Žymos archyvas: etnologai

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą.

Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta Seimui ir su 30 tūkst. parašų – Prezidento kanceliarijai. Skaityti toliau

Seimo Kaimo reikalų komitetas tikisi sugrąžinti į Lietuvą linus (video) (4)

Linai | botanikossodas.vu.lt nuotr.

Seimo Kaimo reikalų komitetas, įvertindamas tai, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos auginti linus, tačiau šiais metais šios kultūros buvo auginama tik apie 550 ha, gruodžio 12 d. surengė apskrito stalo diskusiją „Ar sugrįš į Lietuvą linai?“.

Komiteto pirmininkas A. Stančikas priminė, kad pernai buvo surengtas išvažiuojamasis posėdis į linus auginančio ūkininko B. L. Vošterio ūkį Širvintų r. ir, siekiant išsaugoti šią unikalią kultūrą, pateiktas siūlymas Vyriausybei parengti nacionalinę linų ūkių plėtros programą. Nors Žemės ūkio ministerija manė, Skaityti toliau

Prancūzų antropologė aptarė šeimos ir giminystės pokyčius per pastaruosius 50 metų (nuotraukos) (0)

Martyna Segalen | V. Tumėno nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos istorijos instituto etnologai ir antropologai drauge su žurnalo „Lietuvos etnologija“ redakcija surengė žurnalo „Prancūzų etnologija“ (Ethnologie française) vyriausios redaktorės profesorės Martynos Segalen (Martine Segalen) iš Paryžiaus universiteto paskaitą „Nuo kaimiškosios giminystės iki debatų apie pakaitinę motinystę. Penkių pastarųjų dešimtmečių tyrimų kelias“ ir žurnalo  „Prancūzų etnologija“ numerio, skirto Lietuvai „Lietuva. Antropologija žvelgia į istoriją (Lithuanie. Une anthropologie face à l’Histoire“, 2018 Nr. 2), pristatymą. Skaityti toliau

Kitoks folkloras ir patriotiškumas su „Obelija“ (video) (2)

„Obelijos“ merginos Eglė Česnakavičiūtė, Salomėja Gruodytė, Dalia Peseckaitė ir Rūta Miškinytė šią savaitę pradėjo debiutinio albumo „Tu žalioji“ pristatymo koncertus Lietuvoje ir Latvijoje | Jono Krivicko nuotr.

Senojo folkloro grupės „Obelija“ įkūrėja vilnietė Eglė Česnakavičiūtė nevadina savęs patriote. „Tiesiog darau savo darbą, kuriame matau prasmę“, – sako 25 metų mergina, su kuria susitikome likus dienai iki grupės debiutinio albumo „Tu žalioji“ pristatymo koncerto Vilniuje. Nykstančio Lietuvos kaimo, lyg to apleisto sodo, vaizdas, prisipažįsta, jai suspaudžia širdį. Todėl niekieno neprašoma ir neremiama nuolat rengia ekspedicijas į Dzūkijos kaimus, kad užrašytų juose dar likusių senolių dainuojamas dainas, perduodamas iš kartos į kartą.

– Keturios panelės – jaunos, gražios, energingos ir, kalbant stereotipais, – „muzika senukams“. Kodėl pasirinkote folklorą? Skaityti toliau

Baltų kalbų atlasas – padės geriau pažinti lietuvių ir latvių kalbas (1)

baltu kalbu atlasasDažnai sakoma, kad lietuvių ir latvių kalbos yra labai panašios, turi daug bendrų žodžių, kuriuos abi tautos nesunkiai atpažįsta. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Nors lietuvių ir latvių kalbos vienintelės išlikusios baltų kalbos pasaulyje, tyrimų apie jų panašumus ir skirtumus nedaug.

Grupė lietuvių ir latvių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Danguolės Mikulėnienės (Lietuvių kalbos institutas) ir Latvijos mokslų akademijos narės korespondentės dr. Anos Stafeckos (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas), Skaityti toliau

Žaliūkių malūnininko sodyboje – atgaivinami Žolinių papročiai (0)

Zaliukiu_malunininko_sodyba

Rugpjūčio 15 d., antradienį, 17 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) vyks tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų lauks šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, dainos, šokiai ir įvairios pramogos. Dalyvaus Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“ (vad. Jovita Lubienė) ir Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi“ (vad. Birutė Poškienė).

Etnologai teigia, kad šiuolaikinių Žolinių papročiai persipina su pagonybės laikų papročiais. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kodėl Nacionaline tapusios J. Basanavičiaus premijos lauretų nenorima įsileisti į Prezidentūrą? (9)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė, įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, nutarė steigti nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją ir naikinti anksčiau teiktą valstybinę to paties vardo premiją.

Ši premija kasmet skiriama asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vyriausybės nutarimui premijos dydis prilygs kitų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų dydžiui ir sieks 800 BSI (800 x 38 eur – 30 400 eur), nors kol kas tėra 500 BSI, tai yra 500 x 38 eur – 19 000 eur. Skaityti toliau

Jono Basanavičiaus premija tapo nacionaline (0)

Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė, įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, nutarė steigti nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją ir naikinti anksčiau teiktą valstybinę to paties vardo premiją.

„Džiaugiuosi, kad šiandien Vyriausybė pakeitė Jono Basanavičiaus premijos statusą bei šią premiją prilygino nacionalinėms premijoms, kartu pabrėždama lietuvių tautos patriarcho nuopelnus ne tik kuriant Valstybę, bet ir puoselėjant kultūrą. Reikšminga ir tai, kad darbai etninės kultūros srityje, puoselėjantys nacionalinę tapatybę, skatinantys pasididžiavimą savo kultūriniu paveldu vertinami Skaityti toliau

A. Vaicekauskas. Lietuviškos Užgavėnės: tradicija ar paveldas? (0)

Uzgavenes Berzore Plungės r. Antano Vaskio sukurta More. 2009. Juozo Sorio nuotr

Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?

Iš sudėtingos apeiginės Užgavėnių šventės struktūros dabartiniuose renginiuose ir šventimuose nedaug kas beliko. Dauguma apeigų, turėjusių padėti užauginti būsimą derlių, kartu su buitinėmis XX a. Lietuvos kaimo realijomis nugarmėjo užmarštin. Dabar retai kas besisupa Užgavėnių sūpuoklėmis, tolimomis kelionėmis arkliais pratempinėja linus, beskalbia žlugtą. Mažai kas šią dieną bepravažinėja arklius. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė? (28)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš žurnale „Liaudies Kultūra“ 2004, p. 15–26 skelbto straipsnio.

Etniniai lietuviai, XIX a. gyvenę paribyje su slavais, demografiniu gyvybingumu buvo lygiaverčiai slavams, tad lietuvių mažėjimo čia priežastis nebuvo susijusi su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniu kitos kalbos (gudų, lenkų) perėmimu, kitos savimonės įgijimu.

Šiuo metu nesiginčijama dėl Mažosios Lietuvos lietuvių (vadinamų lietuvininkais arba mažlietuviais) bendruomenės žūties veiksnių ir priežasčių. Socialiniu ir kultūriniu požiūriu modernesnėje Prūsijos, vėliau Vokietijos, valstybėje tapusi negausia ir nekonkurencinga diaspora, Skaityti toliau

Nacionalinė biblioteka kviečia į virtualią paroda „Eduardas Volteris. Gyvenimas dokumentuose“ (0)

eduardas-volteris_portretas_apie-1930_f32-267_lnb-lt-nuotr

1856 m. kovo 19 d. (pagal senąjį kalendorių – kovo 6 d.) gimė vienas žymiausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios baltistų – kalbininkas, etnologas, literatūros ir kultūros istorikas, bibliografas, tekstologas, archeologas ir muziejininkas, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) steigimo iniciatorių, profesorius, pirmasis Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius Eduardas Volteris.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. Skaityti toliau

Belaukiant Kūčių vakaro (2)

Kucios

Žiemos saulėgrįža, tai viena iš svarbiausių keturių švenčių Lietuvoje. Pavasarį švenčiame Pavasario lygę, vasarą – Rasas, o rudenį – Rudens lygę. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio darbams.

„Dviem dienoms praėjus po saulėgrįžos – iškiliausioji tamsiojo ir šaltojo pusmečio šventė – Kalėdos! Kartu su vasaros saulėgrįža, senovėje vadinta Kupolių ar Rasos švente, abi datos skelia metus pusiau, sudarydamos tradicinio kalendoriaus ašį“, – sako etnologas Libertas Klimka.

Lietuvos kaimuose jau iš ryto prasidėdavo nekasdienis šurmulys. Pakvipdavo kepamais pyragais. Buvo tikima, kad tą rytmetį pramigus, Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“ (tiesioginė transliacija, video) (1)

Konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 2 d., trečiadienį, 10 val. Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks Seimo nario Vytauto Juozapaičio kartu su Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija rengiama tarptautinė konferencija „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“, kurioje dalyvaus etnologai, folkloristai ir etnomuzikologai iš Lietuvos, Austrijos, Vengrijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos. Konferencijoje Lietuvos naujausi pasiekimai ir moksliniai ieškojimai bus išsamiai pristatyti Europoje vykstančių regioninių folkloro tyrimų kontekste, vyks diskusijos dėl tyrimų metodikos ir kitais klausimais. Skaityti toliau

Pažaislyje vyko jau trečią dešimtmetį minima sveiko maisto šventė (nuotraukos) (2)

Sveiko maisto šventė Pažaislyje | Juozo Dapšausko nuotr.

Pažaislio vienuolyno erdvėse praėjusį savaitgalį vyko tradicinė Lietuvos sveikuolių sąjungos rengiama sveiko maisto šventė „Lietuvaitė šeimininkė – 2015“. Šventė prasidėjo Mišiomis Pažaislio vienuolyno bažnyčioje. Kiekvienais metais šventė turi savo išskirtinę temą. Šių metų šventės tema „Pasninkas – atgaiva kūnui ir sielai“ . Šiais metais šeimininkių šeimininke komisija išrinko 3 vaikų mamą Eligiją Sukockienę iš Trakų rajono. Jai praėjusių metų šeimininkių šeimininkė iš Plungės Marija Skaityti toliau

Verbų sekmadienį Prezidentūroje prisiminti Velykų papročiai (0)

Margučiai | R. Dackaus nuotr.

Balandžio 13 d., Verbų sekmadienį, Prezidentūroje vyko šeimų popietė „Šv. Velykų belaukiant“. Lietuvos nacionalinio muziejaus organizuojamas edukacinis užsiėmimas buvo skirtas didžiausiai pavasario šventei – Velykų – papročiams ir tradicijoms.

Prezidentūroje susirinkę svečiai klausėsi etnologų pasakojimų apie Verbų sekmadienį, Didžiosios savaitės prasmę, sužinojo apie margučių marginimo tradicijas. Edukaciniame užsiėmime visi norintieji prisidėjo prie Velykų medelio gamybos ir puošimo. Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

Pirmasis „Tarmės ant miesto grindinio“ pradžios renginys – diskusija (10)

Veronika Povilionienė | K. Driskiaus nuotr.Šį antradienį, rugsėjo 24 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namai pradeda naują renginių ciklą, skirtą Tarmių metams „Tarmės ant miesto grindinio“. Jo metu bus surengta per 10 renginių, kuriuose skambės muzika, tarmiškai skaitomi tekstai, vilniečių pasakojimai bei „patarimai“ kaip išlaikyti savo tarmę gyvenant didimiestyje, aplink knibdždant ne tik tarmių, bet ir kalbų įvairovei.

Ciklas prasidės diskusija tokiu pačiu pavadinimu kaip ir visas projektas – „Tarmės ant miesto grindinio“. Rugsėjo 24 d. 16 val., Vilniaus mokytojų namų svetainėje, etnologės Gražinos Kadžytės kalbinami, mokslininkai, folkloristai, moksleiviai kalbės ne vien apie tarmės išlaikymą miesto sąlygomis, bet ir galima jos išmokimą, gyvenant svetimoje terpėje. Skaityti toliau

Rašytojo R.Sadausko sodyboje vyksta tarmių atlaidai (0)

DieveniškėsRašytojas, gamtininkas Romas Sadauskas jau ne pirmą šiltąjį metų sezoną leidžia savo sodyboje Demeniškių kaime, Lazdijų rajone. Pagalvotum, kad jis pabėgo nuo miesto šurmulio į kūrybinės vienatvės oazę. Bet ne visai taip.

Štai šį šeštadienį, birželio 29 d., 11 val. jau ketvirtą kartą, į savo sodybą, rašytojus, etnologus, šiaip kultūrininkus ir kitus geros valios žmones rašytojas kviečia į Tarmių atlaidus. Žada suvažiuoti per pusšimtį svečių iš visos Lietuvos. Skaityti toliau

Kas supinta į „Sidabro vainikėlį“ (0)

„Sidabro vainikelis“, mokinių darbai

Birželio 1 d. 15 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ bus paskelbti ir apdovanoti šiemet pirmą kartą surengto Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ nugalėtojai.

Lietuvoje esama nemažai vaikų ir jaunuolių, besidominčių senaisiais dailiaisiais amatais, bei puikių pedagogų – mokytojų, įvairių būrelių, klubų vadovų, sugebančių išmokyti tradicinių technologijų. Ypač mažuose miesteliuose auga daug talentingų vaikų, kurių kūriniuose – margučiuose, šiaudų soduose, medžio drožiniuose bei audiniuose – ryškiai atsispindi vietos tradicijos, ne mažiau įdomios ir jų šiuolaikiškos liaudiškų dirbinių interpretacijos. Skaityti toliau

D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva? (35)

doc. dr. Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“.  Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.

Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida

Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau

Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“ (23)

Baltų gentys XII a. | wikipedia.org pav.

Vasario 19 d. Seimo narys Algirdas Patackas kartu su Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Seimo Europos informacijos biure (EIB) rengia diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“ (Seimo III r.). Pradžia – 15 val. Diskusijoje gali dalyvauti visi norintys, įėjimui į EIB leidimai nereikalingi.

Diskusijoje kalbės Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Zigmas Kalesinskas, Etninės kultūros globos tarybos atstovai – pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, pirmininko pavaduotojas dr. Vytautas Tumėnas, narys Jonas Vaiškūnas, Lietuvių kalbos instituto vyr. mokslo darbuotojas habil. dr. Kazimieras Garšva. Skaityti toliau