Kovo 27 d., penktadienį, 19 val. Vilniaus etninės kultūros centras (VEKC) kviečia Saulę palydėti su dzūkiškomis dainomis susibūrus internete.
„Šie metai ypatingi Dzūkijai – minime žymaus dzūkų dainiaus, tautosakos pateikėjo Petro Zalansko 120-ąsias gimimo metines. Tautosaka iš P. Zalansko buvo užrašinėjama net septyniolika metų (1963–1980), iki pat jo mirties. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Tautosakos Skaityti toliau
„Išmincies iž dziedų sėmėmės. Prismenu, kap sakydavo: nesmuša ilgai sviestas – raikia inmesc šliubavų žiedukų. Tadu vos pamuši ir sviestas gula dugnan.
Mumi tai tep nuciko. Inmetė motulė jir užmiršus išpylė su maslionkom kiaulėm. Dzingo žiedelis. Sako, neseka pamesc šliubavo žieduko – nesiseks gyvenimas. Nesisekė mano motulai su tėveliu gyvenc…
Gamtininkai ragina artimuosius ir draugus nudžiuginti darnia dovana iš nacionalinių ir regioninių parkų – rinktis gaminį ar paslaugą, pažymėtą saugomų teritorijų gaminio ženklu.
Specialius kalėdinių dovanų, susijusių su natūralia gamta, pasiūlymus galima rasti puslapyje www.gamtoje.org. Pasirinkimas įvairus – medus, arbatos, sirupai, uogienės, prieskoniai, bičių duonelės, bičių vaško žvakės, lietuviškos kavos, natūrali rankų darbo kosmetika, muilai, unikalios pramogos saugomose teritorijose, pavyzdžiui, kalėdinė popietė „Žemaičių gyvenimo būdas“, grikinės „babkos“ ar naminės duonos kepimas bei ragavimas Dzūkijoje.
Margionių kaimo žmones pirmąją lapkričio mėnesio savaitę (oktavą) suburia malda už kaimo gyventojus, iškeliavusius Anapilin.
Laužas, žvakių liepsnelės, bendrystė, maldos, giesmės ramina ilgesį…
Tradicija nebuvo nutrūkusį net gūdžiu sovietmečiu.
Kažkada kaimo gyventojai rinkdavosį visą lapkričio mėnesį. Čia bendrystėje buvo Skaityti toliau
Kiekvienais metais, iškasinėdama jurginus murmu ir prisiekinėju, – gana, paskutinis kartas!
Juk kasu, skabau senus šakniagumbius, plaunu, džiovinu, tempiu į rūsį, pavasarį – iš rūsio, tada sodinu, vasarą laistau…
Sulaukiu pirmųjų žiedų, o va bumpt pirmos šalnos, vos sukrautą gausybę Skaityti toliau
Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius.
Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016 metais buvo paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Archeologų duomenimis šioje vietovėje žmonių gyventa jau paleolito – akmens amžiaus pabaigoje. Miestelis 14 amžiuje, kaip žymus gynybinis, administracinis bei prekybos centras, minimas svarbiausių rytų Europos miestų sąrašuose. Skaityti toliau
„Gamtininkas įsitikinęs: kai miškas iškertamas plynai, jis nustoja funkcionuoti – „Nei pagrybausi, nei pauogausi, nei žvėrys, nei augalai čia negali būti. Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių. Labanoro girioje pastebiu, kad miškuose mažėja paprastų paukščių. Paukščiai nebeturi kur perėti“, – pasakojo pašnekovas. Jis džiaugiasi tik tuo, kad miškai vis dar saugomi draustiniuose ir rezervatuose. Tačiau, pasak gamtininko, regioniniai parkai iš to saugojimo tinklo iškrenta. „Meška, iš Baltarusijos užėjusi į Lietuvą, iškart pabėga, nes nebėra pas mus miškų“, – pridūrė A. Gaidamavičius.
Ankstų 2019 m. balandžio 28-osios rytą savo gyvenimo kelią užbaigė Lina Būdienė, veikli Dzūkijos (Dainavos) regiono Etninės kultūros globos tarybos narė (EKGT). Jai visada rūpėjo gimtojo krašto kultūrinis palikimas, jo išsaugojimas, perdavimas jaunajai kartai.
EKGT nariai ir darbuotojai pareiškė nuoširdžią užuojautą L. Būgienės šeimai, artimiesiems, bendraminčiams ir bendradarbiams – visiems, kuriems teko laimė ją pažinoti… Skaityti toliau
Jau ateinantį savaitgalį, balandžio 27 d. gamtininkai kviečia pasidžiaugti bundančia Dzūkijos gamta nemokamame renginyje „Vidur girių“. Gausus gamtininkų būrys parengė išskirtinę programą, kurioje – veiklų gamtoje įvairovė, garsūs gamtininkų vardai, diskusijos svarbiomis gamtosauginėmis temomis, specialios veiklos dviratininkams, kulinarijos, medžio meistrystės gerbėjams, šeimoms su vaikais.
„Renginys vyksta jau penktus metus ir dar nė vienais metais neturėjome tokios turiningos Skaityti toliau
Paskutinį balandžio savaitgalį, balandžio 27 d., Dzūkijos nacionaliniame parke vyks jau papročiu tapęs renginys „Vidur girių“. Jis pakvies lankytojus į bundančios gamtos koncertą, kuriame susilies laužo spragsėjimas, vietinių dzūkų istorijos ir pagrindinių renginių žvaigždžių – gervių – rytinis koncertas.
„Šiemet renginio tema – tyli gamtos muzika, tad kviesime lankytojus tylomis tyrinėti gamtą, joje įsibūti, klausytis tylos, ramiai diskutuoti. Ramybė ir tyla – tie dalykai, Skaityti toliau
Dar viena pavasario diena baigėsi, vaikštinėjant po mylimą kaimelį. Nuotraukose Dzūkija, Margionių kaimas šiandien.
Visada būna nepaprastai liūdna, kai išgirstu, kad kaimas apsileidęs, prasigėręs…
Žvilgterkim!
Skaityti toliau
Žemyna Trinkūnaitė pakvietė į Druskininkus paklausyt jos kankliavimo Gintaro kambaryje, ir tas kambarys – SPA. Labai laumiška, iškart sutikau.
Pirmą kartą važiuoju klausytis dievų muzikos ten, kur paprastai geros muzikos neieškom, o dabar – į SPA, pabūti fantastiškų gebėjimų ir vaiskaus talento menininkės Žemynos Trinkūnaitės kanklių muzikos sesijoje garsiajame Druskininkų Vilnius SPA. Skaityti toliau
Skepetukė, kuskelė, skarukė, šilkinė, dzidziulė, užgobcinė, ilgamarkė…
Visi šie pavadinimai – tai, ką ryšėdavo ant savo galvelių mūsų močiutės. Dar ir dabar prisimenu savo mamos skarelės kvapą…
O ar įsivaizduojame savo močiutę be skaros – baltos, gėlėtos, languotos, nubarstytos žirniukais ar aptaškytos taškiukais? Skaityti toliau
Kryžiai Dzūkijoje (Pietų Lietuvoje ir buvusiose teritorijose) nuo seno dabinami „žiurstėliais“, „kvartukėliais ” (prijuostėlėmis), kurios ant kryžiaus atsirasdavę nuotakai paliekant tėvų namus ir šitaip atsidėkojant ją užauginusiam kaimui, tėvams, krikštatėviams. Tą ritualą nuotaka atlikdavusi prieš išvažiuojant į šliūbą – stačia apvažiuodavusi kaimo kryžius (kaimo pradžioje, viduryje, gale ir prie gimtų namų bei „Krikšto totos ir momos“) …Dėkodama „pasikloniodavusi“.
Nešina prijuostėle skubėdavusi pas kryžių ir jaunamartė Skaityti toliau
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2018 metų premiją nusprendė skirti dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams: rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.
Šių bendraautorių meninė, publicistinė, etnokultūrinė ir edukacinė veikla nusipelnė garbingo įvertinimo už jų kūrybinio bendradarbiavimo laikotarpiu Dzūkijos Skaityti toliau
Rugsėjo 27 d. į pirmą posėdį Aplinkos ministerijoje susirinko darbo grupė dėl plynų kirtimų mažinimo Lietuvoje. Nors bijojau, kad susirinks per daug skirtingų požiūrių žmonės ir sutarti bus sunku, viskas klojosi geriau nei tikėjausi. Tikriausiai tai buvo pirma tokia darbo grupė, kurioje esu dalyvavęs, kur tikrai buvo išlaikytas gamtininkų ir „ūkininkų“ balansas.
Darbo grupė kol kas apsiribojo vien tik valstybiniais miškais ir ypač esančiais saugomose teritorijose. Privačių miškų atstovai įsijungs vėliau, bet jiems nebent bus pasiūlytos skatinimo priemonės (per įvairias išmokas), Skaityti toliau
Rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, minėdama Juodojo kaspino dieną, aplankė Varėnos krašto Dainavos apygardos partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą ir apžiūrėjo jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietę Kasčiūnų kaime.
Juozas Jakavonis-Tigras, kuriam šiuo metu 93-eji, yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. Būdamas vos 19 metų jis aktyviai įsitraukė į Lietuvos partizaninį judėjimą, buvo Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago ryšininkas, kovų su NKVD ir vietinės Merkinės stribais dalyvis. Suimtas 1946 m. gruodžio mėnesį nešant partizanų
Jau šį savaitgalį, balandžio 28 d., 11 val., prie Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro, Marcinkonyse (Miškininkų g. 61, Marcinkonių k., Varėnos r.), gamtininkai kviečia patirti bundančią Dzūkijos gamtą šventėje – „Vidur girių“. Nepamirštama naktis paraistėje, su laužo spragsėjimu susiliejančios vietinių dzūkų istorijos, bundančios gamtos koncertas, trimituojančių gervių solo, specialios veiklos visai šeimai ir mažiesiems gamtininkams, asmeninės patirtys gamtoje ir visos Dzūkijos gėrybės – grikinė babka, pyragaiciai, dzūkiška šnekta – štai, ko patirti kviečia rengėjai. Skaityti toliau
Šitep sakydavo mano dzieduliai. Kap per juos tep dabar sako tėvai, tai tep sakom ir mes, jų vaikai.
(Šitų sykį dzūkiškai. O kodia ne? Nauji metai, tai ir naujos sanos mados. Kap sakanc, gal visų čėsų nesinorėtų vaikščoc su tuom pacu sukneli, alia čės no čėso galima.
Nu ir šitų sykį „kap šneku, tep rašau“! Nor šnekėc langviau nei rašyc, alia gi galima pamėgyc, kad būtų įdomiau.) Skaityti toliau
Šiuo metu gamtosaugininkai sprendžia sudėtingą galvosūkį – kaip perkelti dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų, kur jie pridaro daug žalos ūkininkams, į miškingesnę Dzūkiją.
Kad tai nelengvas iššūkis, jau įsitikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) specialistai, vykdantys 2015 m. patvirtintą Stumbrų apsaugos planą. Pagal šį planą septyni stumbrai jau perkelti į laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijos vadinamajame „Žvėrinčiuje“.
Kaip sakė VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys, Skaityti toliau
Kartais žiemiškai šalvenant ima ir atplaukia artėjančio stebuklingojo kalėdinio laiko nuojauta. Atrodo, lyg tik ten už snieguoto šalto metų užbaigų horizonto galėtų tūnoti šilta ir jauki neišsipildžiusių svajonių fėja… Žinoma, nenusakomo Kalėdų stebuklo laukimo pojūtis ryškiausias vaikystėje. Dabar, kai aš jau nebesvajoju, o būtent tam skirtą laiką užpildau prisiminimais, imu ir pasvarstau, dėl ko gi taip anuomet laukta Kūčių?
Nepatikėsite, bet ankstyvoje vaikystėje ant mano šeimos Kūčių stalo niekada nebuvo dvylikos patiekalų. Ką ten dvylikos – penkis geriausiu atveju surinkdavom. Motulė būtinai Skaityti toliau
Spalio 11 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje, Seimo Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia konferenciją „Lietuvos regioninės plėtros kryptys. Baltosios knygos pristatymas“.
Šios konferncijos dalyvius ketinama supažindinti su vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės parengta vadinamosios Regioninės politikos baltaja knyga „Lietuvos regionai – pokyčių link“. Konferencjoje bus pristatyta darbo grupės Skaityti toliau
Seniai seniai mano motulė ir dvi jos kaimynės Jonės ėjo šieną grėbę ir, be kitokių moteriškų balabaikų, užvedė kalbą apie mėgstamiausius kvapus. Vienai Jonei maloniausias žibalo kvapas, kitai Jonei – šviežių arklio obuolių šiltas garas, o mano motulai – žydinčių pašarinių dobilų aromatas… Ir aš vis ieškojau savo mėgstamiausio kvapo. Šiandien einu link Petruko tvarto prikaltos pašto dėžutės pasiimti rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ – ima ir pakutena šnerves seniai primiršto, kartoko deginamo bulvienojo dūmelio dvelksmas. Ar nebus tai mano mieliausias kvapas? Jei ir ne mieliausias, tai bene daugiausia tolstančios vaikystės vaizdus kaip pasakų slibinus išjudinantis, Skaityti toliau
Ornitologijos centras, kurį Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija kuria Varėnos rajone, bus skirtas ne moksliniams tyrimams, o pažintinei veiklai. Pasaulyje vis labiau populiarėja vadinamasis ornitologinis turizmas, kai žmonės savo laisvalaikį skiria paukščiams stebėti.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius tikisi, kad šis centras pradės veikti po metų. Jis įsikurs netoli Merkinės, prie Mergelės akelių ežero, direkcijai priklausančiame pastate. Skaityti toliau
Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Skaityti toliau
Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) Lietuvos dailės muziejus atidaro parodą „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai: tekstilė, grafika, tapyba“ (veiks iki lapkričio 5 d.). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorės Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir Rima Rutkauskienė, folkloro ansamblis „Ūla“ – vadovė Janina Bukantaitė. Skaityti toliau
Praėjusį savaitgalį miškų ir pelkių apsuptame Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esančiame etnografiniame Musteikos kaime svetingai buvo atvertos durys lankytojams, norintiems iš pirmų lūpų išgirsti pasakojimus apie tradicinę medinę kaimo architektūrą ir jos puoselėjimą. Trečią šimtmetį gyvenančio Dzūkijos kaimo pirkių durys buvo atviros visą dieną, o nuoširdūs pokalbiai apie kaimo atsinaujinimą netilo iki sutemų.
Šiuo atvirų durų renginiu Musteikos kaimo bendruomenė pažymėjo Europos Sąjungos Skaityti toliau
Šį trečiadienį, balandžio 19 d., 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) vyks Etninės kultūros vakaras, skirtas prijuostėms. Tekstilininkė, menotyrininkė dr. Miglė Lebednykaitė dalinsis sukauptomis žiniomis ir atsakys į daugelį klausimų. Kodėl lietuviška prijuostė sulaukė tiek dėmesio? Kaip prijuostės tapo kolekcionavimo objektu? Kokie archetipiniai pradai slypi apžadų prijuostėlėse? Skaityti toliau
Druskininkai – Dzūkijos perlas ir vienas gausiausiai lankomų Lietuvos kurortų, turistų mėgstamas dėl įspūdingos gamtos bei didelės poilsio centrų ir gydyklų pasiūlos. Vis dėlto tik nedaugelis žino, kad toliau už miesto taip pat verda gyvenimas – netoliese įsikūrusiuose kaimuose ir miesteliuose galima mėgautis išskirtinėmis vietos gyventojų siūlomomis pramogomis bei unikaliais turistiniais maršrutais.
Štai vos 6 km nuo Druskininkų nutolusiame Didžiasalyje smalsuolius pasitinka sūrių gamintoja Gražina Auguvienė. Skaityti toliau
Vasario 1 d. (trečiadienį) nuo 17.00 iki 19.00 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“. Dalyvaus autorius.
Algimantas Aleksandravičius yra vienas žinomiausių Lietuvos portretistų, bet šioje parodoje eksponuojamos išraiškingos Lietuvos peizažo fotografijos, Skaityti toliau
