Žymos archyvas: dzūkų tarmė

Auga jaunų žmonių karta, su pasididžiavimu kalbanti savo krašto tarme (1)

Etninės kultūros olimpiada | R. Galinienės nuotr.

Mer­ki­nės Vin­co Krė­vės gim­na­zi­jo­je įvy­ko Lie­tu­vos moks­lei­vių et­ni­nės kul­tū­ros olim­pia­da, še­šių na­rių ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai va­do­va­vo Aly­taus lop­še­lio-dar­že­lio „Vo­lun­gė­lė“ di­rek­to­rė Auš­ra Plyt­nin­kai­tė. „Olim­pia­da vyks­ta an­trą kar­tą, jos at­si­ra­di­mas ne­sie­ja­mas su 2020-ai­siais kaip Tau­to­dai­lės me­tais, ta­čiau tau­to­dai­lė kaip et­ni­nės kul­tū­ros da­lis šios olim­pia­dos kon­teks­te už­ima la­bai svar­bią vie­tą. Gal­būt olim­pia­dos at­si­ra­di­mas la­biau sie­ti­nas su et­ni­nės kul­tū­ros plėt­ra be­si­rū­pi­nan­čių Skaityti toliau

J. Palionis. Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis? (189)

Prof. habil. dr. Jonas Palionis | Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.

Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per „Žinių“ radiją tvirtino, kad Vytautas kalbėjęs rytų aukštaičių tarme. Kuo buvo paremtas toks tvirtinimas, jis nepaaiškino. Veikiausiai jis rėmėsi akademiko Zigmo Zinkevičiaus darbais, kuriuose neišskiriama dzūkų tarmė ir nevartojamas dzūkų terminas.

Ši tarmė jo suplakama su rytų aukštaičių tarme ir vadinama vilniškių vardu (žr. jo Skaityti toliau

Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) šnektų žodyno pristatymo vakaras (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 18 val., Vilniaus mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks vakaras iš ciklo „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius“. Renginio metu bus pristatytas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomas. Pirmojo tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

Žodyne išsamiai aprašytos pietinių pietų aukštaičių šnektos ir jų plotas, analizuojamas šnektų savitumas ir nurodomos būdingesnės ypatybės, aptinkamos  Marcinkonių, Puvočių, Rudnios, Kaniavos, Ašašnykų, Dubičių ir kitose apylinkėse. Skaityti toliau

Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose (1)

varena.lt nuotr.

Rajono lietuvių kalbos mokytojų grupė lankėsi Lenkijos Respublikos Seinų ir Punsko apylinkėse. Seinų pavadinimas kilęs nuo jotvingiškos upės Seinos. Ji  įteka į Juodąją Ančią. Dabar miestelis  apskrities ir valsčiaus centras, garsus barokine katalikų  bazilika ir vienuolyno, vėliau kunigų seminarijos ansambliu. Seinų vyskupas  1897 – 1902 m.  buvo poetas anykštėnas   Antanas Baranauskas. Čia jis rūpinosi tikėjimo reikalais, vertė į lietuvių kalbą Šventąjį Raštą, norėjo leisti laikraštį šio krašto tarme. Antanas Baranauskas palaidotas dešinėje  bažnyčios koplyčioje.  Šalia bazilikos 1999 m. poetas pagerbtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio paminklu.

Punskas apie tūkstantį  gyventojų turintis valsčiaus centras. Jame  nustebino neogotikinė lietuviška ornamentika dekoruota bažnyčia. Keturi šoniniai  mediniai  altoriai tarsi atkartoja pagrindinio didybę ir puošnumą. Skaityti toliau