Žymos archyvas: etninis tapatumas

Tautinis drabužis – ne laikina mada, o ilgaamžis stilius (0)

Aukštaitijos krašto tautiniais drabužiais pasipuošusi Deimantė Kazėnaitė | M. Jovaišos nuotr.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su „Neregėtos Lietuvos“ autoriumi ir leidėju Mariumi Jovaiša pradeda tautinio drabužio populiarinimo kampaniją #taudrabuzis. Projekto tikslas – atkreipti jaunimo dėmesį socialiniuose tinkluose ir paskatinti domėjimąsi tradiciniais drabužiais. Instagramo ir feisbuko garsenybės dalyvaus fotosesijose ir dalysis nuotraukomis bei trumpais vaizdo siužetais savo paskyrose.

Jonas Nainys, Dovilė Filmanavičiūtė, Beata Nicholson, Skaityti toliau

Kviečiama teikti pasiūlymus Tautinių rūbų metų veiksmų planui (0)

zemaites tautiniais rubais_lkc.lt nuotr

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas tautinių rūbų, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės  kultūros išraiškos formos svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinių rūbų metais.

Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai, kurie skiriasi tarmėmis ir įvairiais etninės kultūros aspektais – tarp jų ir tradiciniais drabužiais. Tai Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Klaipėdos kraštas. Šio suskirstymo pagrindas – seni gentinių žemių junginiai, kurių pradiniai skirtumai ilgainiui didėjo arba, atvirkščiai, mažėjo. Skaityti toliau

D. Stancikas. Netoliaregis nusirašinėjimas (10)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Jau kuris laikas neatsikratau įspūdžio, kad kurdami valstybę mes vis kopijuojame kitų gyvenimus, neišgyvendami patys savęs. Regis, kuriame savo valstybę aklai nusirašinėdami nuo kitų – neva geresnių už mus. Matėte, kaip vaikai nesusimąstydami mėgdžioja klasės lyderius? Panašiai elgiamės ir mes.

Todėl ir judam pagal kažkokį keistą, iš įvairių skutelių sudėliotą, dažnai prieštaringą valstybės ateities scenarijų, kuriame nebelieka nieko savito, nieko lietuviško, dėl ko nesinorėtų krautis lagaminų ir vykti į užsienį – pas tuos geresnius, gražesnius, turtingesnius, kuriuos mėgdžiojame. Skaityti toliau

V. Sinica. Tautos apologija (2)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Nors absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų klausimas apie tautų egzistavimo prasmę pats savaime yra beprasmis ir apskritai nekyla, Lietuvoje vis dažniau galima išgirsti keliant būtent tokią abejonę. Nebe pavieniams pažangiais save laikantiems politikams, visuomenės veikėjams ir akademikams tautinė tapatybė tampa tik „atsilikusia, uždara, samanota ir skaldančia“ XIX a. atgyvena. Ypač akademinėje bendruomenėje tokia nuostata pasigirsta vietose, kurios turėtų būti valstybinės ir tautinės sąmonės ugdymo židiniai – istorikų, filosofų, politologų ir net filologų cechuose. Skaityti toliau