimą, leidžiantį gauti automobilių stovėjimo aikštelių informaciją realiuoju laiku ir taip sumažinti transporto spūsčių skaičių bei CO2 išmetimą.

Skaityti toliau

Vilniuje vyks vienos didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės asociacijų suvažiavimas (0)

ORGALIME logo

Birželio 12–13 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė generalinė Europos inžinerinės pramonės asociacijos Orgalime narių asamblėja. Daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų 23-ose Europos valstybėse vienijančios Orgalime delegatai Vilniuje ne tik planuos organizacijos veiklą, bet ir dalyvaus tarptautinėje konferencijoje. Joje bus aptariami ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai, apžvelgiami pramonėje vykstantys pokyčiai bei naujausios tendencijos ir diegiamos inovacijos.

Konferencija prasidės birželio 12 d., antradienį, 13.30 val. viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“ (M.K. Čiurlionio g. 84). Skaityti toliau

Skelbiama kova vienkartiniams plastiko gaminiams (0)

pixabay.com nuotr.

Europa jau netrukus ims griežtai saugoti aplinką nuo vienkartinio plastiko gaminių. Europos Komisija pateikė naują pasiūlymą, kuriuo reglamentuojamas maisto ir gėrimų išsinešimui indų, plastikinių stalo įrankių, balionų laikiklių, higieninių rankšluosčių ir kitų vienkartinio naudojimo gaminių naudojimas ir tiekimas rinkai.

„Džiugu, kad imta kritiškai žiūrėti į rinką užplūdusį plastiką, kurio naudojimas dažniausiai tetrunką keletą minučių. Be sankcijų ir papildomų reikalavimų, labai svarbu informuoti gyventojus ir skatinti jų elgesio pokyčius. Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį? (34)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu.

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Chose Manuelio Diurano Baroso (José Manuel Durão Barroso), kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija Skaityti toliau

V. Galindas. Kodėl turėčiau? Kodėl norėčiau? Kodėl privalėčiau? (video) (26)

eurovizijos-nugaletoja-2018-alkas-lt-nuotr

Ši žodžių jungtis lietuvių retai vartojama, o ypač bendraujant su kitais. Gal kartais tik mintyse tą pakartojame.  Regis, anglų kalboje labai dažnai sutinkame šią žodžių formą, tą pastebėjau  žiūrėdamas filmus, jų veikėjų pokalbius. Ar ne laisvo žmogaus, ilgai gyvenusio demokratiniame pasaulyje, dažnai vartojami žodžiai? Taigi, vergiškos ir baudžiaunikiškos sąmonės asmuo niekada nevartoja šių žodžių jungties, nes jo sąmonė per šimtmečius nuolankiai ir prisitaikančiai kalba kaip greičiau vykdyti gautą iš kitų, gal stipresnių ar aukščiau stovinčių, asmenų nurodymą ar užduotį. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra? (5)

Europarl.europa.eu nuotr.

Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?

Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – Skaityti toliau

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau

Kinijoje švenčiama Europos diena (0)

URM nuotr.

Gegužės 9 dieną  Pekine Kinijos įvairių institucijų, 28 ES valstybių narių ir kitų šalių atstovai susirinko Europos Sąjungos atstovybėje pažymėti Europos dieną.

Lietuva kartu su kitomis ES valstybės narėmis surengė tradicinį Europos šalių prisistatymą. Svečiai buvo vaišinami įvairių valstybių tradiciniais patiekalais.

ES ambasadorius Kinijoje Hans Dietmar Šveisgutas (Schweisgut) paskelbė foto konkurso „2018 EU-China Tourism Year #TravelinEurope Weibo Photo Contest“ pradžią, Skaityti toliau

Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją (10)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau

V. Radžvilas: Mums beliko tik viešumas (5)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, vieno iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofo, profesoriaus Vytauto Radžvilo dienos darbo vietoje jau suskaičiuotos. Šiandien jau aišku, kad VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracijai pavyko iškrapštyti nepatogų dėstytoją. Nuo 1984 metų dėstytojavęs akademikas paskelbė atsisakantis dalyvauti, kaip pats sako, fiktyviame konkurse profesoriaus vietai užimti.

– Pasklidus žiniai, kad jūsų darbo vieta naikinama, institutas suskubo viešai pasiteisinti, esą tai tik etatų mažinimas. Skaityti toliau

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Atsisakiau dalyvauti fiktyviame VU TSPMI konkurse profesoriaus vietai užimti (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsisakiau dalyvauti fiktyviame Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) konkurse profesoriaus vietai užimti. Tai yra sąmoningas ir atsakingas apsisprendimas, kurį nulėmė šios priežastys:

1. Daugelį metų institute sėkmingai dėsčiau studentų teorinio pasirengimo pagrindą sudarančius Filosofijos įvado ir Klasikinės politinės teorijos kursus. TSPMI studijų programa nėra pakeista. Šie kursai iš principo negali būti panaikinti nenusmukdant instituto bendrojo akademinio ir studentų Skaityti toliau

J. Putinas. Emigracija (22)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau

Prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su Prancūzijos prezidentu E. Makronu (video) (5)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susiitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu | lrp.lt nuotr.

Balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Eliziejaus rūmuose susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Šalies vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių Prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose. Eliziejuje valstybių vadovai aptarė Prancūzijos Prezidento pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.

Šalies vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Makrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.

Skaityti toliau

G. Songaila. Metas telktis Tautos žygiui (video) (15)

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Skiriama Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo (1939-2015.04.06) šviesiam artminimui

Prisimindami tą tautos išsivadavimo kelią, kuriuo kilome savo Tėvynėje ir dėl savo Tėvynės prieš 30 metų, mes šiandien kažkodėl svarstome, ar nereikia mums ieškoti kažin kokių naujų kelių, iš esmės – naujo Sąjūdžio. O iš tiesų tai tuomet jis buvo, dabar yra ir privalo būti vienas ir tas pats – Vasario 16-osios Sąjūdis. Lietuviui jis niekuomet nesibaigia: nei ateityje, kuri mus pasitinka vis naujais pavojais ir galimybėmis, nei praeityje, kuri nuo itin senų laikų gyvena su mumis kartu, teikdama daug patirties ir įkvėpimo, skatindama pasišvęsti bendrajam labui. Skaityti toliau

Seime rengiama paroda apie LDK buvimo ženklus (0)

LDK Atminties ženklai. Paroda | rengėjų nuotr.

Balandžio 10 d., antradienį, 14 val. Vilniuje, Seimo rūmų Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotomenininko Vyto Karaciejaus paroda „LDK buvimo ženklai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Nuotraukų parodą atvers jos iniciatorius Seimo narys Algimantas Kirkutis ir parodos autorius V. Karaciejus. Parodos pristatyme taip pat dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, dailininkas, fotomenininkas ir leidėjas, Vyriausybės kultūros ir meno Skaityti toliau

Lietuviai vairuoja seniausius automobilius Europoje (0)

Lietuviai vairuoja seniausius automobilius Europoje | Pixabay nuotr.

Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje. Vidutiniškai, lietuvių vairuojami automobiliai pagaminti prieš 15 metų ir daugelis jų – dyzeliniai. Jie ne tik tuština mūsų pinigines, bet ir skatina klimato kaitą. Senų ir dyzelinių automobilių keliama oro tarša Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir stipriai lenkia pasaulio vidurkį.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo? (4)

Alkas.lt koliažas

Jau kuris laikas istorijos ir melodramų mylėtojus vienija įtaigus turkų serialas „Didingasis amžius“. Jo dėka išvystame tiek pačios Turkijos, tiek Europos istoriją turkų akimis. Europiečiai dažniausiai vaizduojami kaip išlepę, tačiau ir agresyvūs, bailūs ir kartu – klastingi. Vienu žodžiu – šakalai. Pačių turkų valdovams ir jų dvariškiams taip pat užtenka ydų, bet jie toli lenkia europiečius drąsa, teisingumu, sąžiningumu ir kitomis dorybėmis.

Deja, perfrazuojant šio filmo pavadinimą tenka konstatuoti, jog daugelis Vakarų pasauliui priskiriamų ydų pasitvirtino ir šis amžius Skaityti toliau

Laiko sukiojimo klausimas jau ant Europos Parlamento stalo (6)

cphpost.dk nuotr.

Europos Parlamentas yra gavęs Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos valstybių narių prašymus dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

Šiuo klausimu skelbiame Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, Užsienio reikalų komiteto nario dr. M. Puidoko pranešimą.

Pramoniniame amžiuje pirmasis įvesti vasaros laiką pasiūlė entomologas Džordžas Vernonas Hudsonas (George Vernon Hudson). Skaityti toliau

Lietuva pakeliui į dar vieną pasaulinio lygio mokslo centrą (0)

Lietuvos lazerininkai_smm.lt

Lietuva turi puikų potencialą ir svariai dalyvauja Europos lazerių centro kūrimo projektuose – užima 6-tą vietą pagal iš pirkimų gautas lėšas, į Lietuvą jau atkeliavo 10 mln. eurų, šiandien susitikęs su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pabrėžė didžiausio aukšto galingumo lazerių infrastruktūros pasaulio mastu Europos lazerių centro vadovas prof. Karlo Rizuto (Carlo Rizzuto).

Antradienį susitikimuose su ministre ir lazerių mokslo bei verslo atstovais Lietuvoje buvo aptartos Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip pramonės perversmas pakeitė pasaulį? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XVIII–XIX a. pramonės perversmą (industrinę revoliuciją).

Ar XIX a. įvyko viena ar dvi industrinės revoliucijos? Kuo skyrėsi šie du perversmai arba du pramoninio perversmo etapai? Kokią reikšmę turėjo garo mašinų ir elektros pritaikymas? Kokią reikšmę turėjo geležinkelių tinklo plėtra? Kaip elektra keitė visuomenės gyvenimą ir informacijos plitimo galimybes? Kas labiau pakeitė visuomenės gyvenimą – XIX a. išradimai ar dabartinės skaitmeninės technologijos (trečioji industrinė revoliucija)? Skaityti toliau

A. Tarnas. Už ką apsišvietusioji Europa taip nekenčia žydų (109)

LCVA nuotr.

Neseniai minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ne vienas klausėme savęs, kodėl šios  tautos istorija  tokia tragiška?  Prieš keletą metų, dalyvaudamas seminare apie holokaustą, vieno žinomo istoriko  klausiau, kodėl žydai, dievo išrinktoji tauta, persekiojami jau du tūkstančius metų. Jis mane pataisė: ne du, o penkis tūkstančius. Tik tiek.

Lietuvoje į šį klausimą bandė atsakyti  gal tik rašytojas Jonas Mikelinskas (Kada kodėl taps todėl? Holokaustas be politikos ir komercijos –Vilnius, 2004).  Filosofas L. Donskis pavadino jo knygą gebelsiškos propagandos perlu. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Saulius Skvernelis apie santykius su Rusija: ką ir kam pasakė? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viešųjų politinių ryšių požiūrių premjero kelių sakinių pasvarstymas apie būtinumą gerinti santykius su Rusija – labai vykusi akcija. Jau vien tai, kad tas pasisakymas sukėlė tokį didžiulį žiniasklaidos dėmesį, užgavo visus politikos komentatorius ir socialinių tinklų žvaigždes, privertė viešai pasirodyti visus, visuomenės apklausų duomenimis, rimčiausius kandidatus į Lietuvos prezidentus, yra dėmesio ir pasvarstymų vertas dalykas.

Premjero žodžiai nustelbė medikų protesto akciją, kuriam laikui tarsi „nuslopino“ visas Lietuvos socialines problemas. Politinio elito ir politikos apžvalgininkų nuomone, Skvernelis parodė savo nepatyrimą tarptautinės politikos reikaluose, Skaityti toliau

Reikšmingi tyrimai dažnai taip ir lieka laboratorijose (0)

Adamas Strzeleckis_moksloliegtuva.lt

„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė.

Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas. Skaityti toliau

ES dėl sankcijų Rusijai – vieninga (0)

Europos Parlamentas | ktu.lt nuotr.

Gruodžio 14 d. Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dar pusei metų pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai. Vadinamųjų sektorinių sankcijų terminas buvo numatytas iki 2018 m. sausio 31 d.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog dėl sankcijų Rusijai Europos Sąjunga laikosi vieningos principinės pozicijos. Sankcijos bus tęsiamos tol, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurta taika Ukrainos teritorijoje. Skaityti toliau

Lietuvoje išrinkta Patraukliausia turizmo traukos vietovė (0)

Turizmas Lietuvoje | tourism.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. 15 val. Arkangelo konferencijų ir meno centre (Maironio g. 11, Vilnius) vyks Patraukliausios Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietovės 2017  apdovanojimų iškilmės. Jų metu bus įvardintas nugalėtojas!

Dar vienas turistinis Lietuvos objektas išgarsės Europoje. Lietuvoje išrinkta septinta Patraukliausia turizmo traukos vietovė! Nuo šiol Lietuva turės ne tik 7 UNESCO objektus, bet ir 7 EDEN (European Destinations Of Excellence) vietoves. Skaityti toliau

Kokia ateitis laukia kalbų daugiakalbėje Europoje? (0)

smm.lt nuotr.

Doc. dr. Gintautas Grigas apžvelgia tyrimų ataskaitą, kurioje nagrinėjama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje.

Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje. Gimtosios kalbos projektas (Europos Parlamento tyrimų tarnyba. Mokslinių perspektyvų tyrimo skyrius (STOA). Briuselis. 2017, 166 p.)

Tai tyrimų ataskaita, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje. Aptariamos problemos, su kuriomis susiduriame dabar, ir kas mūsų laukia ateityje. Skaityti toliau

Ministras Linas Linkevičius išvyksta į Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Abidžane (0)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius | Užsienio reikalų ministerijos nuotr.

Lapkričio 28-30 dienomis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvaus penktajame Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime Abidžane, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje.

Lapkričio 28 dieną, Afrikos Sąjungos (AS) ir Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų lygio darbiniame susitikime, ministras aptars viršūnių susitikimo darbotvarkę ir dalyvaus diskusijoje patvirtinant baigiamuosius AS ir ES viršūnių susitikimo dokumentus. Skaityti toliau

Intelektualų žinia Europai: saugokite sienas ir santuokas (1)

Briugė. Belgija_DaivosV.nuotr

Gegužę Prancūzijos sostinėje grupę konservatyvių pažiūrų akademikų ir intelektualų subūrė bendras rūpinimasis dabartine Europos politikos, kultūros ir visuomenės padėtimi, o labiausiai – jos protu ir vaizduote. Pasak jų, dėl saviapgaulės ir ideologinių iškraipymų Europa švaisto savo civilizacinį paveldą. Užuot beviltiškai grąžę rankas ar papildę knygų, diagnozuojančių Vakarų nuosmukį, lentyną, gerai žinomi filosofai, istorikai, mąstytojai spalio pradžioje pasirašė viešą pareiškimą „Europa, kuria galime tikėti“. Jame išreiškiamas atsidavimas „tikrajai Europai“. Europiečiai kviečiami saugoti bei atkurti tai, kas geriausia jų tradicijoje dėl taikios ir viltingos ateities. Skaityti toliau