Žymos archyvas: dora

I. Šatkauskas. Paparčio žiedas. Esė (1)

Ar matėte kada bulvarinio žurnalo viršelyje tokį užrašą: „10 būdų, kaip tapti doram“ ar „10 nepadorių klausimų apie dorovę“?

Ar jus mokė mokykloje, ką daryti, kad būtum doras? Ar dorinio ugdymo ar „tikybos“ užsiėmimai suformavo jūsų vertybes? O gal buvo kilęs toks įspūdis, kad, tarkim, chemijai ar matematikai skiriama kur kas daugiau dėmesio? Tai reikštų, kad svarbiau išmokti skaičiuoti nei būti doram? Na, žinoma! Koks būtų vagis, jei nemokėtų skaičiuoti? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Donato drama: kurioje pusėje Lietuva? (18)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš pat sutinkant naujuosius metus, gruodžio 28-ąją Šiaulių „Maksimoje“ įvyko žiaurus incidentas. Trisdešimtmetis Donatas užklupo vagis. Įspėjo parduotuvės darbuotojus. Vagys spruko, išvadinę jaunuolį ožiu ir skundiku. Po to pasigavo jį gatvėje ir smarkiai sumušė.

Nusikaltėlių subkultūroje skundimas – didžiausia nuodėmė. Jų doros samprata – išvirkščia, gėris ir blogis sukeičiami vietomis. Nusikaltėlis anot jų – ne tas, kuris iš tiesų nusikalsta, o tas, kuris tai viešina, tam trukdo ar siekia užtraukti sankcijas. Jis mus įstuksėjo? Ožys. Pagaidinkime jį. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą (26)

Alkas.lt koliažas

Šio straipsnio iliustracijos galėtų būti dvi. Sveikatos apsaugos darbuotoja, išėjusi į pensiją, besimaitinanti atliekomis iš šiukšlių konteinerių. Ir homoseksualistas, gaunantis pinigus iš valstybės už savo gyvenimo būdo propagavimą.

Tuo metu, kai žmogus, visą gyvenimą atitarnavęs visuomenei, po eilinės sąskaitos už komunalines paslaugas priverstas valgyti šiukšles, liberalizmo agitatoriai, vedami Rimvydo Valatkos, tik tyčiojasi, neva – šios valstybės vadovai tesirūpina bambekliais, tinginiais ir pensininkais. R. Valatka formaliai priklauso Skaityti toliau

M. Kundrotas. Aš irgi svajoju (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Martino Liuterio Kingo frazė, jau tapusi klasika: Aš turiu svajonę. Ši frazė daugelį kartų kartojama įvairiausių pažiūrų, siekių, ideologijų žmonių. Dažno jų svajonė – savita, o kartais vienos svajonės išsipildymas reiškia kitų svajonių sunaikinimą. Kiekvienąsyk pakartota, ši frazė lieka originali tiek, kiek originalus ja išsakomas prasminis turinys. Aš irgi svajoju.

Svajoju apie Lietuvą, kurioje darniai ir draugiškai sugyvens katalikas ir protestantas, abu jie – su pagoniu, visi trys – su laisvamaniu. Kur sugyvens vyras ir moteris. Senolis ir jaunuolis. Profesorius ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta (158)

Zemes pardavimui NE 017-K100 (10)

Tauta apibrėžiama įvairiai. Dažniausi apibrėžimai – kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Kai kas dar prirašo žemę. Šių apibrėžimų deriniai – taip pat įvairūs. Prancūzams ar rusams mažiau svarbi kilmė, žydams ar airiams – kalba. Žydai ir airiai sugebėjo išlikti tautomis, šimtmečius gyvendami be gimtosios kalbos ir net be žemės – išblaškyti po visą pasaulį. Juos vienijo kilmė ir kultūra. Vis dėlto sukūrę tautines valstybes jie grįžo prie gimtųjų kalbų ir vėl ėmė pratintis prie tėvynės žemės.

Lietuviai – žemės ir kalbos tauta. Atimk iš lietuvio žemę ir kalbą – ir jau antroje Skaityti toliau

Mirė įžymus filosofas ir pedagogas Vincentas Žemaitis (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Eidamas 88 metus Vilniuje mirė  ilgametis Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto (dabar Lietuvos kultūros tyrimų  institutas) mokslo darbuotojas, įžymus filosofas ir pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras profesorius Vincentas Žemaitis (1928 04 14 – 2015 06 24).

Beveik visa mokslinė velionio veikla susijusi su šiuo Institutu: jis buvo pirmasis šio dar būsimojo Instituto etatinis darbuotojas, Lietuvos filosofinės minties bei etikos tyrimų pradininkas ir  organizatorius jame, nenuilstantis dorovinės kultūros Lietuvoje puoselėtojas, daugelio Lietuvos ir tarptautinių  simpoziumų, konferencijų, forumų organizatorius, etikos istorijai ir teorijai skirtų Skaityti toliau

Karžygiškos dvasios brahmanas (13)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Algirdo Patacko laidotuvių Mišiose Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius priminė velionio žodžius: „Mes norime laisvę atgauti, tačiau ar nuo to pradedame, nuo ko reikėtų, – vaduotis visų pirma iš savo nuodėmių? Kitaip mūsų laisvės kova kryps į nuogą politinę. Mūsų laisvė tuomet virs nelaisve kitiems, meilė Tėvynei virs neapykanta svetimiems, o dora bus tai, kas man šiuo metu patinka; kova dėl laisvės virs kova dėl valdžios“. Arkivyskupas pridūrė: tuos žodžius pasakė ne kunigas, o pasaulietis.

Patackas iš tiesų buvo kunigas, bet jau pamiršta šio senovinio žodžio prasme: ką skelbė ir mokė, tuo ir gyveno. Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų uždavinys (II) (2)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Panaikinimas pačios lietuvių tautos stiprybės

Iš paduotų nurodymų, be abejonės, aiškėja, kad lietuvių tautos tikybos naikinimas labai turėjo kenkti lietuvių tautos gyvybei. Galima tiesiog sakyti, kad taip tos gyvybės šaknis buvo kertama. Visai ypatingu būdu tai buvo daroma. Svetimieji ateiviai peikė tikybą ir savąją siūlė žmonėms. Pagaliau dar patys valdovai prisidėjo prie to darbo. Mindaugas krikštydinos su saviškiais. Jis statė naujajai tikybai rūmus. Vienas jo sūnų buvo net tos tikybos skelbėju. O taip darė ir kiti vėlesnių laikų valdovai. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Bernardo Brazdžionio žodžiai vis dar opūs (5)

Vytautas Juozapaitis | facebook.com nuotr.

Į naują vieškelį, į naują buitį, kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.
Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
Kad tamsiame vidurnakty nežuvę, pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt…

Šie iki skausmo pažįstami ir tiek kartų girdėti, dainuoti, deklamuoti tautos dainiaus Bernardo Brazdžionio eilėraščio pirmųjų eilučių žodžiai, parašyti gūdžiais 1941-aisiais, kuomet sovietų išprievartauta Lietuva plūdo kraujuose ir skausmo jūroje, ir šiandien skamba kaip dvasinio tautos atgimimo priesakas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

Vydūnas

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)

Vydūnas

Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I) (8)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

1. Garbingas jubiliejus – trumpa istorinė apžvalga

2012-aisiais lietuviškajam konservatizmui sukako apvalus 120-ies metų jubiliejus. 1892 m. įsisteigė pirmoji lietuviška politinė partija – Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė. Dažnai pirmąja įsivardijanti Lietuvos (iš pradžių – Lietuviškoji) socialdemokratų partija įsikūrė tik po ketverių metų – 1896 m. Lietuvių konservatorių partija nebuvo centralizuota, veikė savarankiškų kongregacijų tinklo pavidalu, jungiama bendrų idėjų ir interesų. 1903–1909 m. daugumos šių kongregacijų sprendimu Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė persivadino Skaityti toliau

L.V. Medelis. Prieikite arčiau, banderlogai! (5)

Banderlogai | Alkas.lt nuotr.

Banderlogus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisiminė kalbėdamas per TV valstybinį kanalą bene prieš metus.  Kalbėdamas apie protestuotojus Maskvos ir kitų didmiesčių gatvėse, kurie nešioja Rusijos pasus, ir, be abejo, yra papirkti Rusijai priešiškų jėgų, jis padarė pauzę ir išraiškingai gestikuliuodamas (nesunku rasti įrašą internete, pamatysite, koks jis ne itin vykęs aktorius) taip pavadino tuos žmones. Be abejo, jis norėjo juos, protestuotojus, įžeisti, o galima tuos žodžius suprasti ir kaip grasinimą.

Mėgstu Kiplingą nuo vaikystės, sakė V.Putinas. Džozefas R. Kiplingas banderlogais Skaityti toliau

Š.Navickis. Priešpriešos (III) (11)

Šarūnas Navickis | asmen. nuotr.

„Mano gimtieji Žirmūnai kažkokią blogą karmą turi rinkimuose. Vienas Kandidatas gandru apsirengęs gatvių pakraščiais trainiojasi, Vytenis Povilas grasina visus verslininkus į kalėjimą pasodinti, konservatorių kandidatė įsigrūdo į pradinės mokyklos rugsėjo 1-osios šventę ir pusę valandos kalbėjo ir dabar dar šitas pilietis eks Pakso erelis, dabartinis TAIP aktyvistas (..)“, –  apie kai kuriuos kandidatus rašo žurnalistas Andrius Tapinas.

Šiuose rinkimuose lengvų vienmandatinių apygardų nėra, užtat yra tokių, kurios ypatingai sunkios. Viena tokių – Žirmūnų, nors ir kitos sostinės rinkimų apygardos ne medum teptos. Čia, be kitų, kurių vertę rinkėjų akyse parodys balsavimas, esama ir tokių, kurių veidai ir vardai jau daug metų šmėžuoja Skaityti toliau

Š.Navickis. Priešpriešos (I) (9)

Šarūnas Navickis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Politinėje Lietuvos erdvėje tarp menamos „kairės – dešinės“, kuri akivaizdžiai sukasi ratu pati aplink savo ašį, jokių priešpriešų ar įtampų seniai nėra. Tiek ankstesnysis 2K projektas, tiek dabartiniai Seimo gyventojai jokia realia pozicija – opozicija, turinčia bent jau teoriškai įtvirtinti demokratiją, netapo, o gal net nesistengė. G.Kirkilo mažumos vyriausybė be „opozicinių“ konservatorių palaikymo nebūtų išgyvenusi, o nemėgstamiausio Lietuvos politiko laurus visą kadenciją išlaikęs tarytum dešinysis A.Kubilius, kurį rodos tereikėjo stumtelėti ir to užtektų, nebuvo rimčiau judinamas nė vienos save atseit kairėje pozicionuojančios frakcijos. Todėl ir sakau, kad čia nėra jokių objektyvių orientyrų, o tik klaidžiojimas ratu ir dar rūke. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III) (2)

Marius Kundrotas/respublika.lt

Latvių Algirdas ir Kęstutis – Imantas Paradniekas ir Raivis Dzintaras

Latvių tautininkystės šaknys driekiasi į tarpukario nepriklausomybę ir dvi tautinio atgimimo bangas: pirmąją – pagimdžiusią tarpukario Latviją ir antrąją – sukūrusią dabartinę valstybę.

1988 m. įsikūrė Latvijos tautinės nepriklausomybės sąjūdis (Latvijas Nacionālās Neatkarības Kustība – LNNK), Lietuvos laisvės lygos atitikmuo. Tai buvo organizacija, reikalavusi išstojimo iš Sovietų Sąjungos ir laisvos Latvijos valstybės atkūrimo. Gimus Tautos frontui (Tautas fronte), Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II) (26)

Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Nuo fašizmo iki liberalaus konservatizmo – Džianfrankas Finis

Italų politinis veikėjas Džianfrankas Finis (Gianfranco Fini) iš ryškiausių Europos tautininkų perėjo bene daugiausiai metamorfozių. Lyginant su anksčiau aptartais lyderiais, jis daugiausiai pasiekė. Ir daugiausiai prarado.

Dž. Finis kilo iš tikros politikų giminės, tiksliau – iš dviejų giminių. Jo senelis iš tėvo pusės buvo komunistas, vėliau tapęs fašistu, o galiausiai perėjęs į socialdemokratų gretas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I) (58)

Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Pažintis su svetimu dažnai padeda lengviau suprasti savą. Juo labiau, jei tautiškąją politinę pasaulėžiūrą laikome universalia – bent jau ne mažiau universalia, nei liberaliąją, socialistinę ar konservatyviąją. Kai kurie užsienio tautininkų bruožai sąlygoti vietinių kultūrinių ir politinių aplinkybių, tačiau kiti atrodo bendražmogiški.

Šįsyk – apie asmenybes. Juk jos kuria ir jos įkūnija idėjas. O pati asmenybių studija dažnai – įdomesnė už partinių programų ar struktūrų analizes. Apsiribokime dabartimi: apie ją daugelis žino mažiausiai. Dabartis šiuo atveju reiškia mūsų ir mūsų tėvų kartas. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis apie laukinių vaikų kartą Britanijoje ir Lietuvoje arba „Fucking and shoping“ karta užaugo (55)

V.V. Landsbergis su vaikais

Po masinių riaušių Anglijoje britų žurnalistas Maksas Hastingsas viešai prabilo apie užaugusią laukinių vaikų kartą, kuri „neturi jokių įgūdžių, išsilavinimo, vertybių ir norų“.

Rašytojas, kino režisierius, bardas, penkių vaikų tėvas Vytautas V. Landsbergis sako, kad laukinius vaikus neprofesionali tėvų karta užaugino ir Lietuvoje.

Pavojingas virusas Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Tebūnie Darna! (10)

Jonas Trinkūnas

Lietuvių kalba išsaugojo ne tik senąsias kalbos, bet ir mąstymo formas. Naujoji civilizacija tik  palyginti neseniai ėmė įtakoti lietuvių kalbą, mąstymą bei pasaulėjautą, ypač per rašytinį ar spausdintą žodį. Norint pažinti senųjų lietuvių arba baltų pasaulėžiūrą, reikia pasigilinti į žodyną, išlaikiusį unikalų dvasinį paveldą.

Darna laikytina vienu iš svarbiausių raktinių lietuvių žodžių, nors pats žodis nėra senas.  Mat darnos arba harmonijos, idėja persmelkia lietuvių kalbos ir pačios kultūros visumą. Tai nėra kažkas unikalaus, nes darnos siekį rasime ir kitose kultūrose. Darna reiškiasi ne tik žmogaus gyvenime, bet ir jį supančioje gamtoje, o taip pat ir pačiame kosmose  Bet ypač svarbu tai, kad lietuvių žodis darna susijęs su kitais bendrašakniais žodžiais, sudarydamas tarsi išsišakojusį medį. Skaityti toliau