Žymos archyvas: energija

Laiką ir pinigus taupantys išmanieji skaitikliai atkeliauja ir į mūsų namus (video) (0)

eso.lt nuotr.

Nuo Ispanijos iki Skandinavijos šalių ar net mūsų kaimynių – visą Europą apimantis pažangus sprendimas netrukus pasieks ir Lietuvą. Jau nuo kitų metų mūsų šalies gyventojų namuose bus montuojami modernūs išmanieji elektros ir dujų apskaitos prietaisai.

Iki 2020-ųjų metų išmaniąją apskaitą 80 proc. ir daugiau namų ūkių bus  įdiegusios bent 17 ES valstybių.

Namų ūkiuose montuojami išmanieji skaitikliai leidžia energijos skirstymo Skaityti toliau

Škotija ruošiasi įgyvendinti monstrišką energetikos projektą: Lochneso ežerą pavers milžiniška baterija (3)

Lochneso ežeras | Pixabay nuotr.

Škotija itin skatina bei intensyviai plėtoja jūrinę vėjo energetikos programą į kurią įeina ir novatoriškos technologijos. Pavyzdžiui kaip plaukiojančios vėjo jėgainės. Tiesą sakant, tos atsinaujinančios energijos kartais yra netgi per daug. Ar tai problema? „Intelligent Land Investents“ teigia, kad ne ir jau turi sprendimą. Lochneso ežero pakrantėje ruošiasi statyti milžinišką jėgainę.

Žadama, kad šios hidroelektrinės elektros gamyba siektų net 2,4 GWh. Kai jėgainė bus pilnai įrengta, ji galės 6-šias valandas užtikrinti 400 MW galios poreikį Skaityti toliau

Jau galima kreiptis dėl paramos atsinaujinančiai energetikai individualiuose namuose (1)

pixabay.org nuotr.

Nuo liepos 19 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai, įsirengę energijos gamybos įrenginius, gaminančius energiją iš atsinaujinančių išteklių, gali teikti paraiškas paramai gauti. Kvietimą paskelbusi Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) išmokoms yra numačiusi skirti 3,3 mln. eurų.

Parama gali pasinaudoti individualių vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų (išskyrus nebaigtus statyti, sodo pastatus) savininkai, įsirengę iki 10 kilovatų (kW) galios saulės arba vėjo elektrinės, kuriomis gaminama elektros energija bus naudojama savo poreikiams. Skaityti toliau

Siūloma įvesti lengvatinį PVM tarifą besišildantiems malkomis (0)

Malkos

Liepos 18 d. Seimo narys Juozas Olekas užregistravo įstatymo pataisą ir siūlo įvesti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams, besišildantiems malkomis ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis.

Oleko nuomone, PVM lengvata turėtų būti taikoma ne vien daugiabučiuose gyvenantiems ir centralizuotai besišildantiems gyventojams, bet ir tiems, kas šilumą gamina savarankiškai. Juolab, jau kurį laiką malkinės medienos kainos auga ir yra didesnės nei, pavyzdžiui, Latvijoje. Skaityti toliau

Gydytoja pataria: siekite kasdien būti gyvybingi, o ne vaikykitės trumpalaikių skatintojų (0)

Gydytoja pataria: siekite kasdien būti energingi, o ne vaikykitės trumpalaikių stimuliantų | Pixabay nuotr.

Ar jums pažįstamas jausmas, kai po darbų vos peržengus namų slenkstį užplūsta visos dienos nuovargis ir, rodos, nebeturi jėgų nieko daryti, norisi tik kristi ir miegoti? Dažnai save raminame, kad savaitgalį išsimiegosime, pailsėsime per atostogas, pasportuosime – ir tikrai atsiras daugiau energijos, būsime gyvybingesni.

Internete taip pat gausu patarimų, kaip „įgyti“ daugiau energijos: giliai kvėpuoti, nepervargti, ramiai miegoti, mankštintis, išmokti valdyti stresą ir pan. Skaityti toliau

Ledinį sveikuolių iššūkį priima žymūs žmonės (0)

Ledinį sveikuolių iššūkį priima žymūs žmonės | L. Skukauskės nuotr.

Žvarbų rytą – ne šildantis dušas, o ledinis nėrimas į eketę. Taip 30 dienų iš eilės pradeda Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė. Jis sako, kad būtent tai padeda nesušalti, būti sveikam ir energingam.

Praeitais metais, jo sugalvotas 30 dienų eketės iššūkis pritraukė tiek žmonių, jog teko platinti eketę. Šiais metais, vaikiną džiugina ir žymių Lietuvoje žmonių aktyvumas, pavyzdžiui Samo Urbonavičiaus ir Sauliaus Prūsaičio vaizdo įrašai, kuriuose jie maudosi sniege. Jais vyrai pasidalino savo socialinio tinklo facebook paskyrose. Skaityti toliau

Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: šeši didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai (2)

Rėjus Hemondas | Rengėjų nuotr.

Spalio 12-13 d. Vilinuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“  („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip Skaityti toliau

Rudeninės arbatos – tarsi asmeninė chemijos laboratorija (1)

Rudeninės arbatos – tarsi asmeninė chemijos laboratorija | Pranešimo autorių nuotr.

Greitai kintanti oro temperatūra, vangiai įsibėgėjantis šildymo sezonas, žvarbus vėjas ir pilkas rudeninis lietus nulemia, jog vis dažniau subjūra nuotaika ir sumažėja ne tik energijos kasdieniams darbams, bet pradeda varginti kosulys, sloga ir prasta savijauta. Ištikus tokiai būklei, dažnai nenorime išsyk griebtis tablečių, miltelių ar užpilų, gelbstimės tuo, ku galbūt pasirūpinome per vasaros atostogas. Iš tiesų, gamtoje slypi žymiai daugiau stebuklų ir jėgas grąžinančių medžiagų, nei mūsų vaistų spintelėje. Ką reikia žinoti, kad kasdienės arbatos puodelis ne tik kvepėtų ar sušildytų, bet ir užbėgtų negalavimui už akių ar padėtų jį įveikti? Skaityti toliau

Lietuva pareikalavo stabdyti Astravo atominės elektrinės statybas (6)

Susitikimas Vienoje_urm.lt

Kovo 31 dieną Branduolinės saugos konvencijos (BSK) apžvalginiame susitikime Vienoje Lietuvos delegacija dalyvavo Baltarusijos nacionalinės ataskaitos pristatyme ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl Astravo atominės elektrinės (AE) projekto grėsmių ir saugos problemų.

Atsižvelgdama į tai, kad Baltarusija jau daugelį metų vysto Astravo AE projektą pažeisdama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) standartus ir BSK nuostatas, Lietuva pareikalavo, kad Baltarusija stabdytų Astravo AE statybos darbus, įvertintų aikštelės tinkamumą remiantis TATENA reikalavimais, užbaigtų konsultacijas su kaimyninėmis šalimis, numatytų papildomas saugos priemones,

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pirmasis saulės elementas devyniolikmečio sukurtas dar prieš 178 metus (video) (0)

Saules elementai_mokslosriuba.lt

Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.

Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Skaityti toliau

Miško kuro naudojimo plėtra: pažanga ar grėsmė gamtai? (0)

apsnigusios malkos_alkas.lt nuotr

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?

Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: V. Janulevičius apie atsinaujinačios energijos šaltinius (video) (0)

Vidmantas Janulevičius | penki.lt nuotr.

Kaip valstybės mastu subalansuoti alternatyvius energijos šaltinius?

Politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbasi su įmonės „BOD Group“ vadovu Vidmantu Janulevičiumi.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Elektros iš vėjo gamyba Lietuvoje per metus išaugo daugiau nei 50 proc. (0)

vejo elektrines_ekodiena.lt

Per pirmuosius šešerius šių metų mėnesius elektros energijos iš vėjo gamyba Lietuvoje, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 53,5 proc., o palyginti su 2014 m. pirmu pusmečiu – net 70 proc., rodo „Litgrid“ duomenys. Ekspertų teigimu, šiais metais daugiausia įtakos augimui turėjo pradėję veikti nauji vėjo elektrinių parkai.

Šiemet sausio-birželio mėn. vėjo jėgainėse buvo pagaminta 456,7 GWh elektros. 2015 m. pirmą pusmetį pagaminta 297,5 GWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. – 268,8 GWh elektros. Skaityti toliau

Didžiausias pasaulyje žaliųjų idėjų konkursas atviras ir lietuviams (0)

2015 m. laimėtojas |http://climatelaunchpad.org nuotr.

Lietuvos studentai, mokslininkai, tyrėjai ar entuziastai – visi, turintieji žaliųjų idėjų ir norintieji jas įgyvendinti, taip pat pradedančios įmonės, veikiančios trumpiau nei metus ir gaunančios nedideles pajamas, kviečiami dalyvauti didžiausiame pasaulyje žaliųjų technologijų konkurse „ClimateLaunchpad“.

Laukiama idėjų, susijusių su atsinaujinančia energija, natūralių išteklių tausojimu, Skaityti toliau

Kaip pasiklosi, taip išmiegosi: kaip namų mikroklimatas veikia jūsų darbingumą? (0)

Dienos sviesa_ VELUX nuotr

Nors ligų kaltininkų dažniausiai ieškoma lauke, patalpose šiandienos žmogus praleidžia apie 90 % savo laiko. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad namų mikroklimatas veikia ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Ką daryti, kad namai būtų ne tik gražūs, bet ir sveiki?

Praėjusių metų pabaigoje Berlyno Humboldto universiteto mokslininkų ir kompanijos „VELUX“ atlikta apklausa parodė, kad didelės dalies europiečių gyvenamosios aplinkos mikroklimatas netinkamas ir daro neigiamą įtaką tiek jų sveikatai, tiek ekonominiam produktyvumui. Remiantis tyrimu, nuostoliai visuomenei gali siekti milijardus eurų – prastas namų mikroklimatas neigiamai veikia gyvenimo kokybę, sukelia sveikatos problemų, o darbuotojų ligos atsiliepia ir verslo sėkmei.

Skaityti toliau

Oro užterštumas turi rūpėti kiekvienam (2)

Leftfootforward.org nuotr.

Oro tarša – bene didžiausia problema, šiuolaikiniame, pilname technologijų pasaulyje, su kuria siekiama kovoti įvairiomis priemonėmis. Oro kokybę lemia išmetamų aplinkos oro teršalų kiekiai ir meteorologinės sąlygos, iš kurių būtent anticiklono sąlygos sukelia aplinkos oro taršos didėjimą, nors išmetamų teršalų kiekiai nesikeičia.

Lietuvoje oro užterštumas yra ne ką mažesnė problema, nei aplinkos užterštumas, štai ką apie tai mano, šiemet devintąjį kartą rengiamos akcijos „Darom“, kurios pagrindinis tikslas ir yra oro taršos mažimas, Skaityti toliau

Ar vėl naudosime uždraustąsias kaitrines lemputes? (2)

elektros lempute_technologijos.lt

Gali būti, jog uždraustas vaisius ne tik saldesnis, bet ir ekonomiškesnis. Prieš kelerius metus Europos Sąjungoje uždraustos tradicinės kaitrinės lemputės netrukus gali sugrįžti į mūsų šviestuvus.

Taip gali nutikti dėl technologinio tokių lempučių patobulinimo – pasirodo, modifikuotos lemputės naudoja mažiau energijos.

Nors daugelis žmonių iš šiandien pirmenybę teiktų šiltesnę šviesą skleidžiančioms tradicinėms kaitrinėms elektros lemputėms, vis dėlto jos 95 proc. energijos sunaudoja ne šviesai, o šilumai. Todėl joms ir buvo paskelbtas negailestingas verdiktas – „netausoja aplinkos“. Skaityti toliau

Nuo kitų metų – dar griežtesni pastatų energinio naudingumo reikalavimai (0)

radiatorius siluma_DaivosV.foto

Lietuvoje naujai statomi pastatai turės būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės – šis reikalavimas įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Jis bus taikomas pastatams, kuriems leidimas statyti bus išduotas po šios datos.

Didinti pastatų energinį naudingumą įpareigoja ES teisės aktai. Visos Bendrijos šalys privalo nustatyti savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems (modernizuojamiems) pastatams pagal optimalų sąnaudų lygį. Šis lygis Lietuvoje nustatytas remiantis 2012 m. atlikta studija ir įvertinus, kaip šalies projektavimo ir statybos įmonės pasirengusios projektuoti ir statyti energiniu požiūriu taupesnius Skaityti toliau

Bedarbystė negresia: sritis, kurioje dirbs 4 milijonai žmonių (1)

Energetikos ekonomika_KTU.ltEuropos Sąjungos (ES) tikslas iki 2030 metų – bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių, tad ES jau vyksta itin sparti atsinaujinančios energetikos sektorius plėtra. Atliepdamas rinkos poreikius, KTU šiemet ėmė rengti tarpkryptinių žinių turinčius specialistus – startavo nauja Energijos technologijų ir ekonomikos magistro programa.

 Atsinaujinančių išteklių energija – svarbiausia ES ilgalaikės energetikos strategijos dalis, nes ji padeda mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos importą, taigi mažinti viso žemyno priklausomybę. Dėl tikslo mažinti išmetamų dujų kiekį ir didinti atsinaujinančios energijos šaltinius, visoje Europoje atsinaujinančių išteklių Skaityti toliau

Ar gali Lietuvos sąvartynai virsti naudingų žaliavų lobynais? (0)

Kazokiskiu_savartynas_respublika.lt

Ne paslaptis, kad kiekvienas pokytis, kurį norime matyti savo aplinkoje prasideda nuo mūsų pačių. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedros profesorius Gintaras Denafas yra įsitikinęs, kad besikeičianti visuomenė ir gyvenimo sąlygos, išsivysčiusių užsienio šalių pavyzdžiai daro įtaką ne tik mūsų namų aplinkai ar naujų įpročių atsiradimui, tačiau kartu keičia ir ekologinės aplinkos suvokimą. Skaityti toliau

Europiečiai reikalauja privalomo skalūnų angliavandenilių gavybos reglamentavimo (0)

Konferencijos išvakraėse prie Europos Parlamento vyko protesto akcija prieš hidraulinio ardymo technologiją. Akcijoje dalyvavo ir Lietuvos piliečiai

Nepaisant naftininkų pažadų užtvindyti Europą pigiomis skalūnų dujomis ir taip užtikrinti energetinę nepriklausomybę, europiečiai šią naują iš JAV ateinančią skalūnų angliavandenilių išgavimo technologiją pasitinka skeptiškai. Be visuomenėje kylančių protestų ir nesutarimų priimant sprendimus ES šalyse narėse, karštos diskusijos vyksta ir Europos Sąjungos valdžios institucijose, koks skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos reglamentavimas reikalingas ES lygiu. Birželio 4 dieną Europos Parlamente Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Europeisnotforshale!“ („Europa – ne skalūnams!“) Skaityti toliau

Europos žalieji politikai perspėja dėl rizikos sustoti ties dujų terminalu (1)

EP narys Bas Eickhout | rengėjų nuotr.

Europos Parlamento narys Bas Eickhout (Nyderlandai) atkreipė dėmesį į tai, jog politikai, susitelkdami į grandiozinius projektus, tokius kaip SGD terminalo atidarymas, nepakankamai įvertina energetinio efektyvumo didinimo potencialą. „Europa, sutaupydama vieną suvartojamos energijos procentą, dujų importą gali sumažinti 2,6 proc. Taigi kiekvienas procentas energijos vartojimo efektyvumo prasme tiesiogiai smogia dujų importui, – teigė B. Eickhout. Skaityti toliau

Ką verta žinoti apie paprastus ir kamuolinius žaibus: kas juos pritraukia ir kur nuo jų slėptis (0)

Zaibas1_E.Drasucio nuotr

Žaibas – vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių, kurį gali pritraukti netikėčiausi dalykai. Štai Švedijoje žaibas neseniai vos nenutrenkė automobilyje mobiliu telefonu kalbančio vyro. Prieš porą metų Biržų r. žaibas trenkė į važiuojantį automobilį. Moteris, kuriai buvo implantuota metalinė plokštelė, pražudė 4 savo vyrus ir galiausiai buvo nutrenkta pati. Negyva krito prieš veidrodį plaukus besišukavusi mergina. Žaibas mus gali pasiekti net pro rozetę ar rakto skylutę.

Skaityti toliau

Baltijos šalyse ekologiškai atsakingiausi – lietuviai (0)

Vidaus patalpų atliekų rūšiavimo dėžutės

Vartotojai kiekvieną dieną stengiasi taupyti energiją ir teigia, kad jiems rūpi, kokį poveikį žmonių elgesys daro aplinkai, rodo „Samsung Electronics Baltics“ atlikto tyrimo „Living Smart“ rezultatai.

„Rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai ne tik rūpinasi savo finansais bei renkasi aukštesnės energijos efektyvumo klasės įrenginius, bet ir yra ekologiškai atsakingi – tai parodo, kad racionalaus gyvenimo būdo koncepcija yra arčiau nei mes manėme“, – teigė „Samsung Electronics Baltics“ Buitinės elektronikos padalinio vadovas Miroslavas Ramanavičius.

Skaityti toliau

Elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje rugsėjį pabrango 4 procentais (1)

Elektra | statybajums.lt nuotr.

Rugsėjo mėnesį elektros kainos šuoliams Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo „EstLink-1“ bei „EstLink-2“ elektros kabelių gedimai. Dėl jų vidutinė elektros kaina Estijoje rugsėjį siekė 14,84 cento už kilovatvalandę. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina rugsėjį vidutiniškai buvo 19,85 ct/kwh arba 3,9 proc. didesnė nei rugpjūtį.

„Rugsėjį elektros kainų pokyčiams Estijoje daugiausiai įtakos iš tiesų turėjo abiejų „EstLink“ elektros kabelių“, jungiančių Estijos elektros rinką su Suomijos, gedimai. Tai reiškia, kad 4 dienas į Estiją negalėjo tekėti pigesnė elektra Skaityti toliau

Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus (14)

technologijos.lt nuotr.

Balandžio 13 d., Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) Berlyne pristatė 3-osios darbo grupės ataskaitą, kurioje apibendrintos mokslininkų įžvalgos, kaip galime stabilizuoti klimato kaitą saugiose ribose.

Mokslininkai teigia, kad veiksmingiausi klimato kaitos sprendimai yra švarios energetikos plėtra ir energijos vartojimo mažinimas, pasitelkiant tinkamas politines ir ekonomines priemones bei skatinant technologijų plėtrą. Įvairių ateities scenarijų analizė aiškiai parodo, kad būtini plataus masto pokyčiai Skaityti toliau

„Žemės valanda“ Europai primena – nebeturime teisės laukti (6)

zemes_valandaŠiandien, kovo 29 d., 20.30 val. Katedros aikštėje Susivienijimas Žali.LT, uždegdami žvakutes, jungiasi prie globalios pilietinės gamtosauginės iniciatyvos „Žemės valanda“ ir kviečia visos Lietuvos gyventojus, įmones, valstybės institucijas, visuomenines organizacijas ir bendruomenes vienai valandai išjungti šviesos šaltinius.

Artėjant terminui, kai Europos Sąjungos valstybės turi nuspręsti kokius įsipareigojimus ketina prisiimti mažinant klimato kaitos padarinius iki 2030 metų, „Žemės valanda“ įgyja dar daugiau prasmės. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“. Apie lietuviškus elektromobilius (4)

elektromobilis telpantis lifte | mokslosriuba.lt nuotr.

Kuris variklis geresnis? Elektros ar vidaus degimo? Degalinėje laimingi įsipilame 20 litrų dyzelino. Daugiau nei 10 litrų kuro bus iššvaistyta kaip karštis! Po automobilio kapotu galime ką nors išsikepti. Mokslininkai skaičiuoja, kad elektromobiliai sunaudoja maždaug tris kartus mažiau energijos nei vidaus degimo automobiliai. Deja, asmeniniam naudojimui be valstybės paramos jie ekonomiškai neatsiperka. „Mokslo sriubos“ savanoriai susitiko su lietuviškų elektromobilių kūrėjais ir paklausė, kokius elektromobilius jie kuria ir kas jais važinėja. Skaityti toliau

Lietuviškos durpės sieks įveikti brangias rusiškas dujas (2)

Durpės |_durpeta.lt nuotr.

Nauja Kauno rajono šilumos ūkio strategija – daugiau kūrenti durpių. „Turime ranka pasiekiamą Ežerėlio durpyną, kuriame kasama viena pigiausių kuro rūšių – durpės. Nepasinaudoti šia galimybe būtų nedovanotina“,- įsitikinęs meras Valerijus Makūnas.

Reikia pertvarkyti katilines

Šiandien mero kabinete surengtame pasitarime daugiausia buvo kalbama apie būtinybę investuoti į katilinių pertvarką, naudojant jose pigesnį kurą. Susitikime dalyvavo keletą durpynų Lietuvoje eksploatuojančios bendrovės „Klassmann Deilmann“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas, Skaityti toliau

Patarimai, kaip elgtis sudužus energiją taupančiai lemputei (6)

Sratc.lt nuotr.

Pastebima, jog lietuviai jau atsakingiau rūpinasi savo aplinka, didesnį dėmesį skiria ekologiškiems produktams, atliekų rūšiavimui. Deja, kartais pritrūksta elementarių žinių, kaip tinkamai pasirūpinti vienu ar kitu nebenaudojamu daiktu ar elektronikos prietaisu. Vienas iš tokių – elektros energiją taupančios lemputės, kurios dėl sudėtyje esančio gyvsidabrio turi būti atiduodamos perdirbti ypač atsakingai.

„Kuo toliau, tuo mažiau visose Europos Sąjungos šalyse bus parduodama neekonomiškų senųjų kaitrinių lempučių, todėl tikėtina, jog žmonės ims labiau naudoti taupiąsias Skaityti toliau