Žymos archyvas: elitas

L. V. Medelis. Beveik rimtai. Įkvepiantis MKČ kodas LT (3)

Vasario16-osios renginys „MKČ kodas LT“ | rengėjų nuotr.

Savaitė pradžioje apsidžiaugiau, gavęs galimybę vėl pažiūrėti TV transliacijos įrašą žiauriai intriguojančiu pavadinimu „MKČ kodas LT“. Įspūdžių – jūra. Operos ir baleto teatro salė buvo sausakimša, įskaitant ir balkonus. Girdėjau, seimo nariai, pensininkai ir studentai Vasario 16-osios proga buvo įleidžiami nemokamai. Girdėjau, kad vis viena visi nebuvo įleidžiami – teatras ne guminis, vietų skaičius ribotas. Nežinantiems didingo pavadinimo prasmės, durys neatsidarė. Ką reiškia LT, žino kiekvienas. Ką reiškia „kodas LT“, žino jau ne kiekvienas, o su trimis raidėmis visai būta painiavos.  Kai tik prie durų kontrolierius garsiai paklausdavo, ką jums reiškia em-kė-čė kodas arba čė-kė-mė, arba, Skaityti toliau

G. Navaitis. Pagiriamas žodis populizmui (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Politikų ir politologų kalbose yra žodžių, kurių nei aiškinti nereikia. Šiandieną spaudoje ar tiesioginėje diskusijoje, pavadinęs oponentą populistu, žino, kad jį suniekino, o jo idėjas nuvertino. Vaikiško prasivardžiavimo žaidimuose smagu būtų išgirsti atsakymą į klausimą: „Gerai, aš populistas, o tu kas?“

Veikiausiai nieko ir neišgirstume, nes besisvaidantiems kaltinimais populizmu tektų prisiminti žodžio kilme, o kilęs jis yra iš antikinės Romos ir žymėjo Skaityti toliau

Paryžiaus protestai: pasmerktieji priešinasi elito „Davosokratijai“ (2)

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Produktyvus prancūzų rašytojas Reno Kamiu (Renaud Camus), sukūręs „Didžiojo perkeitimo“ teoriją [1] teigia, kad dabartinis „geltonųjų liemenų“ („Gilets Jaunes“) protestas, kurio dalyviai reikalauja Prancūzijos prezidento E. Macrono atsistatydinimo, yra paprastų žmonių pasipriešinimas Davoso elitui, darbo žmones laikančiam beverte „žmonių nutela“.

Kamiu sakė, kad, jo įsitikinimu, „geltonųjų liemenių“ judėjimas kilo dėl rimtesnių priežasčių, nei kuro mokesčių kėlimas. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (II) (11)

Alkas.lt koliažas

Tęsinys, 1 dalis čia

2. Į kartuves su sava virve… Valio!

Apie tariamus seimūnų sunkumus kartu su „broliais“ lenkais anksčiau minėti Gegužės 3- ąją ir spalio 20-ąją, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Plečkaitis savo straipsnyje tinklalapyje („15 min.“, 2017 03 05) aiškina: „ …1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija (…) yra svarbus abiejų valstybių europinės reikšmės istorijos ir kultūros paveldas (…). Lenkijoje gegužės 3 d. nacionaline švente paskelbta nuo 1919 m. (…) Lietuvoje įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą priešinosi įvairių partijų tautininkai (…). Galiausiai 2008 m. Seimo nario Emanuelio Zingerio iniciatyva, Skaityti toliau

A. Juozaitis oficialiai paskelbė, kad dalyvaudamas Prezidento rinkimuose telks naują Sąjūdį (14)

Arvydas Juozaitis Biržų pilyje paskelbė apie apsisprendimą kandidatuoti į Prezidento postą | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vienas  Sąjūdžio pradininkų, filosofas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis šiandien, birželio 17 d., Biržų pilyje oficialiai paskelbė dalyvausiąs 2019-ųjų metų Lietuvos Respubllikos prezidento rinkimuose. Biržų pilyje įsikūrusios bibliotekos salėje vykusioje spaudos konferencijoje, kurią vedė žinomas muzikologas Viktororas Gerulaitis,

Juozaitis į susirinkusiuosiu kreipėsi taip: „Gerbiamieji. Tėvynainiai. Lietuviai. Čia, Biržų pilyje, Radivilų sostapilyje ši diena ypatinga. Tokiose tvirtose vietose gimsta ir atgimsta viltis. Iš visos širdies geidžiu, kad šiandien ir čia pradėtas kelias atneštų Tėvynei kuo daugiau gėrio. Pranešu visiems labai tvirtai: bendražygių remiamas – dalyvausiu Lietuvos prezidento rinkimuose“. Skaityti toliau

G. Jakavonis. Jie mums prezidentą jau išrinko… (45)

Gediminas Jakavonis | wikipedija.org nuotr.

Aną savaitę išgirdęs, kad Gitanas Nausėda palieka SEB banką, 99 proc. galiu prognozuoti, kad jis taps laimėtoju kitais metais vykstančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Taip nusprendė Lietuvos politikos elitas su savo „dvaro“ ir užsienio finansuojamos žiniasklaidos elitu. Visa kita – tik technikos ar pinigų reikalas.

Kai per LRT ryto televiziją pamačiau G.Nausėdą kalbantį, kad jis nekandidatuotų į Lietuvos prezidentus tik tada, kai pamatytų kitą žmogų, galintį suvienyti Lietuvą, paskambinau kolegai. Šis, reportažą žiūrėjęs vakare, pastebėjo, jog G.Nausėda padarė klaidą sakydamas, Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Šimtmečio senumo pamokos (2)

Chorchė Ortega i Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš 1932 m. Chorchės Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Masių sukilimas (Vilnius: Mintis, 1993), skliaustuose nurodomi jos puslapiai.

Išlepinti vaikai

Dabar mes galime masės žmogaus psichologinėje diagramoje pasižymėti du svarbiausius bruožus: nevaržomą troškimų augimą, ypač kai tai susiję su jo asmeniniu gyvenimu, ir didžiausią nedėkingumą viskam, dėl ko jis gali taip puikiai gyventi. Abu šie bruožai būdingi mums gerai pažįstamai išlepintų vaikų psichikai. Lepinti – tai nevaržyti norų, pripratinti prie minties, kad viskas galima, kad nėra Skaityti toliau

M. Kundrotas. Demokratija serga. Pribaigti ar gydyti? (18)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2005 m. apklausos duomenimis 55% Lietuvos piliečių pasisakė prieš tai, kaip valstybėje veikia demokratija. 2016 m. patenkintų demokratijos veikimu liko vos 38%. Žinoma, pats klausimas abejotinas tiek loginiu, tiek moraliniu požiūriu. Jis į vieną krūvą suplaka skirtingas pozicijas. 1. Demokratija iš principo yra blogis. 2. Demokratija yra gėris, bet jos per daug. 3. Demokratija yra gėris ir būtent jos trūksta. 4. Demokratija būtų gėris, bet ji turi būti kitokia.

Pirmojo požiūrio esmė – aiški: dėl vienų ar kitų priežasčių jo šalininkai ilgisi diktatūros. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. „Vatnikai“ be kabučių (22)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinančią karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k.„vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.

Tačiau žargono konkretus  politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „ runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“. Skaityti toliau

L. Milčius. Jei vis bijosim (19)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Širdis verda, o ką darysim? Parašiau tokį eilėraštį, bet argi politiškai ir tautiškai kurtiems begali kas padėt? Jie darys savo negerus darbus ir tiek.

Tai gal tik savo širdperšai nuraminti. Gal dar Prezidentė nepasirašys, jeigu Seimas priims patį juodžiausią variantą.

Leonas M.

2015 birželio 19 d. Skaityti toliau

Menininkai su humoru išlydi litus (2)

J.Bareikio pav.

Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaryta paroda „Pinigai karikatūroje II“. Tai – jau antroji Lietuvos banko Pinigų muziejaus kartu su karikatūristų bendruomene surengta paroda apie pinigus ir dailininkų požiūrį į juos. Pirmoji įvyko 2000 m., joje dalyvavo 22 autoriai, pateikę daugiau kaip 100 karikatūrų ir satyrinės plastikos darbų. Pagrindinė pirmosios parodos tema buvo pinigai ir su jais susiję visuomenės gyvenimo reiškiniai.

Šių metų humoristinių piešinių ir karikatūrų paroda skirta būsimam Europos bendrosios valiutos – euro – įvedimui Lietuvoje 2015 m. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I) (4)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma. Jei spręsime pagal publikacijas Lietuvos žiniasklaidoje – tai „audringai besivystančios ekonomikos šalis, kurioje dėka euro pastebimas investicijų augimas ir visokeriopas klestėjimas“. Gero tono ženklu laikoma, kalbant apie estus, priminti, kad „investuotojai aplenkia Lietuvą , tik todėl, kad Estijoje euras, Skaityti toliau

A. Švarplys. Kelios mintys po referendumo (62)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Kaip buvo galima tikėtis visuomenės aktyvumo per referendumą, ypač iš viduriniojo sluoksnio, jeigu jis pratylėjo žiūrėdamas į bjauriausias manipuliacijas pedofilijos istorijoje?

Nežinia, ką jis galvojo, tai jau visai nesvarbu, svarbu, kad pratylėjo, kai matė prievartą prieš taikius žmones. Svarbu, kad jis jau nubalsavo ir nuolat balsuoja už savo saugią sofkutę.

Štai tokioje tyloje mes ir „judame“. Kur? Išsilavinusiųjų atsakymas yra „tolyn nuo Rusijos į Europą“. Daugiau jie nebeturi ką pasakyti. Skaityti toliau

V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“ (3)

Volfas Linderis | swissinfo.ch nuotr.

Europos sąjungos politika (ES) – visų pirma „elito politika“, pasižyminti ženkliu demokratijos deficitu. Tačiau Šveicarijos rinkėjai turi demokratinių priemonių, leidžiančių apsiginti nuo „europeizacijos“. Šias priemones jie sėkmingai ir panaudojo vasario 9-ąją dieną. Taip susiklosčiusią situaciją ir pastarojo meto įvykius šalyje apibūdino profesorius Volfas Linderis (Wolf Linder), buvęs Berno universiteto Politikos mokslų instituto direktorius.

Neseniai Šveicarijoje plačios paramos sulaukusi iniciatyva „Prieš masinę imigraciją“ nusipelnė ne tik šios valstybės piliečių, tačiau ir jų kaimynų dėmesio. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Kultūra be lyderių ir lyderiai be kultūros (4)

Vytautas Juozapaitis | Asmenė nuotr.

Pagaliau sulaukėme tradicinės savaitraščio „Veidas“ rengiamos visuotinės apklausos rezultatų apie įtakingiausius visų sričių lyderius, kurių nuomonė yra svarbi kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenime. Čia randame ir politikos pirmūnų, ir verslo autoritetų, ir visuomeninių aktyvistų, ir teisės ekspertų, ir mokslo lyderių, ir žiniasklaidos atstovų, ir medicinos guru vardus ir pavardes, viešumoje pelnytai pakrikštytas Lietuvos „elitu“.

Žodžiu, klausimynas apėmė visas įmanomas visuomeninio ir viešojo gyvenimo sritis. Visas,  išskyrus… kultūrą. Žinoma, mano minėtame sąraše paminėti asmenys vienareikšmiškai yra kultūringi ir išsilavinę žmonės, Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Mūsų problema – veikėjai, kurie elgiasi pagal Poznanės sirgalių pagarsintus lūkesčius (21)

Blogeris ZeppelinusPaskutinis lenkų sirgalių antilietuviškas išpuolis labai aiškiai parodė – koks požiūris į mus vyrauja tarp dalies kaimyninės šalies gyventojų.

Toks įžūlus pranašumo ir paniekos jausmas neatsiranda pats savaime – tai yra ugdymo ir auklėjimo procesų rezultatas.

Tiesiog mandagesni žmonės šio požiūrio viešai ar į akis nereiškia, o paprastesni – užsirašo ant plakato ir parodo su pasididžiavimu. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys) (20)

Kaune tautinio jaunimo eiseną stebintys kauniečiai | R.Garuolio nuotr.

Prabėgo dar vienas savaitgalis, kupinas emocijų, svarstymų, šventinio erzelio, rietenų. Nuo įskiepyto nepasitikėjimo bankų patikimumu iki pasididžiavimo Vasario 16-osios palikimu, nuo atviros lenkų radikalų paniekos lietuvių daugumos valiai iki žydų veikėjų akibrokšto Kaune… Bet neapleidžia viena įkyri mintis.

***

Nesu mėgėjas dalyvauti visokiuose šou, debatų laidose, tuščiuose, vien dėl reitingų rengiamuose pasirodymuose. Tad ir kolegos Andriaus Tapino profesionaliai rengiamoje pokalbių laidoje „Tautos aikštė“ dalyvauti sutikau tik bendraminčių paakintas. Skaityti toliau

N.Venckienė. Vasario 16-osios pastebėjimai (12)

wikipedia.org nuotr.

Taip jau sutapo, kad šiemet, minint 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, būsiu ne savo šalyje, ne gimtinėje. Viešėsiu pas Didžiosios Britanijos lietuvius, jų antrojoje Lietuvoje – Londone. Pas žmones, kurie turėjo palikti Vasario 16-osios signatarų kurtą, Kovo 11-osios signatarų atkurtą Lietuvą. Signatarai nekalti, kalta visų mūsų veikla, elgesys, požiūris, abejingumas šalia esančiam.

Per didžiausią Lietuvos šventę būsiu su tais, kuriuos mėgstama vadinti emigrantais, lengvos duonos ieškotojais, gal net ir išdavikais. Išvykę iš visų mūsų Lietuvos prieš 100 metų ir jų palikuonys būdavo vadinami išeiviais. Skaityti toliau

Š. Navickis. Priešpriešos (I) (9)

Šarūnas Navickis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Politinėje Lietuvos erdvėje tarp menamos „kairės – dešinės“, kuri akivaizdžiai sukasi ratu pati aplink savo ašį, jokių priešpriešų ar įtampų seniai nėra. Tiek ankstesnysis 2K projektas, tiek dabartiniai Seimo gyventojai jokia realia pozicija – opozicija, turinčia bent jau teoriškai įtvirtinti demokratiją, netapo, o gal net nesistengė. G.Kirkilo mažumos vyriausybė be „opozicinių“ konservatorių palaikymo nebūtų išgyvenusi, o nemėgstamiausio Lietuvos politiko laurus visą kadenciją išlaikęs tarytum dešinysis A.Kubilius, kurį rodos tereikėjo stumtelėti ir to užtektų, nebuvo rimčiau judinamas nė vienos save atseit kairėje pozicionuojančios frakcijos. Todėl ir sakau, kad čia nėra jokių objektyvių orientyrų, o tik klaidžiojimas ratu ir dar rūke. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II) (54)

Marius Kundrotas

Lenkiškojo aristokratiškumo tradicija išugdė elito sampratą, labai artimą prancūziškajai. Tik čia dar daugiau fanaberijos: „co to ja, co to moja kamizelka!“ „Iš viršaus – ‚ui‘, apačioje – kad ir ‚fui!‘“ – traukė per dantį tokius aristokratus ilgaamžiai kaimynai.

Įdomu, jog lenkiškąją elito sampratą salygojo visiškai kiti istoriniai veiksniai, nei prancūziškąją. Lenkija ilgus amžius buvo Europos užkampis – provincija, periferija. Taip į ją ir žiūrėta. Vokiečių, prancūzų, net skandinavų puslaukiniais laikytiems lenkams neliko nieko kito, kaip atsigriebinėti kitų tautų sąskaita: pirmiausiai – lietuvių, o po to – gudų ir ukrainiečių. Taip Europos civilizacinės erdvės rytuose gimė savotiška „mažoji Prancūzija“ – su ambicijomis tapti šio regiono kultūrine metropolija. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I) (65)

Marius Kundrotas/nuotr. respublika.lt

Šiandien „elito“ sąvoka Lietuvoje praktiškai virtusi keiksmažodžiu. Galime tai sieti su „paksogeito“ konfliktu, nors jis vyko tarp dviejų elito grupių. Galime tai aiškinti sovietine „proletarizmo“ tradicija, nors sovietinė visuomenė turėjo savo elitą – kad ir labai savotišką. Pagaliau, galime tai grįsti paties šiuolaikinio elito atotrūkiu nuo tautos didžiumą sudarančios liaudies, nors čia neišvengiamai tektų grįžti prie klausimo: kas gi yra liaudis, o kas – elitas?

Jau žymus anglų istorikas Arnoldas Toinbis pabrėžė, jog bet kurią civilizaciją ar kultūrą sudaro du matmenys: kūrybinė mažuma ir inertiška dauguma. Šia prasme pirmąjį dėmenį galime vadinti elitu, aukštuomene arba tiesiog – šviesuomene, o antrąjį dėmenį – liaudimi. Skaityti toliau

Kvapą užgniaužusi R.Tumino premjera Maskvos žiūrovams priminė tikrojo meno šventovę (19)

Maskva nuščiuvusi nuo Rimo Tumino. Sekmadienį, pasibaigus premjerai, skirtai Eugenijaus Vachtangovo teatro devyniasdešimtmečiui, publika kelias minutes stovėjo ir plojo. Tiksliau, tai buvo ovacijų lavina, kurią sukėlė ne eilinė publika, o Lietuvai pažįstamas Rusijos kino ir teatro žiedas. Norėdama jį išvardinti, turėčiau tam skirti kelis lapus.

Didžiajame teatre, po didžiojo remonto, rodoma pirmoji premjera – opera „Ruslanas ir Liudmila“. Bilietai čia kainuoja tiek daug, jog gimė posakis „Parduok bilietą nusipirk bilietą į Didįjį“. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Dvigubo kolaboravimo elitas (15)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Politinis elitas yra tikra žmonijos rykštė. „Na ir kas? Juk ne velnio rykštė!“ – šaukia lietuvių Kindziulis. Tačiau ar sutiksi su šia išmintimi žinodamas, kad tas elitas yra sukėlęs mano tėvynėje ne vieną karą ir ne vieną marą?

Politinio elito šaknų reikia ieškoti toli ir giliai. Laikuose, kurie dar neregėjo nei Persijos diktatūros, nei Atėnų demokratijos. Į gatvę išėjęs vyrų būrys, linkęs sukurti valstybę, yra linkęs tą valstybę ir numarinti. Kartais net prieš savo valią. Kodėl? Todėl, kad puikybė iškelia žmones virš valstybės, ir elitas yra linkęs save mylėti labiau už valstybę. Skaityti toliau