Žymos archyvas: Draugija

Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai draugijai – 100 metų (0)

Vilnius-K100

Balandžio 9 d. 16:30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Tai buvo viena svarbiausių lietuvių tautą telkusių organizacijų iki Lietuvos Tarybos išrinkimo. Parodos rengėja – Vrublevskių bibliotekos darbuotoja istorikė Rasa Sperskienė.

Nukentėjusiems dėl karo šelpti draugija tapo viena svarbiausių organizacinių lietuvybės palaikymo struktūrų Vilniaus krašte itin sudėtingomis tarpukario geopolitinėmis sąlygomis. Draugija išlaikė našlaičius ir senelius, rėmė neturtingą besimokantį jaunimą, suteikdama galimybę jiems apsigyventi Skaityti toliau

Vilniuje vyks etninės kultūros puoselėtojų suvažiavimas (1)

Birželio 28 d., 9 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilnius) vyks Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) jubiliejinis suvažiavimas, skirtas LEKD 25-mečiui paminėti. Suvažiavime bus aptarti pastarųjų metų draugijos veiklos rezultatai, ateities planai, kiti etninės kultūros puoselėjimui svarbūs klausimai.

LEKD jau 25 metus savanoriškai populiarina ir kaupia etninės kultūros vertybes, siekia, kad lietuvių etninės kultūros globa taptų Lietuvos valstybės prioritetu, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus (22)

V.Krėvė-Mickevičius

                                 „Dažnai mes labai klystame,vertindami praeities įvykius ne tos pačios praeities, bet dabarties akimis.“[1]- rašė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.

1953-1954 metais vyko JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto Pabaltijo valsybių okupacijos tyrimai. Vykstant šiam tyrimui JAV lietuvių organizacijos nuolat konfliktavo tarpusavyje dėl to kam vadovauti pristatant medžiagą ir liudytojus. Atrodytų, kad prigulėjo vadovauti Amerikos lietuvių tarybai (ALT), nes jos pastangomis JAV Kongresas nutarė tirti Baltijos valstybių okupacijos ir inkorporacijos į Sovietų sąjungą bylą, tačiau į vadovavimą pretendavo ir Lietuvių laisvės komitetas (LLK), ir Lietuvos pasiuntinybės (LP). Galima tik stebėtis lietuvių, anuomet net valstybę ištikus tragedijai, nevieningumu. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį (61)

Vladas Turčinavičus

Istorikas Mindaugas Tamošaitis, aprašinėdamas Lietuvių draugiją SSRS tautų kultūrai pažinti (toliau Draugija), iš straipsnio į straipsnį naudoja tas pačias savo mintis, įžvalgas tik straipsnių pavadinimai keičiasi.[1] Skaitytojams bandoma sudaryti įspūdį, jog didžiausia kaltė dėl kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą tenka šios Draugijos nariams ir Nepriklausomos Lietuvos inteligentijai. Priminsiu, kad Draugija įsteigta 1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir finansuojama buvo iš jos lėšų, o pirmininku išrinktas prof. Mykolas Biržiška. Analogiškos draugijos Baltijos ir kitose valstybėse buvo įsteigtos dar anksčiau. Panaši draugija veikė net JAV. Skaityti toliau