Žymos archyvas: etninės kultūros paveldas

Panevėžyje vyks X-oji aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“ (0)

alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 4–5 dienomis Panevėžyje, Aukštaitijos sostinėje, vyks jubiliejinė X-oji Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“.

Šventės tikslas – prisidėti prie Aukštaitijos dainuojamųjų, šokamųjų bei instrumentinių sutartinių tradicijos, kurią 2010 m. UNESCO įrašė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą, išsaugojimo. Skaityti toliau

Ką pagal senus papročius pranašauja parskrendantys baltieji gandrai? (1)

Gandras | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metai: neatrasti Lietuvos turtai ir baltiška žinia pasauliui (0)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šiuolaikiška, novatoriškų idėjų nepritrūkstanti šalis. Žavinti savo gamta, istoriniais paminklais, kultūros statiniais. Lengvai pasiekiama bet kuriuo paros metu, iš bet kurio pasaulio krašto. Tokią Lietuvos viziją sukūrė projekto „Baltic360°“ rengėjai. Prieš nepilnus metus prasidėjusi, 3D formatu mūsų šalį pristatanti skaitmeninė informacijos pateikimo sistema viešai bus pristatyta 2015 metų sausio 23-25 dienomis „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksiančioje turizmo parodoje „Adventur“. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau