Žymos archyvas: dvikalbės lentelės

A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento? (17)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

2009 metų pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministerija išleido „Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Net 466 puslapių dokumente apžvelgta lenkų padėtis 30 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Beveik visose minimose šalyse toji padėtis iš esmės yra lenkams palanki, išskyrus… Lietuvą. Todėl taip ir  pavadinau tuomet parašytą šio pranešimo recenziją „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“.

Priminsiu šį „blogų žodžių“ dokumentą. Pirmiausia jame pateikta svarbiausioji Lenkijos pretenzija: Lietuvos valdžia esą nori Skaityti toliau

Sostinės Totorių gatvėje pakabinta lentelė totorių kalba (4)

Vilniaus sav. nuotr.

Vilniaus mieste Totorių gatvėje ketvirtadienį, rugsėjo 15 dieną, pakabinta dekoratyvinė lentelė totorių kalba, nepaisant vyriausybės atstovės raginimo tokias lenteles sostinėje nukabinti.

„Šiandien Totorių gatvėje švenčiame ne tik totorių bendruomenės buvimą čia, bet ir viso Vilniaus margumą, įvairovę, draugiškumą ir taikų sugyvenimą. Džiaugiuosi susitelkusia ir tradicijas puoselėjančia gausia totorių bendruomene. Šiandien mums visiems tai nėra tik lentelės atidengimas, o žymiai svarbesnis dalykas Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau

Lentelė su rusišku užrašu greitai buvo užtepliota (22)

„Facebook“ nuotr.

Minint Europos kalbų dieną, Rusų gatvėje Vilniuje sekmadienį atidengta lentelė rusų kalba.

Tačiau prabėgus tik pusdieniui buvo uždažyta ir sugadinta.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius savo socialinio tinklo paskyroje parašė pasipiktinimo įrašą.

„Žmogau, kuris tai padarei – tu esi šūdžius, kurstantis tautinę nesantaiką. Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena paminėta Varšuvos Karalių rūmuose (5)

kovo-11-osios-minejimas-varsuvoje-punskas.pl-nuotr

Kovo 9 dieną Varšuvos Karalių rūmuose vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kurį organizavo Karalių rūmų direktorius Andrzej Rottermund ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius.

Ankstyvą popietę vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė: buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis („Kelias į laisvę“), Lietuvos istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Šarūnas Liekis („Lenkija ir lenkai lietuvių istorinėje-politinėje sąmonėje“)

Skaityti toliau

Lenkiškos gatvių lentelės liko, vyriausybės atstovas atsitraukė (6)

Boleslavas Daškevičius | Salcininkai.lt nuotr.

Gatvių lentelės liko, vyriausybės atstovas atsitraukė, – rašo prolenkiškas naujienų portalas L24.lt. skambiai pavadintame pranešime spaudai: „Pergalė prieš veidmainystę: lentelės liko, vyriausybės atstovas atsitraukė“.

Nors Lietuvos žiniasklaida prieš keletą dienų ištransliavo skambią žinią, kad Lietuvos įstatymų veikimas Vilniaus ir Šalčininkų rajuonuose atstatytas ir įstatimus pažeidžiančios neteisėtos lenkakalbės lentelės yra nukabintos, tačiau Lietuvos lenkai to nepripažįsta. „Dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės ant pastatų sienų liko. Tai yra didelis Lietuvos lenkų bendruomenės, kuri pastaruosius keletą metų kovojo už jai priklausančias teises, laimėjimas“, – spalio 22 d. vakare tokią informaciją išplatino portalas L24.lt.

Skaityti toliau

Nukabintos dvikalbės lentelės Šalčininkų rajone (2)

Lenkiški užrašai Vilnijoje | delfi.lt, Š. Mažeikos nuotr.

Šalčininkų rajone nukabintos dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės. Šalčininkų rajono administracijos direktorius Druskininkų apylinkės teismui pateikė pakeistų gatvių pavadinimų nuotraukas.

Šiuo metu byloje iki spalio 30 dienos paskelbta pertrauka. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba ketina aiškintis, ar dvikalbės lentelės panaikintos ir kitose vietovėse.

Rugsėjo 3 dieną Šalčininkų rajono apylinkės teismas kitoje byloje Šalčininkų rajono Skaityti toliau

Už dvikalbes lenteles vėl skirta bauda aukštam valdininkui iš LLRA grupuotės (3)

Josifas Rybakas | wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas Šalčininkų rajono administracijos direktoriui nacionalistinės politinės grupuotės Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) veikėjui Josifui Rybakui skyrė 1 880 litų baudą už tai, kad šis nevykdo teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių lenteles Šalčininkų rajone.

Antstolės Terezos Gerasimovič skundą teismas patenkino tik iš dalies. Už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną antstolė reikalavo priteisti iš įstatymų nesilaikančio ir teismo sprendimo nevykdančio valdininko iki 1 000 litų už kiekvieną nevykdymo dieną. Tačiau teismas paskyrė tik 20 litų bauda už dieną. Skaityti toliau

A. Sakalas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – kas tai? (1)

Aloyzas Sakalas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Sprendžiant iš pavadinimo „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ – tai proginis lenkų tautybės žmonių susivienijimas, skirtas išimtinai Respublikos Prezidento, Seimo bei savivaldybių rinkimams.

Vadinasi, pagal apibrėžimą, LLRA nėra politinė partija, kuri nenutrūkstamai funkcionuoja valdančioje daugumoje ar jos opozicijoje tiek per rinkimus, tiek ir po jų.

Tačiau LLRA įstatų pirmame straipsnyje sakoma:

„1.1.        Lietuvos lenkų rinkimų akcija (toliau LLRA) yra Lietuvos Skaityti toliau

T. Galinis. Nacionalinis saugumas ir nacionalinė segregacija (9)

Alkas.lt nuotr.

Turiu kaimyną. Mūsų namai greta vienas kito toje pačioje gatvelėje, pasistatyti dar sovietmečiu mūsų tėvų. Taigi su kaimynu pažįstami nuo seniausių laikų. Paprastai mes nesisveikiname, bet jei išpuola reikalas su juo šnektelėti, su manimi lietuviškai jis nekalba. Nekokia išeina šnekta: aš ką nors lietuviškai, o jis atsako savaip.

Per valstybines šventes, ypač jei tai Kovo 11-sios ar Vasario 16-osios, kai visiems privalu prie namo iškelti vėliavą, jis, matyt, niekaip neranda kopėčių, o jei suranda, vėliava karo, būtent, karo, Skaityti toliau

V. Šatkauskienė: Ar ne metas stabdyti bandymus delituanizuoti Vilniaus kraštą? (15)

Dvikalbystė | N. Zverko nuotr.

Liepos 13 d. Alkas.lt redakcija gavo Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vidos Šatkauskienės laišką kuriame klausiama dėl Vilniuje kursuojančiuose autobusuose skelbiamų maršruto krypčių ne tik valstybine bet ir lenkų kalba teisėtumo.

Skelbiame šį laišką:

Laba diena, gerbiami valstybės ir visuomenės informavimo institucijų vadovai bei atstovai, Skaityti toliau

Žmogaus teisių komitetas grąžina Seimui svarstyti dvikalbes lenteles (4)

Leonardas Talmontas ir Co | Alkas.lt koliažas

Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK) trečiadienį apsvarsčius pasiūlymus Tautinių mažumų įstatymo projektui į jį vėl grįžta dvikalbės lentelės.

Prieš porą savaičių komitete buvo pritarta kitokiam pasiūlymui – tautinių mažumų kalba šalia lietuviškų užrašų leisti tik pačių tautinių mažumų ar bendrijų įregistruotus pavadinimus.

Tačiau trečiadienį komitetas pritarė Lietuvos lenkų rinkimų Skaityti toliau

Seimo komitetas pakeitė projektą dėl tautinių mažumų – neliko dvikalbių lentelių (1)

tomasevskis-ir-lenkomanai-alkas-lt-koliazasSeimo Žmogaus teisių komitetas šią savaitę apsvarstęs parlamentarų pasiūlymus pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos inicijuotą Tautinių mažumų projektą – jame neliko dvikalbių lentelių.

Komitete pritarta dviem projektą iš esmės pakeitusiems konservatoriaus Valentino Stundžio įregistruotiems pasiūlymams. Vienas jų numato, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą, gali į vietos įstaigas ir Skaityti toliau

LLRA atstovas teismo sprendimo vykdymą vadina vagyste (6)

Leonardas Talmontas ir Co | Alkas.lt koliažas

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, policiją, prokuratūrą, prašydamas užkirsti kelią teisingumui. Parlamentaras pasiskundė, kad Šalčininkų rajono Jašiūnų miestelyje nuo kelių pastatų dingo lentelės su lenkiškais gatvių pavadinimais. Policija paprašyta pradėti tyrimą, nes seimūnas įžvelgė nuosavybės pažeidimą. Tačiau ką čia tirti, kai, pasirodo, vietos savivaldybė pradėjo vykdyti teismo įpareigojimą nukabinti visas lenkiškas lenteles?

Kelia isteriją Skaityti toliau

A.Butkus. Reikia dar vieno esto? (16)

Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.  Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama ne tik Vyriausybėje. Ir nemažai.

Žiūrėjimas ponui į burną

Šis baudžiauninkiškas lietuvio įprotis ypač išryškėja, kai toks lietuvis prasibrauna į valdžią. Prisiminkim sulinkusių ministrų ar derybininkų elgesį užsieniuose. Skaityti toliau

Moksleivė Gabija iš Šalčininkų. Blogas tas paukštis kuris savo lizdą teršia (17)

P.Saudargo nuotr.

Gyvenu Šalčininkuose. Ir man, ne vis vien, kokia kalba mano krašte kalbama ir kokiomis  kalbomis užrašai kabo. Šalčininkų krašto gyventojai jau XI a. metraščiuose vadinami lietuviais. Vien tik dabartinių kaimų senieji pavadinimai, kaip antai Dainavėlė, Dainava, Balandiškės, Akmenynė, Dailidė, Turgeliai, Šauliai, Žvėrynas, Šaltiniai, Šarkaičiai, Žaliaklonis, Švenčius ir kt. rodo, kad čia visuomet buvo lietuvių žemės.

Dabartiniame Šalčininkų rajone yra Bėčionių, Eišiškių, Kiaulėkų, Kurmelionių, Paūdronių, Sangeliškių, Tetervinų, Turgelių, Valakavičių piliakalniai Skaityti toliau

Savivaliaujančiam Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriui teismas kirto per piniginę (63)

Boleslavas Daškevičius | Salcininkai.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui skyrė baudą už ankstesnio teismo sprendimo pakeisti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdymą – po 100 už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi teismo sprendimas priimtas dar 2008 m. rugsėjo 25 d. ir turėjo būti įvykdytas per mėnesį, tačiau B. Daškevičius nė nemanė to daryti, iš viso jis turės sumokėti 43 400 litų.

2013 m. gruodžio 23 d. priimta nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo – Šalčininkų rajono apylinkės teismo – 2013 m. kovo 7 d. Skaityti toliau

Lietuvos lenkas R.Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės (68)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vartant žiniasklaidos puslapius dažnai visiškai nebeaišku, ką iš tiesų slepia Lietuvos lenkų klausimas. Ar čia išties slypi grėsmės Lietuvai? Apie tai, kaip save suvokia, kaip jaučiasi ir ko siekia Lietuvos lenkai, su Lietuvos lenku, leidinio www.pogon.lt redaktoriumi Ryšardu Maceikianecu
kalbasi Audronė Daraškevičienė.

Jūs užsiminėte apie tai, kad šiuo metu vyksta Lietuvos lenkų nutolimo nuo Lietuvos procesas. Ką turite omeny?

Kas yra lenko kortos dalijimas? Tai yra bandymas primesti nuomonę, kad Lietuvos lenkai priklauso lenkų tautai. Betgi tai yra grynas melas. Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Lietuva: Ar tu mane myli? Ir aš… (3)

Medelis2

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius grįžo iš Lenkijos gyvas ir sveikas. Atrodo bendra kalba rasta. Tuo įdomiau pažvelgti į to vizito pas mūsų strateginę kaimynę aplinką trumpą tarpsnį prieš išvykstant, šykščią informaciją, kas ir kaip buvo aptariama ir nutarta vizito metu. Politikos apžvalgininkų ir mūsų žiniasklaidos „veidų“ šauksmus apie rėksnius, nacius, kaimiečius, gerokai sumenkintą raidės „w“ priešų dalį (tebus tai visų ir visaip nepatenkintųjų santykinis pavadinimas), nekalbėsim. Jie tebesipiktina, teberėkia, jų balsas stiprėja ir… ginčytis su jais beprasmiška.

Pirmas  parodė balsą „Jerzy Giedroyc dialogo ir bendradarbiavimo forumas“… Skaityti toliau

Po L.Linkevičiaus „atsiprašymo“ viešas pareiškimas visuomenei, dėl ministro atsistatydinimo (78)

L.Linkevičius ir R.Sikorskis | urm.lt nuotr.

Vakar, vasario 7 dieną, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Varšuvoje Lietuvos vardu „atsiprašė“ už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas esą „nesugebėjo“ priimti įstatymo dėl lenkiškos rašybos, kai į Lietuvą buvo atvykęs velionis Lenkijos Respublikos prezidentas Lechas Kačynskis.

„Tai didžiulė gėda. L.Kačynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Tai, kas nutiko jo vizito metu, yra liūdna. Tuomet nebuvau Seimo nariu, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. Skaityti toliau

A.Butkevičius: lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų atstovams vėlinamas nebus (3)

A.Butkevičius | lsdp.lt nuotr.

Vakar, vasario 8 dieną, į Šalčininkus atvykusį Vyriausybės vadovą Algirdą Butkevičių klausimais apipylė moksleiviai, kurie klausė dėl suvienodinto lietuvių kalbos brandos egzamino. Premjeras užsiminė apie nuolaidesnę lietuvių kalbos egzamino vertinimo tvarką nelietuviškose mokyklose, tačiau paties egzamino nukelti – neplanuoja.

„Vienas pasiūlymas – nukelti vėlesniam laiku, o kitas variantas – supaprastinti lietuvių egzamino laikymą, ir mes šitą klausimą svarstysime pirmadienį“, – sakė A.Butkevičius. Skaityti toliau

Surengtas piketas prieš lenkiškus rašmenis gatvių pavadinimuose (2)

Organizatorių nuotr.

Ruošiantis Užsienio reikalų ministro ir Ministro Pirmininko vizitui į Lenkiją, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) šiandien, vasario 6 dieną, surengė piketą prie Užsienio reikalų ministerijos protestuodama prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir radikaliųjų Lenkijos diplomatų pastangas spausti Lietuvą darant LR Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

LLKS linkėdama Užsienio reikalų ministrui ir Premjerui sėkmingos Skaityti toliau

L.Kaščiūnas: Laikas pradėti konstruktyvų dialogą (26)

Laurynas Kaščiūnas

Anot politikos mokslų daktaro Lauryno Kasčiūno, Lietuva su Lenkija turi panašią NATO, ES viziją, panašią energetikos politikos viziją, ir tuo reikia užpildyti dvišalę darbotvarkę. Ne tuo, kas buvo per pastaruosius ketverius metus ant politikų darbo stalo. Tai turi suprasti ir Lenkija, ir Lietuva. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas įsitikinęs, kad Lenkija tai jau suprato, tik jai nebuvo kaip atsitraukti iš savo pozicijų, nes buvo įsivariusi į kampą. O po rinkimų yra gera proga peržiūrėti visa ir pradėti konstruktyvų dialogą. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės? (0)

Petras Maksimavičius

Palenkės vaivada Maciej Žyvno (Maciej Żywno) bei jo tarnybos suka galvas, kaip Seinų (kaimiškoje) savivaldybėje lietuviškus kaimus pažymėti dvikalbėmis lentutėmis. Rūpestis dėl lietuvių tautinės mažumos padėties Seinų savivaldybėje pagirtinas, tačiau susidaro įspūdis, kad kaip ir Punsko atveju, ši iniciatyva turi visų pirma politinį atspalvį.

Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad prieš keletą metų Seinų savivaldybėje esančio Burbiškių kaimo gyventojai surinko parašus ir kreipėsi į savivaldybės tarybą dėl jų kaimo pavadinimo dviem kalbomis. Gyventojų kreipimąsi parėmė Lenkijos lietuvių bendruomenė ir kreipėsi ne tik į savivaldybę, bet ir centrinės valdžios institucijas. Skaityti toliau

Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo (2)

Rugsėjo 14-16 dienomis Liubline vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tautinės, etninės ir kalbinės mažumos Europos Sąjungoje”. Ji surengta pradedant Lenkijai pirmininkauti ES tarybai. Tai jau antroji panašios tematikos konferencija Liubline. Prieš metus paminėtas Lenkijos tautinių mažumų įstatymo įsigaliojimo penkmetis. Tuomet konferencijos dalyviai svarstė, kaip per penkerius metus pasikeitė šalyje gyvenančių tautinių mažumų padėtis. Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė. Nuvalyti, perkabinti ar nukabinti? (35)

Kam tarnauja lentelės?

Dirbant mokytoja taikėsi ir tokių atvejų, kad kai liepi mokiniui surinkti šiukšles, tas paaiškina, kad ne jis prišiukšlino, tegu renka tas, kas mėtė. Vaikai natūraliai vadovaujasi aiškia logika. Pagal panašią logiką – tegul aptepliotas lenteles nukabina tie, kas tepliojo. Nepraėjus mėnesiui nuo lietuviškų kaimų pavadinimų ir lietuvių paminklų išniekinimo, rugsėjo 14 d. nukabinėjamos tos aptepliotos lentelės. Skaityti toliau

„Kova“ dėl lietuviškų TV laidų Suvalkų krašte tęsiasi (4)

Petras Maksimavičius

Lenkijos valstybinės televizijos Balstogės skyrius priėmė sprendimą, kad vėl bus rengiamos lietuviškos televizijos laidos. Priminkime, kad nuo šių metų sausio daugelis Suvalkijoje gyvenančių lietuvių šių laidų nematė, kadangi pakeitus jų transliavimo būdą siunčiamas signalas buvo per silpnas. Tuomet Lenkijos televizijos Balstogės skyriaus vadovai nusprendė žengti dar vieną žingsnį į priekį – nuo rugsėjo 1 d. išvis atsisakyti laidų rengimo. Tai argumentavo finansiniais sunkumais ir pusiau juokais pridurdavo, kad jeigu 7 min. trunkančių laidų (transliuojamų kartą per savaitę) lietuviai ir taip nemato, jas gali rengti ir transliuoti kiti, turtingesni, televizijos skyriai, pvz., Krokuvos ar… Ščecino. Skaityti toliau