Liepos 2 d. Klaipėdoje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir eurokomisaras, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius susitiko su valstybinio jūrų uosto vadovais ir aptarė inicijuojamą projektą „Klaipėdos uostas – žalias uostas“.
„Klaipėdos žaliojo jūrų uosto vizija paremta į aplinkosaugą nukreiptomis Skaityti toliau
Įvairių tarptautinių bei nacionalinių gamtosauginių, mokslinių ir projektinių veiklų autorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos magistrantas Marius Karlonas atkreipia dėmesį, kad visoje Europoje per pastaruosius 40 metų išnyko daugiau nei pusė agrarinio kraštovaizdžio paukščių – jie tiesiog dingo. Pasak jo, tai įvyko dėl vis didesnio žemės ūkio intensyvinimo, besaikio pesticidų naudojimo ar melioracijos griovių. Ornitologinio turizmo įmonės „Ornitostogos“ įkūrėjo teigimu, dėl to Lietuvoje nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, Skaityti toliau
Žmonėms, įsigijusiems naują arba ne senesnį kaip penkerių metų elektromobilį, iš Klimato kaitos programos bus skiriamos išmokos. Tai numato Aplinkos ministerijos parengta tokių išmokų skyrimo tvarka. Šios tvarkos aprašo projektas (www.e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d958508069a711eaa38ed97835ec4df6) iki kovo 26 d. bus derinamas su visuomene ir įstaigomis.
Numatoma, kad vienam pareiškėjui bus Skaityti toliau
(Silpnų nervų skaitytojams gali pakenkti)
Pastaraisiais metais pasaulis, regis, ypač aštriai pajuto apokalipsines nuotaikas. Nors, geriau pagalvojus, šviesiausi žmonijos protai jau ne vieną dešimtmetį skambina pavojaus varpais. Kiek visokių tarptautinių susitarimų ir konvencijų pasirašyta… Nuo Florencijos Europos kraštovaizdžio konvencijos 2000 metais, kurią Lietuva ratifikavo 2002 metais, Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo, priimto 1997 Skaityti toliau
Šiandien, kovo d. Briuselyje Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių pasirašė Europos plastiko paktą, skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimo keliamomis problemomis – tarša plastiko atliekomis ir sudėtingu jų tvarkymu.
Be mūsų šalies, palaikymą šio pakto iniciatyvai išreiškusios Danija, Suomija, Prancūzija, Švedija, Vokietija, Olandija, Belgija (Flandrija), Slovėnija, Portugalija, Ispanija, Italija, Graikija ir Latvija yra pasiryžusios skatinti nereikalingo plastiko naudojimo sumažinimą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir perdirbto plastiko naudojimą naujuose gaminiuose. Skaityti toliau
Nacionaliniame Kauno dramos teatre kovo 3–7 dienomis jau dešimtą kartą vyks vienintelė Lietuvoje tarptautinė ugdomoji teatro šventė vaikams ir jaunimui „Nerk į teatrą“. Jubiliejinės šventės tema – vandenynai, vaizduotę plukdysiantys plačiais pažinimo vandenimis bei kartu priminsiantys apie ekologines problemas. Kūrybines pajėgas šventėje apjungs teatralai iš Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos ir Islandijos. Skaityti toliau
Vasario 6 d. Romoje, Italijos žemės ūkio ministerijoje, LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pasirašė memorandumą dėl ekologinių teritorijų skatinimo.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) organizuotame tarptautiniame susitikime didžiausias dėmesys skirtas ekologinei žemdirbystei ir ūkininkų skatinimui pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, visuomenės informavimo apie tvarų ir darnų žemės ūkį bei ūkininkų žinių ir gebėjimų stiprinimo, skatinant perėjimą prie ekologinės žemdirbystės.
Šiuo metu Nyderlanduose studijuojantis marijampolietis Lukas Paltanavičius prisipažįsta puikiai prisimenantis metą, kai dvyliktoje klasėje teko apsispręsti, kokį karjeros kelią rinktis. Šiandien tarptautiniame Vageningeno universitete (Wageningen University & Research) drauge su jaunuoliais iš 120 šalių besimokantis lietuvis neabejoja pataikęs į dešimtuką – jis pateko tarp vienminčių, kuriuos vienija bendra idėja išmokti į pasaulį žvelgti pro „žaliuosius akinius“ viename stipriausių pasaulio universitetų, Skaityti toliau
„Nors Lietuva ir neturi instagraminių – ypatingo grožio gamtos objektų, tačiau pasaulis pradėjo vertinti paprastumą, prieinamumą ir kokybę. Taip galime apibūdinti tiek Lietuvos turizmą, tiek verslą. Svarbu toliau žengti naujovių keliu ir pristatyti Lietuvą kaip technologijų ir startuolių erdvę, tačiau taip pat svarbu išlaikyti ekologiškos ir darnios šalies įvaizdį“, – sako Greta Petrošiūtė, tarptautinio profesionalų tinklo
„Global Lithuanian Leaders“ (GLL) tinklo atstovė, gyvenanti ir dirbanti Danijoje. Skaityti toliau
Žagarės regioninio parko direkcija džiaugiasi, kad baigiantis 2019 m. gavo malonią žinią. Erasmus + projektų atrankos komiteto sprendimu projektui „Propaguojame gamtos kalbą“ skirtas finansavimas.
Projektas „Propaguojame gamtos kalbą“ gimė iš siekio plėtoti plastiko mažinimo idėją ir vienyti skirtingų šalių jaunimą prisidėti prie taršos mažinimo gamtos išsaugojimo vardan.
XXI amžiaus žmonijos pagrindinis uždavinys – išlikti. Mokslininkai perspėja apie pavojingus planetos pokyčius, kurie gali destabilizuoti viso pasaulio ekosistemas. Neapdairus žmogaus elgesys – nepagarba gamtai, šiukšlinimas, beatodairiškas gamtos resursų vartojimas, Skaityti toliau
Vienerius metus nevykusi šventė „Mėnuo Juodaragis“ paskelbė naujo vyksmo datas 2020 metais. 22-ąjį kartą rengiama nepriklausoma savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė palydės vasarą 2020 m. rugpjūčio 27 – 30 d. Šventė vėl vyks įspūdingos gamtos apsuptyje – Dūburio ežero saloje, Zarasų rajone. Gruodžio mėnesį pradėti platinti pirmieji šventės bilietai, juos iki metų pradžios lankytojai gali įsigyti už pačią palankiausią kainą.
„Ateinančią vasarą bus praėję dveji metai nuo paskutinio „Mėnesio Juodaragio“ ir net treji nuo to laiko, kai 2017-aisiais „didžioji“ šventės versija vyko Dūburio saloje. Skaityti toliau
Net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų rūpi aplinkosauga – šiuos duomenis atskleidė Aplinkos ministerijos užsakymu metų pradžioje vykdyta apklausa. Padidėjusį žmonių dėmesį tvariems prietaisams jaučia ir buitinės technikos ekspertai. Jei anksčiau renkantis siurblį svarbiausias rodiklis buvo galingumas, dabar pirkėjai daugiausia dairosi į tylius, veiksmingesnius prietaisus, o pridėtinę vertę kuria gamtiniai sprendimai.
Tvari prietaiso gamyba – vis svarbesnė Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d. kiekvienais metais Europos Sąjungoje ir pasaulyje minima „Diena be automobilio“. Atsiliepdamos į Susisiekimo ministerijos kvietimą, nemažai šalies savivaldybių šiemet suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu arba populiariais užmiesčio maršrutais.
„Dėmesys tvariam transportui kasmet vis didėja. Miestų savivaldybės deda dideles pastangas atnaujinti viešojo transporto parkus, plečiama infrastruktūra dviratininkams, riedutininkams, e-paspirtukų vairuotojams, todėl keliauti naudojantis alternatyviomis priemonėmis
Rugpjūčio 24 d., Bernardinų sode vykusiame baigiamajame vajaus „Misija: nulis“ renginyje susitiko visi, tvariam gyvenimo būdui prijaučiantys sostinės gyventojai ir miesto svečiai. Kūryba iš dėvėtų drabužių, knygų ar drabužių mainai po atviru dangumi, galimybė pačiam perdirbti plastiką, pamokos, kaip taisyklingai valyti batus, kad jie tarnautų ilgiau – visose šiose veiklose sudalyvavo akcijos dalyviai.
Per 5000 žmonių virtualioje erdvėje ir dar 132 socialinėse akcijose 3000 žmonių visoje Lietuvoje sutelkęs projektas parodė, Skaityti toliau
Rugpjūčio 24 d., šeštadienį, 13 val. sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami į Bernardinų sodą, prie pagrindinio fontano, kur vyks Aplinkos ministerijos renginys ekologinei visuomenės savivokai skatinti „Misija: nulis“. Renginio tikslas – parodyti žmonėms, kad dabartinių vartojimo įpročių keitimas draugiškesniais aplinkai gali būti labai smagus, tereikia kūrybiškai pažvelgti į paprasčiausius buitinius sprendimus.
Jo dalyviai galės prisidėti kuriant meninę instaliaciją, dalyvauti kūrybiniuose užsiėmimuose ar mainytis atsineštomis nebereikalingomis knygomis, drabužiais, daiktais. Skaityti toliau
Viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
„Pirmosios dujinės šiukšliavežės aptarnaus Vilniaus ir Klaipėdos gyventojus, vėliau ketiname įsigyti jų daugiau, įtraukti ir kitus miestus – investuoti į šį transportą numatome iki pusės milijono eurų. Stengiamės ne tik veiksmingai tvarkyti atliekas, bet ir kuo mažiau teršti gamtą – dyzelinių šiukšliavežių pakeitimas dujinėmis leidžia apie 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų kiekį. Be to, dujinės šiukšliavežės yra daug tylesnės nei dyzelinės – jos veikia mažiausiai 50 proc. decibelų tyliau. Didmiesčiams, kuriuose tyla tampa prabanga, tai tikrai pozityvus pokytis“, – pasakoja Romas Draskinis, „Ekonovus“ direktorius. Skaityti toliau
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) drauge su partneriais kuria pirmąją Lietuvoje moksliniais tyrimais grįstą gamtinės (ekologiškos) statybos technologiją. Pirmieji pastatyti namai iš molio ir kanapių mišinio bus eksperimentiniai – mokslininkai stebės, kaip jie atlaiko lietuvišką žiemą, o vėliau pasiūlys sprendimą kiekvienam, norinčiam gyventi gamtiniame būste. Žadama, kad pasistatyti tokį namą kainuos apie 30 proc. pigiau nei tradicinį.
Įgyvendinant projektą „Ekologiškų kompozitinių medžiagų kūrimas“, iš molio ir kanapių spalių mišinio bus sukurti sienų blokeliai, stogo elementai, taip pat tinkas. Skaityti toliau
Lietuva tapo pavyzdžiu Europai. Ir tai rašome be jokios ironijos, nes taros užstato sistema leido ne tik surinkti per 90 proc. pakuočių, tačiau tuo pačiu mūsų pamiškės ir paežerės tapo daug švaresnės. Atrodytu pats laikas sistemą plėsti, tačiau Lietuva vis tik yra stebuklų šalis, kur net neginčytini laimėjimai nepraskina kelio.
Šioje laidoje kalbame su Seimo nare Virginija Vingriene, kurį jau 2,5 metų bando pramušti kone sieną, kurį neleidžia plėtoti tai dėl ko esame giriami Europoje. Ir tai nepaisant to, kad Virginija yra valdančiosios partijos Seimo narė. Partijos, kurios pavadinime yra žodis „žaliųjų“ Kas gi vyksta? Kokios povandeninės srovės veikia? Skaityti toliau
Įgyvendinant darnaus judumo mieste planą ir skatinant naudoti ekologiškas transporto priemones bei mažinti oro taršą mieste, Vilniuje netoli magistralinių kelių planuojama įrengti 5 viešąsias didelės galios elektromobilių įkrovimo stoteles. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu šiam tikslui Vilniaus miesto savivaldybei skirta 231,3 tūkst. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų.
„Sostinėje, kur gyventojų ir darbo vietų koncentracija yra pati didžiausia, Skaityti toliau
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ plečia vandens tiekimo viešosiose erdvėse paslaugą ir sostinės centre atidarė 5 stacionarias lauko gertuves.
Iš stacionarios gertuvės galima prisipilti vandens į savo nešiojamą gertuvę ar kitą daugkartinę tarą, tiesiog vietoje atsigerti iš fontanėlio ar pagirdyti savo augintinį iš apačioje esančios mažos gertuvėlės. Skaityti toliau
Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.
1 prasimanymas: oro tarša Kinijoje visuomet didesnė už taršą JAV Skaityti toliau
Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. viešuosiuose renginiuose nebebūtų naudojama vienkartinių plastikinių indų. Tai, kad šios nuostatos būtų laikomasi, rūpinsis renginių rengėjai. Kontrolė bus patikėta Savivaldybės skyriams, policijai, už viešąją tvarką renginių metu atsakingoms įstaigoms, saugos tarnyboms ir pan.
„Šiuo metu siekis vengti atliekų yra vienas prioritetų, žiedinės ekonomikos principų. 2019 m. gegužės 8 d. Skaityti toliau
Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasidžiaugė, jog praėjusiais metais dirbo taip pelningai, jog beveik 40 proc. viršijo numatytą metinį planą. Tačiau už ką gautas pelnas? Už miškų atsodinimą ar jų iškirtimą?
Pernai VMU pervedė į valstybės biudžetą 25,3 mln. Eur už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Atliko įvairias socialines bei ekologines veiklas, kurių vertė – 7,4 mln. Eur. Kaip bebūtų, šios veiklos buvo tris kartus pigesnės nei privalomi atsiskaitymai už parduotą medieną. Skaityti toliau
Atliekas reikia rūšiuoti, negalima visko mesti į vieną mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Į tokius konteinerius metamos atliekos, kurių negalima perdirbti ar pakartotinai panaudoti.
Mišrios komunalinės atliekos − tai atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo. Į buitinių atliekų konteinerius galima mesti: asmens higienos reikmenis (skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, kempinės), maisto likučiais užterštą pakuotę ir antrines žaliavas, sauskelnes, tualetinį popierių, servetėles, veidrodžių, krikštolo, keramikos duženas, tapetus, šaltus pelenus. Skaityti toliau
Orangutangai miesto centre, jauni aktyvistai ir didžiuliai plakatai su užrašais, atkreipiančiais dėmesį į neigiamą palmių aliejaus įtaką. Taip atrodė penktadienio popietę sostinės Vinco Kudirkos aikštėje surengta protesto akcija „Prieš palmių aliejaus vartojimą“.
Akcija „Prieš palmių aliejaus vartojimą“ buvo surengta „Fridays for Future“ protesto metu – penktadieniais jaunimas Vilniaus centre ragina visuomenę, valdžios atstovus susirūpinti ir imtis veiksmų prieš klimato atšilimo problemą. Skaityti toliau
Itin didelis įmonių susidomėjimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemone „Eco-inovacijos LT+“ rodo, kad Lietuvos verslas pasirengęs diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas. Pagal trečiąjį šios priemonės kvietimą sulaukta 85 paraiškų gauti 60 mln. eurų finansavimą. Tai beveik dvigubai daugiau, nei yra numatyta priemonės „Eco-inovacijos LT+“ kvietime.
„Šios ministerijos administruojamos priemonės populiarumą lemia tai, kad Lietuvos įmonės supranta būtinybę diegti technologines ekoinovacijas. Skaityti toliau
Jau ateinantį savaitgalį, balandžio 27 d. gamtininkai kviečia pasidžiaugti bundančia Dzūkijos gamta nemokamame renginyje „Vidur girių“. Gausus gamtininkų būrys parengė išskirtinę programą, kurioje – veiklų gamtoje įvairovė, garsūs gamtininkų vardai, diskusijos svarbiomis gamtosauginėmis temomis, specialios veiklos dviratininkams, kulinarijos, medžio meistrystės gerbėjams, šeimoms su vaikais.
„Renginys vyksta jau penktus metus ir dar nė vienais metais neturėjome tokios turiningos Skaityti toliau
Besilankydama Dubajuje, LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ komanda sutiko čia jau kurį laiką gyvenimą kuriančius Lietuvius.
Laidos komanda į Dubajų vyko filmuoti reportažo apie baigiamą statyti itin modernų, aplinkosaugos ir tvarumo idėjų įkvėptą rajoną „The Sustainable City“.
„Ketinome pakalbinti šio rajono gyventojus, o kai sužinojome, kad čia gyvena lietuvė, Skaityti toliau
LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai lankėsi Dubajuje, kuriame susipažino su baigiamu statyti itin moderniu, aplikosaugos ir tvarumo idėjų įkvėptu rajonu „The Sustainable City“.
Viduryje dykumos pastatytame rajone naujausios technologijos apjungiamos su praktišku emyratiečių sumanumu. Automobilių aikštelėse esantys saulės moduliai pagamina maždaug 84% visam miestui reikalingos energijos. Kilometro ilgio kvartale nėra automobilių, tik mažos golfo mašinėlės ir autonominis autobusas. Dirbtinė upė teka palei bio-šiltnamius. Skaityti toliau
Vasario 11 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo buvo skirtos lėšos Kauno apskrities viešosios bibliotekos pastato atnaujinimui. Šiam projektui bus skirta daugiau nei 695 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų.
Įgyvendinus projektą, Kauno apskrities viešosios bibliotekos pastatas atitiks ne žemesnę kaip pastato C energinio naudingumo klasę, todėl jame bus suvartojama apie 44,45 proc. mažiau energijos šildymui. Planuojama, kad kasmet pavyks sutaupyti Skaityti toliau
