Žymos archyvas: druska

Kelininkai pasiruošę žiemos metui (0)

Kelininkai | sumin.lt nuotr.

AB „Kelių priežiūra“ pradeda žiemos darbų metą – budėtojai nepertraukiamai stebi Lietuvos kelių dangos būklę, meteorologines prognozes ir yra pasirengę bet kurią akimirką siųsti kelių priežiūros techniką. Pasiruošimą žiemai įvertino susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, apsilankęs Kelių priežiūros valdymo centre (KPVC).

„Turime itin pažangų Kelių priežiūros valdymo centrą ir didelę komandą specialistų, pasirengusių skubiai reaguoti į orų ir eismo sąlygų permainas. Raginu atėjus šaltajam metų laikui „Kelių priežiūrą“ ir šalies savivaldybes atsakingai rūpintis, kad važiuoti būtų saugu“, – sako susisiekimo ministras J. Narkevičius. Skaityti toliau

Lietuvos automobiliai maudosi druskoje (1)

pixabay.org nuotr.

Šalies kelininkams per pastarąjį mėnesį keliuose išpylus net pusę viso praeito žiemos druskos kiekio, vairuotojai perspėjami labiau tausoti automobilius. Drėgna sniego ir druskos košė aplipdo automobilių dugną, užpildo ratų arkas, patenka į durelių apačią ir skatina rūdžių susidarymą bei plitimą.

Jei automobilį rūdys pažeidžia labai stipriai, tokia transporto priemonė gali nepraeiti techninės apžiūros. Degalinių tinklo kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis atkreipia dėmesį, kad oro sąlygos dabar kaip niekad palankios druskingai košei laikytis ant automobilio konstrukcijų. Skaityti toliau

I. N. Flauers. Apie druską, meilę, gintarą ir muziką (video) (0)

Inga Nora Flauers (Flowers) | Miglos Zavadskienės nuotr.

Žemyna Trinkūnaitė pakvietė į Druskininkus paklausyt jos kankliavimo Gintaro kambaryje, ir tas kambarys – SPA. Labai laumiška, iškart sutikau.

Pirmą kartą važiuoju klausytis dievų muzikos ten, kur paprastai geros muzikos neieškom, o dabar – į SPA, pabūti fantastiškų gebėjimų ir vaiskaus talento menininkės Žemynos Trinkūnaitės kanklių muzikos sesijoje garsiajame Druskininkų Vilnius SPA.  Skaityti toliau

Nors druska paryškina skonį, bet vartoti jos turėtume mažiau (0)

pixabay.com nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai žino, jog daug druskos vartoti nesveika, o didžiausias jos kiekis yra bulvių traškučiuose ir maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose. O ar žinote, kodėl druskos vartojimą reikia riboti, ir kaip ji veikia mūsų organizmą?

  • Įrodyta, jog gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų atsiradimą, didina infarkto, insulto, skrandžio vėžio bei priešlaikinės mirties riziką, Skaityti toliau

Lietuvos gyventojams trūksta jodo (0)

pixabay.org nuotr.

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta įspėjimų apie druskos žalą, bet beveik nė vienas stalas neapsieina be druskos, nes tai nuo seno kasdien vartojamas maisto pagardas. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad jei jau vartojama druska, ji turi būti joduota.  Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir mitybos specialistai atskleidžia, kuo ši druska skiriasi nuo kitų ir kodėl rekomenduojama vartoti būtent ją.    Skaityti toliau

Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti? (0)

pixabay.org nuotr.

Slaptieji žudikai. Tokiu skambiu epitetu apibūdinami cukrus ir druska, kurių perteklinis vartojimas gali lemti aibę sveikatos sutrikimų. Specialistai pažymi, kad „slaptieji žudikai“ neretai tyko ten, kur mažiausiai tikimės.

Druska ir cukrus slepiasi ten, kur negalvojame

Siekiant išvengti sveikatos sutrikimų, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) suaugusiam žmogui pataria per dieną Skaityti toliau

Kokius lašinius ir kaip išsirinkti? (0)

ziliuukis.lt nuotr.

Žiemą lašinių vartojimas Lietuvoje išauga labiausiai, nes atvėsus orams jaučiame didesnį energijos poreikį, o lašiniai puikiai malšina alkį ir suteikia jėgų. Švieži, sūdyti, rūkyti, vytinti, stori ar ploni, su raumenų sluoksniu ar be jo, minkšta ar kieta odele – lašinių būna pačių įvairiausių. Apie juos pasakoja ir kaip išsirinkti pataria maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

Renkantis lašinius svarbiausia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, kvapą ir storį. Kokybiški lašiniai yra baltos arba vos rausvos spalvos, be kraujosruvų ir pigmentinių dėmių, sumušimų, nepageltę ir nepatamsėję, be ryškiai matomų šerių. Skaityti toliau

Ar sūris sūrus? (0)

medicalnewstoday.com nuotr.

Per didelis ar nesaikingas druskos vartojimas gali būti kenksmingas žmogaus sveikatai.
Neretoje Europos Sąjungos šalyje sūriai nurodomi pagrindinių maisto produktų – druskos šaltinių trejetuke (kartu su duona ir mėsos gaminiais).

Pagrindinėje sūrio žaliavoje – piene natrio yra natūraliai, tačiau sūris reikšmingu druskos šaltiniu tampa todėl, kad druskos pridedama gamybos metu. Druska reikalinga sūrių nokinimui ir brandinimui, ji stabdo bakterijų dauginimąsi ir suteikia sūriui malonų skonį, ji svarbi tiek sūrių gamybos technologijoje, tiek saugai užtikrinti. Skaityti toliau

Suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros, gauname per 83 proc. paros druskos normos (1)

 nmvri.lt nuotr.

Bendrinėje kalboje žodis druska paprastai reiškia valgomąją druską – natrio chloridą, kurio 40 procentų sudaro natris ir 60 procentų – chloridai.

Šviežioje, neperdirbtoje mėsoje, vištienoje natūraliai yra nedideli natrio kiekiai (perskaičiavus į druską gautume 0,15–0,3 g / 100 g). Druska pridedama perdirbant mėsą ir gaminant iš jos gaminius dėl intensyvesnio aromato, skonio ir kad pailginti tinkamumo vartoti trukmę.

Skaityti toliau

Duona – reikšmingas druskos šaltinis (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Siekiant išsiaiškinti, kiek druskos yra Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto gaminiuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti maisto gaminių tyrimai.

2015–2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai (iš jų – 50 duonos ir 12 batono mėginių). Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g gaminio, duonoje – nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g (mediana – 0,94 g / 100 g). Skaityti toliau

Valstybinės reikšmės keliuose – sustiprintos žiemos tarnybos pajėgos (0)

Žiema | VSTT.lt nuotr.

Permainingais orais ir sniego gausa pasižyminti šiųmetės žiemos pradžia valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias tarnybas verčia dirbti gerokai spartesniu tempu. Per dieną keliuose vidutiniškai dirba 121 žiemos kelių priežiūros mechanizmas. Tai beveik 4 kartus daugiau negu pernai. Pernai tuo pat metu per dieną keliuose dirbdavo maždaug 33 priežiūros mechanizmai.

Didesnio eismo intensyvumo keliai – Vilniaus pietinis aplinkkelis, Vilnius–Trakai, Vilnius–Maišiagala – šią žiemą prižiūrimi sustiprinta tvarka, o visą parą prižiūrimų Skaityti toliau

Slogą padės įveikti 5 paprasti būdai (2)

Druska

Sloga ir žiema dažnai neatsiejami dalykai. Vos tik orai atvėsta, kaip mat prireikia nosinės. Išeitis yra stiprinti imunitetą, kad tokia bėda nepultų. Tačiau ką daryti, kai jau pradėjome sloguoti.

Slogą gydyti padeda prieskoniai. Vieni geriausių šiuo atveju – ciberžolė ir imbieras.

1. Ciberžolė pasižymi stipriomis antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Norėdami atsikratyti slogos galite išbandyti ciberžolės inhaliacijas. Skaityti toliau

E. Janavičius: Žiemą savo kelius barstome nuodais (0)

Barstomos gatvės | kaunas.lt nuotr.

Beveik penkis kartus greičiau dylanti kelio danga, tiltai, šaligatviai, aplinkinių namų pamatai, užterštas gruntinis vanduo ir neaiškus poveikis sveikatai. Tokią kainą moka lietuviai, savo gatves žiemą barstantys pigiu druskos mišiniu, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Eugenijus Janavičius. Alternatyvų kuo barstyti kelius yra, tačiau jos – ženkliai brangesnės.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Medžiagų katedros mokslininkas E. Janavičius tvirtina, kad gatvių barstymas šlapiu natrio chlorido (druskos) mišiniu slidumui mažinti – vienas blogiausių dalykų. Skaityti toliau

Saulės pasitikti švaria siela ir kūnu (0)

Pirtis_Ruslano Kondratjevo nuotr

Ritualai, kuriais nuo seno pasitinkama grįžtanti saulė, visada turėjo gilią prasmę. Didžioji gamtos virsmo paslaptis baugino ir žavėjo žmonės. Ir dabar Kalėdų laukimas – ypatingas metas. Kauno pašonėje, Mastaičiuose, gyvenantys Liuda ir Arvydas Mediniai tikina, kad tradicinė lietuviška pirtis apvalo kūną ir sielą. Tai – vieta, kurioje nėra laikrodžio ir veidrodžio.

Sustoja laikas

Apie magišką ritualą, kuris vyksta jų pirtyje „Medynė“, Arvydas sutiko papasakoti tik su sąlyga, kad šių eilučių autorė išbandys šios pirties malonumus.

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Sukietėjusi širdis (0)

Ropės | sodasirdarzas.lt nuotr.

Kitąkart buvo viens labai bagots pons ir laike pas savi daktarą. Pons ir daktars sutikdava labai gerai, kad jie daugiausi draugi būdava, šnekėdava ir gazetas ir knygas skaitydava. O jų knygos ir gazetos buva ne bile kokios – vis aukšta moksla ir iš svetimų žemių. Teip besiskaitydami jie vieną kartą parskaite gazetosi asunti Paryžiuj labai garsi daktarų knyga. Taigi jie susirašė su knygoriu Paryžiuj ir nusipirka sau tą knygą.

Kaip tik jie sulaukė knygos iš Paryžios*, tuojos ėmėsi ją skaityti ir rada, kad jei žmogus unt tuščios širdies kasdien po vieną vištos kiaušinį, gerai iškeptą unt žarijų, valgys be duonos ir be druskos, Skaityti toliau

Ar galėtume gyventi be konservantų? (1)

Purplefoodie.com nuotr.

Kelias dienas namuose ant virtuvės stalo palaikius maisto produktus ar neplautą lėkštę, jų paviršių netrukus padengs pelėsis. Tai – grybas, tik, nebent specialiai gamintumėte pelėsinį sūrį, jo greičiausiai nevalgysite. Kad apsaugoti maisto produktus nuo per greito gedimo, žmonės jau nuo seno ėmėsi priemonių, stabdančių pelėsių ir sveikatai pavojingų bakterijų dauginimąsi.

Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė į klausimą, kas yra konservantas, atsako paprastai: „Konservantas yra medžiaga, naudojama produktų galiojimo laikui pratęsti. Visų konservantų veikimo principas panašus – neleisti daugintis mikroorganizmams, kurie sukelia produktų gedimą, puvimą ir panašiai“. Skaityti toliau

Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos (0)

Žiupsnelis druskos į rytinę košę, šiek tiek druska pagardiname pietų patiekalą ir dar truputį įberiame į vakarienei skirtas salotas. Dar pridėkime tą druską, kuri yra duonoje, dešroje, padažuose, konservuotose daržovėse ir kituose pramoniniu būdu gaminamuose maisto produktuose… ir mes jau gerokai viršijame rekomenduojamą neviršyti paros druskos kiekį. Skaityti toliau

Lietuviai mineralinio vandens išgeria keliskart mažiau nei vakariečiai (4)

efoto.lt, Ernestos nuotr.

Preliminariais skaičiavimais lietuviai per metus išgeria apie 50 litrų mineralinio vandens, o štai italai – daugiau nei 200 litrų, netolimi kaimynai čekai ar lenkai išgeria 1,5–2 kartus daugiau mineralinio vandens nei lietuviai.

Ekspertai tvirtina, kad tai iš dalies lemia ir sovietinis palikimas – ir prieš 20 metų, ir dabar karštą dieną poilsis kol kas neįsivaizduojamas be alaus ar gazuoto limonado. Skaityti toliau

Ar mėgstame valgyti sūriai? (2)

efoto.lt nuotr.

Daugelis atsakytų – ne. Tačiau skaičiai rodo ką kita. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną. Tai mažiau nei 1 arbatinis šaukštelis. Į šį kiekį įeina visa druska, kurią suvalgome teik gamindami maistą namuose, tiek valgydami jau pagamintus maisto produktus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, Skaityti toliau

Koks druskos poveikis mūsų sveikatai? (0)

efoto.lt Kristinos nuotr.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, vykdydamas Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėja gyventojų mitybos įpročius ir, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, teikia patarimus kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą. Tai pabrėžiama labai svarbiuose tarptautiniuose dokumentuose: Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulio sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje.

Natrio vaidmuo hipertenzijos išsivystyme Skaityti toliau

Apie retesnes druskos rūšis (0)

efoto.lt, J.Pivarausko nuotr.

Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis druskos rūšimis..

Nors skirtingos druskos rūšys gali skirtis tiek išvaizda, tiek skoniu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visų druskų pagrindinės sudedamosios dalys natris ir chloras. Skaityti toliau

Ką žinome apie druską? (I dalis) (4)

nmvrvi.lt nuotr.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdo Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą. Projekto metu bus tiriama kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose produktuose, nagrinėjami gyventojų mitybos įpročiai ir teikiami patarimai kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį.

Šis projektas parengtas atsižvelgus į Europos Komisijos Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulinės sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją. Abiejuose dokumentuose pabrėžiama, kad gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą. Skaityti toliau