Žymos archyvas: etniškumas

A. Patackas. Diena, kai Seimas apgynė savo ir Lietuvos garbę (50)

Algirdas Patackas | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Ši diena pradžioje nesiskyrė nuo kitų – Seimas virė kasdienį savo viralą iš buitinių rūpesčių, pataisų ir pataisėlių – jei ne grėsmingas, daugeliui dar negirdėtas žodis „Estrela“, kažkuo primenantis artėjančią negandą ar audrą, kuriai irgi duodami vardai. Būtent šią dieną lygiagrečiai – Europarlamente ir Lietuvos Seime buvo kaunamasi už taip vadinamą „Estrelos rezoliuciją“, kuria tamsūs ir nepažangūs Rytų Europos aborigenai bus mokomi, kaip supažindinti vaikus su suaugusių lytiniu gyvenimu; naudojami terminai, pvz. reprodukcija (atseit žmonių giminės pratęsimas), kurie labiau tiktų veterinarijai.  Tėvai į vaikų lytinį auklėjimą negalės kištis – tuo pasirūpins valstybė. Pradedama bus nuo kūdikių, mokant juos…masturbuotis. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save? (49)

Naujausias bendrovės „Gallup“ tyrimas, apklausus 148-ių didžiausių pasaulio šalių gyventojus parodė, kad lietuviai pagal laimės jausmą yra aštunti nuo galo. Tai jokia naujiena, nes seniai pirmaujame ir pagal kitus rodiklius, pvz., savižudybes, emigraciją, rodančius, kad tauta sparčiai nyksta.

Kita vertus, jei kalbėsime apie žmonijos raidą, klimato kaitos padarinius – žmogui gyventi Lietuva yra viena geriausių vietų.  Pagal sąlygas plėtoti verslą, vystytis ekonomikai, taip pat ir pagal pinigines pajamas taip pat esame daug labiau pasaulio valstybių priekyje negu gale. Skaityti toliau

Gervėčių krašto praeitis ir šiandiena bus aptarti moksliniame seminare (2)

Gervėčiai

Rugsėjo 24 d. 15 val. Seimo Konferencijų salėje vyks mokslinis seminaras „Gervėčių sala praeityje ir šiandien“. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Arūno Baltėno fotografijų paroda „Gervėčių sala“.

Baltarusijai priklausantis Gervėčių kraštas, nuo Vilniaus tenutolęs 60 kilometrų, iki šiol gyvuoja kaip unikali lietuvių sala. Ją šiuo metu sudaro lietuviški Rimdžiūnų, Girių, Petrikų, Pelegrindos, Mockų, Galčiūnų, Gėliūnų, Miciūnų kaimai, apjuosti Ašmenos ir Aluošos upelių. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Politkorektiškumo vingiai su spąstais (1)

Linas V. Medelis

Praėjus kiek mažiau nei mėnesiui nuo  sušaudymo Tulūzoje, Prancūzijos spauda atkreipė dėmesį į vadinamojo politkorektiškumo vingius valdžios požiūryje į tragediją. Mūsų spausdintinė ir visokia kitokia žiniasklaida kaip visada verčiasi tiktai tiesioginiais nekritiškais vertimais, tačiau susigaudyti ir pasimokyti vis tiek galima.  Paskutiniai pranešimai skambėjo maždaug taip: „Alžyriečių kilmės prancūzas M. Merah kovo 11 ir 15 dienomis nušovė tris desantininkus – vieną Tulūzoje, kitus du kaimyniniame Montobano mieste, o kovo 19 dieną – tris vaikus ir vieną suaugusįjį prie žydų mokyklos Tulūzoje“.

Alžyrietis, ir vis dėl to – prancūzas, Tulūzoje lankė Ernesto Renano mokyklą. Buvę draugai, pasak „Le Figaro“, vadina jį ramiu ir mandagiu. Skaityti toliau

R.Levandraitytė. Kilnieji plėšikai, arba kas lygino svietą Vidurio Europoje (8)

Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ („Tauras Films“ nuotr.)2011-ųjų rugsėjį buvo atverstas naujas puslapis Lietuvos kino istorijoje: ekranus pasiekė trejus metus lauktas pirmasis, visų laikų brangiausias ir daugiausiai uždirbęs lietuviškas istorinis veiksmo filmas Tadas Blinda. Pradžia.

Galima skaičiuoti žiūrovų rekordus, vertinti režisieriaus darbą, džiaugtis akivaizdžiu lietuviško kino ilgesiu ir lyginti filmą su brangiais Holivudo epais, tačiau tai – ne vien filmas. Tadas Blinda grįžo iš XIX amžiaus tam, kad grąžintų lietuviams patriotizmą, ir iš Vilniaus tęsia savo misiją po pasaulio miestus, Skaityti toliau

V.Visockas. Bedvasio pilietiškumo pelai (6)

Vytautas Visockas

Nelengva susigaudyti, kas šiandien dedasi pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio labai atvirame, lengvai pasiekiamame. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atvirame. Taip, įvykiai, ypač tragiški, mus pasiekia žaibiškai, taip, juos vertinti, komentuoti galimybės didelės. Nugriuvus geležinei uždangai, keliauk nors į pasaulio kraštą (jeigu gauni bent mažiausią Europos Sąjungoje pensiją arba „didžiausią“ bedarbio pašalpą): šiandien pat gali pamatyti, pavyzdžiui, salą Norvegijoje, kur nužudyti dešimtys nekaltų žmonių, ir Oslo aikštėje padėti jų atminimui skirtų gėlių.

Daug sudėtingiau, daug sunkiau suvokti vienų arba kitų įvykių, o juo labiau reiškinių, tendencijų, priežastis, kurios kruopščiai slepiamos. Skaityti toliau