Žymos archyvas: elektroninė knyga

Į bibliotekas atkeliauja elektroninės skaityklės (0)

pcadvisor.co.uk

Šiandien Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriuo vadovaujantis savivaldybės bus aprūpintos elektroninių knygų skaityklėmis, skatinsiančiomis gyventojų naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis bei domėjimąsi lietuvių literatūros klasikos kūriniais.

Pagal Kultūros ministerijos rengtą projektą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai patikėjimo teise priklaususios elektroninių knygų skaityklės, kurių bendra įsigijimo vertė daugiau kaip 102 tūkst. litų, bus perduotos savivaldybių nuosavybėn. Skaityti toliau

„Naujas vardas“ – nauja galimybė išleisti savo knygą nemokamai (2)

Tinklapio fragmentas

Esi grožinės literatūros kūrėjas, tačiau savo svajonei – išleisti savo knygą tau trūksta pinigų? Ne bėda – darbą pradeda nekomercinis interneto projektas – elektroninė leidykla „Naujas vardas“.

Jos tikslas  – leisti nemokamas naujų grožinės literatūros kūrėjų elektronines knygas.

Projekto iniciatoriai skelbia ieškantys naujų talentingų Lietuvos literatų ir žada leisti jų elektronines knygų versijas visiškai nemokamai. Skaityti toliau

Knygų mugėje ir keli šimtai lietuviškų elektroninių knygų (0)

Elektroninė biblioteka

Šių metų Vilniaus knygų mugėje kelios dešimtys tūkstančių lankytojų galėjo ne tik pavartyti ir įsigyti popierinių knygų, bet ir pamatyti gausiai pasipildžiusią elektroninių knygų gausą.

Elektroninės knygos kainavo pastebimai mažiau nei popierinės – kainų skirtumas svyravo nuo trečdalio iki dviejų. Kai kurias įsigyti galima vos už 4 Lt.

Knygų mugėje bene daugiausiai dėmesio sulaukusių knygų elektroninės versijos buvo pastebimai pigesnės: A.Tapino „Vilko valanda“ – 32,89 Lt (popierinė – 45 Lt), A.Čekuolio „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ – 20,99 Lt (popierinė – 28 Lt) ir t.t. Skaityti toliau

J.Statkutė de Rosales. Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis (8)

Jūratė de Rosales bibliotekoje 2012 m. | S.Petkaus nuotr.

Yra du filosofai, kurių kiekvienas atvėrė naują erą žmonijos galvosenoje, ir kuriuos tyrėjai yra pratę gretinti, nors jų gyvenimus skiria ilgokas laiko tarpas. Tai — Imanuelis Kantas ir Emanuelis Lėvinas. Jiems abiems teko ne tiktai tas pats vardas — bendra ir tai, kad abu aiškino, kokiu būdu žmogus atpažįsta erdvės ir laiko santykį. Panaši ir jų etikos samprata, teigiant, kad žmogus yra doroviškai atsakingas už visus kitus žmones (Kantas), arba doroviškai atsakingas už kitą žmogų (Lėvinas).

Kantas ir Lėvinas. Nuo pat vaikystės abu mokėsi vienos seniausių judėjų – krikščionybės kultūros kalbų: biblinės hebrajų kalbos. Abu augo ir susiformavo seniausios indoeuropiečių gyvos kalbos aplinkoje: lietuvių. Skaityti toliau

Išleistas leidinys skirtas paveldo tyrėjui Sigitui Lasavickui (1926–1998) (1)

Sigitas Lasavickas

Minint vieno žymiausių XX a. II-osios pusės architektūros paveldo tyrėjo, architekto, restauratoriaus Sigito Benjamino Lasavicko 85-ąsias gimimo metines buvo parengtas elektroninis leidinys „Architekto tyrėjo kelias. Sigitas Benjaminas Lasavickas (1926–1998)“. Šis leidinys, kurį sudaro elektroninė knyga (sudarytoja E. Povilaitytė) ir dokumentinis filmas (režisierius V. Urbanavičius), išleistas DVD kompaktinio disko formate. Tai pirmoji knyga, plačiau aptarianti architekto biografiją ir veiklą bei pirmasis dokumentinis filmas apie S.B. Lasavicko darbus kultūros paveldo tyrimų srityje.

Elektroninę knygą sudaro E. Povilaitytės parengtas straipsnis „Sigitas Benjaminas Lasavickas – architekto tyrėjo biografija“, Skaityti toliau