Žymos archyvas: Efraimas Zurofas

M. Kundrotas. Darsyk apie daltonizmą (4)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugelis kolegų dalija visas pasaulėžiūras į juodai baltas diadas. Arba esi nacionalistas, arba tolerastas. Arba katalikas, arba komunistas. Arba ruso/polono/judofilas, arba fobas.

O kas, jei esi nacionalistas, kuris gerbia visas tautas, o savoje tautoje palaiko etninių grupių, religijų, subkultūrų įvairovę? Jei esi protestantas, romuvietis arba katalikas, pripažįstantis istorines savo Bažnyčios klaidas? Jei smerki Vladimiro Putino diktatūrą, bet mielai skaitai Levą Tolstojų? Arba smerki Efraimą Zurofą, bet palaikai Izraelio teisę gyvuoti savo etnoistorinėse žemėse? Pagaliau, jei smerki Armijos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacizmo ir seksizmo gniaužtuose (17)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Simono Vyzentalio centro vadovui Efraimui Zurofui pasiūlius mokėti pinigus lietuviams už žydšaudžių suradimą Lietuvoje kilo skandalas. Iš tiesų žinant kai kurių žmonių savanaudiškumą, kurio pasitaiko įvairiose tautose, šio siūlymo reikšmė aiški. Užsimanei pinigų – skųsk kaimyną, o kaltas jis ar ne – koks skirtumas? Kaltinimus išrasime. Šiuo aspektu panašiai skamba Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Vigilijaus Sadausko siūlymai mokėti premijas už įrodytus žydų nusikaltimus lietuvių tautai. Vis dėlto šiuo atveju esama ir nutylimų aspektų. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys? (7)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskusijos apie Antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą, kolaboravimą ir pasipriešinimą Vidurio ir Rytų Europai yra ir dar, matyt, ilgai liks vienos skausmingiausių. Sovietinės Holokausto marginalizacijos bei oficialiosios propagandos, skelbusios antitarybinius „buržuazinius nacionalistus“ kriminaliniais nusikaltėliais ir nacių pagalbininkais, atgarsiai svarstant šitas temas tebekelia sunkumų ir konfliktų. Daugeliui istorikų liekant ištikimiems įsivaizdavimui, kad jų darbas yra tik korektiški moksliniai tyrimai, bet ne savo pasiekimų sklaida visuomenei jai suprantama kalba, kaip ir oficialiojoje atminties Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai (6)

Rūta Vanagaitė „Dagens Nyheter“ leidinyje | Alkas.lt nuotr.

Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“  ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi prie lango pušų fone;  štai ji,  sėdinti už stalo – jauki aplinka, tvarkingas kambarys; štai didelis šuo, gulinis prie kojų; jos mąslus žydrų (tikriausiai) akių žvilgsnis ir, atrodo (ak!), tose akyse kaupiasi ašaros… Už ką? Skaityti toliau

Vienadienės musės lenda prie šimtmečio erelių (11)

Alkas.lt koliažas.

Iki  svarbiausio  Lietuvos valstybės atkūrimo  šimtmečio renginio – Vasario 16-osios minėjimo –  liko mažiau nei 100 dienų, tačiau jokio įsimintino paminklo jubiliejui (istorinio romano, epinio vaidybinio  filmo, monumentalios skulptūros) net nepradėta kurti. Šimtmečio padėkų „Europos Sąjungai ir savo senelei“  kampaniją pakeitė „revoliucinių idėjų Lietuvai“ konkursas,  dar tebevyksta „šimtmečio dovanų“ akcija, betrūksta  tik atsiprašymų už  „istorines lietuvių kaltes visoms kaimyninėms  tautoms“ vajaus. Užuot  iškilmingai Skaityti toliau

Pradedamas kurti filmas apie A. Ramanauską-Vanagą! (18)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Lapkričio 10 d. režisierius Vytautas V. Landsbergis pranešė, jog apie A. Ramanauską-Vanagą kurs filmą.  Apsispręsti kurti filmą, kaip sako pats režisierius, apie šį partizanų vadą, atidedant net dar nebaigtus kitus darbus, pagreitino „pastarasis R.Vanagaitės ir E.Zurofo išpuolis prieš šviesų partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimą, teigiant, kad jis buvęs KGB agentas, bailys ir išdavikas savižudis, neigiant jog šis vadas buvo žvėriškai NKVD nukankintas.“

Šis Rūtos Vanagaitės melas prieš keletą savaičių buvo žaibiškai demaskuotas. Bet praėjusią savaitę prabilo Seimo narys Dainius Kepenis, siūlydamas „statyti paminklą ir partizanams, ir stribams“, siūlydamas susitaikyti, pamiršti! Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu? (37)

Alkas.lt koliažas

Šiais laikais nuolat svarstoma, kaip Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą. Izraelio Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal) centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis – apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą, valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

„TALKA Kalbai ir Tautai“ kreipėsi į Lietuvos vadovus reikalaudama nutraukti ištautinimo politiką (7)

Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d.įsteigtas visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“,  reaguodamas į skandalą, kilusį po Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zurofo melagingų pasisakymų, kreipėsi į šalies vadovus.

Kreipimesi teigiama, kad visuomenės reakcija atskleidė ne tik visuomenės pakantumo šmeižtui ribas, tačiau ir milžiniškas visuomenės istorinės atminties spragas ir ragina imtis priemonių visuomenės tautiniam sąmoningumui, patriotinėms nuostatoms ir istorinei sąmonei stiprinti.

Viešame kreipimesi rašoma: „Reakcija į A. Ramanausko-Vanago atminimo juodinimą Skaityti toliau

T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Didelis ažiotažas kilo dėl kelių šmeižikiškų tezių apie legendinį Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, išsakytų „rašytoja“ prisistatančios viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės. Šiandien jis netikėtai baigėsi pačios „rašytojos“ prisipažinimu melavus ir nelabai nuoširdžiu atsiprašymu.

Trauktis nebebuvo kur: žiniasklaida atkreipė dėmesį net į jos prašymą Lietuvos kultūros tarybai skirti 600 eurų mėnesinę stipendiją tolesniems „tyrimams“ ir konkrečiai – knygos „Nusikaltimas ir tyla“ rašymui. Šitoks dėmesys R. Vanagaitės finansiniams reikalams, po kurio kilo grėsmė, kad stipendiją ji matys kaip savo ausis, nebepaliko kitos išeities. Skaityti toliau

A. Zolubas. Žydų metai – primityvus pataikavimas ar politinis apakimas? (32)

Rūta Vanagaitė | Rusijos URM FB paskyros įrašo nuotr.

Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ši diena primena apie 1943 m. rugsėjo 23 dieną likviduotą Vilniaus getą, kai dalis šio geto kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.

Nuo pirmųjų okupacijos dienų naciai pradėjo rasinių ir politinių priešų žudynes. Pirmosiomis aukomis tapo žydai ir komunistai, sovietinės valdžios talkininkai, čigonai ir psichiniai ligoniai. Žiauriausiu genocidu Lietuvoje laikytinas čigonų Skaityti toliau

V. Rubavičius. Vienoje gretoje su Rūta Vanagaite – Tomas Venclova (32)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Poeto Tomo Venclovos nuopelnų laisvinant lietuvių tautą ir jos savimonę iš tamsumo, atsilikimo, nacionalizmo, žydšaudžiavimo, rusofobijos, polonofobijos ir kitų blogybių, nuo kurių iškiliam liberalios pasaulėjautos pasaulio piliečiui taip užima kvapą, kad jis net ima ir prasitaria – dūstu, jokioje jaučio odoje nesurašysi.

Tad nekeista, kad jis visu savo tarptautiniu laisvo žodžio gynėjo stotu puolė remti Rūtą Vanagaitę, susilaukusią visuomenės pasipiktinimo už savo plačiai skleidžiamus pramanus apie lietuvių pokario kovų didvyrį, gerą dešimtmetį sovietinių okupantų medžiotą pasipriešinimo kovos vadovą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Suimtą, Skaityti toliau

V. Sinica. Per toli, per vėlai (23)

Alkas.lt koliažas

Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios Lietuvos istorijos ieško užsienio turistai? (video) (1)

Tomas Baranauskas, Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis pasakoja apie tai, ko Lietuvoje ieško, ką apie Lietuvos istoriją iš anksto žino ir atvykę sužino užsienio turistai.

Ką apie Lietuvos istoriją žino artimiausi mūsų kaimynai – lenkai, baltarusiai, rusai, latviai? Kas labiau linkę savintis Vilnių – lenkai ar baltarusių litvinistai? Ko Lietuvoje ieško žydai? Ar kaltina jie lietuvius dėl holokausto, kaip esame įpratę girdėti žiniasklaidoje, noriai kartojančioje pagiežingas E. Zurofo kalbas?

Šiuos ir kitus klausimus, remdamasis savo, kaip gido, patirtimi, nagrinėja pašnekovas. Laidos vedėjas – istorikas Tomas Baranauskas. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“ (41)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti  net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra  pažįstamas baldas.

Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę  iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.

Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio  žydiško miestelio, Skaityti toliau

V. Visockas. Dar sykį – esu kaltas… (18)

Vytautas Visockas | slaptai.lt  nuotr.

Pagaliau turime „aktualią“, dėmesio vertą knygą. Omeny turiu  Rūtos Vanagaitės rašinį apie lietuvius žydšaudžius.

Turbūt ji tikrai „aktuali ir dėmesio verta“, jeigu  visos Lietuvos televizijos ją reklamuoja, įvyko knygos pristatymas, dalyvaujant Efraimui Zurofui, Simono Viezentalio centro Jeruzalės biuro direktoriui, kurį žurnalistas Andrius Užkalnis apibūdina taip: „…tačiau tai, ką vienas iš Izraelio sūnų daro Lietuvoje (viešųjų ryšių prasme) yra taip kvaila, trumparegiška ir priešiška sveikam protui ir susitaikymui, kad man norisi ranka užsidengti veidą ir tyliai kūkčioti“. Skaityti toliau

„Holokaustas nėra baisesnis, nei kiti genocidai“: Izraelyje gimusi Holivudo žvaigždė N. Portman pasmerkė Holokausto kultą (23)

Natali Portman | Wikipedia.org. nuotr.

Žvaigždžių naujienose siautėja audra dėl naujausio Natali Portman (Natalie Portman) interviu dienraščiui „The Independent“. Pasaulio spauda aktyviai aptarinėja jos mintis – pasisakė net antilietuviškais pareiškimais garsėjantis skandalingasis Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff). Ir tik mūsų spauda demonstratyviai jo „nepastebi“.

Kas gi nutiko, ko taip subruzdo Holokausto industrijos vadybininkai ir reklamos agentai?

Izraelyje gimusi aktorė Natali Portman pareiškė, jog nelaiko Holokausto didesne tragedija, nei kitų tautų genocidai ir paragino neskirti šiam istoriniam įvykiui tiek daug dėmesio švietimo sistemoje. Skaityti toliau

L. Milčius. O jūs žygiuokit! (14)

vasario-16-osios-eitynes-M.Patasiaus-nuotr

Vasario 14 d. buvo paskelbta, kad į Kauno miesto merą Andrių Kupčinską laišku kreipėsi Jeruzalės The Simon Wiesenthal centro „vyriausiasis nacių medžiotojas“ dr. Efraimas Zuroffas. Vasario 16-osios eitynės jis pavadino „neonacių eitynemis“ ir  paragino A. Kupčinską ašaukti jas.

„Kaip jūs gerai žinote, dar kartą neo-naciai ir ultranationalistai planuoja žygiuoti Kauno centre ateinantį pirmadienį, vasaris 16-tą, per Lietuvos nepriklausomybės dieną. Manau, kad tai turėtų būti akivaizdu jums, jog tokios eitynes, kuriose pagrindinis šūkis – „Lietuva lietuviams“ ir daugybė Lietuvos svastikų, rodomų kartu su Trečiojo Reicho sirgaliaus Juozo Ambrazevičius įvaizdžiu. Skaityti toliau

Visi kviečiami į tautines Vasario 16-osios eitynes Kaune! (video) (72)

Vasario 16-osios eitynės 2012 m. | rengėjų nuotr.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir kitos organizacijos, kviečia vieną svarbiausių mūsų valstybei datų – Vasario 16-ąją švęsti kartu.

Vasario 16 d. 14.30 val. Kaune, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) ir kitos organizacijos surengs  Vasario 16-ajai paminėti skirtas patriotines eitynės nuo Ramybės parko iki Kauno Rotušės.

Vasario 16-osios eitynės Kaune rengiamos jau šeštus metus. Jos skirtos paminėti Lietuvos valstybės 96-ių metų gimtadienį, 1949 vasario 16-osios deklaraciją, atkreipti visuomenės dėmesį į šių laikų iššūkius mūsų Tautai ir Tėvynei. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Politiniai pavasario ratilai (pirmadienio mintys) (4)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Šiųmečiai orai – tarsi ta kaprizinga politika: nors stojo kalendorinis pavasaris, tačiau vis žnaibosi šaltukas, o Rytų Lietuvoje dar ir sniego virš kelių. Paprastai šv. Velykų rytą aplink bažnyčią žingsniuodavome žolyte. Politikoje – taip pat atlydžio nėra, nors apie atšilimą šnekama daug kur.

***

Ratilai nuo Kovo 11-osios eitynių tebeplinta. Rusijos naujienų agentūra REGNUM pasimėgaudama cituoja socialdemokratų partijos išplatintą pareiškimą, esą Kovo 11-ąją įvykusios nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu Skaityti toliau

E. Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises (32)

Vasario 16-osios eitynės | rengėjų nuotr.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą DELFI užsakymu. Šios apklausos tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria Kovo 11-osios eitynėms Vilniuje. Kokioms eitynėms? Štai čia ir atskleidžiama tyrimo esmė, nes klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs pritariate kasmetinėms nacionalistų eitynėms Vilniaus Gedimino prospekte Kovo 11-ąją?“ Klausime jau užkoduotas negatyvus požiūris į eitynių dalyvius, nes Lietuvoje, kuri vis dar priskirtina prie pilietiškumą mažiausiai demonstruojančių valstybių, nacionalizmo konotacija tebevelka sovietinį šleifą – nacionalizmas yra blogis. Iš tiesų nacionalizmas kaip universali doktrina teigia, kad aukščiausioji kiekvieno žmogaus pareiga yra ištikimybė savo tautai. Skaityti toliau

E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė (10)

Policija  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių eitynėse | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

2013 m. vasario 16 d. apie 13 va. 30 min. Kauno Ramybės parke gausus būrys jaunimo pradėjo ruoštis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių eitynėms. Į pirmąsias gretas rikiavosi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos merginos ir vaikinai. Buvo dalijamasi plakatais, vėliavomis, mėginama sustatyti darnią koloną. Pasirengimą ir vis prisijungiančius žmones akylai stebėjo policija. Tiesą sakant, pradžioje atrodė, kad policijos daugiau, nei eisenos dalyvių. Tokios gausios pajėgos Kaune, Vasario 16-osios dieną, labiau priminė grįžimą į 1972-uosius, kai susidegino Romas Kalanta. Policininkai sudarė sieną iš abiejų kolonos pusių, gatvėje rikiavosi tarnybiniai džipai, kuriuose darbavosi viską filmuojantys ir pro garsiakalbį pareigas aiškinantys pareigūnai. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Kas kursto tautinę nesantaiką? LŽB pareiškime Antifa Lietuva „nuopelnai“ priskirti LTJS (30)

Blogeris ZeppelinusSenas anekdotas iš serijos „Klausimas Armėnų radijui“:

– Ar tiesa, kad Abraomas vakar žaisdamas Teleloto laimėjo milijoną?
Taip, tai tiesa, – atsako Armėnų radijas. Patikslindamas neesmines detales:
– Tik ne žaisdamas loterijoje, o lošdamas kortomis. Ir ne milijoną, o tūkstantį litų. Ir ne laimėjo, o pralošė. O visa kita – teisinga. Skaityti toliau

Tautinis jaunimas eitynėmis pažymėjo Lietuvos nepriklausomybės 95-ąsias metines (nuotraukos, video) (93)

Vasario 16-osos eitynės Kaune | R.Garuolio nuotr.

2013 m. vasario 16 -ąją Kaune, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga (LTJS), minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, surengė šventines eitynes nuo Ramybės parko iki Rotušės aikštės. Nors dalis tautinio jaunimo išvyko Vasario 16-osios švęsti į Šalčininkus, bet spalvinga tautinėmis vėliavomis pasipuošusi eisena sutraukė per tūkstantį įvairaus amžiaus dalyvių.

Tarp eisenos dalyvių buvo matyti nemažai žymių žmonių: visa olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės šeima, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys, kunigas Sigitas Grigas, Seimo narys Algirdas Patackas ir kiti. Skaityti toliau

Vasario 16-ąją tautinis jaunimas Kaune surengs šventines eitynes (video) (25)

Vasario 16-osios eitynės | rengėjų nuotr.

Vasario 16 d.  Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) jau penktus metus iš eilės surengs tautinio jaunimo eitynės Kaune. Eitynės prasidės 14 val. Ramybės parke, Kaune.

Šiomis eitynėmis LTJS kviečia visus paminėti mūsų tautinės valstybės 95 metų gimtadienį, 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją ir norima atkreipti visuomenės dėmesį į šių laikų iššūkius mūsų tautai ir valstybei – rašoma LTJS pranešime. Skaityti toliau

R. Ozolas. Išpuoliai prieš Lietuvą (10)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Nors – tiesą sakant – vargu ar Valdemarą Tomaševskį, Viktorą Uspaskichą, Leonidą Donskį galima vadinti savais. O būtent jie pastaruoju metu surengė šlykščius išpuolius prieš Lietuvą.

V. Tomaševskis pasitelkė V. Uspaskichą, anot saves paties, „tolerantišką žmogų“, kad kartu su 84 Europos Parlamento nariais dar kartą užpultų Lietuvą dėl siaubingo tautinių mažumų, visų pirma, suprantama, lenkų, diskriminavimo: atsisakymo leisti Lietuvos Respublikos pasuose rašytis lenkiškais rašmenimis,reikalavimo nukabinti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių savavališkai iškabintas gatvių pavadinimų lenteles ir kt. Prie Lietuvą smerkiančio laiško prisidėjo Rumunijos, Skaityti toliau