Žymos archyvas: Dviejų Tautų Respublika

R. Čerškus. Lisauskėliai (video) (II) (4)

Juozapo Brandto (Józef Brandt) 1870 m. paveikslas „Lisauskėliai prie karčiamos“ | wikipedia.org nuotr.

 Kinešma

1609 metų sausį lisauskėliai užėmė Haličą, o vasario 17 d. Suzdalę, ir nusiaubę jos apylinkes, ten įkūrė savo bazinę stovyklą tolimesniems žygiams po Maskolijos žemes.

 Jau 1609 metų balandžio mėnesį plk. Aleksandrui Lisauskui teko malšinti Suzdalėje maištaunančius maskolius. Bet po dešimties dienų kartu su kitu Lietuvos kariuomenės Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos (22)

Alkas.lt koliažas

1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.

Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai (8)

V.Krėvė-Mickevičius

Galingieji geopolitikos projektuotojai jau  20 amžiuje ir dabar 21-ajame su mažomis valstybėmis, jų politikais ir publicistais elgiasi kaip šeimininkas su šunimis: numeta jiems kaulą ir jūs ten peškitės tarpusavyje. Patriotiška ir kupina įvairios veiklos Vinco Krėvės asmenybė dažnai tampa ginčų objektu, panašiai kaip dabar peštynių „kaulu“ yra numestas lenkiško raidyno diegimas Lietuvos valstybėje.

Panašiam šunų vaidmenyje dažnai atsiduria ir kai kurie mūsų publicistai, politikai: jie istoriją aprašinėja lokaliai, žvelgdami tik iš Lietuvos vidaus situacijos, dažniausiai nagrinėdami vienas ar kitas asmenybes, jų poelgius, ne to meto istorinių įvykių Skaityti toliau