Žymos archyvas: ekonomistai

„Iš savo varpinės“: P. Gylys: Dabartinis ekonomikos modelis įžanga į katastrofą (video) (1)

Prof. Povilas Gylys | ISV nuotr.

Kai viešoje erdvėje girdime apie ekonominius procesus, dažniausiai naudojamos sąvokos „ekonomika kyla“ arba pvz. „ekonomika krenta“ . Taip pat medijose labai mėgstamas dalykas rodyti pvz. BVP pokyčio grafikus arba operuoti tokiu rodikliu, kaip BVP dalis gyventojui.

Bet ar tikrai gerai kai pagaminama vis daugiau prekių, bankai išduoda vis daugiau paskolų, o vartotojai leidžia pinigus vis drąsiau?

Apie tai kalbamės su ekonomistu profesoriumi Povilu Gyliu. Skaityti toliau

Pensijų reforma: Seimo komitetas perima uždarų durų estafetę (0)

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų | pixabay nuotr.

Bandymas pertvarkyti Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą praėjo dar tik pirminę teisinę stadiją – projektus parengė, patvirtino ir Seimui perduoda Vyriausybė. Į darbo grupes per visą projektų rengimo laikotarpį neprisibeldę ir per kelias dienas savo nuomonę, į kurią vis tiek nebuvo atsižvelgta, pareiškę investuotojai, panašu, nėra laukiami ir tolimesnėje diskusijoje.

Būtent plačią diskusiją Lietuvos finansų sistemos sveikatos vardan rekomendavo ir ką tik šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, ir kiek anksčiau – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, Skaityti toliau

Laisvės piknike – tūkstančiai Lietuva tikinčių žmonių (video) (6)

Laisves piknikas 2017 _lrp.l

Gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Kauno rajone rengiamame festivalyje „Laisvės piknikas“.

Žurnalisto, rašytojo ir internetinės televizijos įkūrėjo Andriaus Tapino pernai sugalvotas „Laisvės piknikas“ gimė kaip pilietiška idėja ir buvo rengiamas A. Stulginskio universiteto stadione. Šiemet jis išaugo į didžiulį renginį Nemuno saloje.

Šiemet „Laisvės piknikas“ kvietė ir į idėjų festivalį, todėl organizatoriai ragino visus neabejingus piliečius dalyvauti viešuose debatuose Skaityti toliau

A. Lapinskas. Pensijų fondai panašūs į pasakas (6)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.

Skaityti toliau

Dž. Raplejus. Kaip ekonomika tapo religija (2)

Pixabay.com nuotr.

Nors Anglija turi valstybinę Bažnyčią, šiandien rimčiau į ją žiūri tik nedaugelis mūsų. Išpažįstame net dar galingesnę religiją, aplink kurią orientuojame savo gyvenimus, – ekonomiką. Pamąstykime. Ekonomika siūlo visapusišką doktriną su moralės kodeksu, jos sekėjams žadančiu išganymą šiame pasaulyje; ji pateikia tokią įtikinamą ideologiją, kad ištikimi jos šalininkai pertvarko ištisas visuomenes taip, jog šios paklustų jos reikalavimams. Ji turi savo gnostikus, mistikus ir burtininkus, kurie iš praretėjusio oro išvaro pinigus, pasitelkdami tokius burtus, kaip Skaityti toliau

Nuo ko mes tolstam? (2)

Boguslavas Gruževskis ir Raimondas Kuodis_respublika.lt nuotr

Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau

Ūkio ministerija paskelbė kokie darbai bus paklausūs artimiausioje ateityje (0)

profesija_ukmin.lt

Apsispręsti dėl studijų abiturientams gali padėti Ūkio ministerijos atlikta stebėsena ir žmogiškųjų išteklių poreikio numatymas 2014-2018 metams. Internete paskelbta apie ateityje paklausius darbus.

„Valstybei rengiant švietimo sistemos plėtros strategiją, planuojant studijų krepšelius, numatant mokymosi visą gyvenimą kryptis,o būsimiesiems abiturientams ir jų tėvams sprendžiant tolesnio mokymosi kelio pasirinkimo klausimą yra svarbus žinojimas apie ateityje paklausias specialybes, būsimas karjeros galimybes, ateities finansines perspektyvas. Šioje svetainėje matyti, kokių Skaityti toliau

Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės (3)

studentai1.smm.lt

Lietuvos aukštojo mokslo politika ir plėtotė susiduria su vis daugiau iššūkių: diplomų pasiūla labai išaugusi, Lietuva turi vieną didžiausių studentų skaičių pasaulyje, tačiau nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka į 500 geriausių sąrašą, neišvengiamai įsibėgėja aukštųjų mokyklų jungimosi procesas. Akademikai, ekonomistai ir verslo atstovai ieško geriausio recepto, kaip Lietuvos aukštasis mokslas galėtų tapti tarptautiškesnis ir konkurencingesnis.

„Sėkmingas universitetas turi būti tarptautiškas, tarpdisciplininis, efektyvus, pritraukti talentus, bendradarbiaujantis su verslu. Tačiau Lietuvoje bendra situacija ir universitetinė terpė nėra gera.

Skaityti toliau

ES paramos milijonai – kaip į balą (0)

kompiuteris_nma.lt

Beveik 7 mln. eurų skolą Europos Sąjungai už netinkamai panaudotą paramą teks padengti iš valstybės biudžeto. Su žemės ūkiu susiję verslininkai ne tik nesilaikė paramos gavimo sutarties, bet ir nesugrąžino valstybei ne pagal paskirtį panaudotų lėšų. Įmonėms bankrutavus, šios skolos išieškojimas tapo beprasmis.

ES paramą gavusios bendrovės „Radžiūnų agrofirma“, „Postformingas“ (dabar – UAB „Dodaiva“), „VK mechanikas“, „Difera“, „Šiaurės kompanija“, „Čivylių žuvys“, Skaityti toliau

Euro zonos ūkio duomenys nuvylė optimistus (9)

Eurai | Irmeli Aro nuotr.

Praėjusią savaitę paskelbtos naujienos ypač nuvylė laukiančius spartaus euro zonos atsigavimo. Skirtingų šalių BVP augimo rezultatai, Vokietijos užsakymų bei verslo lūkesčių duomenys signalizuoja apie ekonomikos tempų lėtėjimą.

Prastus rezultatus rodo beveik išimtinai gamybos sektorius, taip pat ypač nuvilia Vokietijos rodikliai, tuo tarpu periferijos šalių augimas išlieka nuoseklus. Nepaisant pastarųjų pokyčių, „Danske Bank“ ekonomistai mano, kad metų pabaigoje euro zona turėtų padidinti pastaruoju metu lėtėjusias ekonomikos apsukas. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I) (46)

Saulius Lapėnas | feisbuko profilio nuotr.

Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje.
Miurėjus Rotbardas (Murray Rothbard).

… viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose. Adamas Smitas (Adam Smith). Skaityti toliau

P.Stonis. Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Atsakomybė – taip pat (video) (3)

Vitas Vasiliauskas | lrt.lt stop-kadras

„Mane šiuo atveju domina rezultatas. Mano galva, darbas, kurį jisai padarė, buvo labai efektyvus. Nei jo, nei jo komandos paslaugų kokybė nenuvylė. O etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos yra, todėl sunku man būtų komentuoti“.

Šiuos žodžius ištarė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas laikinojo Ūkio banko bankroto administratoriaus paskyrimo etiškumo klausimą.

Išties, praktinis požiūris. Praktinis, bet ir trumparegiškas. Turbūt mažai kas ginčysis, kad panašiomis „praktinėmis“ nuostatomis vadovavosi ir į užsienį nusiplovę banko „Snoras“ savininkai. Skaityti toliau

R.Garuolis. Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė (video) (45)

Ričardas Garuolis

Kovo 14 d. Seime Tautininkų sąjunga kartu su Valstiečių ir žaliųjų partija surengė konferenciją „Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“. Renginyje dalyvauti buvo pakviesti naujos Visagino atominės elektrinės  (VAE) šalininkai ir priešininkai, atsakingų už šio projekto įgyvendinimą institucijų vadovai, visuomeninių, verslo organizacijų, profesinių sąjungų atstovai, Seimo nariai, energetikai, ekonomistai ir žurnalistai. Siekta gauti išsamius atsakymus į klausimus, kurie kyla svarstant šį milžiniškų finansinių lėšų (beveik du metiniai Lietuvos biudžetai) reikalaujantį projektą, už kurį artimiausiu metu turi balsuoti Seimas.

Deja, atsakingų už VAE statybą institucijų atstovai, kaip ir ne kartą anksčiau, konferencijoje nepasirodė, dalis mokslininkų, pasisakančių už VAE, Skaityti toliau