Žymos archyvas: emigracija

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Rusijos ir Baltarusijos sričių. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (25)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

Prezidentė vetavo įstatymo pataisas, lengvinančias pilietybės referendumo sąlygas (2)

Viktoras Pranckietis ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai grąžino Seimui Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamos pilietybės referendumo sąlygos ir gerokai nuleidžiama sprendimui priimti reikalingų rinkėjų balsų kartelė.

Prezidentė palaiko dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių Skaityti toliau

A. Praninskas. Permainų vėjams keliamos naujo sąjūdžio burės (2)

Sąjūdžio mitingas 1988m. | L.Skirpsto nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ųjų įkūrimo metinių minėjimas verčia svarstyti, ar laiko ratas jau apsisuko iki ribos, kai permainų išsiilgusi visuomenė ims burtis į naują sąjūdį.

Neįgyvendinti tikslai

Valstybės užvaldymu pavadintas politinės korupcijos skandalas jau nušniokštė spaudos leidinių antraštėmis, nužaibavo televizijos naujienų laidose, nugrumėjo radijo stočių eteryje. „Kaip, ar jau viskas?“ – nustebo publika, susivokusi, kad šitiek metų gyvena mafijos užgrobtoje valstybėje. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Birželio sukilimui atminti (3)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

„Vienybė težydi“ – didelėmis baltomis raidėmis-kaladėlėmis šviečia užrašas Vilniuje prie Neries. Paskutiniai himno žodžiai, lyg malda-užkeikimas-priesakas… Ne šiaip sau, „vardan tos“. Sunkiausiai įvykdomas paliepimas, Kudirkos ir kitų to meto šviesuolių giliausias troškimas. Ko jau ko, o vienybės šioje tautoje šiandien nė su žiburiu neieškok. Veikiau priešingai – apkalbos, išmoningos patyčios, kandi kritika, pagieža, nepasitikėjimas, net neapykanta, gausiai liejama visai nepažįstamiems savo tautiečiams, nesivaržant reiškiama įnirtingai maigant klavišus, rečiau – iš padilbų gyvai. Skaityti toliau

Pritarta Demografijos strategijai – ypatingas dėmesys šeimai (1)

Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Birželio 21 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijai (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2025), kurioje, atsižvelgiant į šių dienų realijas, nustatyti šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai 2018–2030 m.

Šiuo metu nėra priimto vieno planavimo dokumento, kuriame būtų apibrėžta ilgalaikė demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos strategija valstybės mastu. Skaityti toliau

Nuo praėjusių metų lietuvių kalba įtraukta į Airijos bendrojo lavinimo mokyklų programą (1)

 Airijos Respublikos Prezidentas Michaelis D. Higginsas ir Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė | lrp.lt nuotr..lt

Birželio 19 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Airijos Respublikos Prezidentu Michaeliu D. Higinsu. Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Airijos santykiai,  bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, saugumo klausimai.  Į Lietuvą Airijos vadovas atvyko kartu su pirmąja šios šalies ponia Sabina M. Higins.

Prezidentės teigimu, Airija – artima Lietuvai. Esame panašūs savo šalių dydžiu, interesais, vertybėmis. Todėl mums Airija yra svarbus atsakingos politikos, sėkmingos ekonominės raidos ir gebėjimo susigrąžinti išvykusius žmones pavyzdys. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. „Konservatorių“ totalitarizmas. Atsakymas partiniam jaunimui (14)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Po Seime Sąjūdžio 30-mečio minėjimo proga pasakytų kalbų sujudo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partinis jaunimas, panoręs reaguoti visų pirma į minėjime pasakytą mano kalbą.

Seimo narė ir TS-LKD jaunimo bendruomenės pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė parašė straipsnį, kuriame atkartojo partijos tikrovės vaizdinį nupasakojančius teiginius, prieš kurį laiką pažertus jos partijos kolegės Ingos Skrebytės rašinyje.

Tai tie patys teiginiai, kurie lėmė „konservatorių“ nesėkmę praeituose Seimo rinkimuose: Skaityti toliau

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe (11)

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau

V. Sinica. Sąjūdžio buvo per maža (video) (15)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 3 d.,  Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykusiame iškilmingame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-mečio,  minėjime „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Birželio 3-iąją Mokslų akademijoje vykusio Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviams buvo išdalinta deklaracija, kviečianti iš naujo telktis valstybės kūrimui.

Joje teigiama, kad: „Kovo 11-ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika taip ir nebuvo sukurta“. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video) (16)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Laisvės kaina arba sanskrito paukščiai (video) (32)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, filofofo dr. Arvydo Juozaičio kalbą pasakytą Lietuvos Respublikos Seime Kovo 11-osios Akto salėje  iškilmingame Sąjūdžio 30-mečio minėjime.

Anuomet mes kreipdavomės vienas į kitą: Gerbiamosios ir Gerbiamieji.

Leiskite ir šiandien taip kreiptis į visus. Į visos Lietuvos sąjūdininkus sąjūdiečius. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: piliečiai – esminis valstybės gyvavimo veiksnys (video) (0)

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) | lrs.lt nuotr.

Balandžio 24 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pradėjo pavasarinę posėdžių sesiją.

Nuoširdžiausius linkėjimus komisijos nariams perdavė Prezidentas Valdas Adamkus. „Žinau, ką reiškia dirbti šį darbą, pats su bičiuliais ne vieną dešimtmetį negailėjau jėgų Lietuvos ir lietuvybės bylai,“ – sveikinime rašė Prezidentas. „Visi klausimai, net ir patys nemaloniausi, gali būti sprendžiami su visa derama tarpusavio pagarba“, – šiuos Prezidento žodžius akcentavo komisijos pirmininkas ir diplomatas Antanas Vinkus. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: Trispalvė ir Tautiška giesmė – sėkmės raktas Lietuvai išlikti (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Balandžio 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija lankėsi Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje. Komisijos nariai pasidžiaugė, kad šios mokyklos absolventai nesirenka emigracijos kelio: pusė licėjaus abiturientų renkasi savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kita pusė – karininko, policininko ar teisininko profesijas.

„Mes dirbame tol, kol plevėsuoja vėliava,“ – sako mokyklos direktorė Ingrida Levickienė. Išties graži tradicija! Kiekvieną pirmadienį, prieš pamokas, kadetai renkasi mokyklos kieme ir, giedodami Tautišką giesmę, Skaityti toliau

Vyriausybė patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategiją (0)

Šeima | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino ir teiks Seimui Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją, kurią parengė darbo grupė, vadovaujama socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio. Šia strategija siekiama spręsti šalies demografinius iššūkius, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją, skatinti grįžtamąją migraciją ir gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategija parengta atsižvelgiant į tai, kad prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti emigracija ir kartų kaitos neužtikrinantis Skaityti toliau

J. Putinas. Emigracija (22)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau

Garsių Lietuvos moterų fotografijose – Lietuvos mozaika (0)

„Mano geriausias kadras“ | Rengėjų nuotr.

Kovo 8-ąją, jau šeštus metus, Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje (Upės g. 9) 5-ame aukšte, 18 val. bus atidaryta garsių Lietuvos moterų kurtų fotografijų paroda „Mano geriausias kadras“ Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga, fotografijų parodos tema – Lietuva.

Kas yra Lietuva parodos dalyvėms? Koks šalies kampelis ar akimirka yra gražiausia ir brangiausia?

Lietuvos valstybės šimtmečio proga – Skaityti toliau

Europiečiai kovoja už save, nusivylę lietuviai emigruoja (6)

Mokytojų streikas | penki.tv stop kadras

Slovėnijos profsąjungos vakar pradėjo pirmąjį streiką iš numatytų protesto akcijų, reikalaudamos padidinti atlyginimus viešajame sektoriuje, kadangi turtingiausia buvusios Jugoslavijos šalis iki šiol smarkiai atsilieka nuo ES algų vidurkio. Galbūt ir Lietuvos profsąjungos nuspręs pradėti realią kovą už normalius savo šalies viešojo sektoriaus atlyginimus? O kol kas mūsų žmonės tik ramiai evakuojasi iš šalies… Skaityti toliau

A. Simutis. Liberali stagnacija arba kas iš tiesų bijo pažangos? (48)

Arnas Simutis | propatria.lt nuotr

Neseniai „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lenkija planuoja įsivesti savo kriptovaliutą. „Numatoma, kad valiuta veiks blockchain technologijos pagrindu, o projektą, kurio biudžetas sudaro 12,4 mln. PLN (3 mln. Eur), globoja Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija,“ – rašo „Verslo žinios“. Panašias idėjas kelia uždaros ir netolerantiškos Šveicarijos premjeras.

Kai 2010 metais Vengrijoje rinkimus laimėjo konservatyvi Fidesz partija su Viktoru Orbanu, Europa buvo šokiruota. Kai Europą krečiančios finansinės krizės įkarštyje naujoji Vengrijos vyriausybė ėmėsi griežtesnės bankų priežiūros politikos, priimdama naująjį centrinio banko įstatymą, Skaityti toliau

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ rengia mitingą „Išsaugokime Lietuvos girias ateities kartoms“ (4)

Miškas | Pixabay.com nuotr.

Sausio 11 d. 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, priešais Vyriausybės rūmus Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į mitingą „Išsaugokime Lietuvos girias ateities kartoms“. Sąjūdis kviečia visuomenę stoti ginti Lietuvos miškus nuo skubotai ir neatsakingai pradėtos vykdyti valstybinių miškų valdymo reformos, kuri, pasak šio judėjimo dalyvių, kelia chaosą visoje sistemoje. Visa tai gresia žalingomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis visai šaliai, o tai pat visų mūsų turto – miškų – apsaugai.

Pasak Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos, valstybiniai miškai Skaityti toliau

Savivaldybės daugiau dėmesio skirs sugrįžtantiems emigrantams (0)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šalies merais aptarė, kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą.

Nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus. Skaityti toliau

R. Budbergytė. Socialinę depresiją ir emigraciją gydykime ekonominėmis priemonėmis (video) (16)

Rasa Budbergytė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Išgyvenus finansinę krizę visame pasaulyje turtingųjų pajamos iš kapitalo ir stambaus verslo auga, o dirbančių stagnuoja. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 1 proc. pasaulio žmonių turi daugiau turto nei 99 proc. visos žmonijos. Pasak Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) mokesčių ekspertų, šiandien turtingiausiųjų praktinės galimybės mokėti daugiau yra gerokai išaugusios, nes daugybę metų pelno ir dividendų apmokestinimas buvo stipriai sumažintas visame pasaulyje.

Turtingųjų galimybės mokėti daugiau sutampa su valstybės poreikiu turėti naujų pajamų Skaityti toliau

Globalios Lietuvos apdovanojimai – sugrįžusiems ir dirbantiems Lietuvai (nuotraukos) (0)

Globalios Lietuvos apdovanojimai – sugrįžusiems ir dirbantiems Lietuvai | Pixabay nuotr.

Gruodžio 28 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštą kartą įteikė Globalios Lietuvos lyderių apdovanojimus.

Prezidentės globojamų ir tarptautinio profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ („Global Lithuanian Leaders“) inicijuotų apdovanojimų tikslas – įvertinti užsienyje gyvenančių ir dirbančių arba jau į Lietuvą sugrįžusių lietuvių aukštus profesinius pasiekimus, atkreipti dėmesį į jų idėjas ir prisidėti kuriant pasauliniu mastu sėkmingą bei stiprią Lietuvą. Skaityti toliau

E. Bradūnaitė-Aglinskienė: Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias (5)

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė | Respublika.lt. S. Žumbio nuotr.

Baigiasi 2017-ieji, artėja prie pabaigos ir renginiai, skirti Kazio Bradūno metams paminėti. Per visą Lietuvą jų nuvilnijo dešimtys nuo iškilmingo minėjimo Valdovų rūmuose iki šiltų, nuoširdžių susitikimų miestelių bibliotekose ir mokyklose. Garsaus lietuvių poeto dukrai, žinomai antropologei, etnologei Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, prieš dvejus metus iš išeivijos Jungtinėse Valstijose parvykusiai į Lietuvą, šie tėvo atminimui skirti metai dovanojo betarpišką pažintį su jo gimtuoju kraštu – ne tik su visomis šviesiosiomis pusėmis, bet ir su įsisenėjusiomis bėdomis, kurios jau net nebegydomos. Skaityti toliau

Emigracijos mažinimas: reikalinga politinė atsakomybė (1)

KTU diskusija „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ | A.Didžgalvio nuotr.

Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais.

Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose.

Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Žalieji-valstiečiai per metus išvogė ir sužlugdė Lietuvą? (23)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Praėjus metams po labai ženklaus valdžios pasikeitimo – Seimo rinkimų, stebėjome viešojoje erdvėje nevienareikšmiškus vertinimus. To ir buvo galima tikėtis, matant kokia kritiško vertinimo banga buvo po Seimo rinkimų ir kiek jie suaktyvėjo per metus pajudinus ne vienos interesų grupės reikalus, finansus.

Stebint kai kuriuos žiniasklaidos kanalus galima susidaryti vaizdą, kad iki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) triuškinamai laimėtų rinkimų Lietuvoje buvo gana blogai, bet dar pakenčiama, o kai jau „išrinko ne tuos“, tada prasidėjo tikrasis Skaityti toliau

K. Masiulis. Ką daryti, kad Lietuvoje gyventų 4 milijonai (24)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir visi sutaria, kad emigracija ir gyventojų mažėjimas yra pagrindinė Lietuvos strateginė bėda. Na, jeigu ne bėda, tai bent indikatorius visų Lietuvos problemų tai tikrai. Gyventojų mažėjimas kerta per visą valstybės ūkį, grasina išsprogdinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemą, žlugdo švietimą, naikina regionus ir verčia susimąstyti apie tautos išlikimą. Aimanuoti lengva, bet ar galima ką nors pakeisti?

Emigracija politikams nerūpi Skaityti toliau

V. Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis (5)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime Virginijaus Savukyno organizuotoje konferencijoje kviesta atsakyti į klausimą, kokios tapatumo problemos šiandien kamuoja lietuvių tautą.

Prašyte prašosi provokatyvus atsakymas: apolitiškumas yra vienas esminių šiandieninės lietuvių tapatybės bruožų ir kartu viena didžiausių jos problemų. Lietuviai nemąsto politiškai, tai yra nemąsto valstybės ir tautos kategorijomis.

Tą rodo mūsų amžinas pasyvumas, mūsų toks sovietiškas burbėjimas prie televizorių. Skaityti toliau

V. Balkus. Migracija gali tapti katastrofa Lietuvai (video) (20)

Vitalijus Balkus | Asmeninė nuotr.

Pranešimas skaitytas „Tautos santalkos“ konferencijoje „Lietuvos išlikimas: geopolitinai aspektai“

Šiuo metu Lietuvoje migracijos problema labiausiai matoma per emigracijos procesus. Oficialiais duomenimis, š.m pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų, kas greičiausiai neatitinka realių skaičių, nes juose niekaip neatsispindi piliečiai nedeklaravę savo išvykimo. Tam, kad gautume realius skaičius, reikia sugretinti dirbančių, t.y. mokančių SoDros mokestį, deklaravusių savo gyvenamą vietą ir deklaravusių savo išvykimą iš Lietuvos. Taip tendencijos bus kur kas Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento belaukiant: prasmių Lietuva (21)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Iš Lietuvos žmonės emigruoja. Dažnai priežasčių ieškoma ekonomikoje, suverčiant kaltę žemoms pajamoms. Iš dalies taip, tačiau pagrindine žmonių bėgimo iš mūsų šalies priežastimi, manau, yra, nusivylimas politikais. Lietuva prarado prasmę arba žmonės praranda prasmę gyventi Lietuvoje. Kodėl?

Pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį be monumento Vilniuje Vyčiui, Jono Basanavičiaus ar kitų didvyrių įamžinimo. Vyčio ženklą kiekvienas nešiojame savyje nuo pat gimimo, bet drįstame Skaityti toliau