Žymos archyvas: Eligijus Dzežulskis-Duonys

E. Dzežulskis-Duonys. Ir aš noriu antros pilietybės (2)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Artėjant Refendumui dėl daugybinės pilietybės, visi dėliojam „už“ ir „prieš“. Aš visa širdimi „už“. Tik yra viena esminis klausimas.  Net ne klausimas, o sąlyga: ar visi galėsime pasirinkti antrąją (kelias) pilietybę? Jei ne, tai kam tuomet balsuoti.

Aš irgi noriu kitų (klestinčių) šalių suteikiamių teisių ir apsaugos jos piliečiams be jokių rimtesnių įsipareigojimų tai šaliai. Kas gi nenorėtų? Kodėl tad išvykę svetur ir įgiję kitos šalies pilietybę gali ir toliau rinkti pilietybes, o gyvenantys vien čia taip ir likti visą gyvenimą su viena vienintele? Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl iš Signatarų namų balkono aidi vienišas balsas? (30)

Signatarų namai | Tourism.lt nuotr.

Turbūt ne vienam Lietuvos piliečiui kyla panašus klausimas, kai kasmet Vasario 16 ir Kovo 11-osios proga girdim vieno žmogaus balsą? Gal tūlas pagalvoja: balkonas mažokas, daug žmonių jame netelpa, o grūstis iškilmingų švenčių proga tikrai nedera.

 

Sprendžiant iš žiniasklaidos, į valstybines šventes švęsti susirinkusius vilniečius ir į Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl nacionalinė premija M. Ivaškevičiui neturėtų būti skirta? (6)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Lietuvoje pakankamai žinomam dramaturgui Mariui Ivaškevičiui kontraversiškai pavaizdavus pokario partizanus, natūraliai kilo išlikusių gyvų partizanų, tremtinių ir rezistentų ar jų artimųjų nepasitenkinimas. Nežinia, ar lygiagerčiai kilo tolygus menininką ginančių kitų kūrėjų pasitenkinimas, bet reikalas skatina atidžiau pažvelgti į svarbias ir reikšmingas meninės kūrybos ir Tėvynės meilės arba patriotizmo sąsajas.

Pirmiausia turime pasidžiaugti kuriančiais asmenimis, nes jų mūsų šalyje nėra labai daug. Juo labiau kad ne visų jų kūryba pretenduoja būti įvertinta nacionaline premija. Tai viena. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą? (3)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Kodėl, tarkime išpažinti tikėjimą „multikultūriškumu“ ir „multilytiškumu“ arba globalizacijos nešamu išskirtiniu gėriu yra madinga ir pageidautina, o kreipti dėmesį į „vietinę“ kultūrą ar kalbą, ginti „tradicinę“ šeimą yra ir nemadinga, ir nepageidautina. Ir kur dingo viešųjų intelektualų drąsa, kuria jie kadaise garsėjo?

Visų pirma dera priminti, kad intelektualai kaip viešai regimi ir viešai kalbantys išsilavinę, intensyvesne protine veikla (palyginus su kitais) pasižymintys asmenys nuo pat Naujųjų Laikų pradžios Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Ar vyksta demokratijoje rinkimai? (4)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Pagaliau pradėjom iš esmės kalbėti apie rinkimus, juose naudojamus technologinius triukus, manipuliacijas žmonių emocijomis ir panašius dalykus. Klausimas juk ganėtinai radikalus, vedantis mus skustuvo ašmenimis: kas gi vyksta per rinkimus? Arba – dar esmingiau – ar rinkimai iš tiesų vyksta? Ir kaip suprasti pasakymą, jog gyvename demokratijos sąlygomis ir patys esame atsakingi už valdžią, kurią išsirenkame.

Iš karto reikia pasakyti, jog demokratija gryniausiu (įmanomu) pavidalu egzistavo tik Antikinėje Graikijoje. Žinoma, ribota, nes Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kam kliudo šeima? (4)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Kodėl šeima šiuolaikinėje kultūroje neretai tampa masinio puolimo taikiniu Nr.1? Kam ir kodėl taip norisi išklibinti visuomenės sąrangos ir natūralaus sambūvio pamatus?

Pirmiausia dabarties ekonomizmo formuojamo pasaulio raidą lemia ne klausimas: kas gera žmogui?, bet klausimas: kas naudinga dabar funkcionuojančiai ekonominei ir socialinei sistemai?, kas dar labiau ją skatina bei stimulioja? Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Šeimos politikos būtinybė (2)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Pranešimas, skaitytas Raudondvaryje, pristatant visuomeninį judėjimą „Lietuva yra čia“.

Kodėl šeima tokia svarbi? Kodėl ji svarbiausias ekonominės, socialinės ir kultūrinės valstybės politikos centras?

Pagal ilgaamžę filosofinę ir politinę tradiciją šeima biologine ir dorovine prasme pagrįstai laikoma visuomenės ląstele. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Šildymas – užduotis ne Vilniaus merui (3)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Šildymo sezono pradžia, manding, dar kartą diskreditavo dabartinį Vilniaus merą. Kitaip kaip nesusipratimu (švelniai tariant) nepavadinsi fakto, kad buvo šildomi pastatai, vidutinei paros temperatūrai esant šiltai iki nepadorumo.

Jei tokia netikėta šiluma spalio mėnesį jau buvo pavadinta gamtos anomalija, tai Vilniaus mero vadovaujamos savivaldybės įmonės veikla tuo metu gali būti pavadinta politine ir ekonomine anomalija.

Štai priešsavaitinis Vilniaus vaizdelis: gatvėse kone +20 laipsnių temperatūra, žmonės Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Gerb. Ušacko laiško belaukiant (3)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Sklinda gandas – kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus žmonėms laiškus rašo. Ir ne gana to, tikisi dar ir atsakymo iš jų sulaukti. Taigi ne šiaip sau rašo…

Pirma mintis: ar ne pigiai rinkėjus nori nupirkti šis kandidatas? Asmeniniai laiškai, beldimasis į duris, ėjimas iš kiemo į kiemą, etc. – ko tik nematėme per daugiau kaip 20 metų Lietuvoje vykusius rinkimus. Kai šie dažniausiai tariami dėmesio rodymai buvo mūsuose naujiena, jie dar galėjo padaryti kažkokį įspūdį, sukelti emociją ar net ašarą išspausti. Dar galėjai vaidinti tikrą ar tariamą žmonių atstovą. Bet po šitiek metų rodyti tokį (apsimestinį) naivumą – ir ką tai galėtų reikšti? Skaityti toliau

Tautinių jėgų sąskrydyje nutarta kovoti prieš daugybinę pilietybę ir telktis Atgimimo Prezidento rinkimams (32)

Tautinių jėgų sąskrydis rie Lūksto ežero | A. Stalilionio nuotr.

Rugpjūčio 18-19 dieną į Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotą tautinių jėgų sąskrydį  „Lietuva yra ČIA“ prie Lūksto ežero Telšių rajone susirinko ne tik partijos atstovai iš Lietuvos skyrių, bet ir kitų politinių bei visuomeninių grupių atstovai.

Sąskrydžio atidaryme susirinkusiuosius sveikino sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, buvęs Seimo narys, Biržų meras ir sąjungos Skaityti toliau

Seimo rinkimuose dalyvaus ir „Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija“  (7)

Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 18 d. posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskutiniais artėjančių Seimo rinkimų dalyviais įregistravo „Antikorupcinę N.Puteikio ir K.Krivicko koaliciją“ (APKK). Koaliciją sudaro Lietuvos centro partijos ir Lietuvos pensininkų partijos kandidatų jungtinis sąrašas.

Į artėjančius Seimo rinkimus APKK ves, pirmuoju numeriu ir sąrašo lyderiu tapęs,  Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis ir, antruoju įrašytas – žinomas žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Kristupas Krivickas. N.Puteikis taip pat kandidatuos Klaipėdos Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje, o K.Krivickas – Skaityti toliau

„Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija“ žengė į rinkimus (12)

Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 5 d. „Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija“ Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė koalicijos sutartį ir kandidatų sąrašą.

Į artėjančius Seimo rinkimus  „Antikorupcinę N. Puteikio ir K. Krivicko koaliciją“ ves, pirmuoju numeriu įrašytas Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis.  Antruoju įrašytas  –  žinomas žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Kristupas Krivickas. N. Puteikis taip pat kandidatuos Klaipėdos Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje, o K. Krivickas – Vilniuje, Justiniškių apygardoje. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kaip išsklaidyti ideologizuoto Liberalizmo kerus? (11)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Nauja šmėkla?

Kadaise Komunizmo šmėkla klaidžiojo po Europą. Nūnai saulę temdo Liberalizmo kerai. Ir nieko čia keisto. Juk daugelis nomenklatūrinių veikėjų, mokslininkų ar ekonomistų po Sovietų Sąjungos žlugimo itin vikriai išvertė kailį: iš aršių pro-marksistų tapo uoliais pro-liberalais. Pakako pakeisti vienus raktinius žodžius kitais – antai valstybės planavimą laisva rinka, liaudies nuosavybę privačia, klasių kovą individų konkurencija, etc. – ir jie galėjo toliau važiuoti nesustodami. Tereikėjo garsiai trimituoti apie neišvengiamus, visame Kosmose karaliaujančius laisvosios rinkos dėsnius, jų geležinį būtinumą. Taigi pūsk tą patį ir drauge ką kita! Kadangi gyventi taip pat gerai norisi, valdantieji sąmoningai puolė iš Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta (2)

Pabėgėlių priėmimo centro nuotr.

Kadangi Lietuvos žmonės nerodo didesnio entuziazmo priimti į savo šalį karo ir skurdo pabėgėlių, nūnai iš Rytų šalių plūstančių į Europos Sąjungą (ES), yra stimulas kalbėti apie gilesnius ir / arba paslėptus dalykus.

Istorinė Lietuva pasižymėjo taikiu ir vaisingu skirtingų tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimu. Tai buvo LDK stiprybės šaltinis ir jos įsimintinos tolerancijos pavyzdys. Dabartinė situacija skirtinga. Gyvename moderniame pasaulyje, dominuojamame nacijų pagrindu sukurtų nacionalinių valstybių, kuriose politinės nacijos daugiau ar mažiau sutampa su etnine tauta. Tai viena.

Kitas dalykas – mums, lietuviams (ir Rytų europiečiams), bando prikišti, neva esame labai užmaršūs ir nedėkingi. Juk daug mūsų tėvų ir senelių per visą praėjusį XX a. irgi patyrė emigrantų-pabėgėlių dalią. Skaityti toliau