Žymos archyvas: Eglė Valentė

„Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video) (0)

Rudens lygiadienio dieną Neries krantai sušvinta baltų vienybės ženklais | L. Petkevičiūtės nuotr.

Visos baltų kalendorinės šventės, laiko skaičiavimo sistemos vienaip ar kitaip susietos su šviesulių padėtimi dangaus skliaute įvairiais metų ar paros laikais. Lygiadienis – tai momentas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio per Zodiaką) sankirtos taške.  Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos  virsmo metas.

Pasak etnologės Eglės Valentės, „Etninė kultūra priklauso visiems – tiek kaime, tiek mieste gyvenantiems žmonėms. Gamta mieste taip pat yra gamta. Ošia Skaityti toliau

‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video) (0)

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje | Rengėjų nuotr.

„Senųjų švenčių pagrindą ir struktūrą sudaro gamtos ir augalijos vegetacinio ciklo kritiniai taškai, tačiau švenčių esmėje glūdi svarbiausių žmogaus būties įvykių išgyvenimas metafizinėje plotmėje. (…) Šventinė nuotaika kuriama, palikus kasdieninę buitį, nusiskaistinimu. Įprasto gyvenimo tėkmės pakeitimas pažymimas ir apeigomis. Išeinant iš kasdieninės laiko tėkmės, į  sakralią šventės erdvę įžengiama pro vartus. Bet tai tėra tik simbolinė išraiška to nuskaistėjimo, kuris turėtų vykti žmogaus sieloje“, – knygoje „Rėdos ratas“ rašo etnologas Aleksandras Žarskus. Skaityti toliau

Kalėdų senelis mums ir mūsų (0)

Kalėdų senelis mums ir mūsų |

Gruodžio 9 d., Vilniaus Katedros aikštėje, vyko šventė vaikams ir jų tėveliams „Sveikas, Seneli Kalėda“, kur susirinkę vilniečiai stebėjo visų Lietuvos kraštų Kalėdų Senelių sueigą – smagią tarmiškai atliekamų programų virtinę. Kiekvieno krašto Kalėda su savo palyda džiugino susirinkusius tuo, kas tam kraštui Kalėdų šventiniame laikotarpyje būdingiausia: žaidimais – Mažoji Lietuva, dzūkų kraštas; dainomis – aukštaičiai, kisielių virti mokino ir juo vaišino suvalkiečiai, o žemaičiai visus pamokė smagaus „Meškutės“ šokio. 

Vaikai rašė laišką Lietuvos Kalėdų Seneliui Kalėdai, čia pat jį įmetė į specialią pašto dėžutę ir, o stebukle – tuojau pat gavo atsakymą. Smagu buvo matyti seniausią – Marcinkonių Skaityti toliau

Vilniaus Kalėdų eglė į sostinę atviliojo net 6 Kalėdų Senelius (video) (0)

Vilniaus Kalėdų eglė į sostinę atviliojo net 6 Kalėdų Senelius | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Magiškos Kalėdos sostinėje džiugina vis įdomesnėmis naujomis pramogomis – šiandien prie pagrindinės sostinės eglės „Laikas“ susitiko net 6 Kalėdų Seneliai iš visų Lietuvos regionų.

Smagioje šventėje „Sveikas, Seneli Kalėda!“ buvo galima sutikti seniausią Čepkelių raisto Kalėdų Senelį bei jauniausią ir stilingiausią Kalėdą iš Suvalkijos. Šeimoms su vaikais gerą nuotaiką dalijo su meškų palyda atvykęs žemaitiškasis Kalėda, stebino iš Kupiškio atvykusi Kalėdų Bobutala. Svečius iš visų regionų sutiko ir pristatė visų mylimas Skaityti toliau

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė (video, nuotraukos) (5)

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba.

Prieš prasidedant konferencijai 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio Skaityti toliau

Tautos diena – ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje (0)

Gedimino stulpai | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 8 dieną, šeštadienį, nuo 19 valandos Vilniuje, Tauro kalno terasoje kils aitvarai, skambės prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibs didžiulės ugnies skulptūros.

Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis skatina atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius. Skaityti toliau

„Vilniaus piliakalnių ugnys“ nušvis ant Stalo kalno (0)

Ugnies skulptūra | Rengėjų nuotr.

Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.

Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjungs tiek Piliakalnių metus, tiek artėjantį rudens lygiadienį, dar vadinamą lyge.  Rudens lygė praneša, kad vasara ir šiltos dienos pasitraukia, o ateina šaltas ir tamsus žiemos metas. Kaip padėka už praėjusį metą, bus atnašaujama motinėlei Žemei, deivei Žemynai, šviesiajai Saulutei, visokeriopo augmens dievybėms už šilumą, šviesą, augimo ir brandos galias.

Ugnies apeigas ant Stalo kalno atliks Lietuvos jaunimo ramuva ir kiti romuviai, juos sutelks Asta Valiukevičienė ir Gintaras Aleknavičius. Ugnies skulptūras kurs Rytas Jonas Belevičius, Žilvinas Danys, Stasys Juraška. Šventės muzikos autorius ir atlikėjas Gediminas Žilys sukūrė dainas, kuriose folkloro muzikos pagrindu išvystė deivės Laimos temą, nes ji globoja žmogaus gyvenimo kelią nuo gimimo iki pat mirties. Tuo norima atkreipti dėmesį, jog deivės Laimos teikta palaima, gyvenimo džiaugsmas buvo svarbūs net tik anuomet, bet yra svarbūs ir šiandien.

„Vilniaus piliakalnių ugnys“ nušvis ant Stalo kalno (16)

Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.

Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjunks tiek Skaityti toliau

XXI etninės kultūros seminare gilintasi į šventumo raišką tautinėje kultūroje (0)

Armėnijos Istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Arusiak Saakian | LNKC nuotr.

Kasmet žmonės, saugantys savo krašto kultūros tradicijas, renkasi į savo „krivūlę“. Šiemet jau XXI etninės kultūros seminaras, kurio tema „Šventumo dėmuo – iš paveldėtosios kultūros“, vyko Kernavėje. Renginyje dalyvavo net 137 specialistai iš 46 savivaldybių – tai etninės kultūros centrų, muziejų, nacionalinių bei regioninių parkų etninės kultūros darbuotojai, taip pat Tautodailininkų sąjungos skyrių, amatų centrų atstovai. Juos kasmet sukviečia Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Paskaitas pasirinkta seminaro tema skaitė žymūs mūsų kultūros tyrinėtojai. Archeologas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius apžvelgė Lietuvos šventviečių Skaityti toliau

Ant stalo „Raganos kalnas“ (nuotraukos) (1)

Rita Balkutė ir Česlovas Kovoliūnas | V. Kazlienės nuotr.

Joniškio miestelyje pristatyta senosios kultūros tyrinėtojos Ritos Balkutės knyga „Raganos kalnas (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“. Tai tikras rašto paminklas ne tik mitologiniams ir sakraliems Joniškio krašto paminklams bei nuostabiems čia gyvenantiems žmonėms, šių žodinės liaudies kūrybos vertybių pateikėjams.

Pati Rita Balkutė yra garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja. Ji yra sukaupusi didžiulį šios medžiagos archyvą, galima sakyti, šiuos dalykus ji iš tolo atpažįstą ir „užuodžia“. Tik geras savo srities specialistas Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video) (0)

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno suliepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“  | G. Paplausko nuotr.

Rugsėjo 22 d. vakarą ant Tauro kalno Vilniuje vyko Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Čia, kur žemę Tautos namams nupirko daktaras Jonas Basanavičius, vilniečius sukvietė šventės rengėjai: viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Lietuvos Romuva, jos Krivė Inija Trinkūnienė, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Titnagų romuva, folkloro ansamblis VISI, vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai, sutartinių giedotojos „Trys keturiose“. Ugnies misteriją sumanė Eglė Valentė.

Šventės pradžioje buvo surengta istorinės vėliavos pakėlimo virš miesto aitvaru apeiga. Aitvarą sukūrė klubo Lietuvos aitvarų judėjimas atstovė Giedrė Aleksandravičiūtė, jai talkino Gintaras Jonas Aleknavičius. Aitvaras yra laikomas dieviška būtybe, saugančia Skaityti toliau