Žymos archyvas: edukologija

In memoriam prof. Bronislovui Bitinui (1926-10-20 – 2018-02-09) (video) (0)

Bronislovas Bitinas | Lietuvos edukologijos universiteto nuotr.

Bronislovas Bitinas buvo vienas ryškiausiųjų ir žinomiausiųjų Lietuvos ir Europos edukologijos mokslininkų, sukūrusių originalią jaunųjų mokslininkų rengimo mokyklą Lietuvoje. Tai patvirtina jo vadovautų ir apgintų per 30 edukologijos mokslinių disertacijų Lietuvoje ir dešimtys Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, konsultuotų, recenzuotų bei klausiusių profesoriaus paskaitų įvairiose Europos valstybėse mokslininkų, savo moksliniame kelyje Jis recenzavo ir oponavo per 700 mokslinių darbų. Mokslinio pripažinimo ir įvertinimo prof. B. Bitinas nusipelnė už tai, kad kiekvieną edukologijos mokslo šaką, Skaityti toliau

J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką? (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius. 

Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau

Ar reikalingi vadovėliai išradingai dirbančiam mokytojui? (1)

L. Stankevičienė | asmeninio archyvo nuotr.

Greita informacijos kaita, besikeičiantys XXI a. mokinių poreikiai nurašo vadovėlių aktualumą. Pasak pedagogės, švietimo konsultantės ir mokytojo veiklos vertintojos Liubos Stankevičienės, vadovėlis jau ne mokymosi šaltinis, o tik pagalbininkas nekūrybiškam mokytojui. Pradinio ugdymo mokytoja ekspertė teigia, kad mokytojas turi ieškoti ne vadovėlių, o kaupti naujų metodų arsenalą, keisti savo požiūrį. „Taikomi metodai ir tikslai nebetinka Z kartos vaikams“, – sako ji. Skaityti toliau

Ar studijos ir darbas suderinami? (0)

L.Pūraitė. asmeninė nuotr.

Ekonomikos ir verslo pagrindus studijuojanti Liucija Pūraitė šią vasarą jau gaus bakalauro diplomą ir pedagogo kvalifikaciją Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Mergina savo žinias jau senokai perduoda mokiniams dirbdama mokytoja, jos nuomone, vienoje iš geriausių Vilniaus mokyklų – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.

L. Pūraitė visada laikėsi nuostatos: kol mokaisi, tol geriau nedirbti, nes dažniausiai dėl to nukenčia mokslai. Reikia rinktis darbą arba mokslus, todėl mergina dėmesį ir Skaityti toliau

Julija Ritčik: Pedagogo darbe svarbiausias žmogiškas santykis (0)

Julija Ritčik | asmeninio archyvo nuotr.

Anglų kalbos mokytoja daugiau kaip 15 metų dirbanti dainininkė, grupės „4FUN“ lyderė Julija Ritčik sako, kad pedagoginiame darbe  svarbiausia – žmogiškas santykis su mokiniais. Dirbusi ir kaimo, ir privačioje mokykloje ji pastebėjo, kad vaikai, negaunantys dėmesio iš šeimos, visi susiduria su tomis pačiomis problemomis: vienų vaikų tėvai neturi laiko, nes geria, kitų – užsiėmę verslu, o vaikams iškylančios problemos visada paliekamos jiems patiems. J. Ritčik mano, kad mokykloje turi būti kuo daugiau pedagogų, mokančių žmogiškai bendrauti su vaiku ir bent kiek atstoti bendravimo šeimoje stygių.  Šiuo metu Lietuvos edukologijos universitete J. Ritčik tęsia anglų filologijos magistrantūros studijas. Skaityti toliau

Steigiama Meilės Lukšienės premija mokslininkams, aukštųjų mokyklų dėstytojams (0)

Meilė Lukšienė | aidas.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija, įprasmindama habil.dr. Meilės Lukšienės mokslinę ir visuomeninę veiklą, steigia Meilės Lukšienės premiją mokslininkams, aukštųjų mokyklų dėstytojams už ryškiausius edukologijos, kultūrologijos ir lituanistikos mokslo darbus, taip pat ir už reikšmingą viso gyvenimo mokslinę veiklą.

Premija siekiama  įvertinti Lietuvoje vykdytų ir vykdomų habil. dr. Meilės Lukšienės mokslinio palikimo, mokslininkės iškeltų esminių Lietuvos kultūros ir švietimo orientacijos klausimų – nacionalumo ir universalumo santykio, kultūrinės savimonės ugdymo, kultūrinės tradicijos tęstinumo ir modernizavimo, Skaityti toliau