Žymos archyvas: etnokultūrinis judėjimas

Penki etnokultūrinio judėjimo dešimtmečiai atsiskleidžia „Ratilio“ istorijoje (0)

„Ratilio“ | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 24 d., LR Seime, etnokultūrinio sąjūdžio, prasidėjusio pirmų rengėjų būrelių įsisteigimu, 50-mečio proga, vyko konferencija – „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“. Apie šio judėjimo svarbą lietuviškos kultūros ir savimonės išsaugojimui sovietmečiu kalbėjo mokslininkai ir judėjimo dalyviai.

„Nuobodžiai baladoja vagonų ratai – vis tą patį dundesį kaldami į smegenis. Nėra jokių gultų. Sėdime ant medinių suolų kaip įkalti. Visiems pavargo stuburai, nutirpo sėdynės. Studentai pradeda bruzdėti. Girdžiu, vagono gale Veronika [Janulevičiūtė-Povilionienė] tyliai uždainavo: Skaityti toliau

Vyks vakaras skirtas Krivio J. Trinkūno atminimui: „Kelias į nepriklausomybę“ (2)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 10 d.,  šeštadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B.Radvilaitės g. 8) vyks vakaras  skirtas Kriviui Jauniui-Jonui Trinkūnui (1939-2014) atminti.

Renginyje, kurį surengs Vilniaus romuvų sambūris, bus prisiminta J. Trinkūno pogrindinė veiklą. Apie tai prisiminimais dalinsis jo bendražygiai. Žgio dainas dainuos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

J. Trinkūnas buvo vienas iš Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkų, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas ir iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“ (0)

Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų 1/8) įvyks Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos prof. dr. Ainės Ramonaitės vieša paskaitaDvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“. Paskaitos metu lektorė pristatys naujausius tyrimus apie sovietmečio „nematomą visuomenę“: tai, kas buvo giliai paslėpta nuo režimo akių ar subtiliai užsimaskavę, nepastebėta ar nenorėta pastebėti – pogrindžio spaudos tinklai, oficialių organizacijų priedangoje slypėjęs neformalus etnokultūrinis judėjimas.

Praėjus 25 metams nuo sovietinio režimo žlugimo, vis dar esame pavadinami posovietine Skaityti toliau

Kviečia kūrybos pamoka „Ką pasakoja krikštai“ (1)

Renginio plakatas

Neringos meno mokykla jau trečius metus organizuoja etnokultūrinį projektą – meninį konkursą „Ritin kalne smiltate“, skirtą Neringos miesto gimtadieniui.

Šiuo projektu siekiama ugdyti bendruomenę, gebančią tausoti anksčiau čia gyvenusių prūsų, kuršių, lietuvių ir kt. tautų istorinį, kultūrinį palikimą. Skatinti domėtis Kuršių Nerijos išskirtine istorija, atskleisti landšafto formavimosi įtaką čionykščių žmonių gyvenime, gerbti anksčiau čia gyvenusių žmonių kultūrą, išlikusį materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video) (74)

Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014)

Sausio 20 d. eidamas 75-tus metus mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014).

Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. Vidurinę mokyklą baigė 1957-aisiais Kaune. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. Jau Universitete su bendraminčiais įkūrė Indijos bičiulių draugiją. Vediškoji indų tradicija dar labiau paskatino ieškoti gelminių lietuvių tautos ištakų ir jos dvasinių prasmių. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Etninė kultūra yra Tautos kūrybinių galių sėkla (27)

Jonas Vaiškūnas | E.Drąsučio nuotr.

VDU Kultūrų studijų ir etnologijos katedros laikraščio „Etno pasaulis“ redaktorė Agnė Grinevičiūtė kalbina vieną aktyviausių etnologijos šalininkų, etnoastronomą, internetinio portalo Alkas.lt įkūrėją ir vyr. redaktorių, Joną Vaiškūną.

– Ne vienam teko pastebėti Jūsų aktyvumą žiniasklaidoje pasisakant etninei kultūrai svarbiais klausimais, esate atsidavęs ir etnologijos šalininkas. Nušvieskite padėtį Lietuvoje: kokia etninės kultūros vieta mūsų šalyje? Skaityti toliau

Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos) (27)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Spalio 8 dieną Seime įvyko konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Konferencija  prasidėjo trumpa ugnies apeiga. Buvo įkurtas simbolinis ugnies aukuras.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45-mečiui ir Senovės baltų religinės bendrijos įregistravimo 20-mečiui paminėti skirtoje konferencijoje pranešimus skaitė ir prisiminimais dalijosi etnokultūrinio bei žygeivių sąjūdžio pradininkai Jonas Trinkūnas, Vydūno draugijos pirmininaks dr. Vacys Bagdonavičius, žygeivė ir romuvė Nijolė Balčiūnienė, garsūs žygeiviai Tadas Šidiškis ir Rimantas Matulis, romuvė Inija Trinkūnienė, politologė Ainė Ramonaitė Skaityti toliau

Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija) (22)

Romuvos apeigos Vilniuje prie Lizdeikos aukuro

Spalio 8 dieną, pirmadienį, (LR Seimo III rūmų Konferencijų salėje) įvyks konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Žiūrėkite konferencijos tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencija  prasidės ugnies apeiga. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos Krivis, romuviai, žygeiviai ir Vilniaus Universiteto ramuvos žmonės įkurs simbolinį ugnies aukurą.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45 –mečiui ir Senovės baltų Skaityti toliau

Lietuvos studentų folkloro festivalis „O kieno žali sodai“ (0)

Gegužės 12–13 d. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Šiaulių universitetas rengia penktąjį Lietuvos studentų folkloro festivalį „O kieno žali sodai“. Pagrindinis renginio tikslas – tęsti, puoselėti, skatinti akademinio jaunimo folkloro bendruomenių tradicijas šalies aukštojo bei aukštesniojo mokslo institucijose.

Pirmuosius žingsnius Vilniuje žengęs studentų folkloro festivalis tęsia savo kelionę po Lietuvą ir šiemet atvyksta į Šiaulius.

Gegužės 12 d. 11 val. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto bibliotekoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė skaitys paskaitą „Gyvenantys savaip tada ir dabar: Skaityti toliau

A.Ramonaitė: Savaimi visuomenė prieš totalitarinį režimą – Sąjūdžio ištakų tyrimai (II) (54)

dr. Aainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktorė Saulė Matulevičienė toliau kalbasi su politikos sociologe doc. dr. Aine Ramonaite, šio tyrimo iniciatore ir LMT remiamo projekto „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ (L1T-1-29) vadove.

– Spėčiau, kad vienas iš akstinų imtis šio darbo buvo metodo atradimas, nujautimas, kad yra būdas, kaip visus tuos duomenis sisteminti, apibendrinti…

– Iš tikrųjų, tai galbūt reikėjo paminėti kaip vieną iš svarbių motyvų, kodėl pradėjome šį tyrimą. Po truputį brendo mintis, kad reikėtų jo imtis, bet visą laiką ieškai ir įrankių, kurie galėtų padėti. Skaityti toliau

A.Ramonaitė: Savaimi visuomenė prieš totalitarinį režimą – Sąjūdžio ištakų tyrimai (I) (7)

dr. A.Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 m. birželio-spalio mėnesiais atrodo lyg koks stebuklas ir to metų įvykių liudininkams, ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams. Daugelis žmonių, gyvai atsimindami to meto įvykius, laiko juos įstabiausia savo gyvenimo patirtimi ir puikiai suvokia, kad nieko panašaus daugiau veikiausiai nebeteks patirti nei jiems, nei jų vaikams.

Lietuvos istorijoje tai buvo precedento neturintis įvykis, atskleidžiantis neįtikėtiną mobilizacinę Lietuvos visuomenės galią, kuri dar labiau stebina prisimenant dabartines diskusijas apie silpną pilietinę visuomenę Lietuvoje. Skaityti toliau