Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią ir kitą savaitę tęsia pasitarimus su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl mokslo metų baigimo. Tačiau jau dabar pažymima, kad mokslo metai neturėtų baigtis anksčiau negu birželio 1 d.
„Atsižvelgiant į esamą ekstremalią situaciją šalyje ir jau įsibėgėjusį mokymą nuotoliniu būdu, vaikų aprūpinimą kompiuterine įranga, bendrojo ugdymo mokykloms Skaityti toliau
Keičiasi dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų ir abitūros egzaminų bei įskaitų laikymo laikas. Atsižvelgiant su koronavirusu susijusias aplinkybes, kai kurių patikrinimų datos iš balandžio pradžios ar vidurio į nukeltos į balandžio pabaigą arba birželį.
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraštyje numatytas vienintelis pakeitimas: gimtosios baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbos patikrinimai galės būti organizuojami iki gegužės 15 d., anksčiau buvo numatyta, kad mokyklose jie turi įvykti iki balandžio 24 d. Skaityti toliau
Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka tokie pat kaip 2019 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2020 m. Vienintelė naujovė – atnaujintas olimpiadų, už kurias galima gauti papildomus balus, sąrašas.
Kaip ir anksčiau, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus, išskyrus menų ir sporto studijas. Mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi priklausomai nuo studijų programos, į kurią pretenduojama. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį. Skaityti toliau
Liepos 26 d. Vilniaus universitetas (VU) išsiuntė beveik 4000 kvietimų būsimiems studentams į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Geriausiai vertinamas šalyje universitetas šiemet dar labiau sustiprino lyderio pozicijas: beveik kas antras universitetinio išsilavinimo siekęs stojantysis pirmu numeriu pageidavimų sąraše nurodė VU. Nors stojančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, VU valstybės finansuojamų vietų šiemet padaugėjo net 200.
Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis,
Siekis sumenkinti lietuvių kalbos vartojimą bando įsišaknyti net įstatymais. Du Seimo nariai: Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė pateikė Seimui projektą, kad kitakalbiai lietuvių kalbos egzaminą ir toliau laikytų „su nuolaidomis“, o dar geriau, jei teisiškai būtų įvesta tvarka, kad gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse lietuvių kalba mokyklose nebūtų privaloma.
2011 m. priimtas įstatymo projektas, pagal kurį buvo apsispręsta pereiti prie vieningo lietuvių kalbos egzamino Skaityti toliau
Apsilankiusi Civilinės aviacijos administracijoje (CAA), kuri išduoda licencijas komercinių orlaivių pilotams, „Kylam“ komanda domėjosi, kokį kelią turi nueiti būsimieji lakūnai.
Norint gauti licenciją, reikia CAA išlaikyti teorijos ir skrydžio egzaminus. Komercinių orlaivių pilotams keliami aukščiausi Europiniai reikalavimai.
O kad būsimieji lakūnai į savo pasirinkimą žiūri labai rimtai rodo skaičiai – atvejai, kai kandidatas neišlaiko praktikos egzamino pasitaiko itin retai.
„Kylam“ komanda – Ditė Česėkaitė ir Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau
Seimo Valstybės istorinės atminties komisija kartu su Lietuvos universitetų ir mokslo bei tyrimų institucijų atstovais istorikais svarstė mokslinių tyrimų sovietmečio ir partizaninio karo tematika būklę. Posėdyje buvo iškelti ir bendresni istorijos mokslo situacijos Lietuvoje klausimai, esamos problemos.
Komisija nutarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti šias problemas:
– istorijos ir pilietinio ugdymo dalykų turinio būklę bei mokymo perspektyvas bendrojo ugdymo įstaigose; Skaityti toliau
Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės lapkričio 15 d. pasirašyto įsakymo, kuriame pažeidžiant visas formalias svarstymo procedūras patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai savo turiniu yra iš esmės žalingi valstybinės lietuvių kalbos ir literatūros mokymui.
Pagal galiojusią tvarką, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikantiems abiturientams buvo pateikiamas sąrašas autorių, Skaityti toliau
Artėja egzaminų laikotarpis, o su juo – ir neišvengiama diskusija dėl „neteisingų“, „netikslių“ ir „mokymo programų neatitinkančių“ egzaminų užduočių bei pasvarstymai, kad „anksčiau žmonės mokėsi geriau“. Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) istorijos mokytojas Domas Boguševičius ramina – populiarus viešojoje erdvėje dabartinės ir sovietmečiu užaugusios kartos žinių lyginimas yra iš principo neteisingas.
„Reikėtų suvokti, kad gyvenimas sovietiniame informaciniame vakuume ir dabarties informacijos perteklius neleidžia adekvačiai gretinti skirtingų kartų. Skaityti toliau
Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. 2017 m. universitetai studijuoti galės priimti tik surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo iš dešimt.
„Stojančiųjų pasirengimas – labai svarbi studijų kokybės sąlyga. Skaityti toliau
Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.
Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau
Rugsėjo 27 d. įvyks jubiliejinis dešimtasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas. Pernai egzaminą laikė daugiau nei 30 tūkst. žmonių, o šiemet tikimasi rekordinio dalyvių skaičiaus. Tarp žmonių, kurie atidžiai domėsis jo eiga bei rezultatais, bus ir pirmieji Konstitucijos egzamino nugalėtojai – jie puikiai atsimena, kodėl tuomet ryžosi dalyvauti akcijoje, ir iki šiol palaiko egzamino idėją. Skaityti toliau
Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso.
Mokytis po truputį, bet dažnai. Turbūt visi savo kailiu patyrėme ar bent girdėjome apie bemieges naktis egzaminų sesijų metu. Įsiminti didžiulį kiekį informacijos per trumpą laiką gal ir įmanoma, bet blogiausia, kad ji galvoje išliks taip pat trumpai. Skaityti toliau
Rugsėjo pirmąją Vilniaus universitetas (VU) pradėjo 438-uosius mokslo ir studijų metus. Studijuoti lyderiaujančioje šalies aukštojoje mokykloje pradės apie 3473 bakalauro ir vientisųjų studijų bei 1331 magistrantūros pirmo kurso studentas.
Šiemet VU studijuos ir daugiausia „šimtukininkų“ – mokslus čia pasirinko 616 geriausiai abitūros egzaminus išlaikiusių moksleivių. Tai – beveik pusė visų šalies abiturientų, mokyklą baigusių bent su vienu 100 balų abitūros egzaminų įvertinimu. Nuolatines studijas VU pasirinko ir apie 180 studentų iš užsienio. Skaityti toliau
Svarbiausi šių mokslo metų akcentai: individuali kiekvieno mokinio pažanga; skaitymas ir rašymas mokant visų dalykų; praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimas ir kt. Per kasmetinę, švietimo bendruomenėms skirtą Švietimo ir mokslo ministerijos konferenciją, šiandien surengtą Seime, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė apžvelgė, ką pavyko nuveikti praėjusiais mokslo metais ir ką būtina padaryti šiemet, kad pagerėtų mokinių pasiekimai, mažėtų atotrūkis tarp mokyklų. Skaityti toliau
Šiandien, birželio 10 d., abiturientai laiko matematikos egzaminą, kurį nuo šiol, norint patekti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, būtina išlaikyti. Šis egzaminas svarbiausias tiems, kurie ateitį sieja su medicina, ekonomika, tiksliaisiais ir socialiniais mokslais. Tik ar gali aukšti matematikos balai užtikrinti sėkmingą ateitį ir padėti spręsti gyvenimiškas problemas? Apie Lietuvos mokinių matematinius gebėjimus, akademines ir praktines žinias,
Tai – tragedija. Tokia pirma mintis neretam gali šauti į galvą sužinojus, kaip mokosi mūsų šalies dešimtokai.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) kasmet tikrina jų žinias organizuodamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Jis privalomas visiems tiems, kurie nori įgyti pagrindinį išsilavinimą, tad paprastai jį laiko kone visi šalies dešimtokai.
Mokslo metų pabaigoje būna paskelbiami ir šių patikrinimų duomenys, Skaityti toliau
Netrukus bus vėl rengiamos brandos egzaminų užduotys, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo Nacionaliniam egzaminų centrui imtis papildomų priemonių saugant šias užduotis.
Atlikę korupcijos rizikos analizę, STT specialistai nustatė, kad dar nėra pašalintos visos galimybės, leidžiančios neteisėtai anksčiau laiko paviešinti egzaminų užduotis.
STT pareigūnų nuomone, didžiausią grėsmę saugant šią informaciją kelia žmogiškasis Skaityti toliau
„Nuolat perkraudami trumpalaikę atmintį ir nenaudodami ilgalaikės, naikiname smegenų gebėjimą apdoroti ir įsiminti informaciją“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė dr. Vilija Stanišauskienė. Jos teigimu, mokymasis žinių ir technologijų pertekliaus visuomenėje yra sudėtinga veikla, kurios reikia mokytis. Skaityti toliau
Rugpjūčio 26 d. Lietuvos edukologijos universitete vyko, kasmet prieš naujus mokslo metus rengiama, savivaldybių švietimo padalinių vadovų konferencija „Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“. Į konferenciją pirmą kartą buvo pakviesti ir mokinių, ir tėvų atstovai. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, švietimas yra visų rūpestis, o mokyklą kuria kiekvienas bendruomenės narys, todėl tik visiems dirbant kartu galima pasiekti geriausių rezultatų.
„Šiuos metus skelbiame mokyklos bendruomenės metais ir skatiname tėvus, mokyklas aktyvesniam bendradarbiavimui dėl kokybiškesnio vaikų ugdymo, palankesnės Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino brandos darbo – naujo Lietuvoje mokinių kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo įrankio – programą. Numatoma, kad brandos darbą 12 klasės mokinys gali rinktis nuo 2017-2018 mokslo metų. Jis nebus privalomas, abiturientas taip pat laisvai galės pasirinkti temą iš bet kurio vidurinio ugdymo programos dalyko. Tikimasi, kad brandos darbo rezultatų įskaitymas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas bus numatytas tvirtinant įsakymą dėl Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 m. tvarkos. Skaityti toliau
Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) liepos 2 dieną skelbia lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus.
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 20 895 kandidatai. Iš jų 19 811 kandidatų mokėsi mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, o 1084 kandidatai – mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis. Skaityti toliau
Bendrojo ugdymo mokyklose paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino rezultatai.
Šiais metais 14 977 kandidatai rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Egzamine dalyvavo 13 072 kandidatai.
Mokykliniame brandos egzamine mokiniai galėjo rašyti arba samprotavimo, arba literatūrinį rašinį. Samprotavimo rašinyje reikėjo atskleisti temą remiantis vienu autoriumi iš trijų, nurodytų Skaityti toliau
Istorijos egzaminas yra vienas populiariausių. Birželio 8 d. jį laikys 13 006 kandidatai, t. y. beveik 35 proc. visų dvyliktokų. Artėjant brandos egzaminams, nerimą ir įtampą jaučia daugelis abiturientų. Ką daryti belaukiant istorijos egzamino, kad pasisektų?
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto dėstytojas ir Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojas Mindaugas Nefas sako, kad iki šiol niekas nėra sugalvojęs veiksmingesnio ir efektyvesnio būdo pasiruošti egzaminams už nuolatinį ir sistemingą mokymąsi. Skaityti toliau
Šaindien, birželio 1 dieną, abiturientai laiko vieną svarbiausių – privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti registravosi 21095 kandidatai. Egzaminas bus vykdomas 191 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą registravosi laikyti 14977 moksleiviai.
Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turės atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Skaityti toliau
Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai. Skaityti toliau
Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai.
Pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kas lemia šiuos jausmus ir kodėl tai vyksta su mumis. Kiekvienas patiriame įvairiausių emocijų, kai laukiame svarbaus gyvenimo įvykio. Skaityti toliau
2013 m. Lietuvos studentų sąjunga apklausė 1700 studentų. Apie 60 proc. studentų pripažino, kad papildomų draudžiamų priemonių naudojimas egzamino metu universitetuose yra paplitęs reiškinys. Popieriukus kišenėje, batuose ar po sijonu, formules ant rankų, po truputį keičia pažangesni būdai…
„Esu labai labai laiminga. Gavau gera balą ir diplomą. Niekas neapgavo! Rekomenduoju.“ – rašo Aneta. „Gavau puikų įvertinimą! Didelis ačiū už viską!“ – dėkoja Vilius. „Vakar gyniausi. Už magistrinį darbą gavau 8. Skaityti toliau
Rugpjūčio 7 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą, kad iš penkiolikos Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientų, pateikusių dokumentus stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, keturiolika yra pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose vietose, vienas – valstybės nefinansuojamoje.
„Dešimt licėjaus absolventų įstojo pagrindinio priėmimo, penki – papildomo priėmimo metu. Beveik trečdalis jų studijuos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU)“ – rašoma ŠMM pranešime.
Primename, kad rugpjūčio 4 d. Lenkijos lietuvių bendruomenė išplatino pareiškimą, Skaityti toliau
Dalis Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventų kiekvienais metais rinkdavosi studijas Lietuvoje. Juolab, kad Lietuva savo tautiečiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų, sudarydavo skatinamąsias stojimo ir studijų sąlygas. Tokia Lietuvos politika įprasmindavo lietuviškų mokyklų buvimą Punske ar Seinuose.
Šiais metais studijuoti Lietuvoje pasirinko patys geriausi Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniai ir jie, deja, nebuvo priimti. Kas atsitiko? Jų Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie visai neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos absolventais. Skaityti toliau
