Žymos archyvas: emigracija

D. Paukštė. Tikslas be plano yra tik paprasta svajonė (Antuanas de Sent Egziuperi) (1)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasaulis mus ir mes patys save suvokiame kaip valstybę, pastatytą ant demokratijos pamatų. Ją įprasmina ne tik Lietuvos Konstitucija, bet ir tarptautinis pripažinimas. Tačiau tai yra tik formalioji, arba teorinė šio reiškinio pusė. O štai gyvenimas arba praktinė pusė mums įrodinėja priešingai: valstybingumo genų prasme, deja, mes esame tarsi ką tik išsivadavę iš baudžiavos pančių ir nežinome, ką daryti su gauta laisve. Tą tenka prisiminti kiekviena palankia ar nelabai proga. Esamų problemų fone, gal net nesąmoningai dauguma jau pasiilgo botago – anksčiau nereikėjo galvoti: įsakė – padarei ir galvos neskauda. Dabar mūsų tapatybę pasaulyje atspindi ne tik tautybė, bet ir pilietybė. Mūsų santykius su valstybe apibrėžia LR Konstitucija per mūsų teisės ir pareigas. Dėl teisių viskas lyg ir aišku, o štai dėl pareigų… Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

Valdžios, NVO, jaunimo organizacijų ir mokslo atstovai ieško būdų jaunimui išlaikyti Lietuvoje (3)

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Gegužės 11 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje suburti valdžios, institucijų, nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų atstovai bei akademinės bendruomenės nariai analizavo jaunimo populiacijos Lietuvoje mažėjimo priežastis bei ieškojo būdų tendencijoms pakeisti į teigiamą pusę. Ministerija, būdama atsakinga už jaunimo politikos formavimą ir reaguodama į jaunimo mažėjimo tendencijas bei to pasekmes, inicijavo apskrito stalo diskusiją kompleksiniams sprendimams dėl jaunimo mažėjimo Lietuvoje. Skaityti toliau

D. Paukštė. Lyderis – tai prekeivis viltimi (Napoleonas Bonapartas) (0)

Dainius Paukštė | Alkas.lt nuotr.

„Kuomet šalį palieka mokslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti protinio darbo atstovai, išvažiuoja tautos žiedas – inteligentai. Tuomet valstybės valdymą perima verslininkai, politikais tampa plebėjai ir praeiviai iš gatvės, o parlamente deputatų vietose įsitaiso turgaus spekuliantai, sportininkai ir aktoriai“…

Labai jau pažįstamas pasirodė šis „vaizdelis“.  Tenka prisiminti: istorija vystosi spirale, kai padariusi laiko kilpą, ji pasikartoja kitu laiku. Straipsnio pradžioje pacituoti žodžiai buvo ištarti prieš 85 metus! 1932 metais Riksdage, Migracijos ir demografinės politikos komitete juos ištarė Čarsas Jensenas (Chars Jensen) (1904 – 1971), tuometinis Skaityti toliau

T. Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus (2)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Stengiuosi nekreipti dėmesio į žiniasklaidoje laikas nuo laiko metodiškai pasirodančius piarinius pamokomuosius rašinėlius, tačiau norom nenorom akis ima ir užkliūva. Prieš keletą dienų Delfi.lt paskelbė Kotrynos Stankutės-Jaščemskienės rašinį „Penki pasiūlymai, kad daugiau lietuvių grįžtų“. Straipsnio autorė yra įmonės „Global lithuanian leaders“ biuro direktorė. Suprantu, kad jaunąją autorę įkvėpė jau ne pirmą kartą viešai nuskambantys politikų godojimai apie emigracijos stabdymą ir emigrantų sugražinimą.

Neketinu daug diskutuoti su autore, juolab Delfi puslapiuose (nes nepriklausau pateptųjų Skaityti toliau

A. Martinkus. Apie vieną Lietuvos homo liberalis ir Rusijos homo sovieticus panašumą (16)

Alkas.lt koliažas

Dviejų skirtingų ir netgi antagonistinių vertybių sistemų atstovai, garsiai skelbiantys giną vienintelę teisingą pasaulėžiūrą, o savo oponentą vaizduojantys kaip didžiausią „civilizacijos“ priešą, žvelgiant iš trečiosios vertybių sistemos pozicijos, abu gali būti laikomi vienodai bjaurių ir žmonijai pražūtį nešančių dvasios klystkelių šalininkais. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra gaji nuomonė, pakelta net į valstybinės politikos lygį, kad nacizmas ir komunizmas yra vienodai bjaurios ir nusikalstamos totalitarinės sistemos. (Nors tokiai Skaityti toliau

„Vilniaus forumas“ siūlo iš esmės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką (0)

Musuveliavos.lt nuotr.

Pernai metų pradžioje susikūrusi žinomus visuomenės veikėjus vienijanti visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ parengė ir paskelbė viešą kreipimąsi į Lietuvos valdžią kuriame siūlomos naujos socialinės ekonominės politikos kryptys bei pagrindinės priemonės, leisiančios mažinti emigraciją bei augančią socialinę nelygybę. Viešą kreipimąsi kviečiami pasirašyti visi neabejingi Lietuvos piliečiai.

Tarp pasirašiusiųjų – Bronius Leonavičius, Bronislovas Genzelis, Romas Pakalnis, Sigitas Tamkevičius, Albertas Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III) (17)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtus straipsnius XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)“ ir „XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas  globalistas? (II)“

Pagrindinė jų mintis – žmonės norėtų būti laiminti. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, kur gauti išteklių finansuoti laimingesnės visuomenės projektą. Skaityti toliau

Nuo ko mes tolstam? (2)

Boguslavas Gruževskis ir Raimondas Kuodis_respublika.lt nuotr

Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Angelė Nelsienė – nepailstanti kovotoja už Baltijos valstybių nepriklausomybę ir saugumą (0)

JAV kongresmenas iš Šiaurės Karolinos Markas Volkeris (Mark Walker) ir Angelė Nelsienė Vilniuje, Vašingtono aikštėje | asmeninė nuotr.

Viena žymiausių Lietuvai ir jos nepriklausomybei nusipelniusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti politikė ir visuomenės veikėja Angelė Barkauskaitė-Nelsienė, nuo 1990 m. apie pusę metų praleidžia Lietuvoje. Šiais nerimastingais, visą pasaulį jaudinančiais JAV naujojo prezidento rinkimų 2016 metais, A. Nelsienė, būdama Lietuvoje, įdėmiai ją sekė. Iš keliamų į JAV prezidentus kandidatų – Hilary Klinton (Hillary Clinton) ir Donaldo Trampo (Donald Trump) – Angelė Nelsienė pirmenybę teikė Donaldui Trampui. Jam laimėjus, ji kiek galėdama visiems aiškino JAV esančią padėtį, kodėl žmonės pasirinko Donaldą Trampą.  Skaityti toliau

D. Stancikas. Pareiga (6)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kai tik prabyli apie emigracijos (valstybės nykimo) stabdymą, paprastai išgirsti pašaipūnišką atsaką: „Ką, siūlai sienas uždaryti? Pasaulis neišvengiamai globalėja ir nieko čia jau nebesustabdysi.“

Skamba lyg kapituliacija.

„Lietuvos jaunimas labiau Europos nei savos valstybės piliečiai“, – varpais muša Lietuvos jaunimo organizacijos. „Nesąmonė, – atsikerta liberalai. – Kam priešinat Lietuvą ir Europą? Juk tai vienas ir tas pats.“ 

Skamba taip, lyg jau nebeturėtume valstybės. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Viena ar dvi ministerijos – dar ne pavasaris (1)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Pradėjo tiksėti dar vienos Seimo kadencijos laikrodis.  Naujosios valdančiosios  daugumos  planas  iškeldinti  dvi ministerijas  į Kauną sukėlė šiokį tokį šurmulį, o sostinės valdininkams, natūralu, ir nedidelį išgąstį. Politikos apžvalgininkai ir komentatoriai  kaip reta buvo vieningi – ministerijų kilnojimo planus jie sutiko pašaipiai ir kandžiai, kaip utopiją ir nesusipratimą.

Tiesą sakant,  idėja  anaiptol  ne nauja – dar konservatoriai (Kazimieras Starkevičius) buvo užsibrėžę – Žemės ūkio ministeriją perkelti į Laikinąją sostinę, tačiau vėliau persigalvojo. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie skurdą ir Vaiko raidos centrą (video) (0)

Aistė Adomavičienė | penki.lt nuotr.

Šioje laidoje: kodėl Lietuvoje tebeskursta apie trečdalis gyventojų? Interviu su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktore Aiste Adomavičiene. Ar Vaiko raidos centras pagaliau turės savo namus? Pokalbis su centro vadove Jovita Petrulyte.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Ieškoma ryšių su kaimo jaunimu (0)

supuokles-kaimas_zum-lt

Vokietijos, kaip ir Lietuvos, regionai susiduria su jaunimo migracijos problema – jaunus žmones po studijų dažnai suvilioja gyvenimas mieste. Kaimai tuštėja, o miestuose jaunimui tenka labai konkuruoti. Kaip suvaldyti šį procesą, kaip įtraukti jaunimą į plėtros procesus kaimo vietovėse, kartu su vokiečiais tarptautinėje konferencijoje Brandenburgo žemėje diskutavo čia viešėję Lietuvos vietos veiklos grupių, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro, Žemės ūkio ministerijos atstovai. Skaityti toliau

I. Vitkauskienė. Estijoje – ne taip… (20)

Vienas iš restauruotų provincijos dvarų | I. Vitkauskienės nuotr.

Šią vasarą su šeima keliavome po Estiją. Ir visąlaik lydėjo jausmas – Estijoje kažkas ne taip… Ne taip, kaip Lietuvoje.

Pirmąją nakvynę buvome užsisakę internetu. Viešbutukas kaimo vietovėje, neprivažiavus Pernu. Vėlokai išvykę iš Lietuvos pasiekėme jį apie vidurnaktį. Prieš tai paskambinome šeimininkui ir įspėjome, kad atvyksime vėlai. „Nieko tokio, – savininkas nenustebo. – Durys bus atidarytos, kambarių raktai – prieškambary ant staliuko“. Skaityti toliau

Valstybė užtikrina teisinę pagalbą pensinio amžiaus žmonėms (0)

senoles-zodziai-lietuvai-stopkadras

Spalio 1 d. – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Mūsų valstybė užtikrina nemokamą teisinę pagalbą pagyvenusiems žmonėms.

Pagalba prisiteisiant išlaikymą iš užsienyje gyvenančių artimųjų, įvairiausių dokumentų, susijusių su turto atidalinimu ir įteisinimu tvarkymas, dokumentų sutvarkymo senaties terminų atnaujinimo problemų sprendimas, pensijų perskaičiavimas – tai tik keletas atvejų, dėl kurių pagyvenę žmonės dažniausiai kreipiasi pagalbos į Valstybės garantuojamos Skaityti toliau

Jaunasis režisierius D. Vilčinskas: Lietuvos istorija verta savų „Sostų karų“ (1)

rezisierius-domas-vilcinskas

Rugsėjo 15 d., 18 val., kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54, Kaunas) vyks  jauno režisieriaus Domo Vilčinsko filmo„Sugrįžimas“ premjera.

Kino centro „Romuva“ ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojami lietuviško kino (pa)tyrimai „Subtitrai“ naują sezoną pradeda su premjera – jaunosios kartos režisieriaus Domo Vilčinsko trumpametraže drama „Sugrįžimas“. Drąsaus filmų kūrėjo Emilio Vėlyvio įkvėptas, kino ir televizijos produkcijos studijas Londone baigęs 23 metų režisierius tikisi, Skaityti toliau

Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją? (1)

VDU.studentai.mokslas_vdu.lt

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkiminėje kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.

Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

X ir Y kartų darbuotojų skirtumai – iššūkis personalo specialistams (0)

studijos_jaunimas_smm.lt

Personalo specialistai, dirbantys kelis šimtus darbuotojų turinčiose įmonėse, vis dažniau tampa kertine ašimi tarp verslo interesų ir darbuotojų motyvacijos išlikti komandoje bei kurti pridėtine vertę darbdaviui. Emigracija, darbuotojų kaita, motyvacijos skatinimas ir skirtingų darbuotojų kartų interesų derinimas – tik keletas esminių iššūkių, kurie iš esmės formuoja ir pačią personalo valdymo profesionalų darbo specifiką.

Skaityti toliau

R. Baškienė. Nenorime emigracijos? Didinkime algas, mažinkime mokesčius (3)

Rasa Baškienė | asmeninė nuotr.

Neseniai išgirdome, kad Sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla pakvietė visus piliečius kovoti su medikų korupcija. It didelę naujovę pristatęs seniai veikiantį vadinamąjį „pasitikėjimo telefoną“ ministras pakvietė juo skambinti ir pranešti apie kyšius imančius medikus. Puikus pavyzdys Teisingumo ministerijai – gal ir ji įves panašią liniją pranešti apie teisėjų,  gaunančių tikrai ne mažiausius atlyginimus Lietuvoje, korupciją? Ir piliečiams jau nebereikės spėlioti, ar teisingai pasielgė mūsų valstybės teismas, išteisinęs 1991-aisiais žmones žudžiusius omonininkus, nes, pasirodo, prokurorai blogai surašė kaltinimą, pagal kurį Skaityti toliau

Vyriausybė patvirtino bendrąjį planą emigracijai mažinti (0)

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime buvo priimtas priemonių planas emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti.

„Emigracija išlieka problema, nors auga ekonomika, gerėja situacija darbo rinkoje, po truputį didėja atlyginimai. Vyriausybė, suprasdama, kokie reikšmingi yra su emigracija susiję klausimai, buvo sukvietusi visas atsakingas institucijas, kurioms pavedė pateikti konkrečias priemones, kaip galima mažinti emigraciją ir didinti grįžtančiųjų į Lietuvą skaičių. Vyriausybės kanceliarija, apibendrinusi iš skirtingų ministerijų gautus pasiūlymus, parengė vieną bendrą planą, numatantį konkrečias priemones, jų vykdytojus ir aiškius įvykdymo terminus“, – sako Ministras Skaityti toliau

Nori konsoliduoti tautinės krypties politinį sparną (0)

Kazimieras Uoka | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pagerbdami liepos 16 d. Anapilin iškeliavusio Kovo 11-osios akto signataro Kazimiero Uokos šviesų atminimą, skelbiame Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimą su Kazimieru Uoka, kuris buvo atspausdintas „Draugo“ dienraštyje 2002 m. lapkričio 15 d., iškart po to, kai K. Uoka, nesurinkęs 20 tūkst. reikalingų parašų turėjo pasitraukti iš kovos dėl prezidento posto.

Šiame pokalbyje aptariami klausimai daugeliu atvejų tebėra svarbūs ir šiandien.
Skaityti toliau

S. Jonušaitė. Laiškas išvykusiam kraštiečiui (11)

Smiltė Jonušaitė | asmeninė nuotr.

Mažasis Drauge,

rašau Tau, norėdama pranešti, jog Švenčionių miestas Tavęs pasiilgo. Jis pasakojo man, jog Tu užaugai ir jau senokai išvykai, tačiau jo pasąmonėje kasdien iškyla akimirkos, praleistos kartu su Tavimi, Tavo saulės šviesumo šypsena, dangaus mėlynumo akimis bei vaikišku ir nenumaldomu noru viską pažinti. Kreipiuosi į Tave Švenčionių vardu ir kviečiu sugrįžti ten, kur prabėgo gražiausios  vaikystės akimirkos.

Ar dar pameni, kaip, būdamas vos ketverių metukų,  basomis kojomis bėgiojai Švenčionių gatvėmis, ir rodės, jog visi miestelio paukščiai gieda tik Tau ir dėl Tavęs? Ar pameni, kaip Skaityti toliau

Visuomenininkai: Valdžia turi imtis Lietuvos demografinės būklės atkūrimo programos rengimo ir įgyvendinimo (1)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 13 d. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašė „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas pradėti rūpintis Lietuvos demografija. Visuomenininkai pasirašę minėtą susitarimą įsteigė Nacionalinį Komitetą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (KLN) kuriam keliamas uždavinys – įgyvendinti susitarimo nuostatas. KLN pirmininku buvo išrinktas profesorius Krescencijaus Stoškaus.

Skaityti toliau

Lietuvos šviesuomenės atstovai pasirašys „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (7)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 13 d., pirmadienį, 17 val., Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašys „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“.

Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas pradėti rūpintis Lietuvos demografija.

„Iš Lietuvos jau emigravo beveik milijonas gyventojų. Senstanti Lietuvos visuomenė, mažėjantis gimstamumas, aukštas Skaityti toliau

D. Paukštė. Dviguba pilietybė ir demografinių problemų sprendimai – nesuderinami (56)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mūsų visuomenės išsilaisvinimo pradžioje (1986–1990 m. m.) norinčių tapti Lietuvos piliečiais buvo daugiau nei dabar. Visiems buvo aišku: norint atkurti istorinę Lietuvos valstybę buvo reikalinga ne tik tam tikra teritorija, gebėjimas tvarkytis jos viduje bei mokėti kontroliuoti sienas, o svarbiausi buvo piliečiai, gyvenantys šioje teritorijoje. Tik esant šių dėmenų sumai pasaulis pripažino atkurtą Lietuvos valstybę.

Po valstybės nepriklausomybės atkūrimo praėjo tik ketvirtis amžiaus, o viešoje erdvėje šiandien girdime vis garsiau ir garsiau skambantį Lietuvos emigrantų reikalavimą: „Įteisinkite dvigubą pilietybę!“ Iškalbingas Skaityti toliau

K. Stoškus. Susitarimas, kuriam reikalingi mes visi (2)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Po skaudaus nusivylimo politikų ir akademikų valdose             

Dauguma Lietuvos žmonių jau gana skaudžiai jaučia, kaip vis atkakliau į jų sąžines beldžiasi tautos susinaikinimo faktai: masinė emigracija, savižudybės, alkoholizmas, narkomanija,  girti vairuotojai už vairo ir kitos lengvabūdiškos žudynės… Tą sąrašą būtų galima pratęsti ir pačiomis minkščiausiomis savinaikos formomis,  vadinamomis satanizmu ir patyčiomis. Tiesą sakant, kartais jos irgi užsibaigia nusižudymais, bei iki šiol Lietuvoje negirdėtais pačiais gėdingiausiais kanibalizmo įvykiais. Savinaika yra pats iškalbingiausias liudijimas to valstybę apėmusio proceso, kurį būtų galima pavadinti demoralizacija be krantų. Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Ar Vilniaus augimas nekelia grėsmės likusiai Lietuvos daliai? (audio, video) (0)

Audrys Antanaitis, Žygimantas Mauricas ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Lietuva traukiasi. Emigracijos banga nesibaigia, regionai tuštėja..

Tačiau Vilnius – išimtis! Vilnius net po trupučiuką auga ir prognozuojama, kad jis greitai bus didesnis už Rygą.

Gerai tai ar blogai? Ar Lietuva netaps antra Latvija, šalimi, kurioje yra vienas didelis miestas, o provincija merdi?

Ką reiškia Vilniaus augimas, kai likusioje Lietuvos dalyje tebesitęsia „sodybų Skaityti toliau