Žymos archyvas: Edmundas Berkas

M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė? (10)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žemės referendumo kampanijos metu viena žymi liberalė – berods, Rūta Vainienė – išsakė fundamentalų teiginį: laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos – tik išvestinės. Šiuo principu vadovaujasi tiek ekonominiai, tiek ir kultūriniai liberalai. Jis teisingas tiek, kiek laisvė yra sąlyga klestėti kitoms vertybėms. Ir klaidingas tiek, kiek ji tampa sąlyga kitoms vertybėms naikinti.

Galima klausti ir dar kategoriškiau: ar laisvė yra viena iš vertybių, ar ji išvis savaime – jokia vertybė? Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką siekė išsaugoti pirmieji konservatoriai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį XIX a. ideologijas. Šio pokalbio tema – konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija.

Ar konservatizmo pradininkas Edmundas Berkas (Edmund Burke) pasisakė prieš bet kokius pokyčius ir reformas? Kuo pasižymėjo radikalesnis prancūzų konservatizmas? Ką naujo davė konservatyvi Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck) politika Vokietijoje? Koks konservatorių požiūris į religiją? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą (26)

Alkas.lt koliažas

Šio straipsnio iliustracijos galėtų būti dvi. Sveikatos apsaugos darbuotoja, išėjusi į pensiją, besimaitinanti atliekomis iš šiukšlių konteinerių. Ir homoseksualistas, gaunantis pinigus iš valstybės už savo gyvenimo būdo propagavimą.

Tuo metu, kai žmogus, visą gyvenimą atitarnavęs visuomenei, po eilinės sąskaitos už komunalines paslaugas priverstas valgyti šiukšles, liberalizmo agitatoriai, vedami Rimvydo Valatkos, tik tyčiojasi, neva – šios valstybės vadovai tesirūpina bambekliais, tinginiais ir pensininkais. R. Valatka formaliai priklauso Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VIII) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

9. „Tvarka ir teisingumas“

Šios partijos šaknys – dviejose skirtingose politinėse organizacijose: Tėvynės sąjungoje ir Liberalų sąjungoje. „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas 1999 m. buvo Tėvynės sąjungos valdybos pirmininkas, tų pačių metų gruodį jis su grupe šalininkų perėjo į Liberalų sąjungą ir tapo jos pirmininku. Atnaujinta liberalų programa, įtraukta konservatyvių akcentų – bendruomeniškumas, tradicija, tautinis tapatumas. Ištempęs liberalus iš politikos paribio į pirmaujančių partijų gretas Rolandas Paksas 2001 m. priverstas atsistatydinti iš sąjungos pirmininko pareigų, o 2002 m. su bendražygiais įkūrė Liberalų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VII) (9)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

8. Krikščionių partija

Krikščionių partija – antra politinė organizacija, dabartinėje Lietuvos Respublikoje įsivardijusi konservatorių vardu. 2000–2004 m. ji vadinosi Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga, 2004–2010 m. – Krikščionių konservatorių socialine sąjunga, o 2010 m. įsivardijo Krikščionių partija. Per tą laiką ji susėmė įvairias atsiskyrusias Tėvynės sąjungos ir krikdemų grupes, o galiausiai – liberaliai populistinės Tautos prisikėlimo partijos atskalą – Vienos Lietuvos grupę.
Dusyk pakeitusi pavadinimą, nesyk atnaujinusi komandą, ji liko stabili vienu aspektu – jos lyderis tryliką metų liko vienas ir tas pats: Gediminas Vagnorius. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI) (1)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

7. Tėvynės sąjunga

1993 m. įsikūrusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos konservatoriai penkiolika metų nešė konservatizmo vėliavą. 2008 m. susijungusi su Lietuvos krikščionimis demokratais ji persivadino Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Nepaisant to žiniasklaidoje ir visuomenėje įsitvirtinęs inertiškas požiūris, jog Tėvynės sąjunga – tai konservatoriai, o konservatoriai – tai Tėvynės sąjunga.

Sąjūdžio patriarchą prof. Vytautą Landsbergį partijos vadovo poste pakeitus Andriui Kubiliui, virš konservatyviosios ir vėliau prijungtos krikdemiškosios tapatybės kyla dar viena – liberalioji. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V) (3)

Marius Kundrotas

6. Konservatyvioji pasaulėžiūra – įvaizdžiai ir stereotipai

Teorinės apžvalgos pabaigoje, prieš pereinant prie konkrečių partijų aptarimo, dera apžvelgti daugiau arba mažiau pagrįstai konservatizmui priskiriamus bruožus, įvaizdžius ir stereotipus.

1. Konservatizmas – tradicionalistinė pasaulėžiūra, sauganti sena ir besipriešinanti naujam. Iš tiesų tradicija – vienas iš konservatizmo stulpų, jos akcentas toks stiprus, jog tradicionalizmas ir konservatizmas dažnai laikomi sinonimais. Vis dėlto tradicija – tik vienas iš konservatizmo aspektų, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV) (2)

Marius Kundrotas

5. E.Berko konservatizmas ir tautininkystė

Konservatizmo ir nacionalizmo, lietuviškai – tautininkystės – santykis gana glaudus per visą jų istoriją. Nors modernioji tautininkystė – šiek tiek jaunesnė už konservatizmą, jos šaknis galima įžvelgti jau Reformacijos procesuose, o pirmines ištakas – dar anksčiau. Konservatizmas ir nacionalizmas nuo pat pradžių iki šiol maitina vienas kitą idėjomis, vertybėmis, veiksmais, o šiuolaikinėje Europoje ir apskritai Vakarų pasaulyje šių ideologijų sąjunga pereina į dar glaudesnį būvį, nei ligšiol, sutinkant kraštutinio liberalizmo iššūkį.

Radikalusis liberalizmas maitina kosmopolitizmą, nacionalizmas savo ruožtu ieško sąjungos konservatizmo ir iš dalies – socializmo stovyklose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III)) (3)

Marius Kundrotas

4. E.Berko konservatizmas ir socializmas

Šių dviejų pasaulėžiūrų santykis iš pažiūros atrodo prieštaringiausias. Konservatizmas įprastai lokalizuojamas dešinėje, socializmas – kairėje. Konservatizmas gimė iš reakcijos, socializmas žengė per reformas ir revoliucijas. Konservatizmas pabrėžia išskirtinumą, socializmas – lygybę, net iki lygiavos. Vis dėlto, žvelgiant į giluminius principus, jų santykis pasirodo sudėtingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio, politiką redukuojant į primityvias geometrines schemas.

Pirmiausiai – konservatizmas ypač gerbia žmonių sąjungas ir bendrijas, tuo jis prieštarauja liberalizmui ir pasirodo artimas socializmui. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II) (21)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

3. E.Berko konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija

Anot dr. Dariaus Vilimo, konservatizmas – tai krikščioniškoji demokratija, perlaužta per ūkanotojo Albiono prizmę. Šioje tezėje esama tiesos, tačiau taip suformuluota ji – pernelyg kategoriška ir stipriai kertasi su tikrove tiek istoriškai, tiek ideologiškai.

Konservatizmas gimė kaip atsakas į liberalizmo iššūkius, krikščioniškoji demokratija – į socializmo iššūkius. Abi šios atsakomosios ideologijos daug ką perėmė iš tų ideologijų, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I) (8)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

1. Garbingas jubiliejus – trumpa istorinė apžvalga

2012-aisiais lietuviškajam konservatizmui sukako apvalus 120-ies metų jubiliejus. 1892 m. įsisteigė pirmoji lietuviška politinė partija – Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė. Dažnai pirmąja įsivardijanti Lietuvos (iš pradžių – Lietuviškoji) socialdemokratų partija įsikūrė tik po ketverių metų – 1896 m. Lietuvių konservatorių partija nebuvo centralizuota, veikė savarankiškų kongregacijų tinklo pavidalu, jungiama bendrų idėjų ir interesų. 1903–1909 m. daugumos šių kongregacijų sprendimu Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė persivadino Skaityti toliau

A.Patackas. Atviras laiškas Rimvydui Valatkai (23)

Algirdas Patackas

Žmogaus proto vingiai, emocijų paveikti, yra nenusakomi. Talentingas publicistas Rimvydas Valatka su visa tūžmasties jėga puola naująsias jėgas, kurios, kaip „zvimbiantis sukiršintų bičių spiečius“ puola visus ir viską: „…valdžia totaliai bloga, valdymas nesąmonė, visi ten prie lovio vagys, teisėsauga korumpuota, nes valdo pedofilų klanas, prezidentė irgi parsidavė, o mes jai šast ir atkeršijom žemyn lekiančiais jos reitingais, tegu žino“. Vis labiau plečiasi „juoda radikalizmo dėmė“. Reljefiškai piešiami naujųjų jėgų personažai: „…jūs nebūsite išrinkta į Seimą, su aplombu rėžia besikeikianti teisėja keiktis taip ir neišmokusiai Seimo liberalei. Dvidešimt pavardžių iš šio sąrašo reikia įsidėmėti, beda pirštu į sąrašą Sąjūdžio radikalų veteranas. Skaityti toliau