Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Etninė kultūra

J. Jonevičiūtė. Penkioliktoji kūrybinė stovykla „Gyvoji etninė kultūra“ (0)

Penkioliktoji kūrybinė stovykla „Gyvoji etninė kultūra“ | Rengėjų nuotr.

Esu Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos folkloro ir žygeivių klubo „Gilė“ narė Justė. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje vadovai rengia žygius ir stovyklas. Šiemet man teko laimė pabuvoti ir stovykloje, ir žygyje. Stovykloje visų nuostabai dalyvavau pirmą kartą (nors „Gilę“ lankau ketverius metus), tačiau viskas buvo daug smagiau, negu galėjau įsivaizduoti iš kitų ansambliečių pasakojimų.

Stovyklautojų buvo penkiasdešimt du: trisdešimt septyni iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos ir penkiolika iš Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos. Skaityti toliau

Jūros šventė 2018: Senamiesčio erdvės kiekvienam skoniui (0)

2017-ųjų Jūros šventėje Klaipėdoje | J. Zvonkuvienės nuotr.

Liepos 27-29 dienomis, uostamiestyje, įvyks 59-oji Jūros šventė. Daugiau nei pusę milijono šventės svečių pasitiks Klaipėdos senamiesčio erdvių transformacijos, netikėti atradimai, kokybiškos pramogos kiekvieno skoniui. Per tris šventės dienas rengėjai pasiūlys daugiau kaip šimtą išskirtinių, jūriškų renginių.

Turgaus gatvė virs romantišku bulvaru

Jūros šventės svečiai per keletą pastarųjų metų atradę ir pamilę kitokią Teatro Skaityti toliau

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui (26)

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau

Medininkų pilis kviečia į Rasų šventę (0)

Medininkų pilis | Alkas.lt nuotr.

Birželio 23 d., šeštadienį, 16 val. Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.) pirmą kartą vyks renginys „Rasos Medininkuose“. Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyrius.

„Šviesiausią  naktį kviečiame Vilnijos gyventojus Paparčio žiedo ieškoti Medininkų pilyje, – sako Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Nedaug kas žino, kad Paparčio žiedas, vienas mistiškiausių baltiškosios Rasų šventės mitologinių simbolių gali būti paslėptas visai netoli Medininkų – Prūsų girios pakraštyje.“ Skaityti toliau

O kur jūs švęsite Rasos šventę? (0)

Rasos Verkiuose | Rengėjų nuotr.

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomas ne tik gamtos paveldas, bet ir nematerialus kultūros paveldas. Tai papročiai, senoviniai amatai, tradicinės šventės. Rasos, Joninės arba Vasaros saulėgrįža – viena tokių švenčių, kai švenčiamas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.

Dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, seniau trumpiausios nakties šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ilgėjant dienoms, kai viskas žaliuoja, žydi, skamba paukščių balsais… Kupolė žymi aukščiausią tašką gamtos suvešėjimo. Visko yra su kaupu, gyvybės kupina. Tai Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Skaityti toliau

Žolininkai pataria – jau metas skinti ir džiovinti vaistažoles (0)

Almira Zazirskaitė-Didžiokienė | asmeninė nuotr.

Birželio 21 d. 16 val. Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Gilužio g. 1, Kulionyse, Molėtų raj.) vyks renginys „Kupolių žolynai“, skirtas svarbiausiai vasaros šventei – Rasoms (Kupolinėms).

Vasaros saulėgrįžos laiku Molėtų krašto muziejininkai kviečia kartu su etnininke Almira Didžiokiene pasidalinti žiniomis ir pasigaminti įvairių žolynų mišinių, ištraukų, tepaliukų, tinkančių pasigražinimui ir sveikatos stiprinimui, pasivaišinti tik ką prisirinktų liepžiedžių  arbata. Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

Konferencija „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“ Seime (0)

Alkas.lt koliažas

Gegužės 28 d. 10 d. Vilniuje, Seimo Europos informacijos centre (Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53) vyks konferencija „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“, kurią rengia Seimo laikinoji Etninės kultūros grupė, Etninės kultūros globos taryba (EKGT) ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) .

Konferencijos dalyviai svarstys ir parengs veiksmų plano gaires šiais klausimais:

  • Švietimo ir mokslo ministerijos 2012 m. patvirtintų pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrųjų programų įgyvendinimas.
  • Etninės kultūros ugdymo sampratos įteisinimas ir taikymas ilgosiose gimnazijose.
  • Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados įteisinimas ir organizavimas.
  • Etnokultūrinio ugdymo pedagogų rengimo inicijavimas ir strategijos dėl kvalifikacijos tobulinimo šioje srityje parengimas.
  • Privalomojo Etninės kultūros dalyko įvedimas į pradinį ugdymą.
  • Etnokultūrinio ugdymo plėtra per neformalųjį ugdymą.
  • Gerosios etnokultūrinio ugdymo patirties sklaida.
  • Etnokultūrinio ugdymo metodinių priemonių leidyba ir sklaida.

Konferencijoje kviečiame dalyvauti visi, kam rūpi etninės kultūros ugdymo klausimai. Išankstinė registracija į konferenciją būtina (vietų skaičius ribotas). Prašoma registruotis šiuo el. paštu: info@ekgt.lt.

Pranešimai, kuriuos skaitys etnokultūrinio ugdymo problematikos žinovai, apims labai plačiai tematiką – pradedant nuo lopšelinukų ugdymo, darbo su šeimomis, etnokultūrinio ugdymo pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, neformalaus ugdymo įstaigose ir baigiant naujų iniciatyvų bei etninės kultūros pedagogų rengimo klausimų svarstymu. Konferencijos pabaigoje bus tvirtinamos pranešimų pagrindu parengtos Rekomendacijos – siūlomos gairės veiksmų plano, kuris padėtų pagerinti etnokultūrinio ugdymo padėtį Lietuvoje.

Konferencijos programa:

Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė

2018 m. gegužės 28 d. 10.00 – 17.00
LR Seimo Europos informacijos biuras
Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius

9.30 – 10.00 Konferencijos dalyvių registracija

10.00 – 13.00    I sesija

Pirmininkauja: Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, EKGT pirmininkė doc., dr. Dalia Urbanavičienė, LEKUS pirmininkė Rūta Čėsnienė

Konferencijos įvadinė dalis

10.00     Konferencijos atidarymas (Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio, Švietimo ir mokslo komiteto atstovo Arūno Gumuliausko, Seimo laikinosios Etninės kultūros grupės pirmininko Roberto Šarknicko bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pasisakymai)

10.20     Etninės kultūros ugdymo reikšmė ir raida Lietuvoje. Doc. dr. Dalia Urbanavičienė (EKGT pirmininkė, LEKUS pirmininko pavaduotoja)

10.40     Folkloras – kūrybiškumo ir bendravimo mokykla visuose ugdymo tarpsniuose. Nijolė Grivačiauskienė (Šeimos folkloro mokyklėlės „Tindi rindi riuška“ vadovė, folkloro kolektyvų „Gegutala“, „Mėtauja“ ir „Mėtaujėlė“ vadovė)

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

11.00     Strategijos, kuriančios galimybes ne tik ugdyti etnine kultūra, bet ir ja gyventi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Alina Sinicė (vaikų darželio „Baltų šalelė“ įkūrėja, LEKUS valdybos narė)

11.20     Šiuolaikinis etnokultūrinis ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų ugdymas: aktualumas ir galimybės. Raimonda Daunienė (vaikų darželio „Mažasis Trinapolis“ vadovė)

Pradinis ugdymas

11.40     Šiandienos iššūkiai tautinio tapatumo ugdymui pradinėse klasėse. Dr. Egidijus Skarbalius (Seimo eksparlamentarų klubo Švietimo ir mokslo komiteto narys, LEKUS pirmininko pavaduotojas).

12.00     Etninės kultūros pamokų svarba ir būtinumas pradinėse klasėse: patirtys, pastebėjimai ir susiklosčiusios tradicijos. Rima Visackienė (etninės kultūros mokytoja Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje).

Pagrindinis ir vidurinis ugdymas

12.20     Etninės kultūros specialisto poreikis pagrindinio ir vidurinio programose. Dr. Dovilė Kulakauskienė (Vilniaus universitetas), doc., dr. Andželika Bylaitė-Žakaitienė (Klaipėdos valstybinė kolegija).

12.40     Bendrieji integruoto ugdymo modeliai: užsienio ir Lietuvos mokslininkų įžvalgos. Prof., dr. Aldona Vilkelienė (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

13.00-13.40 pietų pertrauka

13.40 – 15.30   II sesija

Pirmininkauja: Seimo narys Stasys Tumėnas, prof., habil. dr. Daiva Vyčinienė (LMTA, EKGT, LEKUS)

Neformalus etninės kultūros ugdymas

13.40     Neformalus etnomuzikinis ugdymas: padėtis muzikos mokyklose. Doc., dr. Gaila Kirdienė (LMTA Etnomuzikologijos katedra, LEKUS valdybos narė).

14.00     Etnokultūrinis ugdymas vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo centruose. Asta Valiukevičienė (Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vyr. mokytoja, LEKUS valdybos narė).

Naujos iniciatyvos

14.20     Etninės kultūros ugdymo sampratos taikymas ilgosiose gimnazijose. Daiva Žiūrienė (Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė) ir D. Urbanavičienė (EKGT pirmininkė).

14.40     Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados poreikis. Daiva Briedienė (Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui, LEKUS narė).

Etninės kultūros pedagogų rengimas

15.00     Etninės kultūros specialistų rengimo būklės apžvalga. Prof., habil. dr. Daiva Vyčinienė (LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėja, LEKUS valdybos ir EKGT narė), doc., dr. Laimutė Anglickienė (VDU Kultūros studijų katedros vedėja, LEKUS valdybos narė) ir doc, dr. Dalia Senvaitytė (VDU Kultūros studijų katedra, EKGT narė).

15.30 – 17.00    III sesija

Pirmininkauja: Seimo narė Aušra Papirtienė, EKGT pirmininkė doc., dr. Dalia Urbanavičienė, LEKUS pirmininkės pavaduotoja doc., dr. Laimutė Anglickienė

Diskusijos ir siūlymų priėmimas

Organizacinis komitetas: doc., dr. D. Urbanavičienė, prof., habil.dr. D. Vyčinienė, doc., dr. D. Senvaitytė, R. Česnienė, dr. E. Skarbalius ir D. Briedienė.

„Skamba skamba kankliai“: folkloras peržengiantis amžių ir šalių ribas (1)

„Skamba skamba kankliai“ | lrp.lt nuotr.

Kultūros ministerijoje pagerbti 46-ojo tarptautinės folkloro šventės „Skamba skamba kankliai“ dalyviai. Šiemet programoje – per 40 renginių. Šventėje dalyvauja kolektyvai iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Nyderlandų, Rusijos, Kipro, Egipto ir Azerbaidžano.

Šventę pradėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute surengta mokslinė konferencija. Trečiadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta karpinių paroda „Kanklių skambėjime“, ketvirtadienį Vaidilos teatre vyko šventės svečių koncertas „Svetukai mano, rygailio!“. Penktadienį „Skamba skamba kankliai“ tradiciškai kviečia klausytis sutartinių. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“ (tiesioginė transliacija) (1)

Alkas.lt koliažas

Gegužės 28 d. 10 val. Vilniuje, Seimo Europos informacijos centre (Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53) vyks konferencija „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“, kurią rengia Seimo laikinoji Etninės kultūros grupė, Etninės kultūros globos taryba (EKGT) ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) .

Konferencijos dalyviai svarstys ir parengs veiksmų plano gaires šiais klausimais:

  • Švietimo ir mokslo ministerijos 2012 m. patvirtintų pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrųjų programų įgyvendinimas. Skaityti toliau

Kaišiadorių kultūros centras – geriausias kultūros centras Lietuvoje (0)

Kaišiadorių kultūros centro kolektyvas | lrkm.lt nuotr.

Gegužės 18 d. Kaišiadorių kultūros centrui buvo įteikta geriausio pirmosios kategorijos kultūros centro premija. Kultūros ministerija pagerbia centrus, praėjusiais 2017 metais pelniusius  geriausiųjų  vardus.

Kasmet  Kultūros ministerija skiria tris skirtingų kategorijų premijas už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką veiklą. Šiemet jau įteiktos – aukščiausiosios kategorijos kultūros centro premija, skirta Anykščių kultūros centrui ir antrosios kategorijos premija – Sintautų  kultūros centrui. Skaityti toliau

Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos) (0)

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Gegužės 10 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) Žemaitijos padalinys jau penktus metus iš eilės pagerbė Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojus. Jurbarko rajono kaimo turizmo sodyboje „Dvaras Bebirva“ vykusioje šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie Žemaitijai nusipelnę visuomenės veikėjai ir bendruomenės:

  • Beržinių šeima iš Telšių – už dėmesingą ir kūrybišką žemaičių tautinių drabužių puoselėjimą, už etninės kultūros sklaidą;
  • Vaidotas Bliūdžius iš Švėkšnos – už tautinio paveldo puoselėjimą, už Žemaitijos Skaityti toliau

Dainologas ir instrumentologas iki kaulo ir panagių (0)

Evaldas Vyčinas | asmeninė nuotr.

Su altininku, folkloro žinovu, ansamblio „Visi“ vadovu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentu, 2002 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu Evaldu Vyčinu kalbasi Juozas Šorys

– Kiek Jums gyvenime ir renkantis profesiją turėjo įtakos gimimo vieta, tėvai, giminės?

– Galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad renkantis profesiją niekur kitur, kaip tik į tuometinę konservatoriją [dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija], negalėjau stoti. Nei į Vilniaus universitetą, nei politechnikos mokslų, nei medicinos studijuoti… Mano tėvai gyveno Ukmergėje ir jie gerai (sakyčiau – sąmoningai) žinojo, Skaityti toliau

Paskirtos Kultūros ministerijos premijos geriausiems 2017-ų metų kultūros centrams (0)

Anykščių kultūros centras | anyksciai.lt nuotr.

Kultūros ministerija paskyrė premijas geriausiems 2017 metų kultūros centrams. 

Kultūros centrai buvo vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, turimą bazę.

Aukščiausiosios kategorijos kultūros centrų grupėje premiją gavo Anykščių kultūros centras (90 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija), pirmosios kategorijos – Kaišiadorių kultūros centras (70 BSI dydžio premija) ir antrosios kategorijos – Sintautų  kultūros centrui Skaityti toliau

Žalumynai Velykų stalui – ne pataisai, o invazinio zuikiakrūmio šakelės (0)

Zuikiakrūmio šakelės | am.lt nuotr.

Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti  ar kitaip naikinti, nei jais prekiauti.

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasiskinti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių. Skaityti toliau

Prezidentė apsilankė šimtmečio Kaziuko mugėje (0)

Prezidentė Kaziuko mugėje | lrp.lt nuotr.

Kovo 2 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė tradicinėje Vilniaus Kaziuko mugėje. Jau 415 – ąjį kartą vykstanti mugė šiemet skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Šalies vadovė bendravo su į renginį atvykusiais tautodailininkais, amatininkais, mugės lankytojais. Čia Prezidentė įsigijo tradicinių medžio, odos, tekstilės dirbinių, pavasarinių verbų, kitų suvenyrų.

Beveik 17 kilometrų ilgio mugę per tris dienas aplanko daugiau kaip pusė milijono žmonių. Šiemet, minint Lietuvos atkurto valstybingumo šimtmetį, mugės svečių Vilniaus Rotušės Skaityti toliau

Kviečiame apie Lietuvos istoriją ir lietuvių tautosaką kalbėti kino kalba (1)

Etninė kultūra | Musumokykla.lt nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) Kauno teritorinis padalinys kviečia vaikus ir jaunimą dalyvauti projekte „Lietuvos istorija ir lietuvių tautosaka vaikų ir jaunimo kino kūriniuose“. Šiuo projektu norima labiau sudominti vaikus ir jaunimą Lietuvos istoriją ir etnine kultūra.

Vaikai ir jaunimas padedami ir suaugusių raginami kurti vaidybinius ir dokumentinius-kronikinius kino kūrinius lietuvių tautosakos ir valstybės istorijos tematika. Kaip žinoma, ne visi norintys sukurti kino kūrinį ryžtasi tai daryti-vieniems Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Vita Džekčioriūtė-Medeišienė – apie vaikų mitines baimes tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje (video) (0)

Vita Džekčioriūtė-Medeišienė | youtube.com nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo etnologė, Vilniaus universiteto doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė. Kokios mitinės būtybės tradiciniuose lietuvių vaikų gąsdinimuose populiariausios? Kokio pobūdžio ir su kuo susijusių vaikų gąsdinimų sutinkama dažniausiai? Ko siekiama, gąsdinant vaikus? Skaityti toliau

Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai (0)

Apyrankė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. 17 val. – Balandžio 11 d. 17 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3., penkioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

„Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norintys sužinoti daugiau. Nuo vasario iki balandžio, dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Lietuvoje“, Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ M. Iršėnas – apie žmogaus ir gyvūnų vaizdavimą baltų dailėje (0)

Dailės istorikas dr. Marius Iršėnas | Youtube.com stop kadras

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo dailės istorikas dr. Marius Iršėnas, su kuriuo susitikimas vyko Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“. Ką vadiname baltų daile ir ką priskiriame baltų palikimui? Kokie žinomi seniausi žmogaus atvaizdai, siejami su baltų kultūra? Kokie gyvūnai radiniuose vaizduojami dažniausiai? Kas būdinga baltų vaizdavimo stiliui? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ S. Juknevičius – apie laimę ir deivę Laimą (video) (2)

Stanislovas Juknevičius | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo filosofas, religijotyrininkas dr. Stanislovas Juknevičius, kuris vedė nuo „regimo“ iki „neregimo“, atskleisdamas mitų vaidmenį pasaulėžiūroje. Kas tai yra „neregimas“ ir kokios jo pasireiškimo formos? Ką reiškia „etniniai“ ir „bendražmogiškieji“ mitai? Kokios yra pagrindinės mitų funkcijos ir religinių mitų ypatybės? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Vaitkevičienė – apie laimę ir deivę Laimą (video) (2)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė, kuri atskleidė, kaip kaip mitologijoje aiškinama, kas yra žmogaus laimė. Kuo rūpinasi deivė Laima ir kaip dauginti laimę? Yra viena Laima ar trys laimos? Ką reiškia pasakymas „laimė kaip… kepurė“? Kokie yra su tuo susiję ritualiniai veiksmai? Ką reiškia simboliai – Žirgeliai ir Roželė? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Senvaitytė – apie ugnies mitinę sampratą (video) (2)

doc. dr. Dalia Senvaitytė | vdu.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Laidoje dalyvavo etnologė Dalia Senvaitytė. Pokalbio metu atskleis ugnies sampratą baltų mitinėje pasaulėžiūroje: kokios yra ugnies rūšys? 

Kokie yra ugnies vardai bei globėjai? Kaip anksčiau buvo reglamentuojamas elgesys su ugnimi? Kokios yra ugnies ritualinės funkcijos? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Žulkus – apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą (2)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo akademikas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus. Tai bene vienintelis archeologas Lietuvoje, nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį. Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo „žiaurūs ir itin turtingi stabmeldžiai“? Kas yra tarpgentinės dykros, kaip jos siejamos su senąja baltų pasaulėžiūra? Skaityti toliau

Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos) (4)

Romuvos atstovai lankosi Indijos Čhatisgarho valstijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos vyriausiuoju ministru Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai vyriausiajam ministrui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Vyriausiasis ministras R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ R. Balsys – apie baltiškąsias teofanijas (video) (2)

Rimantas Balsys | KU archyvo nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas Rimantas Balsys. Kaip klasifikuojami senovės baltų dievai? Ir kuo reikšmingi ritualus atpasakojantys mitai?
Kokiais argumentais remiantis, galima įrodyti, kad senasis baltų tikėjimas visavertis?
Skaityti toliau

Turizmo parodoje „Adventur 2018“ buvo pristatytas kryždirbystės paveldas (0)

Turizmo parodoje „Adventur 2018“ Kėdainiai pristatė V. Svirskio kryždirbystės paveldą | Rengėjų nuotr.

Sausio 26–28 dienomis, Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre, vyko tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2018“, kurios tema šiemet – „Keliauk kitaip“. Šiame renginyje prisistatys 54 Lietuvos miestai ir regionai. Kėdainių stendo akcentas – V. Svirskio (1835–1916) paveldas Kėdainių krašte.

Mūsų krašto ir kitų šalies miestų bei miestelių stendus kartu su Kėdainių rajono savivaldybės meru Sauliumi Grinkevičiumi aplankė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas, Skaityti toliau

Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius (3)

Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius | Fondo „Švieskime vaikus“ nuotr.

Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šimtmečio dovanas – šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius.

Šie metai yra labai didi ir graži šventė visai Lietuvai, todėl norėdamas įprasminti šventę darbais, labdaros paramos fondas „Švieskime vaikus“ dalį paramos skyrė mažųjų Lietuvos piliečių etninės kultūros edukacijai.

Fondas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga šalies vaikų darželiams Skaityti toliau

Vyks XIV Prigimtinės kultūros seminaras – „Prigimtinė kultūra tautos glėbyje“ (0)

Sausio 27‒28 d., Užutrakio dvaro rūmuose, vyks XIV Prigimtinės kultūros seminaras – „Prigimtinė kultūra tautos glėbyje“.

Artėjant atkurtos Lietuvos šimtmečio šventei Prigimtinės kultūros institutas kviečia kelti tautiškumo klausimus: apmąstyti ar tautiškumas priklauso prigimtinės kultūros branduoliui ir jei taip, kokia jo kilmė, apibrėžtis, kokiais būdais prigimtasis tautiškumas yra perduodamas arba prarandamas.

Jei tautiškumas negali būti įgimtas, svarbi jo sąlyčio su prigimtine kultūra galimybė. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos tarybos pirmininke paskirta D. Urbanavičienė (video) (3)

dr. Dalia Urbanavičienė paskirta EKGT pirmininke | Alkas.lt nuotr.

Sausio 12 d. Seimas paskyrė  dr. Dalią Urbanavičienę Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininke ketverių metų kadencijai. Po slapto balsavimo už ją balsavo 60 Seimo narių, prieš – 4, susilaikė – 3 Seimo nariai.

Prisistatydama Seimo nariams D. Urbanavičienė pabrėžė, kad etninę kultūrą suvokia kaip gyvą, nuolat atsinaujinančią ir kintančią, kuri nėra vien muziejus ar praeities paveldas. „Esu įsitikinusi, kad etninė kultūra puikiai sudera su šiuolaikiniu gyvenimu ir tai paprastai galbūt geriau suvokiame, Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės