Žymos archyvas: etnografija

Seime vyks konferencija apie S. Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandien (tiesioginė transliacija) (1)

Tilžėje. Apie 1928 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Spalio 12 d., penktadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris ir Etninės kultūros globos taryba organizuoja konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas ir Vydūnas“.

Konferencijos tikslas – įprasminti Europos paveldo metus, aptarti Simono Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais istorijos, Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar tikrai Herodotas – istorijos tėvas? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Tatjana Aleknienė | Alkas.lt. nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės su filologe, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto profesore Tatjana Alekniene apie istorijos mokslo ištakas – pirmąjį istoriką Herodotą ir jo pirmtakus.

Kas pirmasis pavadino Herodotą „istorijos tėvu“ ir ar tikrai jis tokiu buvo? Ką reiškia žodis „istorija“ ir kokia prasme jį vartojo Herodotas? Kuo jo pasakojimas skyrėsi nuo Homero? Kas domino Herodotą, į ką jis kreipė dėmesį? Kaip Herodotas vertino dievų įtaką istorijai? Kodėl jis „nekritiškai“ perpasakojo legendas? Ar galima vadinti Herodotą ir geografijos bei etnografijos tėvu? Skaityti toliau

Išleistas straipsnių rinkinys „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (nuotraukos) (0)

Konferencija „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ | F. Konickajos nuotr.

Ką tik pasirodė mokslinių straipsnių rinkinys rusų kalba „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (“Мир животных в мифопоэтическом ракурсе”) (redaktorės ir sudarytojos – M. Zavjalova, T. Civjan; Vicenza-Maskva, 2017 m., 292 psl.).

Knygą sudaro straipsnių, parengtų 2014 m. gegužės 15–17 d. Jurgio Baltrušaičio namuose Maskvoje vykusioje to paties pavadinimo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu, rinkinys. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos kultūros atašė Rusijoje, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

Skirta Valstybinė Jono Basanavičius premija (0)

lrv.lt nuotr.

Vyriausybė nutarė skirti kasmetinę Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Elvydai Lazauskaitei už reikšmingus tradicinės kultūros tyrinėjimus ir sisteminimo, sklaidos aktualizavimo darbus, aktyvią visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje.

Elvyda Lazauskaitė yra Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja. Čia saugomi didžiausi rinkiniai, atspindintys lietuvių liaudies etninės kultūros esmę. E. Lazauskaitė daug prisidėjo leidžiant muziejaus metraštį „Etnografija“, Skaityti toliau

Kviečia Tautinio atgimimo istorijos vakaras ,,Mūsų budėjimas prie tautos gyvybingumo paslapčių” (0)

MataitisPovilas_wikipedija.org

Spalio 18 d. 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) vyks tautinio atgimimo istorijos vakaras, skirtas Lietuvių folkloro teatrui. Dalyvaus ir prisiminimais dalinsis Lietuvių folkloro teatro meno vadovas Povilas Mataitis ir šio teatro dailininkė Dalia Mataitienė, taip pat etnomuzikologas dr. Rimantas Astrauskas, teatrologas dr. Aleksandras Guobys, filosofas dr. Krescencijus Stoškus, istorikas akademikas prof. Antanas Tyla, muziejininkas Vytautas Stanikūnas.

Bus rodomos Lietuvių folkloro teatro spektaklių ir dokumentinio filmo „Lietuvių etnografinis – tai mes“ (1973) ištraukos. Skaityti toliau

G. Merkys, R. Kaminskas. „Etnografinės“ mini-ekspedicijos užrašai: Laba diena, Ukmerge! (0)

Laba diena, Ukmerge! | Rengėjų nuotr.

Vietoje įvado

2017 m. vieną saulėtą rugsėjo vidurio dieną aplinkybės mus – dr. Raimundą Kaminską ir prof. habil. dr. Gediminą Merkį atvedė į Ukmergę. Mūsų rūpesčiai netrukus buvo sutvarkyti ir apie pietus „du socialiniai veikėjai“ susivokė, jog turi šiek tiek laisvo laiko. Iš karto nulėkėme į vietos kraštotyros muziejų.

Ramiai medituojančios muziejaus darbuotojos, pamatę potencialius lankytojus, paslaugiai sukruto. Susimokėję už bilietą (po Skaityti toliau

Bus atidaryta nuotraukų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“ (0)

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienį, 17 val., nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, bus atidaryta fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“.

Ši paroda skirta 120-osioms Balio Buračo – fotografo, kraštotyrininko, dailininko gimimo metinėms paminėti. Todėl renginyje dalyvaus ir žinomo fotografo sūnėnai – Antanas ir Marijus Buračai, kankliuos buvusi Kauno 1-os muzikos mokyklos mokinė Milda Gineikaitė. Parodą sudarys per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės

Skaityti toliau

V. Švežauskienė. „Lielvardės juosta“ – latvių pasididžiavimas ir neįminta mįslė (nuotraukos) (4)

Lielvardės juosta lietuvostautodaile.lt nuotr.15

Žodžių junginys „Lielvardės juosta“ (Lielvārdes josta) Latvių sąmonėje jau senai tapo samprata, apimančia, įvardijančia nenuginčijamą tradicinės kultūros vertybę. Nežiūrint į tai, kad daugelio Latvijos regionų tautinės juostos pasižymi spalvų bei raštų įvairove, būtent „Lielvardės juosta“ tapo šiuolaikinio mito apie itin seną juostos prigimtį, jos turimą apsauginę funkciją ir ornamente išreikštą ypatingą kosminį kodą, pagrindu. Garsioji „Lielvardės juosta“ ne tik gyvena savo simbolizuotą, nepriklausomą gyvenimą tautinėje sąmonėje, Skaityti toliau

Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios (8)

Romanas Sirouchovas_asmen.nuotrFB

Istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, muzikologas ir poetas Romanas Širouchovas – prūsų paveldo populiarintojas Karaliaučiaus krašte. Jau 15 metų domisi baltų etnogeneze, etnografija ir folkloru. Dalyvauja archeologinėse ekspedicijose Karaliaučiaus srityje ir Vakarų Lietuvoje. Rašo mokslo straipsnius ne tik gimtąja, bet ir lietuvių bei kitomis kalbomis.

Lietuviška odisėja

– Romanai, kada, kodėl ir iš ko išmokote lietuviškai kalbėti ir rašyti?

Skaityti toliau

Atidaromoje parodoje lietuvių tradicinių ir tautinių drabužių atspindžiai dailininkų kūryboje (0)

Lietuviu XIX a. tradiciniai drabuziai. Fot. Tomas Kapocius

Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) Lietuvos dailės muziejus atidaro parodą „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai: tekstilė, grafika, tapyba“ (veiks iki lapkričio 5 d.). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorės Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir Rima Rutkauskienė, folkloro ansamblis „Ūla“ – vadovė Janina Bukantaitė. Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

Stalo teatras 2017 – uosius pradės premjera ir kvapų spektakliu (0)

„Vėjų motė“ | Stalo teatro nuotr.

Sausio 21 d. 12 ir 15 val. Menų spaustuvėje, Vilniuje vyks vos keletą kartų rodytas spektaklis „Dangaus virėja“ , o sausio 29 d. 15 val. Menų spaustuvėje, Vilniuje po metų pertraukos grįš kvapų spektaklis „Vėjų motė“. Praūžus šventiniam laikotarpiui ir žiemos šventėms, žiūrovai vėl kviečiami sugrįžti į teatrą.

„Dangaus virėja“ –  pirmoji iš dviejų šio sezono Stalo teatro premjerų, skirta 1,5 – 3 metų amžiaus žiūrovams ir jų tėveliams. Spektaklis kurtas remiantis lietuvių liaudies pasakų apie Saulę – dangaus virėją motyvais, į pasaką įtraukiant kalbą ir judesius lavinančių pratimų. Pasak teatro vadovės Skaityti toliau

Ant stalo „Raganos kalnas“ (nuotraukos) (1)

Rita Balkutė ir Česlovas Kovoliūnas | V. Kazlienės nuotr.

Joniškio miestelyje pristatyta senosios kultūros tyrinėtojos Ritos Balkutės knyga „Raganos kalnas (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“. Tai tikras rašto paminklas ne tik mitologiniams ir sakraliems Joniškio krašto paminklams bei nuostabiems čia gyvenantiems žmonėms, šių žodinės liaudies kūrybos vertybių pateikėjams.

Pati Rita Balkutė yra garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja. Ji yra sukaupusi didžiulį šios medžiagos archyvą, galima sakyti, šiuos dalykus ji iš tolo atpažįstą ir „užuodžia“. Tik geras savo srities specialistas Skaityti toliau

Vyks žymaus etnologo V. Miliaus 90-osioms gimimo metinėms skirta konferencija (0)

Vacys Milius, 1980 m. | archyvinė nuotr.

Gruodžio 8 d. 10 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), vyks Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiama konferencija, skirta žymaus lietuvių etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko Vacio Miliaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Vacys Milius gimė 1926 metų gruodžio 8 dieną Kretingos apskrities Šauklių kaime. 1946–1951 metais Vilniaus universitete studijavo etnografiją ir muziejininkystę ir dirbo Mokslų akademijos Istorijos instituto Etnografijos muziejuje. Baigęs studijas išvyko į aspirantūrą Maskvoje. Nuo 1954 metų pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Skaityti toliau

Atidengta atminimo lenta žymiam etnologui V. Miliui (0)

Atminimo Lenta V. Miliui | Emilijos Bumbliauskienės nuotr.

Lapkričio 22 d. Vacio Miliaus gimtosios sodybos vietoje (Mosėdžio sen. Šauklių km. Skuodo r.) vyko atminimo lentos atidengimas ir konferencija, skirta žymaus Lietuvos etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vacio Miliaus gimimo 90 metų sukakčiai paminėti.

Pradėdamas renginį Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys pakvietė susirinkusiuosius sugiedoti „Tautišką giesmę“, kuri, kaip ir vėliau nuskambėjusios dainos, suartino bei sušildė žvarboką dieną. Skaityti toliau

Duris atvers atnaujintos Salų etnoarchitektūrinio kaimo sodybos (dienotvarkė) (0)

 J. Skardžiūtės nuotr.

Lapkričio mėn. 16 d. Meironių gamtos mokykloje (Meironys, Meiros g. 10, Ignalinos r.), Lietuvos liaudies buities muziejus (LLBM) visuomenei bei kultūros ir medinio paveldo specialistams pristatys atnaujintas Salų etnoarchitektūrinio kaimo sodybas (Ignalinos raj.). Restauruotuose pastatuose bus įkurtas LLBM padalinys – ekomuziejus. Tokio muziejaus tikslas – skatinti vietos bendruomenių gerovę ir darnią plėtrą, todėl jo veikla pirmiausia bus grįsta vietos gyventojų dalyvavimu. Kadangi Salų II kaimo išskirtinis bruožas – įvairialypė ūkinė veikla, restauravus muziejaus sodybas, jose bus autentiškai vystoma tradicinė Skaityti toliau

Varėnoje vėl klegės Grybų šventė! (0)

Grybų šventė | Varėnos rajono savivaldybės nuotr.

Šiais metais gražiausi Dzūkijos pušynai tikrai dosnūs grybais ir uogomis. Tad varėniškiai, puoselėdami gražią tradiciją kasmet paskutinį rugsėjo šeštadienį Varėnoje surengti didžiausią Varėnos krašto renginį, rugsėjo 24 d. vėl rengia Grybų šventę ir svetingai laukia atvykstančių iš visų Lietuvos kampelių ir užsienio! Šventė dalyvius neabejotinai pasitiks puikiu rudenišku oru ir gera nuotaika.

Šiemet Grybų šventė kviečia skambiu dzūkišku pavadinimu „Per dzidį dvarų saulė tekėjo“. Vyksianti jau dvidešimt pirmąjį kartą, ji etnografinio paveldo ir tradicijų, grybautojų, Skaityti toliau

Palangoje surengta XVI tarptautinė vasaros folkloro stovykla „Tradicija” (0)

Palangoje surengta XVI tarptautinė vasaros folkloro stovykla „Tradicija” | rengėjų nuotr.

Birželio 28 – liepos 8 d. Palangoje vyko XVI-oji tarptautinė vasaros kūrybinė stovykla – meistriškumo kursai „Tradicija”. „Tradicija“ – tai folkloro kolektyvų ir pedagogų stovykla, skirta folkloru ir tautinėmis tradicijomis besidomintiems žmonėms.

Kiekvienais metais stovykla tampa populiaresnė, į ją atvažiuoja vis daugiau dalyvių iš Lietuvos bei užsienio šalių. Visų jų laukia įvairi ir intensyvi programa: apskrito stalo diskusijos, dokumentinių filmų peržiūros, seminarai, liaudies šokių vakarai, teoriniai bei praktiniai lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių tradicinio dainavimo, taikomųjų menų, liaudies choreografijos ir teatro, instrumentinių tradicijų ir pasakojimų užsiėmimai. Skaityti toliau

Bernardinų sode vyks dailiausių tautinių aprėdų rinkimai ir šventinis koncertas (0)

A.Moisiejenko nuotr.

Birželio 26 d., 18 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Bernardinų sodą – prie muzikinio fontano vyks šventinis renginys – lietuvių tautinių aprėdų konkurso „Išausta tapatybė“ baigiamasis turas ir gyvo garso koncertas.

Lietuvos liaudies kultūros centras jau antrą kartą rengia tautinių aprėdų konkursą kviesdamas dalyvius parodyti lietuvių drabužių įvairovę ir grožį, pasidalyti savo įgytomis žiniomis, kūryba ir atradimais, kuriuos patiria kiekvienas, besisiūdinantis tautos istoriją atspindinčius rūbus. Skaityti toliau

Nepriklausomus Sankt Peterburgo menininkus įkvėpė lietuviški epai (0)

Akimirka iš spektaklkio „Žilvinas. Sapnai apie Lietuvą“

Šį šeštadienį, gegužės 21 d. Vilniaus Rusų dramos teatre vyks neeilinė premjera – pirmą kartą Lietuvoje viešinti nepriklausoma Sankt Peterburgo meno laboratorija „KinoTeArt“ pristatys Ivano Kutyrkino spektaklį „Žilvinas. Sapnai apie Lietuvą“. Pjesę į lietuvių kalbą vertusios poetės bei dramaturgės Daivos Čepauskaitės teigimu, kūrinyje atskleidžiamas jauno Sankt Peterburgo menininko I. Kutyrkino žvilgsnis į Lietuvą – romantiškas, švelnus ir idealistinis. Skaityti toliau

Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą (5)

jonas_sliupas_lnb.lt

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą sociologo, istoriko, literatūros tyrinėtojo, publicisto ir visuomenės veikėjo dr. Jono Šliūpo 155-osioms gimimo metinėms.

Joje apžvelgiama jubiliato biografija, kūrybinė veikla, pateikiama ikonografinė medžiaga. J. Šliūpas – labai produktyvus kūrėjas, išleidęs daugiau nei 70 knygų bei brošiūrų, vertimų. Darbų tematika įvairi: istorija, etnografija, literatūra, filosofija, etika, sociologija, politika, pedagogika, medicina. Skaityti toliau

Artėja filmo apie nykstančią Šventosios kuršių bendruomenę „Vėjų žemė“ pristatymas (0)

„Vėjų žemė“ | rengėjų  nuotr.

Įpusėjus pavasariui visuomenei bus pristatomas meninės dokumentikos filmas apie Šventosios kuršius – „Vėjų žemė“ (rež. Ernestas Samsonas). Pirmieji pristatymai įvyks balandžio 23 d. 16 val.  Šventosios pagrindinės mokyklos salėje ir balandžio 24 d. 15 val. Rucavos (Latvija) kultūros centre. Vėliau filmą planuojama pristatyti ir kitose Lietuvos bei Latvijos vietovėse.

„Vėjų žemė“ – tai lyriškas pasakojimas apie pajūrio miestelį Šventąją ir joje įsikūrusią nykstančią kuršių ir Lietuvos latvių bendruomenę. Skaityti toliau

Tradicinė Žiemos žūklės šventė Mindūnuose vyks! (0)

Zvejai prie eketes Mindunuose_rengeju nuotr

Vasario 13 d. Mindūnuose vyks dvidešimt pirmoji  Žiemos žūklės šventė.

Molėtų kraštas garsus savo teleskopais, kurie gali „priartinti“ mus prie žvaigždžių, ir ežerais, kurie pelnė Molėtams „Žvejybos rojaus“ vardą. „Žvejybos rojaus“ krikštynos vyko praeitais metais per Žiemos žūklės šventę Mindūnuose.

Po „Žvejybos rojaus“ paskelbimo  žūklės šventė pirmą kartą bus be žūklės. Tarptautinės Žūklės varžybos, ekečių gręžimo varžybos ir senovinis stintelių gaudymas sukant „bobą“ ant Baltųjų Lakajų ežero – viskas atšaukiama dėl oro sąlygų. Skaityti toliau

Pirmojo „Lietuvių etnografijos enciklopedinio žodyno“ pristatymas (6)

lee_zodynas_250

Vasario 3 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, vyks tradicinis etninės kultūros vakaras, kuriame bus pristatomas Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas. Tai yra pirmas ir pagal etnografinių realijų aprėptį didžiausias leidinys, kuriame pateikiamos susistemintos žinios apie XVIII a. – XX a. pradžios lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros realijas.

Lietuvių etnografijos enciklopedinį žodyną sudaro trys dalys: „Etnografijos terminų žodynas“, „Sisteminė etnografijos terminų rodyklė“ ir „Abėcėlinė etnografijos terminų rodyklė“. Jį išleido Lietuvos nacionalinis muziejus 2015 m. pabaigoje. Skaityti toliau

Išleistas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ (2)

kalendorius_2016 tautiniai kostiumai

Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia kalendorių, kuriuose pristatomi Lietuvos archeologiniai ir tautiniai drabužiai, seriją. Jau išleistas naujas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ su spalvingomis XIX a. tautinių drabužių nuotraukomis ir etnologo Liberto Klimkos aprašytomis senųjų baltų ženklų reikšmėmis.

„Įvairiausiais raštais, simboliais ir ženklais išdabinti lietuvių tautiniai rūbai, ypač jų puošmena – juosta. Šiandien tradicinė juosta jau yra tapusi lietuviškos tapatybės simboliu, ja pagarbiai juosiami jubiliatai, laureatai ir užsienio svečiai, jos raštai – neabejotina žinia iš praeities, kurią dar reikia išmokti perskaityti. Skaityti toliau

D. Valentukevičienė. Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė (6)

Pranė Grigaitė Ašašninkuose | M. Krasauskienės nuotr.

Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX a. tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.

Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus rengiasi sudominti dar daugiau lankytojų (0)

Rumsiskese_lrkm.lt

Natūralioje gamtinėje aplinkoje veikiančio Lietuvos liaudies buities muziejaus pagrindinis tikslas – sudominti ir šviesti žmones, kad jie žinotų lietuvišką buitį, nepamirštų senųjų tradicijų. Tai pabrėžė kultūros ministras Šarūnas Birutis, rugpjūčio 20 dieną lankydamasis Rumšiškėse įsikūrusiame muziejuje.

Lietuvos liaudies buities muziejaus rinkinį sudaro 90 820 eksponatų, o parodoms ir vidaus ekspozicijoms skirtas plotas siekia 6 662 kv. metrus. Pažymėtina, jog muziejaus lauko ekspozicijoms skirtas plotas (193,8 ha) yra didžiausias iš Skaityti toliau

Miškas – vieta, kur gėrybes kuria pats Dievas (2)

melynes_Daivos.Vaiskunienes. nuotr.

Anksčiau eidamos į mišką uogauti moterys net ir apsirengdavo kiek geresniais drabužiais – girdi, „suplyšusiam kaip ubagui negražu, gali žmogų susitikti, išsigųs“, pasakojama LRT KLASIKOS laidoje „Ryto rasa krito“. O ką jau kalbėti apie jaunimą – vaikinai ir merginos būdavo „šventadieniškai apsidarę“, nes jiems uogavimas – dar viena dingstis susiburti, pasikalbėti, be to, jauni uogaudami rasdavo vienintelę progą pasivaikščioti poromis ir nusiskinti, senesniems nesekant, kitokią uogą – bučinį.

Beje, uogos ir bučinio palyginimas nėra tik išgalvota metafora. Jis atspindi uogų ir vedybų kontekstų sąsają. Prisirpusios, kvapnios uogos saldumas, Skaityti toliau