Žymos archyvas: Donatas Sauka

Netiesa, kad J. Basanavičiaus premiją gauti lengviau (1)

Šių metų Nacionalinė J.Basanavičiaus premija paskirta habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei | S. Žumbio nuotr.

Atrodytų pelnyti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją šansų yra daugiau nei menininkui tapti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoju. Juk aritmetiškai vadinamojo menininkų lauko atžvilgiu, etninės kultūros, lietuvybės tyrinėtojai tėra tik rėželis, tik takelis per tą lauką, vis dar neužželiantis daugiausia entuziastų dėka, nes atsidūręs prioritetinių valstybės sričių pašalyje.

Tačiau, kita vertus, jei J. Basanavičiaus premija būtų skiriama ir „už laikyseną“, „už profesinę atsakomybę“, „ištikimybę“, kaip pasitaiko nacionalinių kultūros ir meno premijų atžvilgiu, ja turėtų būti apdovanoti visi, kurių „laikysena“ ir konkretūs darbai rodo ištikimybę lietuvybei gan nepalankiomis lietuvybei sąlygomis. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. „Darbas žmogų puošia“ jau nuo seno… bet ar „puoš“ ir toliau? (0)

Rugiapjūtė Kartanų kaime | wikipedia.org nuotr.

Visais laikais darbas buvo ir yra neatsiejama ir būtina žmogaus gyvenimo dalis. Nuo seno darbas suprantamas kaip viena svarbiausių žmogaus pareigų. Žvelgiant į tautosakos palikimą, tokį kaip – liaudies bei darbo dainos, įvairios patarlės – galima užtikti itin daug užuominų apie darbą ir dirbančio žmogaus bei tinginio palyginimų. Akivaizdu, kad seniau, tik dirbantis žmogus nusipelnydavo aplinkinių pagarbos ir meilės, o darbu ne tik maistas buvo pelnomas, bet ir žmonės, kartu dirbdami, artimesniais tapdavo. Mūsų protėvių darbo suvokimas gausiai pasireiškia ir senojoje grožinėje literatūroje. Čia, taip pat, aukštinamas darbingas, nagingas, prakaitą liejantis žmogus, Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Skrydis ant pranašo sparnų (0)

Kovas | G.Petkaus nuotr.

Visi mes skirtingai suvokiame paukščius. Vieni jais domisi, kiti priima kaip įprastą gamtos dalį. Tačiau tenka pripažinti, kad paukščiai, visais laikais išlieka kažkuo nežemišku ir paslaptingu, neatskleistu ir iki galo nesuprantamu. Nuo seno žmogus domėjosi paukščiais, o mūsų protėviai gyvendavo greta ir turėdavo galimybę stebėti sparnuočius iš labai arti. Todėl, turbūt, ne be priežasties, su paukščiais nuo seno susijusios įvairios šventės, apeigos, apstu įvairių mitologinių pasakojimų. Neretai, paukščiai laikomi savotiškais ateities pranašais, galinčiais išpranašauti likimą, atnešti sėkmę arba nesėkmę. Paukščiai ne mažiau svarbūs ir lietuvių literatūroje. Skaityti toliau

Vasaros pabaigai išėjo ketvirtasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris (0)

Liaudies-Kultura-2015-04-virselis-K100Šis žurnalo numeris pradedamas literatūrologės Viktorijos Daujotytės esė „Nerimas – kaip praeityje rasti tai, kas suteiktų prasmę dabartinei tautos būčiai.“ Tekstas skiriamas mokytojo ir bendražygio, tautosakininko ir lietuvių literatūros tyrinėtojo, profesoriaus Donato Saukos (1929 –2015) atminimui.

Yra žmonių piliakalnio principo. Donatą Sauką tokį mačiau, taip suvokiu, liudiju, – rašo V. Daujotytė, – Mąstyti apie tautosaką, pasireiškusią ir išreiškusią prigimtinę kultūrą taip, kad mąstytųsi visos žmogaus ir tautos problemos, kurios vienu ar kitu laiku patenka į sąmonę. Tai Donato Saukos pamoka. Skaityti toliau

Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos (0)

Prof. Donatas Sauka (1929-2015) | asmeninė nuotr.

Gegužės 16 d. netekome garsaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrinėtojo, kultūros ir visuomenės kritiko, profesoriaus Donato Saukos.

Donatas Sauka gimė 1929 spalio 13 dieną Mažeikiuose. Pradinę mokyklą lankė Kėdainiuose, Šėtoje, gimnaziją – Telšiuose. 1948 – 1953 m. studijavo Vilniaus universitete (VU) lituanistiką. Studijų metais dirbo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi.

1956 – 1993 m. buvo VU Lietuvių literatūros katedros dėstytojas, profesorius, dėstė tautosakos kursą,  lietuvių literatūros klasikos istorijos kursus, vedė specialiuosius lyrikos seminarus. Skaityti toliau