Žymos archyvas: ES

Europarlamentarai ragina suvienodinti atvejų skaičiavimą ir karantino laikotarpį ES šalyse (0)

COVID-19 karantinas | Vojtech Vlk/Adobe Stock nuotr.

Rugsėjo 17 d. europarlamentarai paragino suvienodinti COVID-19 atvejo, mirties nuo šios ligos bei pasveikimo apibrėžtis visose ES šalyse, taip pat karantino laikotarpį.

Nerimaudami dėl to, kad visoje Europoje padaugėjo teigiamų COVID-19 atvejų, Europos Parlamento (EP) nariai apgailestauja, kad valstybės nepasimokė nuo krizės pradžios ir vėl ėmėsi nekoordinuotų priemonių. Skaityti toliau

Prezidentas kviečia ES, JAV, Kanadą, Jungtinę Karalystę paskelbti sankcijas Baltarusijos režimui (0)

Prezidentas virtualioje diskusijoje | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda interviu Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo „BBC World News“ laidoje „HARDtalk“ („Griežtas pokalbis“) pakvietė Europos Sąjungą, JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės vadovus atkreipti deramą dėmesį į situaciją Baltarusijoje ir nedelsiant svarstyti sankcijų paskelbimą Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus.

„Europos valstybių politinė retorika Baltarusijos atžvilgiu yra sveikintina, tačiau jos nepakanka. Reikia veikti. Trys Baltijos šalys prisiėmė lyderystę ir parodė pavyzdį, inicijuodamos nacionalines sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Sankcijų sąrašuose – trisdešimt asmenų, tarp kurių ir Aliaksandras Lukašenka. Ypač svarbu, kad Europos Sąjunga ir kitos šalys – JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė – paskelbtų sankcijas Baltarusijos režimui“, – akcentavo šalies vadovas.

Skaityti toliau

Lietuva įteikė protesto notą Baltarusijai (2)

„Mokslo sriuba“: Astravo atominė elektrinė – pavojingas statinys prie pat Lietuvos sienos | LRT.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota, griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams. Skaityti toliau

Prezidentas ragina EVT pirmininką imtis veiksmų dėl Astravo AE grėsmės ir blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje (0)

Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininką Šarlį Mišelį, kviesdamas jį įsitraukti sprendžiant problemas, susijusias su planuojamu Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimu Baltarusijoje.

„Dabartiniai įvykiai Baltarusijoje – rugpjūčio 9-ąją vyksiantys Baltarusijos prezidento rinkimai ir naujos branduolinės jėgainės Astrave eksploatavimo pradžia – brėžia gaires mūsų ateities santykiams“, – rašo šalies vadovas, pabrėžęs, kad, rengiant bendrą ES atsaką į šiuos iššūkius, Skaityti toliau

Mokslininkai siekia sisteminių pokyčių (9)

prof. Algimantas Kirkutis | lrs.lt nuotr.

Šių metų liepos 17 d. Klaipėdos universitete įvyko apskritojo stalo diskusija, skirta surasti būdus, kaip pasukti Lietuvos valstybės raidą nuo labiausiai nykstančios link sparčiausiai augančios Europos Sąjungos šalies.

Diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetų mokslininkai, trys Seimo nariai, savivaldybių atstovai, verslo, švietimo, žymūs kultūros veikėjai. Jie vieningai sutarė, kad reikalingi neatidėliotini sprendimai ryškesniems pokyčiams visuomenės gyvenime pasiekti. Skaityti toliau

ES vadovams nepavyksta susitarti dėl ekonomikos gaivinimo plano (3)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

ES vadovų susitikime dalyvaujantis Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad derybas tęsiantiems Europos Sąjungos šalių vadovams nepavyksta rasti susitarimo dėl ekonomikos gaivinimo fondo.

Nuo Liepos 17 d. ES šalių vadovai ieško sprendimų ir bando rasti bendrą susitarimą dėl ekonomikos gaivinimo paketo dydžio ir jo paskirstymo taisyklių. Skaityti toliau

2021–2027 Lietuva gaus bemaž dvigubai daugiau ES paramos, nei 2014–2020 metais (1)

zum.lt

Liepos 17 d. Europos Sąjungos vadovai Briuselyje tęs derybas dėl ateinančių septynerių metų biudžeto ir ES paramos fondo lėšų šalims narėms, nukentėjusioms nuo pandemijos. Bendrai Lietuva gali tikėtis apie 15 milijardų eurų negrąžintinos ES paramos ir dar kelių milijardų lengvatinių paskolų. Ar turėsime minčių, kaip šiuos pinigus išdalinti ne tik mokantiems juos paimti, bet ir sukurti geresnę valstybę ateities kartoms?

Lietuvoje pastaruosius kelerius metus daug kam nerimą kėlusi problema apsivertė aukštyn kojomis. Nemažai diskutavus apie tai, kaip Lietuva gyvens grynajai ES Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorija privalo būt teisinga! (19)

Ona Voverienė | J. Valiušaičio nuotr.

Bet Katedra privalo būt teisinga!
O jei bent vienas melo akmenėlis
Į pamatus paklius – tai vargas jai
Ir tau, ir mums visiems!
Justinas Marcinkevičius

Beveik prieš du dešimtmečius viena žymiausių Europos politologių Fransuaza Tom (Françoise Thom), žvelgdama į Lietuvos ateitį, ją siejo su stipria konservatorių partija. Jos nuomone, „Ji (TS (LKD) –O.V.) turi išsiskirti iš kitų postkomunistinių partijų, kurios dažnai kalba tą patį, kurių programos beveik nesiskiria viena kitos, nežiūrint kokį gražų Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti nusilpusį pasitikėjimą ES? (23)

Pixabay.com nuotr.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?

Nėra ir negali būti nevykdomos valdžios. Valdžia yra tai, kas sutelkia žmones kartu. Tai, kas kuria viešą bendro veikimo erdvę, kurioje veikiama politiškai. Valdžia vykdoma, kai viešojoje erdvėje jos ištariami žodžiai ir atliekami veiksmai nesiskiria. Skaityti toliau

Lietuva pagal finansavimą aplinkosaugai – priešpaskutinėje vietoje ES (0)

Aplinkos tarša | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Aplinkosaugos auditas, kurį visuomenei Valstybės kontrolė pristatė gegužės pradžioje, pasiuntė rimtą signalą visuomenei: esama aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos sistema neužtikrina, kad būtų išvengta reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Aplinkos apsaugos institutas išskyrė, jo nuomone, esmines auditorių įžvalgas.

Valstybės kontrolės teigimu, nors pastaruosius penkerius metus Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžių institucijų funkcijoms vykdyti buvo skirta vidutiniškai 381,3 mln. eurų kasmet, o nuo 2014 metų net tris kartus buvo centralizuojamos ir decentralizuojamos aplinkos apsaugos kontrolės funkcijos, aplinkosaugos teisėkūros, leidimų išdavimo, užterštų teritorijų tvarkymo ir valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės procesuose vis dar yra spragų ir dėl to kyla reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai. Skaityti toliau

G. Nausėda: Krizės atveju būtinos bendros ES asmenų judėjimo taisyklės (0)

Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Kovo 17 dienos vakarą Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo neeilinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencijoje, skirtoje susidariusiai padėčiai Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse aptarti. Dėl konferencijos surengimo šalies vadovas asmeniškai kreipėsi į EVT ir Europos Komisijos (EK) vadovus Šarlį Mišelį (Charles Michel) ir Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen), ragindamas aktyviau koordinuoti valstybių narių atsaką į koronaviruso plitimą, asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą per sienas, taip pat galimą poveikį ekonomikai. Skaityti toliau

Prezidentas pragino ES glaudžiau bendradarbiauti kovojant su koronavirusu (0)

Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos Pirmininką Šarlis Mišelį (Charles Michel) ir Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą fon der Lejen (Ursul von der Leyen), ragindamas glaudžiau koordinuoti atsaką į koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkį Europoje.

„Akivaizdu, kad, siekiant užtikrinti reikiamą prekių ir žmonių judėjimą ES viduje, reikalingi koordinuoti veiksmai ES lygiu“, – laiške rašė Prezidentas Gitanas Nausėda, atkreipęs dėmesį, kad vis daugiau ES Skaityti toliau

V. Sutkus. Gyvenimas po sumažėjusio ES pyrago dalybų: ar sugebėsime teisingai pasirinkti prioritetus? (4)

LVK prezidentas Valdas Sutkus | asmeninė nuotr.

Derėtis dėl būsimojo Europos Sąjungos biudžeto ir 2021-2027 metų finansavimo laikotarpio į Briuselį ketina vykti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Visiškai suprantama, nes tai yra tiesiog valstybinės svarbos reikalas.

Kol kas pasiūlymai Lietuvos neguodžia. Pagal pirminį Europos Komisijos variantą, 2021-2027 metais Sanglaudos politikos lėšų numatoma skirti 5,6 mlrd. eurų, arba 24,3 procento mažiau nei dabartiniu finansiniu laikotarpiu. Mažėtų ir Kaimo plėtros finansavimas – nuo 1,64 iki 1,21 mlrd. eurų, tiesioginės išmokos, nors ir augsiančios nuo 3,16 iki 3,34 mlrd. eurų, vis tiek nepasiektų ES vidurkio. Skaityti toliau

N. Faradžas. Mes mylime Europą, bet mes nekenčiame ES (video) (42)

Naidželas Faradžas (Nigel Farage) | EP nuotr.

Štai ir viskas, paskutinis puslapis, kelio pabaiga…  47 metų politinis eksperimentas, kuriuo britai nebuvo labai patenkinti. Mano mama ir tėtis stojimo metu balsavo už bendrąją rinką, ne už politinę sąjungą, ne už vėliavas, ne už himną, ne už prezidentą, o dabar jūs netgi norite ES kariuomenės.

Asmeniškai aš 27 metų agitavau prieš, ir virš 20 metų šiame parlamente…
/…/
Bet svarbiausias dalykas, tai kas įvyks Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje (20)

Vilius-Brazenas-kam-lt-a-pliadzio-nuotr

Esame garbinga, išdidi tauta. Tauta, turinti didžią istoriją, kalbą. Istoriją, kurią rašė, deja, ne baltasis, o juodasis metraštininkas. Tai kalba, kuri vedė tautą per istorijos kryžkeles, sutemas ir prošvaistes. Esame atbundanti tauta. Atbunda tėvų garbė, atbunda ir „liežuvis“. Kalba – tautos protas, jos plakanti širdis, dabartis ir ateitis… Tautos atgimimas – tai atsigręžimas į gimtąją kalbą, tautos kultūra – tai kalbos kultūra. Kalbos likimas – tautos likimas. Tikroji savo šalies meilė neįmanoma be meilės savo kalbai.
Prof. Juozas Pikčilingis. Skaityti toliau

Europos Parlamentas skelbia, kad klimato padėtis yra grėsminga (3)

Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje ES turi įsipareigoti iki 2050 m. tapti neutrali klimatui, pažymi Europos Parlamentas (EP), ketvirtadienį paskelbęs grėsmingą klimato padėtį.

Prieš prasidedant gruodžio 2-13 d. Madride vyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai (COP25), ketvirtadienį EP priėmė rezoliuciją (429 balsai už, 225 prieš, 19 susilaikė), kurioje paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis Europoje bei pasaulyje yra grėsminga. Beveik 1200 jurisdikcijų 25-iose pasaulio valstybėse jau paskelbė klimato padėtį esant grėsminga.

Skaityti toliau

Seime nepritarta siūlymams kelti mokesčius ūkininkams (video) (0)

Ūkininkai Molėtų gatvėse. Protesto akcija | alkas.lt nuotr.

Šiandien, lapkričio 26 d., nuo 11 val. daugelyje Lietuvos rajonų ir miestelių vyksta ūkininkų protesto akcija.

Nuo 11 val. ryto eismą apie keturias valandas gali trikdyti žemdirbių traktoriai. Ši įspėjamoji akcija tai pakelėse statytų žalių kryžių judėjimo tąsa. Ūkininkai šia akcija siekia sustabdyti mokesčių didinimą ir atkreipti visuomenės dėmesį į blogą ūkininkų padėtį.

Taip pat šiandien, lapkričio 26 d. Seime buvo atmesti siūlymai panaikinti lengvatą, kuri šiuo metu taikoma šildymui naudojamam gazoliui, dar vadinamam ,,raudonajam kurui‘‘. ,,Raudonasis kuras‘‘ naudojamas ne vien žemės ūkyje, tačiau ir socialinių ir kitų įstaigų šildymui, Skaityti toliau

M. Puidokas. Turkijos ir Rusijos susitarimas – NATO ir ES silpninantis V. Putino laimėjimas (12)

Kurdistanas | Wikipedia.org nuotr.

Rašydamas tęsinį pirmajam straipsniui šia tema, galiu drąsiai teigti, kad galių perdalijimas Artimuosiuose Rytuose ne tik tęsiasi, bet vis labiau įsibėgėja. Ilgiau nei 6 valandas trukę Turkijos prezidento R. T. Erdogano ir  Rusijos vadovo V. Putino derybos patvirtino mano anksčiau išsakytas prognozes. Turkijos puolimas buvo naudingas Rusijai, kuri tapo pagrindine Sirijos konfliktą reguliuojančia geopolitine jėga.

Jis naudingas ir Maskvos remiamam prezidentui B. Al-Asadui apjungiant beveik visą šalies teritoriją po Damasko vėliava. Skaityti toliau

M. Puidokas. Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje? (16)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Naujoviška JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) suformuota užsienio politikos praktika apie svarbias žinias, paskelbtas per „Twitter“, pasekė ir Turkijos Prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas (Recep Tayyip Erdoğan), paskelbdamas apie pradėtą didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamus rajonus Sirijos šiaurės rytuose.

Kodėl Turkija ryžosi šiam puolimui?

Turkija senai vertina Sirijoje ženklią dalį teritorijos kontroliuojančius kurdus kaip grėsmę

Skaityti toliau

Apynasris elektroninėms cigaretėms Europos Sąjungoje ir Amerikoje (0)

Pixabay.com nuotr.

Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) krečia elektroninių cigarečių sukeltų plaučių ligų protrūkis, o Europoje panašių atvejų visiškai nesigirdi, rašo „Politico“. Numanomos to priežastys – griežtas tabako ir susijusių gaminių rinkos reguliavimas Europos Sąjungoje (ES) ir „popierinis“, iki šiol praktiškai neveikęs elektroninių cigarečių reguliavimas JAV.

Europoje tabako ir tabako gaminių pramonę, taip pat – ir elektroninių cigarečių gamybą bei pardavimą reguliuoja ES Tabako

Skaityti toliau

I. Ruginienė. Klimato kaita vers prisitaikyti arba išnykti (9)

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

Klimatas keičiasi ir tai veikia daugelį gyvenimo sričių. Kuo greičiau įsisavinsime faktą, kad dėl to dalis darbų ir net sektorių išnyks ar turės stipriai keistis, bei imsimės veiksmų, tuo lengviau pakelsime pasekmes. Tiesa, yra ir gerų žinių – nemažai sektorių plėtosis ir atsiras naujų.

Sunkiai prognozuojamas ir sparčiau besikeičiantis oras, vis nauji temperatūros rekordai, dažnėjančios sausros, besikeičiančios kritulių tendencijos, kylantis vandens lygis ir kiti gamtiniai Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Ką daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų? (video) (21)

A. Avižienis: Ką daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų? | Alkas.lt ekrano nuotr.

Naujausiais duomenimis Lietuvos gyventojų skaičius 1992 m. siekė 3,7 milijonų gyventojų, o 2019 metais šis skaičius nusmuko iki maždaug 2,7 milijonų. Kitaip sakant, Lietuva taikos metu prarado beveik vieną milijoną savo piliečių. Įvyko tyli, šliaužianti ir dar tebesitęsianti katastrofa.

Kodėl visa tai nesudrebino, nemobilizavo mūsų valdžios? Kodėl kova prieš demografinę katastrofą nėra prioritetas numeris vienas valdžios veiksmų planuose? Apie tai laidoje kalbamės su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižieniu. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiandien Lietuva pavirto administraciniu vienetu, mokyklos užsidaro (netiesa! – jos nevykėlių valdžios biurokratų yra uždaromos – O.V.), o universitetai nutautėja. Bandoma įkvėpti politinį tikėjimą, tačiau tai tik jo surogatas. Eurooptimistų ir euroskeptikų ginčas yra Lietuvos pralaimėjimas, nes save gerbianti valstybė dirbtinai nekuria piliečių nesutarimų. Alvydas Jokubaitis

Įtikinamai skamba Alvydo Jokubaičio mintys, tvirtinančios, kad dabartinės lietuvių kartos kuria kultūros praradimo kultūrą Skaityti toliau

J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) yra išjungti)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirma dalis čia.

Nors nuo pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laikų praėjo daug dešimtmečių, tačiau ir dabar galima išgirsti sakant: „Taip buvo tik Smetonos laikais“, arba lyg ir klausiant: „Ar gyvensime kaip prie Smetonos?“.

Visi supranta, kad ir tuo metu Lietuva nebuvo „rojus žemėje“ bet tie „Smetonos laikai“ iki šiol tebėra lyg ir geresnio trokštamo gyvenimo etalonas. O ir daugybė objektyvių duomenų primena, kad tokios emigracijos mastų tada nebuvo, litas buvo pasaulyje ne tik pripažįstama, bet ir gerbiama valiuta. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, išvykę mokytis į geriausius centrinės arba Skaityti toliau

Č. Iškauskas. ES postų dalybos – juokingas vaikų žaidimas smėlio dėžėje (23)

Europos vėliavėlės | ukmin.lt nuotr.

Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą. Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia… Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VI) (11)

dr. Algimantas Liekis pristato savo knygą „Svetimi lietuvių namuose“ | R. Garuolio nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia.

10. Patriotai be atramos po kojomis

Kol Tauta turi savo žemę, kol valdo ją – tol ji yra neįveikiama. Tą nuolat primindavo ir pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Palestiniečiai virto „atėjūnais“ savo krašte, kai didelę jų dalį, savo žemių, okupantų anglų mulkinami išpardavė atsikeliantiems žydams. Deja, nepaisant lietuvių Tautos šimtmečiais trukusios kovos ir aukų dėl savo žemės išlaikymo, Skaityti toliau

G. Aleknonis. Ar verta šaudyti Dievui į langą? (5)

Gintaras Aleknonis | asmeninė nuotr.

„Mano mintys dabar yra kartu su visais katalikais ir visais prancūzais. Kaip ir visi tautiečiai sielojuosi matydamas, kaip dega dalis mūsų visų“, – užsiliepsnojus Paryžiaus Dievo Motinos katedrai Twiteryje rašė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Į „progresą“ neišvengiamai žygiuojančios Europos numylėtinis staiga pamiršo visas kalbas apie tautų susiliejimą, priekaištus nacionalistams ir religiniams fanatikams. Nenuostabu, kad net viešųjų ryšių produktai krizės akimirką prisimena tris pamatinius žodžius: Dievas, Tėvynė, Artimas. Šių žodžių neturėtume pamiršti ir mes, eidami balsuoti gegužę mūsų laukiančiuose rinkimuose ir referendumuose. Skaityti toliau

Europarlamentarai patvirtino bevizį režimą tarp ES ir JK po „Brexit“ (0)

„Brexit“ | Pixabay.com nuotr.

Balandžio 4 d. Europos Parlamentas (EP) pritarė, kad Jungtinės Karalystės (JK) piliečiai po „Brexit“ galės atvykti į ES be vizos, jei JK tokias pačias sąlygas taikys ES piliečiams.

Šis sprendimas įsigalios nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos. Britai galės ES teritorijoje būti be vizos 90 dienų per 180-ies dienų laikotarpį. Skaityti toliau

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo (nuotraukos, video) (3)

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo | Alkas.lt, D. Jonelio nuotr.

Balandžio 1-3 d. visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ delegacija lankėsi Berlyne ir dalyvavo Vokietijos parlamento – Bundestago  frakcijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surengtoje tarptautinėje  konferencijoje „Europos vertybės“. Šioje konferencijoje globalizmo iššūkius Europos vertybėms aptarė keliolika Vokietijos parlamentarų, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Latvijos, Slovakijos ir kitų Europos šalių nacionalinių judėjimų atstovai. Sambūrio „Lietuva yra čia“ vadovas Arvydas Juozaitis skaitė pranešimą „Europos vertybės ir nacionalinė pažanga“. Savo pranešime jis atkreipė dėmesį į tai, kad neoliberalai globalioje erdvėje mėgina save pateikti Skaityti toliau

D. Paukštė: Civilizacijos nusižudo, o ne yra nužudomos (4)

Audrys Antanaitis, Dainius Paukštė ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Dainių Paukštę, Migracijos ekspertą kalbina Rokas Gasparaitis

– Kokios giluminės „pabėgėlių krizės“ priežastys?

– Europos populiacija sensta ir netrukus ims nykti. Tai reiškia, kad dirbančių ir išėjusių į pensiją asmenų santykis vienos kartos gyvenimo laikotarpiu sumažės taip smarkiai, kad antrieji pirmiesiems taps nepakeliama našta. Mokslininkų nuomone, Europos problema yra ta, kad jos gyventojai nori mėgautis link žemesnio, nei reikia populiacijos atsinaujinimui, Skaityti toliau