Žymos archyvas: dirbtinis intelektas

Kovoje su koronavirusu pasitelkiamas ir dirbtinis protas (1)

Kovoje su koronavirusu pasitelkiami dirbtinio intelekto sprendimai | „Huawei Cloud EIHealth“ nuotr.

Prieš keletą mėnesių prasidėjęs koronaviruso COVID–19 protrūkis privertė Nacionalinę Kinijos sveikatos komisiją ieškoti patikimo diagnostikos būdo, leidžiančio įvertinti ligos progresavimą ir nustatyti tinkamą gydymo planą. Dėl savo greičio ir išsamumo buvo pasirinktas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas, tačiau dideli užsikrėtusiųjų kiekiai ir sudėtingi plaučių pažeidimai lėmė šių diagnostikos aparatų apkrovą bei didelius radiologų darbo krūvius. Vis dėlto, buvo rastas sprendimas – ligai diagnozuoti pasitelkta dirbtiniu protu paremta KT vaizdų analizės paslauga, sėkmingai prisidedanti prie kovos su pavojingu virusu. Skaityti toliau

Neuromokslininkas M. Bauža: negalime sukurti dirbtinių smegenų, kol iki galo nesupratome biologinių (0)

M. Bauža „The Coins“ konferencijoje pasakojo, kaip naviguoja gyvūnai | Asmeninio archyvo nuotr.

Tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The COINS 2020“ dalyvaujantis neuromokslininkas Marius Bauža Londono universiteto koledže tyrinėja gyvūnų smegenų veiklą.

Lietuvis mokslininkas pasakoja, kaip gyvūnai ir žmonės naviguoja, kokius atradimus jis padarė kartu su Nobelio premijos laimėtoju ir kaip jie gali pagelbėti gydant Alzheimerio ligą. Naujausi tyrinėjimai suteiktų daug naujos informacijos, kaip aplinkos pasikeitimai gali paveikti mokymąsi.

– Kokią temą tarptautinėje konferencijoje, vykusioje VU Gyvybės mokslų centre, pristatėte Jūs? Skaityti toliau

Dirbtinis protas nustatė aiškiausiai kalbančių TV žinių vedėjų dešimtuką (5)

„Kantar“ komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus | Asmeninio albumo nuotr.

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis protas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk vykdžiusi bendrovė „Kantar“ išnagrinėjo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.

Robotas beveik neklysdamas suprato LRT televizijos žinių vedėjos Justės Tamošaitienės tarseną (99,85 proc.). Taip pat sklandžiai atpažino kone visus TV žinių vedėjų Guodos Pečiulytės ir Igno Andriukevičiaus bei LNK žinių vedėjos Linos Kairytės žodžius (visi trys – per 99 proc.). Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? | LRT nuotr.

Vos prieš kelerius metus atsiradusi „deepfake“ technologija leidžia itin kokybiškai sukeisti žmonių veidus vaizdo įraše. Kol kas padaryti skaitmeninę kaukę yra sudėtinga. Visgi baiminamasi, kad ateityje ji gali būti panaudota melagingos informacijos, apgaulės, šantažo ar kitais pavojingais tikslais.

„Ši technologija mane labai žavi iš techninės pusės, bet, turiu pripažinti, aš šiek tiek dvejoju dėl jos gerumo pasaulyje. Ji turi privalumų – puikių pritaikymų kino industrijoje. Tačiau ta rizika, Skaityti toliau

Ir po 50 metų robotai gydytojų nepakeis (1)

Prof. Žilvinas Dambrauskas | Rengėjo nuotr.

Dirbtinis protas (intelektas), nanotechnologijos, robotinė chirurgija ir virtualioji realybė. Tai – ne fantastinio filmo scenarijus, o naujausios technologijos, tampančios moderniosios medicinos dalimi. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų centro vadovo, profesoriaus Žilvino Dambrausko teigimu, jau netrukus modernėjanti medicina leis atsisakyti adatų ir dalį kraujo tyrimų atlikti neinvaziniu būdu, o kaupti sveikatos duomenis bus taip paprasta, kad tai daryti galės ir pats žmogus. Skaityti toliau

Ar medicinos pažanga leis gyventi sveikiems 120 metų? (1)

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai ištekliai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.

Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę, pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja  ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė. Skaityti toliau

6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos (0)

„Becon“ – greita plaukų priežiūra | http://mokslolietuva.lt nuotr.

Kasmet vykstanti didžiausia pasaulyje technologijų paroda „CES“ – tarsi naujas žvilgsnis į ateitį. Naujoves tobulinančios bendrovės pristato vis pažangesnius išradimus ir rodo, kaip bus gyvenama ateityje. Didelį dėmesį dirbtiniam intelektui (AI) skirianti bendrovė „Samsung“ šiemet Las Vegase vėl pristatė „C-Lab“ naujovių dirbtuvėse sukurtus projektus. Galima išskirti šių metų netikėčiausius dirbtinio intelekto startuolius.

„SelfieType“ – spausdinimas tarsi ore Skaityti toliau

Verslo pirmeiviai pateikė savo numatymus kas mūsų laukia 2030 metais (1)

 Pasaulio verslo lyderiai pateikė savo prognozes 2030 metams | „Dell Technologies” nuotr.

Paskelbti naujo „Dell Technologies“ tyrimo „The Future of Connected Living“ duomenys, atskleidžiantys, kaip naujausiosios technologijos pakeis darbo ir kasdienio gyvenimo sąlygas per artimiausią dešimtmetį. Šis tyrimas buvo atliekamas bendradarbiaujant su Ateities institutu (IFTF) ir technologijų tyrimų bendrove „Vanson Bourne“, o apklausoje dalyvavo net 4,6 tūkst. verslo lyderių iš daugiau nei 40 valstybių.

Ateities institutas ir tarptautiniai ekspertai spėja, kad iki 2030 m. tokios technologijos kaip pažangiausi kompiuterijos Skaityti toliau

Ateities mokykloje: gyva aplinka, su mokiniais žaidžiantis mokytojas ir mokyti padedantis dirbtinis protas (0)

Diskusijoje „Dekoduoti ugdymo scenarijai ateičiai“ | VU nuotr.

„Ideali diena mokykloje turėtų atrodyti taip: mokiniai mokosi keturias pamokas, o kitas keturias – laisvai žaidžia (be jokios psichologinės įtampos).

Pasakyti, kad mes pusę laiko turime žaisti, o pusę laiko mokytis, atrodo beprotiška idėja, bet ją reikia labai rimtai apsvarstyti“, – parodoje „Mokykla“ vykusioje Vilniaus universiteto (VU) diskusijoje „Dekoduoti ugdymo scenarijai ateičiai“ kalbėjo kūrybingumo mokyklos įkūrėjas, scenaristas, vaizduotės tyrėjas ir VU filosofijos profesorius Kristupas Sabolius. Skaityti toliau

Šalies mokslininkai pasitelkę dirbtinį protą – ketina varžytis su „Google“ (4)

Šalies mokslininkai dirbtinį intelektą pasitelkė e. vertyklei – ketina konkuruoti su „Google“ | Pixabay nuotr.

Lietuviai pasitelkė dirbtinį protą, kad sukurtų elektroninę vertyklę, pranokstančią „Google“ vertėją. Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su partneriais kuria sistemą, sugebančią automatiškai versti tekstus iš (į) 5 kalbų poras. Projektą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis, žadama užbaigti iki 2021 metų. Į jį bus įdėta 3,8 mln. eurų.

Neuroninių tinklų technologijas taikanti vertimo sistema bus apmokyta „sumaitinant“ jai dešimtis milijonų sakinių turinčių tekstų duomenis – iš grožinės, mokslinės literatūros, specializuotų tekstų ir žiniasklaidos šaltinių. Skaityti toliau

Ar žinote, kokios spalvos yra kosmosas? (0)

8K begalybė | Rengėjų nuotr.

Nors žmogaus regėjimo galimybių tiksliai pikseliais pamatuoti neįmanoma, vis tiek yra teigiama, kad apytikriai žmogus realybėje gali matyti apie 40-50 milijonų pikselių. O jeigu tiek būtų matoma didžiuliame ekrane? „Samsung“ sukūrė specialią „8K begalybė“ erdvę, kuri įtikins, kad 33 milijonų pikselių QLED ekranai, gali nukelti į kosmoso begalybę.

Mažai kas žino, kad iš tiesų, tikroji kosmoso spalva yra šviesiai žalsvo atspalvio, sumaišyto iš blyškaus turkio ir jūros spalvų. Tokį faktą 2002 m. nustatė astronomai Aivenas Beldris (Aiven Beldry) ir Karlas Glasebrukas (Karl Glasebruck), sumaišę daugiau nei 200 tūkst. galaktikų, 2-jų milijardų šviesmečių spinduliu nuo žemės žvaigždžių skleidžiamos šviesos spalvas. Skaityti toliau

VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai (2)

VDU Informatikos fakulteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovo doc. dr. Dariaus Amilevičiaus | VDU nuotr.

2018-aisiais Lietuva tapo viena pirmųjų ES narių, kuri ėmėsi oficialiai skatinti ir vystyti dirbtinio intelekto (DI) technologijas – parengė nacionalinę DI strategiją.

Tačiau be lietuvių kalbos supratimo šių inovacijų nebus galima panaudoti svarbiausiose srityse – todėl valstybės užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ėmėsi kurti ir modernizuoti kalbos technologijomis paremtus sprendimus. Naujovės – ne tik pažangios, atveriančios naujas galimybes verslui, valstybei, mokslui ir visuomenei, bet ir atviros tolesniam tobulinimui. Skaityti toliau

KTU mokslininkai: dirbtinis protas verslui – pagalbos ranka, bet ne galva (0)

KTU finansu profesorius Rytis Krušinskas | KTU nuotr.

Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio proto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio proto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus. Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai mano, kad dirbtinio proto (DI) plėtra verslui padiktuos naujus iššūkius, kurie nebūtinai siesis su pinigais ar darbuotojų pakeitimu į robotus, tačiau apie juos būtina galvoti jau dabar. Skaityti toliau

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau

„Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video) (0)

Robotas „Hoverbot“ | Rengėjų nuotr.

Gegužės 25 d., Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje savo jėgas ir intelektą išbandė autonominiai robotai. Šeštą kartą vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2019“. Jas surengė KTU Studentų mokslinė draugija.

„Aukso maišas“ – taip pavadinta sudėtingiausia robotų varžybų rungtis. Jos metu autonominis mobilus robotas turi važiuoti trasa, įveikti kliūtis ir surasti pilkos spalvos maišelį. Suradęs, robotas turi jį paimti ir pargabenti į starto aikštelę. Skaityti toliau

Anglų kalbą ateities pasaulyje pakeis duomenų kalba (2)

Jelena Stankevičienė | VGTU nuotr.

Jau po kelerių metų 15 % visų įrangą prižiūrinčių specialistų naudosis papildytosios realybės sprendimais (angl. augmented reality), į 85 % visų klientų užklausų verslui atsakys robotai, penktadalis pasaulio įmonių įdarbins besimokančias sistemas (angl. machine learning systems) prižiūrinčius specialistus, 70 % įmonių gamyboje naudosis blokų grandinės technologijomis (angl. blockchain). Taip ateitį prognozuoja pirmaujančios pasaulyje verslo programinės įrangos gamintojos SAP specialistai, remdamiesi jau dabar vykstančiais projektais ir organizacijų gaunama verte.

Jei šiandien, kalbėdami apie išmanųjį verslą, pirmiausia minime verslo valdymą, Skaityti toliau

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? (0)

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? | LKDK nuotr.

Keičiasi viskas: technologijos, procesai, aplinka, vienų ar kitų reiškinių suvokimas, kasdien atsiranda vis daugiau galimybių, o esančios ribos mažėja. Šiame kontekste ne išimtis ir aukštasis mokslas. Kaip jis atrodys po 15 metų savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų vadovai.

Manoma, kad artimiausioje ateityje aukštasis mokslas keisis iš esmės. Visų pirma, tam labai didelę įtaką turės dirbtinis intelektas, kuris darys įtaką studijų procesams, dėstytojų ir studentų vaidmenims. Antra – studijos taps vis labiau individualizuotos, pagal kiekvieno studento Skaityti toliau

Žemės ūkis: su žmonėmis ar dirbtiniu intelektu? (1)

P. Dailidė ir A. Maziliauskas | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Balandžio 23 d., antradienį, VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.), vyks forumas „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“

Žemės ūkis yra viena perspektyviausių sričių, kur galima diegti išmaniąsias technologijas, tačiau tam reikia naujų kompetencijų specialistų, teigia žemės ūkio ir maisto sektorių lyderiai, kurie balandžio 23 dieną, vyksiačiame forume „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje, ekspertai aptars, Skaityti toliau

Pirmojoje Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykloje sugalvota 40 naujoviškų gaminių (0)

Pirmojoje Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykloje sugalvota 40 naujoviškų gaminių | Gr. V. Zalatoriūtės nuotr.

Pirmojoje Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykloje sugalvota 40 naujoviškų gaminių | Gr. V. Zalatoriūtės nuotr.

Balandžio 14 d., pasibaigusi tris dienas trukusi Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykla hakatonas DELTA 1 pranoko visus rengėjų lūkesčius. Čia buvo pristatyti kibernetinio saugumo, programinės ir techninės įrangos sprendimai, virtualiosios realybės mokymosi platformos, dirbtinio intelekto panaudojimo, paramedikų darbą lengvinantys sprendimai, kt. naujoviški dalykai. Skaityti toliau

Profesijų žemėlapis 2029 metais: ką dirbsime, kai robotai perims mūsų darbus? (video) (0)

Asta Radzevičienė | VGTU nuotr.

Lankytojų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų. JAV IT kompanija „Cognizant“, apžvelgdama ateities darbo rinkos perspektyvas, iš viso išskyrė  21 naują profesiją, kuri darbuotojams leis išnaudoti jų žmogiškąjį potencialą ir toliau Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų (video) (2)

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų | LRT nuotr.

„Tikriausiai visi esame girdėję, kad šiuo metu vykstantys itin greiti technologiniai pokyčiai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija. Kaip žinome, pirmąją pramonės revoliuciją lėmė garas ir vanduo, antrąją – elektra, trečiąją – masinė gamyba ir automatizacija. O dabar matome skaitmenizacijos, daiktų interneto ir dirbtinio intelekto proveržį. Tai atveria naujas galimybes, didesnį greitį ir efektyvumą.“ – laidą pradeda „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau

Lietuva siekia tapti dirbtinio intelekto šalimi (0)

robotizacija-mita.lt

Kovo 14 d. Vilniuje vyks viena didžiausių dirbtinio intelekto konferencijų, kurioje pirmą kartą bus pristatyta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija. Lietuva – 27-oji valstybė pasaulyje, nacionaliniu lygmeniu parengusi tokio pobūdžio strategiją, suteikiančią galimybę maksimaliai išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą bei įsitraukti į  globalią dirbtinio intelekto bendruomenę.  

„Dirbtiniu intelektu grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tačiau Lietuvoje yra tik  tik apie 40 kompanijų ir keli startuoliai, Skaityti toliau

Kuriami lietuviški ateities autobusai (video) (3)

Kuriami lietuviški ateities autobusai | MITA nuotr.

Technologijos sparčiai keičia mūsų pasaulį. Įvairiose šalyse jau gaminamos ir išbandomos savaeigės transporto priemonės, tarp jų ir keleiviniai autobusai. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistai tikina, jog netrukus bus visiškai įprasta artimiausioje viešojo transporto stotelėje įlipti į autobusą be vairuotojo, kurį valdys dirbtinio intelekto programa. Dar įstabiau, jog susitelkus pažangiems verslininkams bei geriausiems šalies mokslininkams, tokius autobusus artimiausiu metu ketinama gaminti Lietuvoje. Skaityti toliau

Kodėl lietuviai vis dar neuždirba tiek, kiek vokiečiai? (0)

Prof. dr. Dalius Mažeika | VGTU nuotr.

Teigiama, kad visos informacinių technologijų naujovės ir tendencijos skirtos vienam tikslui – greitinti ir efektyvinti darbą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika atkreipia dėmesį, kad neretai sulaukia klausimo: kodėl Lietuvoje žmonės vis dar neuždirba tiek, kiek, pavyzdžiui, uždirba vokiečiai? „Atsakymas paprastas – mes dar nepasiekėme jų darbo našumo lygio. Kaip jį pasiekti? Naudoti daugiau IT technologijų ir automatizuotų sistemų“, – sako jis.

VGTU Informacinių sistemų katedros vedėjo buvo paklausta, kiek pažengusios Lietuvos Skaityti toliau

Dirbtinis intelektas išmaniajame telefone: nuo duomenų apsaugos iki į kūną integruoto įrenginio? (0)

Mate 20 Pro | „Huawei“ nuotr.

Remiantis tyrimų kompanijos „Counterpoint“ duomenimis, jau 2020 m. 1 iš 3 rinkai pristatomų išmaniųjų telefonų galės pasigirti dirbtinio intelekto smegenimis, kurias valdys specialiai tam sukurtas lustas.

Tuo metu bendrovės IDC baltojoje knygoje „Mobilusis dirbtinis intelektas ir protingų prietaisų ateitis“ rašoma, kad iki 2021-ųjų daugiau nei 60 proc. visų pasaulio gyventojų turės po išmanųjį telefoną, o asmeninių kompiuterių pardavimas ims dar labiau mažėti. Skaityti toliau

Dirbtinis protas leis neregiams „pamatyti“ jausmus (0)

Dirbtinis intelektas leis neregiams „pamatyti“ emocijas | inkagency.lt nuotr.

Balsu mes perduodame tik apie trečdalį visų žinių. Didelę dalį žinučių žmonės vieni kitiems perduoda ne balsu, o jausmus atspindinčiomis veido išraiškomis ar rankų judesiais. Aklieji ir silpnaregiai taip susižinoti negali. Tiksliau, negalėjo iki šiol – technologinė pažanga leis akliesiems „išvysti“ aplinkinių šypsenas ar kitus nepažintus jausmus.

Bendradarbiaudami su neregiais „Huawei“ sukūrė programą, kuria Skaityti toliau

Penkios šių laikų naujovės, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti (1)

5 šių laikų inovacijos, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti | „Samsung Mokykla ateičiai“ nuotr.

Dar prieš kelis šimtmečius kelionės po vandeniu, skrydžiai lėktuvu ar tuo labiau į kosmosą buvo laikomi ne kuo kitu, o fantastika. Prancūzų autorių Žiulį Verną galime vadinti ne tik rašytoju, bet ir pranašu, nes technologijos, aprašomos jo knygose, anksčiau laikytos tik kūrybiškais pramanais.

Tačiau mokslininkai į priekį juda labai greitai ir kasdien pristato vertų dėmesio naujovių ir idėjų. Kurios iš jų labiausiai pakeitė žmonių gyvenimus, nors dar mūsų senelių vaikystėje būtų atrodžiusios absurdiškai? Skaityti toliau

Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu? (1)

pixabay.org nuotr.

Prasidėjęs išmaniųjų telefonų bumas kartu su savimi į pasaulį atnešė ir įrenginiams skirtas programėles. Kai atrodė, kad jos vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir yra nepakeičiamos įvairiose gyvenimiškose situacijose, ėmė daugėti ženklų, kad greitai mobiliųjų aplikacijų gali ir nebelikti. Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei teigimu, apie tokias tendencijas liudija ir įvairių kompanijų atlikti tyrimai, atskleidę, kad išmaniųjų telefonų savininkai vis rečiau lankosi virtualiose programėlių parduotuvėse. Tad kas pakeis išmaniąsias programėles? Atsakymas – jau aiškus. Skaityti toliau

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę (0)

Spaudos konferencijos užsklanda | MITA nuotr.

Robotikos ir skaitmenizacijos najovėms  Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs gaminiai bei sprendimai.

Joje gausiai dalyvavo verslo ir mokslo atstovai, kurie diskutavo apie šiandienos robotikos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė šios srities tendencijas bei prognozes, dalinosi savo patirtimi ir iššūkiais naujovių taikyme. Skaityti toliau

Rygos oro uostas sukūrė simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti (video) (0)

Rygos oro uostas sukūrė simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti | Tarptautinio Rygos oro uosto nuotr.

Nuo lapkričio 28 iki gruodžio 12 dienos kiekvienos Rygos oro uosto keleivis ar svečias gali susipažinti su technologija, kuri naudota kuriant specialią simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti. Visi norintys gali išbandyti šią technologiją specialiame stende, esančiame viešoje oro uosto išvykimo terminalo zonoje.

Didžiausias Baltijos šalyse Rygos tarptautinis oro uostas tapo pirmuoju oro uostu pasaulyje, sukūrusiu simfoniją. Latvijos valstybės 100-osioms metinėms skirta simfonija sukurta naudojant dirbtinio intelekto technologijas. Tai unikalus technologijų, oro uosto ir žmonių sąveikos rezultatas, kuriame dalyvauja beveik dvidešimt tūkstančių keleivių bei oro uosto svečių Skaityti toliau