Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba skaitytojų dėmesiui pristato naują leidinį – gausiai nuotraukomis iliustruotą informacinį žinyną apie Lietuvos saugomas teritorijas. Knygoje pateikiama išsami informacija apie mūsų krašto nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius ir rezervatus.
Knygoje sužinosite, kas yra saugomos teritorijos, ar daug jų yra pasaulyje, kam jos steigiamos ir kodėl svarbu ateities kartoms išsaugoti natūralią gamtą bei kraštovaizdį. Skaityti toliau
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nesupranta, kad gamtosauga yra daugiau nei medžioklė ir miškų ūkis. „Leiskit medžioti, tada kalbėsim“, – maždaug tokį ultimatumą jis buvo išreiškęs saugomų teritorijų darbuotojams, kai jis dar buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku.
Punios šilas turėjo būti laisvai lankomu rezervatu, bet, žinoma, medžioklė jame nebūtų galėjusi tęstis, nes koks gi tai rezervatas, jei jame medžiojama. O medžiojamų žvėrių ten iš ties gausu ir tokių medžioklės plotų medžiotojai, su ministru priešaky, nė už ką nenori atsisakyti. Aš esu įsitikinęs, kad ir dėl vietinių,
„Gamtininkas įsitikinęs: kai miškas iškertamas plynai, jis nustoja funkcionuoti – „Nei pagrybausi, nei pauogausi, nei žvėrys, nei augalai čia negali būti. Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių. Labanoro girioje pastebiu, kad miškuose mažėja paprastų paukščių. Paukščiai nebeturi kur perėti“, – pasakojo pašnekovas. Jis džiaugiasi tik tuo, kad miškai vis dar saugomi draustiniuose ir rezervatuose. Tačiau, pasak gamtininko, regioniniai parkai iš to saugojimo tinklo iškrenta. „Meška, iš Baltarusijos užėjusi į Lietuvą, iškart pabėga, nes nebėra pas mus miškų“, – pridūrė A. Gaidamavičius.
Balandžio 2 d. 10 val. Seime (I rūmai, Konstitucijos salė) sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į konferenciją Seime „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“. Joje pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus miškininkai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Tarp jų – profesorius Dalius Serafinas, dr. Marius Aleinikovas, gamtininkas Andrius Gaidamavičius, miškininkas Petras Būdvytis, pilietinio judėjimo aktyvistė Monika Peldavičiūtė, Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas.
Tikimasi sulaukti ir kandidatų į Lietuvos prezidentus dėmesio, Skaityti toliau
Gruodžio 1 d., 12 val. nuo Katedros aikštės Vilniuje prasidės eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ per Gedimino prospektą Seimo link. Tądien Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas kviečia visus piliečius į miškų nekirtimo saugomose teritorijoje akciją.
Eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ skirta palaikyti Seime numatomą svarstyti įstatymo projektą, kuriuo norima uždrausti plynus kirtimus Skaityti toliau
Užsakomuosiuose straipsniuose Aplinkos ministerija giriasi, kad sugriežtino draustinių apsaugą ir juose neva pjūklai bus ilgam nutildyti. Bet iš tiesų naujovės pasieks tik mažą dalį draustinių – botaninius-zoologinius ir pelkinius.
Visuose kituose draustiniuose (kraštovaizdžio, hidrografiniuose, geomorfologiniuose ir kt.) ir toliau matysime plyno kirtimo vaizdus, nors plynieji kirtimai juose ir bus uždrausti. Esmė ta, kad šiuose draustiniuose bus leidžiama vykdyti vadinamuosius supaprastintus Skaityti toliau
Rugsėjo 27 d. į pirmą posėdį Aplinkos ministerijoje susirinko darbo grupė dėl plynų kirtimų mažinimo Lietuvoje. Nors bijojau, kad susirinks per daug skirtingų požiūrių žmonės ir sutarti bus sunku, viskas klojosi geriau nei tikėjausi. Tikriausiai tai buvo pirma tokia darbo grupė, kurioje esu dalyvavęs, kur tikrai buvo išlaikytas gamtininkų ir „ūkininkų“ balansas.
Darbo grupė kol kas apsiribojo vien tik valstybiniais miškais ir ypač esančiais saugomose teritorijose. Privačių miškų atstovai įsijungs vėliau, bet jiems nebent bus pasiūlytos skatinimo priemonės (per įvairias išmokas), Skaityti toliau
Lietuvoje pradedamas įgyvendinti pirmasis šalyje LIFE integruotasis projektas, kuriuo siekiama stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti. Toks didelės svarbos ir apimties projektas – pirmasis Baltijos šalyse.
„Biologinė įvairovė yra visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas: švarus oras, grynas vanduo, maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų, klimato reguliacija, pasėlių apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume“, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Skaityti toliau
24-iems 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonės „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e. rinkodara“ projektams skyrė 4,79 mln. eurų finansavimą. ES investicijos pagal šią priemonę padės Lietuvos regionams, pasitelkus e. rinkodaros priemones, padidinti kultūros ir gamtos paveldo objektų žinomumą ir lankomumą.
„Pagal pateiktas paraiškas matome, kad Lietuvos savivaldybės ir asociacijos, pasitelkdamos e. rinkodaros priemones, planuoja pritraukti daugiau lankytojų į prioritetinius Lietuvos turizmui regionus. Skaityti toliau
Iš Juodabalės draustinio balinių vėžlių dėčių paimti jaunikliai, peržiemoję Kauno zoologijos sode, sugrįžo į gimtąsias vietas Dzūkijoje. Į pelkėjančius vandens telkinius paleisti vėžliukai iškart nėrė ieškoti maisto. Nykstančių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje balinių vėžlių didžiausia populiacija aptinkama Dzūkijoje – spėjama, kad jų čia gyvena nuo 400 iki 500.
Gamtosaugininkai trejus metus iš balinių vėžlių dėčių renka kiaušinius, patelių užkastus nesaugiose vietose – ant pamiškių keliukų, arimuose, toli nuo vandens telkinių. Skaityti toliau
Kovo 12 d. ,šeštadienį, 10 val. Dubysos regioninio parko direkcija kviečia visus į pėsčiųjų žygį „Nuo Neveravyčinės iki Molavėnų“. Tai puiki galimybė apsilankyti Pašešuvio kraštovaizdžio ir Balčios geomorfologiniame draustiniuose, išvysti akiai malonius Šešuvies, Balčios, Žalpės, Dumbulio, Jaujupio, Dobilės upių slėnius bei šlaitus, nuostabią erdvių ir reljefo harmoniją bei susipažinti su esančiais gamtos ir kultūros paveldo objektais.
Žygio metu aplankysite nedidelį Nemakščių muziejų, išradėjo Pšemislo Neveravičiaus gimtinę, Julinų dvaro liepų alėją, Pšemislo Neveravičiaus uosį, Molavėnų ąžuolą, Kairiškė Skaityti toliau
Vyriausybė posėdyje pritarė siūlymui vertingiausioms medžių populiacijoms išsaugoti jų natūraliose augavietėse ir jų genetinių savybių tęstinumui užtikrinti įsteigti 112 valstybinių genetinių miško medžių draustinių. Šie draustiniai atrinkti per pastaruosius du dešimtmečius pagal medynų populiacijų tvarumą, prieaugį, derėjimą, medžio lajos formą, medienos kokybę ir kitus kriterijus.
Bendras įsteigtų 112 genetinių draustinių plotas – 1582 ha. Didžiausias – Meškapievių miško pušies – draustinis užima 150,8 ha, mažiausias – Mikytų miško beržo – 1,2 ha. Skaityti toliau
Vyriausybė ruošiasi šalyje įsteigti apie 130 genetinių draustinių, skirtų medžių genetinei medžiagai išsaugoti.
Apsauga medžių elitui
Aplinkos ministerijos atstovai pranešė, kad šalies Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas dėl medžių genetinių draustinių steigimo ir jų ribų planų patvirtinimo. Skaityti toliau
Vilniaus knygų mugėje bus pristatoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM ir leidyklos „Terra publika“ išleista nauja knyga „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas“ . Tai informatyvus, puikiai apipavidalintas leidinys, kuriame skaitytojui ir keliautojui pristatomos gražiausios Lietuvos vietovės, turinčios saugomų teritorijų statusą: nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai ir rezervatai.
Knygoje pateikiamas 41 nuotaikingas maršrutas po saugomas teritorijas. Lietuvos žmones kviečiami keliauti naujais pėsčiųjų ir dviračių takais, vandens maršrutais, pasidairyti iš apžvalgos bokštų, susipažinti su gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Skaityti toliau
Laikas nepaliaujamai keičia vietoves, kurias žmogui norisi išsaugoti kaip nepakartojamus paminklus gamtos grožiui. Įspūdingus šlaitus lėtai graužia erozija, nepamirštamą kraštovaizdį skuba užtemdyti menkaverčiai krūmynai, o gausūs lankytojai bei neatsakingi poilsiautojai gražiausius gamtos kampelius paženklina šiukšlėmis. Įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ bus atnaujinta daugiau nei 70 saugomų objektų. Keturis iš jų – atsinaujinusius ir sutvarkytus – jau galima aplankyti ir išvysti savo akimis. Skaityti toliau
