Žymos archyvas: emigracija

G. Ilekytė. Kodėl ateityje iš užsienio grįžtančių lietuvių tik daugės? (11)

Emigrantai | Pixabay nuotr.

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą. Jau tris mėnesius iš eilės gyventojų skaičius šalyje auga, ir istorijos apie paskutinį Lietuvos pilietį, kuris oro uoste turėtų užgesinti šviesą, grimzta į užmarštį. Kodėl Lietuvos piliečiai grįžta, ar tikrai Lietuvoje gyvenimas taip sparčiai gerėja? Skaityti toliau

J. Brazauskas. Rašytojas Jurgis Savickis emigracijoje (0)

Rašytojas Jurgis Savickis | Vikipedijos nuotr.

Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis 1940 m. pasirinko sunkų emigranto kelią. Su žmona Inge ir augintiniu Serge gyveno iš žemės kaip paprastas ūkininkas.

Mylėjo žemę ir ją dirbo, nepabijojęs pasilenkti iki žemės ir paimti kastuvą į rankas. Buvo išmintingas, praktiškas, jaunystėję išmokęs ūkininkauti. Džiaugėsi galimybe dirbti žemę, ant nieko nesupykus. Kitų nekritikavo, stengėsi iš kitų pasimokyti. 1944 m. kovo 17 d. Jonui Aleksandravičiui rašė: „Aš žemę myliu, čia joks atavizmas; per daug jos arti esu buvęs, ir neseniai, kai visuomet stebėdavaus, Skaityti toliau

J. Lago. Replika: pratęsiant globalios Lietuvos temą… (3)

Asmeninė nuotr.

Pasakykite man nuoširdžiai – jūs tikrai galvojate, kad, jeigu mes visi išvažiuosime iš Lietuvos, Lietuvai bus geriau? Na, tiesiog – kuo toliau nuo jos nuvažiavęs gyveni, dedi vasaros nuotraukas žiemą ar žiemos vasarą, tuo visiems smagiau? Visi galvoja – vau, koks fainas ir geras žmogus, kiek daug mus visus pamoko, kaip mus visus praturtina!

Ar ne? Ir neišsisukinėkite minėdami visokias ten „užsienyje įgautas vertingas Skaityti toliau

D. Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje (40)

LDK | voruta.lt nuotr.

Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus.

Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo į Tarybų Sąjungą, kurioje vyko sovietinės baltarusizacijos bandymas, greitai peraugęs į kruvinas represijas, kurių apogėjumi tapo 1937-1938 m. didžiojo teroro įvykiai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Atsisveikinimas su „Tėviškės žiburiais“ (Kanada) (13)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Daug metų Kanados lietuviai siuntė savo laikraštį „Tėviškės žiburiai“. Malonu buvo skaityti. Ir pati parašydavau apie naujienas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, pasikeitus kartoms, laikraštį gaudavau jau retai, o 2020 metais – gavau tik 2 numerius. Atėjusioms naujoms kartoms ir pasikeitus lietuvių emigrantų kartoms, atrodo, kad lietuviškas žodis Kanados lietuviams jau tapo nereikalingas.

„Tėviškės žiburiai“ – vienintelis ir ilgiausiai spausdinamas Kanadoje Skaityti toliau

Vasario 16-osios proga – džiugi žinia: vis mažiau lietuvių galvoja apie emigraciją (3)

Emigracija | S. Žumbio nuotr.

Per visą dešimtmetį mažiausias žmonių skaičius sako norintis išvykti iš Lietuvos – šalies gyventojai dažniau teigia esantys patenkinti gyvenimu savo valstybėje ir norintys čia kurti savo ateitį.

Tokias žmonių nuostatas atskleidė „Žmogaus studijų centro“ atliktas Lietuvos emocinio klimato tyrimas.  Svarstančių emigracijos galimybę mūsų šalyje per paskutinius tris metus sumažėjo beveik 14 proc.

„Statistinės tendencijos ir mūsų tyrimo skaičiai rodo, kad emigracija iš šalies mažės – Skaityti toliau

M. Čiuplys. Vagių valdoma valstybė? (3)

Alkas.lt koliažas

Per trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų Statistikos departamento duomenimis Lietuvos valstybėje gyventojų skaičius sumažėjo milijonu, tai yra, nuo trijų milijonų septynių šimtų tūkstančių iki dviejų milijonų septynių šimtų tūkstančių piliečių. Tačiau, remiantis kitais skaičiavimais, Lietuvos Respublikos gyvenančių piliečių skaičius tikėtina dar mažesnis bent penkiais šimtais tūkstančių, ir galbūt artėja prie dviejų milijonų ribos…

Akivaizdu, kad toks piliečių skaitlingumo mažėjimas nepriklausomybės sąlygomis Skaityti toliau

K. Stoškus apie emigraciją, lengvabūdiškus pažadus ir skaudžią realybę (7)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus atsako į tris Alkas.lt klausimus apie nestabdomos emigracijos iššūkius Lietuvai.

– Valdžia nuolat deklaruoja, kad skatins žmones grįžti, išleidžia savo planų reklamai milijonus, tačiau realiai lietuvių Lietuvoje mažėja, tačiau daugėja užsieniečių – ukrainiečių, baltarusių ir t.t.

– Iš tikrųjų tris metus užtrukę pažadai, kad bus pradėti emigrantų skatinimai grįžti į Lietuvą, jau pranoksta pačius geriausius pasaulio politinius anekdotus. Kiek galima spręsti iš paskutinės Vyriausybės informacijos apie jos priimtą dokumentą: „Emigrantų sugrąžinimui siūlomos užimtumo didinimo priemonės“, tokie skatinimai prasidėsią tik nuo 2020 m.  Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: JAV lietuviai sovietmečiu ir po jo (video) (0)

Juozas Skirius | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pratęsime temą, skirtą pasaulio lietuvių metams. Jau aptarėme ir kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės, ir išeivijos santykius su Lietuva nepriklausomybės metais. Deja, 1940 metais įvyko okupacija, ir tada išeivijos vaidmuo vėl pasikeitė. Kaip jis pasikeitė, ir ką išeivija darė okupacijos metais, vėl kalbėsime su istoriku Juozu Skiriumi, daugelio knygų apie išeiviją autoriumi, ypač JAV išeiviją. Štai naujausioji sintezė „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“, aišku, duoda atsakymus į tuos klausimus, bet mes juos išgirsime gyvai. Skaityti toliau

K. Stoškus. Atviras laiškas Seimo nariams p. R. Šarknickui, p. R. Karbauskiui ir premjerui p. S. Skverneliui (3)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Pone R. Šarknickai, neseniai į mūsų rankas pateko Jūsų, straipsnis „Valdžią reikia užgrobti bet kokia kaina – deja, grėsmė didėja!“ Jame yra pasakyta nemažai tiesos. Kiek teko atlaikyti puolimų Valstiečių ir žaliųjų partijai, to turbūt nėra patyrusi jokia kita politinė jėga. Frontas buvo beveik totalinis. Beveik kiekvieną dieną. Nuo ryto iki vakaro. O gynėjų nebuvo daug. Bet ne už ilgo ir jų ėmė mažėti. Žmonės laukė permainų. Tačiau jų nesulaukė net tie, kurie nuoširdžiai norėjo būti jūsų šalininkais ir rėmėjais. Prasidėjo labai spartus nusivylimas… Kodėl? Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar lietuviams pavyks išsaugoti tautinę tapatybę (26)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Keičiantis Lietuvoje Prezidentams ir besiplečiant globalizacijos procesams, vis didesnį nerimą mąstantiems žmonėms kelia klausimas, ar pavyks mums išsaugoti savo tautinę tapatybę? Ją lemia jau beveik per Lietuvos Respublikos šimtmetį išdiskutuoti ir pripažinti objektyviais bruožai: istoriniai – kilmė, kraujo ryšys, genetika, istorija; kultūriniai – kalba, papročiai, gyvenimo būdas, tautinė kultūra, bendras likimas. Viena iš didžiausių dabartinės nepriklausomos Lietuvos bėdų – Lietuvos gyventojų migracija. Statistikos duomenimis, jau praradome 883 tūkstančius jaunų, darbingo amžiaus Lietuvos žmonių, žinoma, daugiausia – lietuvių. Skaityti toliau

Kitąmet vaiko pinigai sieks 60 eurų sumą ir 100 eurų gausioms bei nepasiturinčioms šeimoms (2)

Ruošiamės mokyklai: vaikų psichiatras patarė, kaip protingai suplanuoti mokinio krepšelį ir nuteikti mokyklinuką | Asociatyvi nuotr.

Seime koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet didėtų universali išmoką už vaiką, mokant 60 ir 100 eurų per mėnesį. 

„Nauja vaiko pinigų formulė 60/100 nuo sausio 1 dienos, kai spartinamas vaiko pinigų priedo augimas – itin reikšmingas žingsnis kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, o tai, deja, yra realybė su kuria jaunos šeimos, auginančios vaikus priverstos susidurti dėl mažų pajamų už darbo santykius, didelių įsipareigojimų bankams ar augančių kainų.“– sako LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas.

Skaityti toliau

R. Šarknickas. Valdžią reikia užgrobti bet kokia kaina – deja, grėsmė didėja! (29)

Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

Pradėsiu nuo esamų įvykių: tolimųjų reisų vairuotojams keliami atlyginimai – mitingas; keliami mokytojams atlyginimai – mitingas; nekeliami mokesčiai ūkininkams – mitingas; keliami vaiko pinigai, pensijos – opozicija nepatenkinta ir t. t.

Kas vyksta Lietuvoje ir kas taip daro, spėlioti nebereikia – tai vyksta trečius metus su galimybe užgrobti valdžią melu, sabotažu. Kai pirmą kartą „valstiečiai“ atsisuko į tautą kartais irgi klysdami, bet drąsiai griaudami ir raudami korupcijos šaknis, klanus įvairiose valstybiniuose sektoriuose ir keletą metų kuria socialinį teisingumą: mažina vaistų kainas, didina atlyginimus. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Ką daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų? (video) (21)

A. Avižienis: Ką daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų? | Alkas.lt ekrano nuotr.

Naujausiais duomenimis Lietuvos gyventojų skaičius 1992 m. siekė 3,7 milijonų gyventojų, o 2019 metais šis skaičius nusmuko iki maždaug 2,7 milijonų. Kitaip sakant, Lietuva taikos metu prarado beveik vieną milijoną savo piliečių. Įvyko tyli, šliaužianti ir dar tebesitęsianti katastrofa.

Kodėl visa tai nesudrebino, nemobilizavo mūsų valdžios? Kodėl kova prieš demografinę katastrofą nėra prioritetas numeris vienas valdžios veiksmų planuose? Apie tai laidoje kalbamės su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižieniu. Skaityti toliau

K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui (1)

Automobilių tarša | Shutterstock nuotr.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kategoriškai nesutinka su Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos siūlymu nuo 2020 m. įvesti automobilių taršos mokestį.

Europos komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės organizacijos nurodo, kad socialinė nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, o jos mastas jau kelia pavojų visos šalies ateičiai, nes net ekonomikos pakilimo metu neslūgstanti emigracija ateityje neišvengiamai sukels demografinę katastrofą. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) yra išjungti)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirma dalis čia.

Nors nuo pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laikų praėjo daug dešimtmečių, tačiau ir dabar galima išgirsti sakant: „Taip buvo tik Smetonos laikais“, arba lyg ir klausiant: „Ar gyvensime kaip prie Smetonos?“.

Visi supranta, kad ir tuo metu Lietuva nebuvo „rojus žemėje“ bet tie „Smetonos laikai“ iki šiol tebėra lyg ir geresnio trokštamo gyvenimo etalonas. O ir daugybė objektyvių duomenų primena, kad tokios emigracijos mastų tada nebuvo, litas buvo pasaulyje ne tik pripažįstama, bet ir gerbiama valiuta. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, išvykę mokytis į geriausius centrinės arba Skaityti toliau

J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (I) (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (I) yra išjungti)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt nuotr.

Išrinktasis Prezidentas netrukus įsikurs rūmuose prie Simono Daukanto aikštės. Reikia manyti – dešimtmečiui. Lietuvai labiausiai reikia politinio ir kultūrinio stabilumo. Ypač dabar, kai viešoji erdvė perpildyta diletantiško erzelio, intrigų, tikrų ir tariamų skandalų, o už valstybės sienų matome ir gana pavojingų tendencijų formavimąsi, grasinantį svarbiausiai žmonijos egzistavimo sąlygai – taikai.

Dėl globalizacijos ir emigracijos kasdien prarandame žmogiškuosius išteklius, tačiau niekaip nesugebame suprasti, kad būtent jie yra svarbiausias valstybės turtas. Skaityti toliau

Tarptautinio studentų verslumo tyrimo rezultatai: kokią vietą užima Lietuva? (1)

Studentai verslumas._ Jono Petronio nuotr1

Lietuvos studentai bando pradėti nuosavus verslus ir patys susikurti sau darbo vietas. Tačiau siekiant tikro šalies ekonominio proveržio ir norint išvengti protų nutekėjimo į užsienį, svarbu ugdyti verslumo kompetencijas, palaikyti bendradarbiavimą ir tobulinti jau esamas įmones, teigia ekspertai, komentuodami tyrimo GUESSS rezultatus. GUESSS – pasaulinis studentų karjeros ir verslumo tendencijų tyrimas, kuriame buvo apklausta per 209 tūkst. studentų 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje tyrimą organizavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas (VDU ŽŪA BPF) su partneriais. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Dėl dvigubos pilietybės (50)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja gegužės 12-oji diena, kai rinksime naująjį prezidentą ir balsuosime referendume dėl dvigubos pilietybės suteikimo užsieniuose gyvenantiems tautiečiams.

Dėl prezidento kandidatūros jokios dvejonės nėra, reikia išrinkti nepriklausantį šiai bukai sistemai asmenį. O štai dėl dvigubos pilietybės ilgai negalėjau apsispręsti. Galvojau, kad laikmetis toks atėjo, kai beveik visas pasaulis atviras, gal ir verta suteikti dvigubą pilietybę, bet vienas nesenas įvykis padėjo apsispręsti. Bet apie viską iš eilės. Skaityti toliau

D. Paukštė: Civilizacijos nusižudo, o ne yra nužudomos (4)

Audrys Antanaitis, Dainius Paukštė ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Dainių Paukštę, Migracijos ekspertą kalbina Rokas Gasparaitis

– Kokios giluminės „pabėgėlių krizės“ priežastys?

– Europos populiacija sensta ir netrukus ims nykti. Tai reiškia, kad dirbančių ir išėjusių į pensiją asmenų santykis vienos kartos gyvenimo laikotarpiu sumažės taip smarkiai, kad antrieji pirmiesiems taps nepakeliama našta. Mokslininkų nuomone, Europos problema yra ta, kad jos gyventojai nori mėgautis link žemesnio, nei reikia populiacijos atsinaujinimui, Skaityti toliau

A. Juozaitis buria naują judėjimą – „Lietuva yra čia“ (nuotraukos, video) (33)

P1650007-2400

Vasario 2 d. Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale iš visų Lietuvos regionų susirinkę Prezidento posto siekiančio Sąjūdžio pradininko,  filosofo Arvydo Juozaičio bendraminčiai įkūrė visuomeninį sambūrį „Lietuva yra čia“.

Pilies arsenalo salė buvo sausakimša, net ne visiems užteko kėdžių atsisėsti. Suvažiavime buvo pristatyta prezidentinė A. Juozaičio programa bei komanda.

Pradėdamas suvažiavimą kandidatas į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis savo kalboje Skaityti toliau

K. Masiulis. Atstatysime Trijų milijonų Lietuvą (4)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva iki šiol migracijai dėmesio beveik neskyrė, todėl valstybė tebuvo pasyvus stebėtojas gyventojų išvykimo, kuris tęsiasi jau ketvirtį amžiaus ir 2018 metai nebuvo išimtis. Šiemet pagaliau Seimas sulaukė iš Vyriausybės įstatymo projekto, kuris yra pirmas žingsnis vykdyti migracijos politiką.

Lietuva imasi migracijos politikos

Visos vyriausybės iki šiol mažai rūpinosi migracija, nes premjerai manė nelabai ką galintys padaryti prieš turtingesnių valstybių konkurenciją, todėl vylėsi, kad pagerės ekonomika ir emigracijos Skaityti toliau

J. Lago. Žmonių būna, aišku, visokių… (0)

Paminklas Galicijos emigrantams | J. Lago nuotr.

Žmonių būna, aišku, visokių.

Bet kai ištekėjau už ispano, per mūsų vestuves Lino draugai man pasakė: kad ir kur emigruotų galisas, kad ir kokia būtų žavinga jo žmona, jos šalis ar gražus gyvenimas, jo žemė bus galingesnė. Netikėjau.

Ji šauks jį sapnuose ir galisai turi net žodį tam šauksmui – „moriña“. Nerasi čia žmogaus, kuris norės palikti savo kraštą! Už jokius pinigus, už jokį gerą gyvenimą! Niekas jo nesupras, jeigu jis aiškins, kad Galicija jam nepatinka. Nes „geras gyvenimas tik ten, Skaityti toliau

O. Strikulienė. Žmonių neviltis – grėsmė saugumui (4)

Vytautas Bakas | Penki.lt nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 390 tūkst. žmonių. Beveik ketvirtadalis Lietuvoje dar likusių piliečių. Ar metų metais iš skurdo neišsivaduojantis pilietis išliks lojalus savo valstybei? Ar nebus suviliotas bet kokių „gelbėtojų“? Tiek šalies viduje, tiek iš išorės. Gal mūsų net su „žaliaisiais žmogeliukais“ užimti neprireiks? Patys pasiprašysime būti išgelbėti.

Pernai skurdo rizikos riba siekė 307 Eur vienam asmeniui per mėnesį ir 644 Eur Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kam skamba M.K.Oginskio Polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“? (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lietuvių žemės ūkio inteligentijos  likimo klausimu

Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą  „Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“  sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa (1879 – 1955), dukart (1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos  Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Skaityti toliau

K. Stoškus. Atviras laiškas ponui Sauliui Skverneliui (23)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pone Ministre Pirmininke, esu priverstas kreiptis į Jus atviru laišku, nes neturiu kitos galimybės perduoti tų pilietinių rūpesčių, kurie slegia ne tik mane, bet ir tas organizacijas, su kuriomis esu susisaistęs tarpusavio įsipareigojimais. Nepaisant visų Jūsų kanceliarijos darbuotojų užtikrinimų, nesu gavęs atsakymo nė į vieną iš toje kanceliarijoje užregistruotų į laiškų. Beje, į vieną iš jų buvusi kanclerė atsiuntė žinią, kad laiškas yra perduotas bene šešioms ministerijoms,  tačiau jos irgi seka Jūsų pavyzdžiu: nė viena iš jų nematė reikalo į jį atsakyti. Gana nemalonu tą sakyti, bet mums atrodo, kad tokia laikysena neatitinka nei valstybės tarnautojų darbo taisyklių, nei šiuo metu vadovaujančios partijos programinių Skaityti toliau

G. Navaitis. Neapskaitomas nuostolis (10)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kiekvieną dieną iš Lietuvos kas nors išvyksta, kas nors į ją atvyksta. Nesudėtinga aritmetika – atimti iš išvykstančių atvykstančius. Ir matome – kasmet mūsų šalis sumažėja, o todėl emigracija tapo grėsmę Lietuvos ateičiai. Veikiausiai ji tęsis dar keletą ar net ir kelioliką metų, veikiausiai dar ne kartą TV ekrane matysime kažkieno apmokėtus vaizdus apie emigranto sėkmę, apie gerus atlyginimus Norvegijoje ar Airijoje. Kita vertus emigracijos neigiamas poveikis valstybės finansams, būsimų pensijų dydžiui vis geriau suprantamas ir dažniau svarstomas. Skaityti toliau

S. Spurga. Rugpjūčio mėnesį vėl padidėjo emigracija iš Lietuvos. Spėkite, kodėl? (9)

Uzsienio lietuviai studentai

Švietimo ir aukštojo mokslo reformos pagaliau pasiekė savo tikslus – besimokančiųjų Lietuvoje sparčiai mažėja. 2009 m. Lietuvoje buvo 3 mln. gyventojų ir 200 tūkst. besimokančiųjų, šiuo metu 2,8 mln. (sumažėjo 7 proc.) gyventojų ir tik 115 tūkst. besimokančiųjų (sumažėjo 40 proc.).

Po mokyklos baigimo niekur (nei į profesines, nei į kolegijas, nei į universitetus) nestojančiųjų Lietuvos abiturientų dalis padidėjo nuo 19 proc. 2014 m. iki 31 proc. 2018 m. Bet tai yra Lietuvos institucijų duomenys. Daugelis jaunimo išvyko studijuoti į užsienį. Skaityti toliau

A. Juozaitis oficialiai paskelbė, kad dalyvaudamas Prezidento rinkimuose telks naują Sąjūdį (14)

Arvydas Juozaitis Biržų pilyje paskelbė apie apsisprendimą kandidatuoti į Prezidento postą | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vienas  Sąjūdžio pradininkų, filosofas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis šiandien, birželio 17 d., Biržų pilyje oficialiai paskelbė dalyvausiąs 2019-ųjų metų Lietuvos Respubllikos prezidento rinkimuose. Biržų pilyje įsikūrusios bibliotekos salėje vykusioje spaudos konferencijoje, kurią vedė žinomas muzikologas Viktororas Gerulaitis,

Juozaitis į susirinkusiuosiu kreipėsi taip: „Gerbiamieji. Tėvynainiai. Lietuviai. Čia, Biržų pilyje, Radivilų sostapilyje ši diena ypatinga. Tokiose tvirtose vietose gimsta ir atgimsta viltis. Iš visos širdies geidžiu, kad šiandien ir čia pradėtas kelias atneštų Tėvynei kuo daugiau gėrio. Pranešu visiems labai tvirtai: bendražygių remiamas – dalyvausiu Lietuvos prezidento rinkimuose“. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video) (4)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.

Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano. Skaityti toliau