Žymos archyvas: dvasingumas

V. Bagdonavičius. Vydūno metų užmojai, pasiekimai, svarba (0)

Lietuvos mokslų akademijoje 2018 03 22 vykusio Vydūno kngų vokiečių k. pristatymo dalyviai iš kairės: Detmoldo burmistras Raineris Heleris, Kun. Miroslavas Danys (Detmoldas), vertėja Irena Tumavičiūtė, Vydūno brolio dukraitė Brita Storost, Vokietijos ambasados Vilniuje atstovas Matijas Kobsas, Mokslininkų rūmų direktorė Aldona Daučiūnienė | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Pranešimas Vydūno 151-ojo gimtadienio minėjime Vydūno metus palydėjus: žvilgsnis į ateitį Vilniaus Mokytojų namuose 2019 m. kovo 28 d.

Vydūno kūrybinio palikimo bei gyvenimo pavyzdžio svarbos suvokimas nebuvo išnykęs niekad, tik jis ne visada buvo pakankamai ryškus ir paveikus. Vienokių ar kitokių sukakčių proga jis pasireikšdavo daug akivaizdžiau negu kasdienybės tėkmėje. Per praėjusiuosius, 2018-sius, metus pažymint didžio tautos šviesintojo 150-metį jis reiškėsi ypač stipriai. Skaityti toliau

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (35)

Alkas.lt koliažas

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau

O. Voverienė. Knyga apie dvasingumą ir pilietinį bei tautinį ugdymą (6)

Juozas Mureika | lma.lt nuotr.

Grožis padeda įveikti vidinio pasaulio tamsius potraukius ir gaivalingas jėgas. Taip individas tarsi apsivalo ir tampa didesnės darnos žmogumi…
prof. Juozas Mureika

Laimėjus Seimo rinkimus „valstiečių“ daugumai, Seimo pirmininku tapęs p. Viktoras Pranckietis savo inauguracinėje kalboje žadėjo siekti darnos tarp Seimo narių ir visoje Lietuvoje. Apsidžiaugėme, galvojome taip ir bus. Deja, taip neatsitiko. Ir svarbiausia, kad nedarną Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie šių dienų jaunimą ir dvasinį moksleivių ugdymą (video) (0)

Vytautas Kernagis | penki.lt nuotr.

Paskutinėje šiemet ir prieššventinėje laidoje gilinamės į amžinąsias vertybes. Jaunasis Seimo narys Vytautas Kernagis vertina šių dienų jaunimą ir kalba apie tėvo – garsaus atlikėjo ir muzikanto – priesakus sūnui.

Balio Dvariono muzikos mokyklos vadovė Laimutė Užkuraitienė pasakoja apie dvasinį moksleivių ugdymą ir neseniai į tarptautines organizacijas priimtą mokinių simfoninį orkestrą „Simfukai“. Laidoje skamba ir nemažai muzikos. Skaityti toliau

Prancūzų psichoterapeuto Ch.Andre knyga moko: mylėk save, nors ir netobulą (1)

Christophe Andre. Netobuli, laisvi ir laimingiKartais sau patinkam, kartais savęs nekenčiam. Kas tai, daktare? – Tai savivertė.

Neseniai iš prancūzų kalbos išverstoje knygoje „Netobuli, laisvi ir laimingi“ Kristofas Andrė (Christophe André) talentingai nagrinėja plačią savivertės temą. Jis nuosekliai, su didžiuliu išmanymu ir saiku kalba apie tai, kaip pagaliau tapti savimi, nebesirūpinti, kokį įspūdį paliekam kitiems, nesibaiminti nesėkmių arba nepritarimo, nebesigūžti nuo minties, kad būsi atstumtas. Ir pagaliau, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Keisti kryptį (1)

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Galime vardinti daugybę negatyvių mūsų gyvenimo reiškinių, galime didžiai sielotis dėl  didžiulių praradimų, neįstengus tų reiškinių įveikti. Beje, ir sielojamės, tačiau ne daug kas nuo to tepasikeičia. Kažin ir ateityje ar bus esmingesnių pokyčių. Vienų blogybių padarytos žaizdos užsitrauks, pasimirš, bet rasis kitos blogybės, versis kitos žaizdos arba metų metais pūliuos tos pačios. Kad pasiektume ryškesnių pasikeitimų, pirmiausia reikėtų pažvelgti į esmines visų negerumų priežastis ir bent pradėti stengtis jas šalinti. Norėčiau atkreipti dėmesį bent į vieną iš tų priežasčių. Skaityti toliau