Žymos archyvas: Eglė Plioplienė

‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video) (0)

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje | Rengėjų nuotr.

„Senųjų švenčių pagrindą ir struktūrą sudaro gamtos ir augalijos vegetacinio ciklo kritiniai taškai, tačiau švenčių esmėje glūdi svarbiausių žmogaus būties įvykių išgyvenimas metafizinėje plotmėje. (…) Šventinė nuotaika kuriama, palikus kasdieninę buitį, nusiskaistinimu. Įprasto gyvenimo tėkmės pakeitimas pažymimas ir apeigomis. Išeinant iš kasdieninės laiko tėkmės, į  sakralią šventės erdvę įžengiama pro vartus. Bet tai tėra tik simbolinė išraiška to nuskaistėjimo, kuris turėtų vykti žmogaus sieloje“, – knygoje „Rėdos ratas“ rašo etnologas Aleksandras Žarskus. Skaityti toliau

D. Vyčinienė: Praeitis turi pakankamai erdvės dabartyje (4)

Daiva Vyčinienė | Asmeninė nuotr.

Su etnomuzikologe Daiva Vyčiniene kalbasi  Rūta Gaidamavičiūtė

– Daugeliui liaudies muzika iš savasties jau persikėlė į vartojimo ar stebėjimo sritį. Informacijos amžius yra paradoksaliai nepalankus tam, kad atskirtume, kas vertinga, o kas tiesiog reklaminis „masalas“…

– Turbūt ne kartą esame susimąstę, kad šiandieniniame pasaulyje būti, išlikti savimi nėra lengva. Individuali, kultūrinė, etninė tapatybė glaudžiai susijusi su gimtosios ar gyvenamosios vietos branginimu, jos išskirtinumu, nulemtu ir kraštovaizdžio, ir kalbos (kalbėjimo), ir dainos (dainavimo). Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video) (0)

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno suliepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“  | G. Paplausko nuotr.

Rugsėjo 22 d. vakarą ant Tauro kalno Vilniuje vyko Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Čia, kur žemę Tautos namams nupirko daktaras Jonas Basanavičius, vilniečius sukvietė šventės rengėjai: viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Lietuvos Romuva, jos Krivė Inija Trinkūnienė, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Titnagų romuva, folkloro ansamblis VISI, vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai, sutartinių giedotojos „Trys keturiose“. Ugnies misteriją sumanė Eglė Valentė.

Šventės pradžioje buvo surengta istorinės vėliavos pakėlimo virš miesto aitvaru apeiga. Aitvarą sukūrė klubo Lietuvos aitvarų judėjimas atstovė Giedrė Aleksandravičiūtė, jai talkino Gintaras Jonas Aleknavičius. Aitvaras yra laikomas dieviška būtybe, saugančia Skaityti toliau

Vilniuje įkurtas Romuvų sambūris (nuotraukos) (10)

romuva-v.daraskeviciaus-nuotr

Vilniuje Krivio Jauniaus alke susirinkę Vilniaus romuvų vadovai įkūrė Vilniaus romuvų sambūrį.

Susirinkime dalyvavo šešių Vilniaus romuvų vadovai: Eugenijus Martinkus, (Šventaragio romuva), Sigita Lesinskienė (Ragučio romuva), Nijolė Balčiūnienė (Lizdeikosromuva), Dalia Urbanavičienė (Vilniaus romuva), Asta Valiukevičienė (Devyniaragio romuva),  Eglė Plioplienė (Titnagų romuva) bei Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė.

Vaidilos pasidalino informacija apie artėjančius Vilniaus romuvų rengiamus renginius – šventes, Vilniaus šventyklos statybą, aptarė artėjančią Lietuvos Romuvos Krivūlę. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba ragina nepamiršti lietuvybės ir tradicijų sostinės kalėdiniuose renginiuose (1)

EKGT posėdis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vienas iš svarbiausių lapkričio 12 d. įvykusio kasmėnesinio Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) posėdžio klausimų – pastaraisiais metais ypač išryškėjęs lietuvybės ir etninės kultūros tradicijų trūkumas Vilniaus viešuosiuose kalėdiniuose renginiuose.

Tokį klausimą Taryba iškėlė siekdama skatinti visuomenės atstovų, pastebėjusių, kad praėjusių metų Kalėdų renginiuose sostinėje ne tik nebuvo jokių lietuviškų tradicijų, bet apskritai nebeliko lietuviškumo – visos dainos skambėjo tik anglų kalba, nors kai kurios iš jų turi ir lietuviškus žodžius. Skaityti toliau

Vilniaus lygiadieniai (I). Ugnies ženklai (2)

1998 metų rudens lygiadienis Gedimino kalno papėdėje | V.Daraškevičiaus nuotr.

Su Egle Pliopliene, Vilniaus etninės veiklos centro kūrėja bei ilgamete vadove, daugybės etnokultūrinių Vilniaus miesto renginių ir reginių iniciatore, šiuo metu – viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ šeimininke, apie lietuvių kalendorines šventes Vilniuje, jų atkūrimo  ar net įkūrimo istoriją, simboliką bei aktualumą šiandienos žmogui, kalbasi Saulė Matulevičienė.

Miela Egle, kaip Jūs tapote kalendorinių švenčių iniciatore ir rengėja Vilniaus mieste?

Po sovietmečio turėjome susivokti, kas esame ir nuo ko pradėti statyti savo kultūros rūmą. Kertiniu jo akmeniu visada buvo ir šiandien yra etninė kultūra. Skaityti toliau

Vilniuje vyks 5-oji Tautų mugė (nuotraukos) (0)

vilnius.lt nuotr.

2013 m. rugsėjo 13–15 dienomis Vilniuje, Gedimino prospekte vyks 5-oji Tautų mugė. Susibūrę į Meno šventę „Draugystės žiedas“, penktus metus vilniečius sveikins tautinių bendrijų – karaimų, totorių, lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių – meno kolektyvai iš Vilniaus krašto, Trakų, Visagino ir Pabradės.

Mugės koncertinėje programoje taip pat pasirodys svečiai iš užsienio – kolektyvai iš Lenkijos, Airijos, Ukrainos, Baltarusijos, kurie pristatys savo šalių folklorą. Folklorinių kolektyvų pasirodymai vyks šeštadienį ir sekmadienį. Skaityti toliau

„Medvėgalio menų festivalyje“ – nepakartojas duetas, ugnies šėlsmas ir gera muzika (1)

Medvėgalio menų festivalio emblemaLiepos 27 d. 18 val. septintąjame „Medvėgalio menų festivalyje“ apsilankiusiųjų lauks nepakartojamas I.Milkevičiūtės ir V.Noreikos duetas, ugnies šėlsmas ir labai gera muzika.

Visi geros muzikos mylėtojai kviečiami ant aukščiausio Žemaitijos piliakalnio, kur prasidės  „Medvėgalio menų festivalis“.

Klausytojai galės išgirsti unikalų dviejų operos legendų  Irenos Milkevičiūtės ir Virgilijaus Noreikos duetą, atliekantį klasikinės muzikos programą. Jiems akomponuos Čiurlionio kvartetas. Skaityti toliau

Pasaulio pabaigą vilniečiai nutolino kalėdinėmis blukvilkio apeigomis (nuotraukos, video) (2)

Alkas.lt, G.Brazauskaitės nuotr.

Tie kas laukė Pasaulio pabaigos – nusivylę, kad majų kalendorius nesuveikė puolė gilintis į  kitų tautų religinius kalendorius ir ieškoti naujos Pasaulio pabaigos dienos. Ir suras. O mes lietuviai nuo seno turime savo tautinį kalendorių ir žinome kada ir kokius veiksmus reikia atlikti, kad grėsmingoji Pasaulio pabaiga neįvyktų.

Todėl ir šiemet kaip saulėgrįžos dieną vilniečiai susirinkę Lukiškių aikštėje kartojo iš protėvių paveldėtus apeiginius veiksmus siekdami nutolinti Pasaulio pabaigą, trokšdami išvaduoti Saulę iš ją apglėbiančios tamsos ir grasos jėgų tam, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina trauktųsi iš mūsų gyvenimo.

Tą dieną 12 lietuviško Zodiako ženklų kartu su visais šventės dalyviais atliko Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Skaityti toliau

Pasaulio pabaigą šiandien vilniečiai nutolins kalėdinėmis blukvilkio apeigomis (7)

Blukvilkis | L.Buivydaitės nuotr.

Gruodžio 21 d., žiemos saulėgrįžos dieną, 16 val. Vilniaus Lukiškių aikštėje ir kituose Lietuvos vietose senu papročiu bus atliktos saulėgrįžos apeigos, skirtos išlaisvinti Saulę iš kaustančios ir marinančios tamsos, šalčio ir blogio tam, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina trauktųsi iš mūsų gyvenimo.

Tą dieną Kalėda ir 12 lietuviško Zodiako ženklų kartu su visais šventės dalyviais – atliks Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Apeigų dalyviai – blukvilkiai muš tabalus, šoks apeiginį šokį ir kartu su Blukiu sudegins jam perduotas negeroves paversdami jas mūsų kūnų ir sielų šiluma ir šviesa bei nutolindami grėsmingąją pasaulio pabaigą. Skaityti toliau

E.Plioplienė: Sugrįžta lietuviškas Kalėda (42)

Eglė Plioplienė

Raudonšvarkių Kalėdų senių jūroje vis sušmėžuoja lietuviškas senis Kalėda, kurį lengva atskirti pagal šviesius apdarus. Apie lietuviško senio Kalėdos rekonstravimą su etnologe, lietuviškų kalėdinių tradicijų puoselėtoja, Egle Pliopliene kalbasi Audra Daraškevičienė:

A.D: Kaip kilo idėja sugrąžinti į gyvenimą lietuvišką senio Kalėdos personažą?

E.P.: Kai pasižiūri kaip šis personažas naudojamas pasaulyje, pasidaro aišku, kad mes apie savąjį Kalėdą ne tik galime, bet ir turime drąsiai kalbėti. Skaityti toliau

Klaipėdoje atidaroma ugnies skulptūrų fotoparoda „20 ugningų metų“ (0)

Ugnies skulptūraBirželio 5 d. 18 val. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaryta ugnies skulptūrų fotoparoda „20 ugningų metų“, skirta viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ kūrybos dvidešimtmečiui paminėti.

Klaipėdoje startuojanti viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ ugnies skulptūrų fotoparoda „20 Ugningų metų“ atspindi profesionalių skulptorių darbus, atliktus ugnies misterijų „Rudens lygiadienio ugnys“, „Stichijos“, „Pasaulio medis“, „Ženklas: septyni simetrijos lygmenys“, „Ten ir čia“, „Ugniniai Vilniaus vilkai“, „Ugniniai Žalgirio eskizai“, „Dialogas su senąja Europa“, „Vilniaus laiškai Gediminui“ metu. Skaityti toliau

E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų? (4)

Eglė Plioplienė

Vartus į pasaulį atvėrusi nepriklausomybė žaibo greičiu keitė gyvenimo būdą. Ramų Lietuvos gruodžio mėnesį užtvindė komercinė, iš Europos ir Amerikos atnešta Kalėdų karštinė, jau nuo lapkričio pabaigos didžiųjų ir mažesniųjų miestų aplinką pavertusi blizgančiu pardavimų ir išpardavimų rojumi.

Užsienio verslininkai ieškojo naujų rinkų ir rado jas – posovietinės mažosios valstybės tam kuo puikiausiai tiko. Ramios, kuklios, giliausias prasmes turinčios Kūčios ir Kalėdos tik kaimuose pasiliko tokios pačios: žinia, ten dar nepastatė didžiųjų prekybos centrų…

Šventės puošybos reikmenys, dovanos, gausybė reikalingų ir nereikalingų daiktų, anglakalbė Kalėdų muzika ir Santa Klausas rėkte rėkė: mes čia atėjom, mes atnešėm Kalėdas!  Tarytum tų Kalėdų Lietuvoje niekuomet nė būti nebuvo…  Skaityti toliau