Žymos archyvas: ekspedicijos

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas į VLKK vadovus siūlo Audrį Antanaitį (11)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Spalio 11 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMKK) išrinko kandidatą į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus  – juo siūlomas Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas, portalo Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. A. Antanaitį į VLKK narius pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Slaptame balsavime dėl kandidato į VLKK vadovus Audrys Antanaitis surinko šešis balsus, o jo varžovė, dabartinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė – keturis komiteto narių balsus. Valstybinės kalbos komisijos vadovą, taip pat ir visą naują komisijos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko šiandien lietuviai ieško Sibire? (nuotraukos, video) (0)

Audrys Antanaitis, Šarūnas Birutis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kasmet iš Lietuvos į Sibirą vyksta bent trys ekspedicijos. Jų dalyviai ieško ir tvarko mūsų tremtinių kapines, stato atminimo kryžius, primena šiandieniniam lietuvių jaunimui istoriją.

Šiandien tai nebėra skausmo kelionė. Greičiau tai atminties ir atminimo kelionė, kuri išlieka prasminga ir šiais laikais, kada net sunku įsivaizduoti, kad tremtys ir gulagai apskritai buvo įmanomi. Skaityti toliau

Lietuvos mokyklas pasieks daugiau nei 1000 „Misija Sibiras“ dešimtmečio knygų (0)

„Misija Sibiras“ knygos viršelis

Jau šią savaitę visas Lietuvos mokyklas pasieks po vieną „Misija Sibiras“ dešimtmečio knygos kopiją. Dešimt metų gyvos istorijos savyje talpinančios knygos taps prieinamos kiekvienam Lietuvos moksleiviui.

Projektas „Misija Sibiras“ prasidėjo 2006-aisiais metais. Per šį laikotarpį nuveikta daug –  įvyko 14 ekspedicijų į lietuvių tremties vietas Sibire, sutvarkyta daugiau nei 130 mūsų tautiečių kapinių, susitikta su dešimtimis lietuvių vis dar gyvenančių Sibire. Skaityti toliau

Kultūros ministerijoje apdovanotas keliautojas, fotografas, ekspedicijų į tremties vietas rengėjas Gintautas Alekna (0)

Gintautas Alekna | Kultūros ministerijos nuotr.

Gegužės 10 d. Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas teleoperatoriui, fotografui, keliautojui, ekspedicijų į lietuvių tremties vietas rengėjui ir vadovui, bendrijos „Lemtis“ nariui Gintautui Aleknai.

Garbingiausiu Kultūros ministerijos apdovanojimu G. Alekna pagerbtas už  svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, Skaityti toliau

A. Pupkis. Iš pupkininkų gyvenimo istorijų (14)

Aldonas Pupkis | utenos-kolegija.lt nuotr.

Rinkdamas medžiagą knygai „Lietuvių kalbos sąjūdis atkurtosios nepriklausomybės priešaušryje 1968–1988“ tarp savo popierių radau daug su šia tema susijusių papildomų dokumentų, kurie rimtam veikalui nelabai derėtų. Pamaniau, kad tai neturėtų pražūti, ir nusprendžiau pateikti pasakojimą apie anų laikų vadinamųjų pupkininkų sambūrį, kuris vienam kitam leistų ir linksmai nusišypsoti, ir pamatyti, kaip mes tada mokėdavom ir dirbti, ir sau linksmybių pasidaryti.

Kas tie pupkininkai? 

XX a. 8 dešimtmečio viduryje buvo nuspręsta pradėti dar kartą Skaityti toliau

Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės (4)

romualdas-ozolas-alkas-vaiskuni-nuotr-K100

Šį kartą filosofas, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos kūrėjas prisimena lituanistikos studijų metus, pirmuosius savarankiškos kultūrinės veiklos barus ir 8-ojo dešimtmečio „Ramuvą“ – 1970-ųjų metų ekspediciją Dūkštose bei vėlesnes tikrumo, sakralumo paieškas…

Rūpėtų atsigręžti į 7-8 dešimtmetį ir prisiminti kraštotyros sąjūdžio istoriją – kai Vilniaus universitete per pertraukas buvo dainuojama, į ekspedicijas susirinkdavo apie 100 žmonių, dar daugiau suburdavo žygeiviškos kelionės ar šventės. Skaityti toliau

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom (2)

Birute-Fedaraviciene

Skaitytojams pristatome antrąjį pokalbį apie XX a. Vilniaus istoriją iš ciklo „Vilniaus Golgota“. Kovo 4 dieną šimto metų jubiliejų švenčianti Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Šimtametės gyvenimas kupinas ne tik pažinčių su tokiais žmonėmis kaip Jonas Basanavičius, bet ir žygdarbių savo ir kitoms tautoms – 1995 metais ji apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. Galiausiai 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Šie nuopelnai, nors tą nelengva suprasti, yra už tarnybą dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius. Skaityti toliau

Antanui Poškai suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas (3)

Antanas Poška | db.yadvashem.org nuotr.

Lapkričio 28 d. atskriejo džiugi žinia iš Indijos – garsiajam XX a. lietuvių keliautojui ir tyrinėtojui Antanui Poškai buvo suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvavo ir Indijos Respublikos prezidentas Šri Pranabas Mukherje (Shri Pranabas Mukherjee).

A. Poška (1903–1992) pasižymėjo kelione motociklu po Rytų kraštus (1929–1936). Ilgą laiką Lietuvoje jis buvo labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarių prisiminimų serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ autorius, tuo tarpu jo moksliniai nuopelnai dėl įvairių aplinkybių buvo bemaž nežinomi. Skaityti toliau

Bus pristatyta tremtinio R.Racėno knyga „Į mielą šalį Lietuvą“ (0)

Rimvydo Racėno knygos pristatymas

Vasario 6 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimo centre, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) vyks Rimvydo Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“ pristatymas. Jame dalyvaus knygos autorius, bus rodomos dokumentinio filmo „Išgelbėti ateitį“ ištraukos, dalijamasi prisiminimais, koncertuos Genocido aukų muziejaus darbuotojos.

Knygos autorius R. Racėnas – buvęs tremtinys, ekspedicijų į tremties vietas ir paminklų statymo organizatorius, Skaityti toliau

R. Balkutė pristatys nepaprastą knygą apie tikrus burtus ir magiją (66)

Ritos Balkutės knyga „Galia užburti“

Sausio 31 d. 17.30 val., Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (B.Radvilaitės g. 8) vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „GALIA UŽBURTI (kenkimo magija 1982–2012 metų įrašuose)“ pristatymo vakaras.

Renginio rengėjai žada, kad šiame kupiname paslapčių vakare dalyvaus nepaprasti žmonės atskleisiantys daugybę neįtikėtinų istorijų. O kai kurios iš jų, gal būt, netgi įvyks…

Knyga „GALIA UŽBURTI (kenkimo magija 1982–2012 metų įrašuose)“ Skaityti toliau

UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“ (2)

Ritos Balkutės nuotr.

Spalio 15 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje, Šv. Jono g. 11, spalio 26 – lapkričio 30 d. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune, Rotušės a. 28 (atidarymas – 26 d. 16.30 val.) atidaroma etnologės Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“.

Ši paroda suteiks galimybę iš arčiau pamatyti, prisiliesti prie išties įdomių nekasdienių mūsų liaudies tradicijų ir jas saugančių bei puoselėjančių kaimo žmonių.

Anksčiau beveik kiekvienas kaimas turėjo savo bobutę, žiniuonę, į kurią kreipdavosi, kai reikdavo magiškais užkeikimais ligą išgydyti, audros debesį nuvyti, ar mylimąjį užkalbėti.  Buvo ir vadinamųjų piktųjų raganų, Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. (Lietuvos ypatingasis archyvas)

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau

Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė (23)

Jonas Vaiškūnas

Su etnoastronomu Jonu Vaiškūnu kalbasi Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ žurnalistė Monika Virvičiūtė-Rybelienė.

Kai vis daugiau dabartinių žmonių atsakymų į jiems rūpimus klausimus ieško atsigręždami į praeitį, iš senolių patyrimų semdamiesi minčių naujoms idėjoms, o Baltų religija tampa vis populiaresnė, nutarėme pakalbinti vieną iš senojo tikėjimo puoselėtojų, etnoastronomą, fiziką… Joną Vaiškūną.  Daugeliui šis žmogus gerai pažįstamas kaip kasmetės pavasario žalumos šventės „Jorė“ rengėjas Molėtų rajone, kitiems – kaip etnoatronomas ar kritiškų pasisakymų, straipsnių internetinėse svetainėse autorius. Tad šį sykį apie viska po truputį. Skaityti toliau