Žymos archyvas: DNR

Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ne vieną kartą? (1)

Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.

Toli gražu ne stebuklas, nutikęs vos kartą prieš 4 milijardu metų, gyvybės atsiradimas galėjo būti toks įprastas, kad galėjo įvykti ne kartą

Per 4,5 milijardus metų Žemės istorijos, mums pažįstama gyvybė radosi vos vieną kartą. Visų mūsų planetos gyvų organizmų chemija tokia pati ir gali būti atsekta iki paskutiniojo visuotinio bendro protėvio LUCA – (last universal common ancestor). Tad, darome prielaidą, kad gyvybei užsimegzti buvo itin sunku, ir kad ji randasi tik susiklosčius praktiškai neįmanomoms aplinkybėms. Skaityti toliau

Mokslininkų tikslas – šalinti ne genetinių ligų padarinius, bet priežastis (1)

pixabay.com nuotr.

Žmogaus genomo DNR sudaro daugiau nei 3 milijardai bazių porų, kurias galima įsivaizduoti kaip raides, užkoduojančias informaciją. Jei pasikeičia bent viena raidė, žmogus suserga. Norėdami padėti žmogui pasveikti iškirpti „blogas“ DNR raides ir įterpti „geras“, kad vėl veiktų įprasti biologiniai procesai. Tačiau ši technologija sudėtinga ir nėra lengvai valdoma, tam reikia itin tikslių įrankių, savotiškų DNR žirklių. Mokslininkai ieško būdų, kaip tas žirkles padaryti tikslesnes, kad iškirpti ir įterpti DNR sekas būtų lengviau, paprasčiau. Skaityti toliau

Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: šeši didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai (2)

Rėjus Hemondas | Rengėjų nuotr.

Spalio 12-13 d. Vilinuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“  („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkas gavo prestižinę Europos mokslo tarybos paramą (0)

Prof. Saulius Klimašauskas | E. Kurausko nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasveikino biotechnologą Saulių Klimašauską – pirmąjį Lietuvos mokslininką, gavusį prestižinę Europos mokslo tarybos paramą.

„Džiaugiuosi, kad sėkmingai praskynėte kelią – esate pirmasis lietuvis, patekęs į Europos mokslo elitą, – sako ministrė J. Petrauskienė. – Tikiuosi, kad Jūsų pavyzdys įkvėps visus lietuvius mokslininkus aktyviai žengti į tarptautinius aukščiausios kokybės mokslo barus, o jaunimą užkrės idėja rinktis mokslininko karjerą“. Skaityti toliau

Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę (0)

juozas_gordevicius_ktu-lt

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology“ išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netoleravimu ir kodėl dalis kūdikių, gebančių virškinti laktozę, šį gebėjimą praranda laikui bėgant.

Viso pasaulyje daugiau kaip 65 proc. suaugusiųjų negali virškinti pieno cukraus, vadinamo laktoze. Tokių žmonių žarnynas nuo vaikystės ar jaunystės gamina vis mažiau laktozę skaidančio fermento – laktazės. Anot studijos vadovo Toronto universiteto priklausomybių ir psichikos sveikatos centro profesoriaus Artūro Petronio, pagrindinis tyrimo klausimas buvo kaip šis gebėjimas ilgainiui prarandamas. Skaityti toliau

Pirmą kartą šalies mokslo istorijoje prestižinio fondo premija – lietuviui (0)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Penki pasaulio mokslininkai, tarp kurių – ir Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys – pasidalijo „Warren Alpert“ fondo premiją už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. Tai revoliucinis atradimas, nes ši sistema gali būti pritaikyta genomo redagavimui.

„Warren Alpert“ fondo premija skiriama mokslininkams, kurių tyrimai atveria naujas galimybes žmogaus ligų gydymui ar prevencijai, ir remiasi reikšmingais moksliniais atradimais, keičiančiais mūsų supratimą apie ligas ar jų gydymo metodus. Skaityti toliau

Šiandien Ukraina švenčia nepriklausomybės dieną (video) (15)

myliu-ukraina-irpin.today-nuotr

Rugpjūčio 24 d. Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina mini savo 24-tasias nepriklausomybės metines.

Prieš 24-eris metus 1991 rugpjūčio 24 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada beveik vienbalsiai pritarė Ukrainos Nepriklausomybės paskelbimui. Šiame svarbiame akte buvo pažymima, kad turint galvoje „mirtina pavojų“, kuris pakibo virš šalies po nesėkmingo rugpjūčio 19-osios bandymo įvykdyti valstybės perversmą SSRS, Rada paskelbė apie Ukrainos Nepriklausomybę ir savarankiškos valstybės įkūrimą. Skaityti toliau

P. Gylys. Galvos transplantacija Darbo partijoje (9)

Povilas Gylys | penki.lt nuotr.

Neseniai pasaulį apskriejo žinia, kad vienas italų medikas pasiruošęs galvos transplantavimo operacijai, t.y. galvą perkelti nuo vieno kūno ant kito.

Beveik tuo pat metu kažkas panašaus vyksta Lietuvos politiniame gyvenime. Buvo paskelbta, kad vieno politinio organizmo-partijos galva, tegu ir potenciali, buvo perkelta ant kito organizmo. Tos galvos vaidmenį turi atlikti Valentinas Mazuronis. Tvarkos ir teisingumo partijoje buvęs pusiau galva, jis transplantuojamas į Darbo partiją kaip visavertė galva.

Nežinau kaip seksis italų daktarui. Nesu tikras ir dėl politinės transplantacijos pasekmių Lietuvoje. Kaip ir medicinoje, yra grėsmė, kad naujoji politinė galva Skaityti toliau

DNR diena VU – lietuvių kilmės paieškos ir ekskursijos po modernias laboratorijas (0)

Akad. prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas | asmeninio archyvo nuotr.

Balandžio 24 d. (penktadienį) 11.00 val. Vilniaus universiteto Santariškių klinikose (1 aud., Santariškių g. 2) bus minima DNR diena Lietuvoje. Tai kasmetis tarptautinis genetikos mokslo ir stulbinančių pasiekimų paminėjimas.

Ši genetikams, biologams, medikams ir kitiems mokslininkams svarbi profesinė diena Lietuvoje švenčiama aštuntus metus. Ta proga paskaitą apie lietuvių kilmę ir senovinės DNR tyrimus skaitys VU mokslo reikalų prorektorius akademikas prof. dr. Rimantas Jankauskas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos (7)

undesarchiv Bild 146-1976-033-06 | Hitleris pasirašo Miuncheno susitarimą |

Visiems žinoma sena Rytų pasaka apie Drakoną, kai, nukirsdinus galvas vienam, atsiranda kitas, daug geresnis, ir minia džiaugsmingai šaukia „Drakonas mirė, tegyvuoja Drakonas!”

Fašizmas lyg feniksas

Apie ką aš čia? Buvęs diktatorius miršta arba yra nugalabijamas, bet naujas valdovas dažnai žengia senojo pėdomis. Ir problema dažniausiai ne jame, o kaip jį sutinka žmonės, Skaityti toliau

Rusų teroristiniai daliniai telkia pajėgas prie skiriamosios linijos (2)

Rusijos vermachtas Ukrainoje

Ukrainos Karinių–politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas pranešė, kad šiai dienai teroristiniuose rusiškuose daliniuose Donbase yra nuo 30 000 iki 33 000 karių.

„Vieningai  centralizuotai vadovaujamame DNR ir LNR išdėstyti 2 kariniai korpusai teroristinių Rusijos pajėgų (apie 30-33 tūkstančiai žmonių). Iš jų tik 15-20 nuošimčių turi Ukrainos pilietybę, likusieji – samdiniai iš Rusijos“, – rašoma D. Tymčiuko pranešime Feisbuke.

Be to teroristinių organizacijų vadovybė toliau vykdo „mobilizacijos priemones“. Okupuotų teritorijų įmonėse ir šachtose Skaityti toliau

VU Biotechnologijos instituto mokslininkų gaminiai pasaulinėse rinkose (0)

mokslas_vu.lt

2011-2014 m. Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto DNR modifikacijos tyrimų skyriaus mokslininkai, vadovaujami prof. Sauliaus Klimašausko, sukūrė daugybę unikalių molekulinių įrankių, skirtų epigenetinių DNR modifikacijų eukariotinių organizmų genomuose analizei.

VU mokslininkų išradimai materializavosi bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijose – į pasaulinę rinką buvo išleisti komerciniai produktai ir jiems gauti trys JAV ir Europos patentai.

Vienas naujai sukurtų produktų yra molekulinės biologijos rinkinys „EpiJET 5-hmC Enrichment Kit“, kuris efektyviai praturtina DNR

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Apie vieną iš didžiausių mokslo iššūkių (video) (0)

Mokslo sriuba.vezines lasteles

Mes visi esame bendros kilmės. Medžiai, žuvys, paukščiai. Visi esame kilę iš vieno protėvio, iš vienos ląstelės. Kaip galėjo atsirasti tokia milžiniška gyvybės įvairovė? Manoma, taip yra dėl DNR mutacijų. Pavyzdžiui, sprogsta žvaigždė. Į Žemę skrieja didelės energijos dalelės. Kažkoks organizmas juda į priekį ir netikėtai viena kosminė dalelė pataiko į jo ląstelę. Įvyksta pakitimas.

„Kai sportuoji, greitai pradeda augti raumenys. Kelias dienas darai prisitraukimus, atsilenkimus ir jau junti. Raumenų ląstelės pradeda gaminti tam tikrus baltymus, kurie skatina kraujagyslių augimą. Šiuos baltymus ląstelės pro savo membraną išleidžia į išorę. Kraujagyslėms duoda žinią, kad šioje vietoje reikia daugiau kraujotakos. Lygiai taip pat daro ir…“ – sudomina „Mokslo sriubos“ kūrėjai. Skaityti toliau

Molekulinės biologijos ir genetikos tyrimų metodų revoliucionierius, Nobelio premijos laimėtojas Keris B. Mulis atvyksta į Lietuvą (4)

Keris Mulis | famousscientists.org nuotr.

Rugsėjo 10-12 d. Vilniuje vyksiančio antrojo tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2014“ pirmojoje plenarinėje sesijoje pranešimą skaitys Nobelio premijos laureatas Keris Mulis (Kary B. Mullis) (JAV). Vienas garbingiausių forumo pranešėjų Nobelio premiją gavo išradęs dabar laboratorijose plačiai naudojamą būdą, padedantį lengvai kopijuoti ir dauginti DNR segmentus.

K. B. Mulis ištobulinta polimerazės grandininė reakcija (PGR, angl. polymerase chain reaction, PCR) leidžia padauginti DNR iki kiekio, kurio reikia tolimesniems tyrimams, pvz., ligų (ypač AIDS) diagnostikai, Skaityti toliau

GMO į mėsą, pieną ar kiaušinius per pašarus nepatenka (2)

procosara.org nuotr.

Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama. Skaityti toliau

Afrikinis kiaulių maras žmonių sveikatai ir gyvybei grėsmės nekelia (3)

All-creatures.org nuotr.

Afrikinį kiaulių marą (toliau – AKM) sukelia Asfarviridae šeimos Asfivirus rūšiai priskiriamas DNR virusas su apvalkalu. AKM viruso štamai skiriasi virulentiškumu, nors būna įvairių serotipų. Virusas labai atsparus žemai temperatūrai. Šis sukėlėjas aptinkamas Ornithodorus genties erkėse, tačiau šios erkės Lietuvoje nesiveisia.

AKM – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonės šia liga neužsikrečia. Skaityti toliau

10 didžių evoliucijos išradimų pagal mokslininką N.Leiną (0)

Untitled-1Iš kur atsirado gyvybė? Kaip susikūrė DNR? Kas yra sąmonė? Kodėl mirštame? Tai tik keletas klausimų, į kuriuos bando atsakyti biochemikas Nikas Leinas (Nick Lane) savo knygoje „Gyvybės triumfas“. Ją į lietuvių kalbą išvertė ir išleido Lietuvos mokslų akademija.

N. Leinas įtikinamai pasakoja apie staigius virsmus ir pokyčius, dėl kurių mūsų planeta susiformavo tokia, kokia yra šiandien. Jis aprašo dešimt didžių evoliucijos išradimų, tokių kaip DNR, fotozintezė, kompleksinė ląstelė, regėjimas, sąmonė ar mirtis. Anot knygos autoriaus, kiekvienas jų – painus, daug diskusijų keliantis gyvybės istorijos žingsnis, neabejotinai veikiantis visą gyvąjį pasaulį. Skaityti toliau

Vėžio riziką didinantį geną paveldėjome iš senovės baltų (0)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų mokslininkai nustatė, kad Lietuvoje dažniausiai paveldimą krūties ir kiaušidžių vėžio sindromą sukelianti BRCA1 geno mutacija siekia senovės baltų genčių laikus.

„Mes įrodėme, kad Lietuvoje dažniausiai aptinkama taip vadinama BRCA1 geno mutacija (c.4035delA) atsirado apytiksliai 5 amžiuje, kažkur dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenančių senovės baltų genčių genofonde“, – sako gydytojas onkogenetikas ir pagrindinis tyrėjas dr. Ramūnas Janavičius. Šie rezultatai buvo kruopščiai recenzuoti ir neseniai publikuoti tarptautiniame moksliniame žurnale European Journal of Medical Genetics. Skaityti toliau

Tikrinama informacija iš Latvijos dėl lietuviškoje dešroje galimai nustatytos arklienos (0)

MaistasValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Latvijos atsakinga kontrolės institucija savo internetiniame puslapyje pranešė apie lietuviškoje šalto rūkymo dešroje laboratoriniais tyrimais nustatytą 9 proc. arklienos DNR. Kad produktų gamybai buvo naudojama arkliena, ženklinimo etiketėje nebuvo nurodyta.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra gavusi oficialios informacijos iš Latvijos kompetetingos institucijos Skaityti toliau

„Mokslo sriubą“: Kuo yra panašūs lietuvių ir lenkų nacionalistai? (video) (0)

Mokslo sriuba 21-1_DNRPirmasis mėginimas nuskaityti arba kaip genetikai sako nusekvenuoti žmogaus DNR buvo pradėtas 1990, kai buvo paskelbtas tarptautinis Žmogaus genomo projektas. Tada tai buvo įspūdingas projektas, nes nei DNR skaitymo nei kompiuterių technologijos nebuvo išvystytos ir apie patį žmogaus genomą mažai kas buvo žinoma! Nemaža dalis tuometinių mokslininkų net netikėjo, kad projektą iš viso yra įmanoma įgyvendinti.

Kas yra užkoduoda žmogaus DNR? Ar vyro ir moters DNR labai skiriasi? Kuo yra panašūs lietuvių ir lenkų nacionalistai? Visa tai ir dar daugiau sužinosite naujausioje Mokslo sriubos laidoje. Skaityti toliau

Šiandien minima Pasaulinė vėžio diena (0)

Vėžinės ląstelės, „World Cancer Day“ nuotr.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai apgailestauja, kad vis daugiau žmonių suserga šia klastinga ir sunkia liga. Kita vertus, nepaliaujamai vystantis mokslui nuolat randasi daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės.

Vėžinės ligos (moksl. neoplazmos) – ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Skaityti toliau

Vėžys: amžina liga ir amžinai ieškomi gydymo metodai (0)

efoto.lt | M.Grigelionio nuotr.

Vėžys egzistuoja nuo kur kas senesnių laikų, nei žemės paviršių palietė žmonės. Jau dinozaurų fosilijose mokslininkai nustatė piktybinių navikų požymių, o iškastame 2700 metų senumo žmogaus skelete rasta kaulų pažeidimų, būdingų prostatos vėžio metastazėms. Hipokratas pavadino piktybinį naviką vėžiu, kadangi jam šis priminė daugiakojį ar daugiažnyplį padarą dėl gausaus kraujagyslių tinklo navike.

Neseniai žurnale „Nature“ išspausdintoje apžvalgoje diskutuota, ar piktybiniai navikai yra civilizacijos produktas ir pasekmė, ar jie jau buvo žinomi priešistoriniais laikais. Skaityti toliau

M.Kalnietis. Čipai – pavojus mūsų biologinei laisvei (video) (32)

Čipas | disclose.tv nuotr.Ar įsivaizduojate pasaulį, kuriame visiems žmonėms implantuotos mikroschemos-čipai (arba lustai) kurie seka kiekvieną jūsų judesį, įkvėpimą, kaupia duomenis apie tai ką valgote, ką veikiate, žiūrite ir pan.? Daug kam tai atrodo fantastika, tačiau tai vis labiau artėja link realyb

ės. Jau dabar gyvūnai, drabužiai, įvairūs prietaisai, netgi maistas yra pilni nanočipų. Amerikoje pakankamai nesenai atsirado kelios čipų rūšys, kurios yra pradėtos implantuoti ir žmonėms.

Vienas iš naujausių čipų yra sukurtas korporacijos, kuri vadinasi labai teigiamai „PositiveID“ (į liet. kalbą verčiant – „Teigiamas ID“). Ši korporacija sukurtą čipą pirmiausia išbandė su gyvūnais. Dabar ta pati korporacija, apgavusi gyvūnų augintojus ir įsiūliusi čipą tik dėl „legalių“ bandymų, jį kuria ir žmonėms. Skaityti toliau

„Partizaninėms“ ligoms ištirti – naujausia technologija (0)

www.alkas.lt 

Analizatorius Cobas 4800

Lietuvoje atsivėrė naujos galimybės anksti, sparčiai ir itin tiksliai nustatyti ne tik įvairias įprastas, bet ir dažnai iš pradžių simptomų nerodančias – „partizanines“ – ligas. Pirmasis Baltijos šalyse pilnai automatinis analizatorius „Cobas 4800“, sukurtas šveicarų kompanijos „Roche“, jau pradėjo darbą Medicina practica laboratorijoje.

Ligos sukėlėjo genetinė medžiaga – DNR – nustatoma naudojant polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) metodą. Tai yra vienas inovatyviausių ir patikimiausių būdų aptikti ligos sukėlėją ankstyvoje infekcijos stadijoje. Skaityti toliau