Žymos archyvas: Etninė kultūra

Alytiškiai apsigynė nuo savivaldybės kėslų sunaikinti „Sakalėlio“ ir „Drevinuko“ mokyklas (video) (1)

„apŠVIETIMO“ akcija Alytuje | rengėjų nuotr.

Keletą pastarųjų metų vyko aršūs ginčai dėl Alytaus pradinės mokyklos „Sakalėlis“ likimo. Alytaus miesto savivaldybė, remdamasi miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendruoju planu, buvo nutarusi šią mokyklą sunaikinti, prijungdama ją prie Alytaus Vidzgirio progimnazijos. Kadangi „Sakalėlyje“ skiriamas ypatingas dėmesys etninei kultūrai, Alytaus savivaldybės sumanymui pasipriešino ne tik šios mokyklos tėvai ir mokytojai, o ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT) bei kiti etninės kultūros puoselėtojai. Skaityti toliau

Lietuvos politikai raginami suvokti lietuvių tautinės savimonės stiprinimo ir etninės kultūros plėtros svarbą (11)

EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 28 d. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) ir Etninės Kultūros Globos Taryba (EKGT), kreipiasi į visas Lietuvos Respublikos politines partijas skatindami skirti deramą dėmesį tautinės kultūros stiprinimui ir etninės kultūros plėtrai.

Kreipimesi pabrėžiamas svarbus etninės kultūros vaidmuo puoselėjant tautinę savimonę ir tapatybę, ugdant Lietuvos piliečių patriotiškumą. „Kai žmogus jaučia sąsają su savo tautos kultūrinėmis šaknimis, tada jis jaučiasi tvirtesnis, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Dailidė, perkūnas ir velnias (4)

snaujienos.lt nuotr.

Sykį viens ja[u]ns vyruks, į dailydes gerai išsimokinęs, užsigeide vandruot. Jam jau kelias dienas ėjus, jis pritika vieną žmogų, o kai tas tuo paču keliu ėja, tai juodu ėja krūvõ, jeib abiem einant čėsas ne teip pailgtų. Pakeliui tas žmogus dailydei išsipažina, kad jis perkūns ėsąs. Teip juodu eidami pritika antrą dieną da vieną, o tas sakės ėsąs velnias.

Dabar jie ėja visi trys ir iškaka į didelę girią, kuriõ daug visokių žvėrių buva, bet jie nieka valgyt neturėja. Tai sake velnias:
– Aš esu drūts* ir greits, aš tuojau parnešiu mėsos ir duonas ir ko šiaip da reiks. Skaityti toliau

Auga jaunų žmonių karta, su pasididžiavimu kalbanti savo krašto tarme (1)

Etninės kultūros olimpiada | R. Galinienės nuotr.

Mer­ki­nės Vin­co Krė­vės gim­na­zi­jo­je įvy­ko Lie­tu­vos moks­lei­vių et­ni­nės kul­tū­ros olim­pia­da, še­šių na­rių ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai va­do­va­vo Aly­taus lop­še­lio-dar­že­lio „Vo­lun­gė­lė“ di­rek­to­rė Auš­ra Plyt­nin­kai­tė. „Olim­pia­da vyks­ta an­trą kar­tą, jos at­si­ra­di­mas ne­sie­ja­mas su 2020-ai­siais kaip Tau­to­dai­lės me­tais, ta­čiau tau­to­dai­lė kaip et­ni­nės kul­tū­ros da­lis šios olim­pia­dos kon­teks­te už­ima la­bai svar­bią vie­tą. Gal­būt olim­pia­dos at­si­ra­di­mas la­biau sie­ti­nas su et­ni­nės kul­tū­ros plėt­ra be­si­rū­pi­nan­čių Skaityti toliau

Įteiktas P. Bugailiškio apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus kraštotyros baruose (0)

Elena Burdulienė | ausrosmuziejus.lt nuotr.

Kovo 5 d. Pelikso Bugailiškio premijos skyrimo komisijos nutarimu 2020 m. Pelikso Bugailiškio apdovanojimas už ilgametį kraštotyros darbą, Šaukėnų kraštotyros muziejaus įkūrimą, kultūros ir gamtos paveldo puoselėjimą paskirta Lietuvos garbės kraštotyrininkei Elenai Burdulienei.

E. Burdulienė gimė 1928 m. Skaudvilės vlsč. Tauragės apskrityje. Mokėsi Skaudvilės pradžios mokykloje, Švėkšnos gimnazijoje, Klaipėdos mokytojų institute, kur įgijo biologijos mokytojos kvalifikaciją. Nuo 1950 iki 1991 m. Šaukėnų (Kelmės r.) vidurinėje mokykloje mokė biologijos, zoologijos, gamtos mokslų.

Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos delmonai papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą (1)

Lietuvininkių delmonai | etnocentras.lt nuotr.

Kovo 13 d. 17 val. Vilniaus rotušėje vertybių teikėjams ir saugotojams bus iškilmingai įteikti sertifikatai.

Iškilmingame renginyje Rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos. Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai. Iškilmes ves žurnalistė, LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė. Skaityti toliau

Seime bus pristatyta V. Kašinsko tapybos darbų paroda „Lietuvių liaudies dainos“ (1)

Virginijus Kašinskas | asmeninė nuotr.

Kovo 2 – 15 d. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta dailininko Virginijaus Kašinsko tapybos darbų paroda „Lietuvių liaudies dainos“. Parodos atidarymas vyks kovo 2 d. 13 val.

Lietuvių tauta turtinga savo tolimos istorijos dvasiniu paveldu, kuris atsispindi lietuvių tautos per amžius sukauptuose kultūriniuose kloduose – išsaugotose kalboje, mituose, legendose, pasakose, lietuvių liaudies dainose, šokyje, muzikoje ir dailėje.

Šioje parodoje žiūrovams pristatomas paveikslų ciklas „Lietuvių liaudies dainos“, nutapytas pagal lietuvių liaudies dainas. Paveikslų siužetai pasirinkti iš karinių-istorinių, kalendorinių apeiginių, darbo, šeimos ir vestuvinių dainų.

Skaityti toliau

Bus kuriama didžiausia Užgavėnių kaukė Lietuvoje (2)

Užgavėnės Druskininkuose 2019 m. | rengėjų nuotr.

Vasario 25 d. 12 val. vilniečiai ir miesto svečiai Vilniaus „Akropolyje“ kviečiami kartu kurti didžiausią šalyje Užgavėnių kaukę ir pasiekti rekordą. Ketinama sukurti 2,50 m. aukščio ir 1,6 m. pločio kaukę.

„Kurdami kaukę atsigręšime į senuosius kaukių gamybos papročius. Menininkai kartu su susirinkusiais žmonėmis pagal gerai žinomą papjė mašė metodiką gamins senovės lietuvių mitologinės būtybės – velnio kaukę. Tam, kad Užgavėnių papročiai būtų dar įdomesni ir patrauklesni menininkai panaudos ir naujausią LED, Skaityti toliau

Trakų viešoji biblioteka kviečia pinti tautines juosteles (0)

Trakai.lt nuotr.

Vasario 20 d., 17 val. Trakų viešojoje bibliotekoje vyks pirmasis etnografinių-edukacinių renginių ciklo „Lietuviškų tradicijų skrynelė“ užsiėmimas – kūrybinės dirbtuvėlės „Tautinių juostelių pynimas“.

Seimas 2020 metus paskelbė Tautodailės metais. Tautodailė – etninės kultūros pamatas, skatinantis geriau suprasti tautos socialinę ir kultūrinę istoriją, išsiugdyti meilę tėvynei, pilietinę savimonę ir tautinį tapatumą. Skaityti toliau

Mitologei N. Laurinkienei įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija (nuotraukos) (1)

d1_fdn_8304-2400

Vasario 12 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje mitologei ir tautosakininkei dr. Nijolei Laurinkienei įteikta 2019 metų Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Ja mokslininkė įvertinta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą.

Šiemet šią garbingą premiją ir laureato ženklą bei diplomą iškilmingai įteikdamas Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda sakė:

Skaityti toliau

Atidaroma paroda: „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje: pirštinės ir riešinės“ (1)

Pirštinių ir riešinių paroda | Rengėjų plakatas

Vilniaus etninės kultūros centras ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija „Tautodailės metais“ paskelbtus 2020-uosius neatsitiktinai pradeda tęstinio projekto paroda „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje: pirštinės ir riešinės“. Mat riešinės šiais laikais išgyvena aukso amžių, reta kuri moteris riešinių nemūvi, o jų mezgimu dabar užsiima ne tik tautodailininkės. Ir dar – neatsitiktinai paroda surengta Antano ir Anastazijos Tamošaičių galerijoje „Židinys“, mat tarpukariu ir pokario metais Antanas ir Anastazija Tamošaičiai Skaityti toliau

Netiesa, kad J. Basanavičiaus premiją gauti lengviau (1)

Šių metų Nacionalinė J.Basanavičiaus premija paskirta habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei | S. Žumbio nuotr.

Atrodytų pelnyti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją šansų yra daugiau nei menininkui tapti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoju. Juk aritmetiškai vadinamojo menininkų lauko atžvilgiu, etninės kultūros, lietuvybės tyrinėtojai tėra tik rėželis, tik takelis per tą lauką, vis dar neužželiantis daugiausia entuziastų dėka, nes atsidūręs prioritetinių valstybės sričių pašalyje.

Tačiau, kita vertus, jei J. Basanavičiaus premija būtų skiriama ir „už laikyseną“, „už profesinę atsakomybę“, „ištikimybę“, kaip pasitaiko nacionalinių kultūros ir meno premijų atžvilgiu, ja turėtų būti apdovanoti visi, kurių „laikysena“ ir konkretūs darbai rodo ištikimybę lietuvybei gan nepalankiomis lietuvybei sąlygomis. Skaityti toliau

EKGT kviečia į pokalbį „Etninės kultūros samprata“ (5)

Lietuvos dainų šventė: Folkloro diena | LNKC nuotr.

Sausio 7 d., antradienį, 11 val. Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) mažojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8, II aukštas) Etninės kultūros globos taryba (EKGT) surengs pokalbį „Etninės kultūros samprata“.

Nuo 11-13 val. pranešimus skaitys:

  • Dr. Petras Kalnius (EKGT narys). „Etninės kultūros samprata etnoso teorijoje ir jos interpretacijos Lietuvoje“,
  • Dr. Dalia Urbanavičienė (EKGT pirmininkė). „Etninės kultūros sampratos aiškinimo įvairovė. Etninės kultūros sąveika su mėgėjų ir profesionaliuoju menu“, Skaityti toliau

Norbertas Vėlius apie etninę kultūrą (2)

n-velius-1988

– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?

Norbertas Vėlius:
Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Suprasti gyvulių kalbą (2)

Sunys susiuosto

Išėjo žmogus į mišką medžioti su dviem savo šunimis, o bemedžiodamas ir bevaikščiodamas po mišką, užklydo ir negalėjo atitikti namų. Taip jam beklaidžiojant, užėjo naktis ir reikėjo miške apsinakvoti, o šunys viens kitam taip šnekėjo:

– Šiąnakt, girdi, ateis į mūsų namus vagis, tai aš eisiu namo, o tu atlik prie gaspadoriaus, kad jis paskui tave eitų, tai tu parvestum rytą jį namo, ale kad jis neis paskui tavęs.

Taip jie pasišnekėjo ir persiskyrė, o gaspadorius, atlikęs nakvoti su vienu šunim, pasirinko kur skarotesnė eglė, susikūrė ugnį ir atsigulė. Skaityti toliau

Dalia Urbanavičienė ir toliau vadovaus Lietuvių etninės kultūros draugijai (nuotraukos) (2)

dr. Dalia Urbanavičienė perinkta Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininke | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Lietuvos etninės kultūros draugijos (LEKD), kuri stovi prie Etninės kultūros globos tarybos ištakų, IX suvažiavimas, kuriame paminėtos šios draugijos susikūrimo 30-tosios metinės.

Suvažiavimas prasidėjo tylos minute pagerbiant Anapilin išėjusius Draugijos įkūrėjus – Norbertą Vėlių, Joną Trinkūną ir Kazimierą Kalibatą. Suvažiavimo dalyvius sveikino Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimantas Žiliukas. Sveikinimo žodžius perdavė Seimo Kultūros komiteto narys Robertas Šarknickas. Suvažiavimo dalyviams buvo perskaitytas Indijoje viešinčios Senojo baltų tikėjimo Romuva Krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimo laiškas: Skaityti toliau

Žiemos saulėgrįžą sutinkant bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

lnb.lt nuotr.Gruodžio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia švęsti žiemos saulėgrįžą. Renginyje taip pat bus pristatyta Nijolės Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“.

Žiemos saulėgrįža nuo seno švenčiama daugelyje etninių tradicijų. Saulei sugrįžtant ir dienoms ilgėjant patiriame dvasios atgaivą. Nuo neatmenamų laikų žmogus stebėjo šiuos kosmose vykstančius procesus. Jų įsivaizdavimas atsiskleidžia mituose – archajinės visuomenės mąstyseną, pasaulėvoką, idėjų pasaulį atspindinčioje žinijoje.

Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie žiemos švenčių magiją (video) (1)

2_5-1

Astronominė žiema prasideda guodžio 21 arba 22 dienomis, kai Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna trumpiausia, o naktis – ilgiausia. Ilgiausių naktų laikotarpis Lietuvoje vadinamas „tarpukalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis”, kai rengiamos šventinės vaišės ir atliekamos apeigos, skirtos protėvių vėlėms. Žiemos saulėgrįža Lietuvoje nuo seno buvo žinoma kaip Saulės sugrįžimo, Praamžiaus, Elnio devyniaragio šventė. Tuo metu piktosios žiemos jėgos nužudo augmeniją, įkalina Saulę. Tokiu metu apeiginiu būdu pasaulį reikia atkurti iš naujo. Skaityti toliau

Klaipėdoje bus atidaryta Žemaitijos audėjų darbų paroda (2)

Tautiniai audiniai | etnocentras.lt nuotr.

Gruodžio 9 d. 17.30 val., Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaryta Žemaitijos metų užbaigimui skirta tekstilės parodą „Žemaitiškų aprėdų spalvos ir raštai“.

Parodoje dalyvaus sertifikuotos audėjos (audėjai) ir pradedantieji meistrai iš įvairių Žemaitijos kampelių: Gargždų, Raseinių, Kretingos, Raguviškių, Palangos, Platelių, Šiaulių, Židikų. Parodos metu Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis ,,Mėguva“ (vad. Z. Baniulaitytė ir D. Šeduikienė) pristatys programą „Mūsa pastrajē“. Skaityti toliau

Lietuvių etninės kultūros draugija pažymės savo 30-metį (tiesioginė transliacija) (1)

LEKD nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) šiais metais švenčia savo 30-metį ir ta proga gruodžio 7 d. 10 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje (Gedimino p. 51, III aukštas), surengs Draugijos IX suvažiavimą.

Po suvažiavimo 12 val. ten pat vyks konferencija „Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį: iššūkiai ir galimybės“, kurią bendradarbiaudamos su Draugija rengia Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Skaityti toliau

VU Kultūros centras kviečia į advento ir Kalėdų dainų mokymus (0)

VU folkloro ansamblis „Ratilio“ | vu.lt nuotr.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, VU Kultūros centras kviečia visus bendruomenės narius pasinerti į folkloro meną ir drauge mokytis kalendorinių švenčių sutartinių, advento ir Kalėdų dainų. Renginys vyks gruodžio 2 d. 18 val. VU Didžiojoje auloje (M. K. Čiurlionio g. 21). 

Kultūros centras kvies pasimokyti žiemos, pavasario, vasaros ir rudens kalendorinių švenčių sutartinių. Sutartinės – ypatingi lietuvių liaudies kūriniai, stebinantys savo forma, daugiabalsiškumu ir ritmo derme. Jas galima ne tik giedoti, bet, akcentuojant apeiginę, maginę paskirtį, įprasminti pasitelkiant choreografinį folklorą. Skaityti toliau

Aukštaitijos etnokultūrininkus užbūrė Paliesiaus dvaras (nuotraukos, video) (0)

Paliesiaus dvare | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 26 d. slėpiningame Paliesiaus dvare, esančiame  Ignalinos r. Mielagėnų seniūnijoje, į išvažiuojamąjį posėdį buvo susirinkę Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos (EKGT) nariai.

Posėdžiui, skirtam aptarti pastarojo meto Aukštaijos etninės kultūros puoselėjimo klausimus, vadovavo Aukštaitijos EKGT pirmininkė Zita Mackevičienė ir EKGT vyr. specialistė Vitalija Vasiliauskaitė bei dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. Ignalinos rajono etninę veiklą apžvelgė Ignalinos krašto muziejaus muziejininkė Agnė Skaityti toliau

Lietuviškos Vėlinės tarp praeities ir dabarties (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau

Prieš Vėlines bus pagerbti žuvusieji Lietuvos gynėjai, nusipelnę Lietuvai žmonės (0)

Velineės | kam.lt nuotr.

Spalio 31 d. prieš Vėlines  aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos, Antakalnio ir Rasų kapinėse bei Panerių memoriale bus pagerbtas žuvusių laisvės gynėjų atminimas. Ceremonijose dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai. Gėlių vainikus padės Garbės sargybos kuopos kariai.

Kasmet prieš Vėlines visų Lietuvos kariuomenės įgulų kariai, Lietuvos karo akademijos kariūnai, kariai savanoriai kartu su Lietuvos šaulių sąjungos nariais lanko ir tvarko įvairiose šalies vietose palaidotų rezistencijos, Skaityti toliau

Utenos policijos bendruomenė susitiko su tautodailininku, kūrėju Albinu Šileika (0)

VPK operatyvaus valdymo skyriaus specialistas, tautodailininkas Albinas Šileika ir Utenos apskrities VPK viršininkas Vytautas Vaiškūnas | rengėjų nuotr.

Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konferencijos salėje atidaryta kūrėjo, Utenos tautodailininko, medžio drožėjo, Utenos apskr. VPK operatyvaus valdymo skyriaus specialisto Albino Šileikos prieverpsčių-verpsčių paroda.

Į parodos atidarymą susirinkęs policijos bendruomenės nariai turėjo galimybę įsitikinti, kad Albinas tikrai turi dovaną prakalbinti medį įvairiais drožybos raštais, kiekvienas sukurtas darbas atskleidžia kūrėjo asmenybę, kiek daug yra valandų praleista norint sukurti drožinį, kurie skleidžia šilumą. Pats autorius kalbėdamas pasidžiaugė, kad tik parodos metu gali stabtelėti ir pažiūrėti kas nuveikta kūryboje ir eiti tolyn.

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Senelis, penki ponai ir darbininkas (1)

intangibleoven.com nuotr.

Kitą kartą buvę penki ponai ant vieno darbininko, ir suvisu jiems blogai sekęsis: kad ir visi jį vertę skubint, rėkę, spaudę ir mušę, bet tas žmogelis, kad ir kaip stengęsis, tik nesuspėjęs, ir gana.

Atėjęs senelis – o tai buvęs Ponas Dievas, – tie ponai klausęsis:
– Ką čion dabar reiks veikti, kad tas mužikas mums nespėja uždirbti duonos?

Senelis pasakęs:
– Bus gerai, tik jūs imkit dirbti, o jis viens lai bus ant jūsų ponu.

Nuo to ir ėję visiems gerai. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video) (0)

Rudens lygiadienio dieną Neries krantai sušvinta baltų vienybės ženklais | L. Petkevičiūtės nuotr.

Visos baltų kalendorinės šventės, laiko skaičiavimo sistemos vienaip ar kitaip susietos su šviesulių padėtimi dangaus skliaute įvairiais metų ar paros laikais. Lygiadienis – tai momentas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio per Zodiaką) sankirtos taške.  Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos  virsmo metas.

Pasak etnologės Eglės Valentės, „Etninė kultūra priklauso visiems – tiek kaime, tiek mieste gyvenantiems žmonėms. Gamta mieste taip pat yra gamta. Ošia Skaityti toliau

V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą (9)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teisė ar teologija?

2019-ųjų metų birželio 25 d., antradienį, rytiniame ir birželio 27 d., ketvirtadienį, vakariniame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo svarstomas nutarimo projektas dėl baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybės pripažinimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų tai tiesiog paprasčiausias teisinis formalumas, nes skelbti valstybės pripažinimą Romuvai rekomendavo teigiami Teisingumo ministerijos ekspertų ir visų trijų paskirtųjų Seimo komitetų vertinimai bei Lietuvos Skaityti toliau

P. Bogdan. Tradicinių baltarusių rankšluosčių mitologiniai vaizdiniai (2)

Tradicinis baltarusių rankšluostis. Каlinkavičų r., Baltarusija | satenai.lt nuotr.

Tradicinėje baltarusių kultūroje rankšluosčiai (ručnikai) atlikdavo ritualinę, apotropinę, simbolinę ir estetinę funkcijas. Jie buvo ne tik naudojami kaip interjero puošybos elementai, privaloma nuotakos kraičio dalis ir tradicinės dovanos, bet ir suvokiami kaip tam tikras dvasinės srities nuorodas žymintys ženklai. Pagrindiniai prasminiai dėmenys, kurie buvo į juos įaudžiami, – gynyba nuo bet kokio blogio, gerovės linkėjimas, kreipimasis į žmonėms palankias aukštąsias jėgas, apgynimo ir pagalbos prašymai. Todėl tradicinės tekstilės dirbinių rankšluosčių ornamentai ne tik turėjo dekoratyvų krūvį, bet ir buvo susieti bendravimo su aukštosiomis dievybėmis ir apsaugos paskirtimis. Skaityti toliau

Paskelbti trumpametražių filmų konkurso, skirto Žemaitijos metams paminėti, nugalėtojai (nuotraukos) (0)

Konkurso laureatų apdovanojimo ir filmų žiūrovai Kelmės kultūros centre | R. Jocienės nuotr.

Liepos 11 d. Kelmės kultūros centre vyko audiovizualinių kūrinių (trumpametražių filmų, TV laidų) konkursas „Pasiruokavimā“, skirtas Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų sukakčiai.

Konkursą rengė Kelmės kultūros centras ir Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba. Rengėjai kvietė visus kūrėjus pasidalinti sukurtais audiovizualiniais kūriniais, parodančiais Žemaitijos savitumą. Konkurso tiklas – skatinti vaizdo medžiagos kūrėjų kūrybiškumą, saviraišką, pilietiškumą bei pateikti kuo Skaityti toliau