Žymos archyvas: dirbtinis intelektas

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau

„Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video) (0)

Robotas „Hoverbot“ | Rengėjų nuotr.

Gegužės 25 d., Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje savo jėgas ir intelektą išbandė autonominiai robotai. Šeštą kartą vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2019“. Jas surengė KTU Studentų mokslinė draugija.

„Aukso maišas“ – taip pavadinta sudėtingiausia robotų varžybų rungtis. Jos metu autonominis mobilus robotas turi važiuoti trasa, įveikti kliūtis ir surasti pilkos spalvos maišelį. Suradęs, robotas turi jį paimti ir pargabenti į starto aikštelę. Skaityti toliau

Anglų kalbą ateities pasaulyje pakeis duomenų kalba (2)

Jelena Stankevičienė | VGTU nuotr.

Jau po kelerių metų 15 % visų įrangą prižiūrinčių specialistų naudosis papildytosios realybės sprendimais (angl. augmented reality), į 85 % visų klientų užklausų verslui atsakys robotai, penktadalis pasaulio įmonių įdarbins besimokančias sistemas (angl. machine learning systems) prižiūrinčius specialistus, 70 % įmonių gamyboje naudosis blokų grandinės technologijomis (angl. blockchain). Taip ateitį prognozuoja pirmaujančios pasaulyje verslo programinės įrangos gamintojos SAP specialistai, remdamiesi jau dabar vykstančiais projektais ir organizacijų gaunama verte.

Jei šiandien, kalbėdami apie išmanųjį verslą, pirmiausia minime verslo valdymą, Skaityti toliau

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? (0)

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? | LKDK nuotr.

Keičiasi viskas: technologijos, procesai, aplinka, vienų ar kitų reiškinių suvokimas, kasdien atsiranda vis daugiau galimybių, o esančios ribos mažėja. Šiame kontekste ne išimtis ir aukštasis mokslas. Kaip jis atrodys po 15 metų savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų vadovai.

Manoma, kad artimiausioje ateityje aukštasis mokslas keisis iš esmės. Visų pirma, tam labai didelę įtaką turės dirbtinis intelektas, kuris darys įtaką studijų procesams, dėstytojų ir studentų vaidmenims. Antra – studijos taps vis labiau individualizuotos, pagal kiekvieno studento Skaityti toliau

Žemės ūkis: su žmonėmis ar dirbtiniu intelektu? (0)

P. Dailidė ir A. Maziliauskas | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Balandžio 23 d., antradienį, VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.), vyks forumas „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“

Žemės ūkis yra viena perspektyviausių sričių, kur galima diegti išmaniąsias technologijas, tačiau tam reikia naujų kompetencijų specialistų, teigia žemės ūkio ir maisto sektorių lyderiai, kurie balandžio 23 dieną, vyksiačiame forume „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje, ekspertai aptars, Skaityti toliau

Pirmojoje Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykloje sugalvota 40 naujoviškų gaminių (0)

Pirmojoje Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykloje sugalvota 40 naujoviškų gaminių | Gr. V. Zalatoriūtės nuotr.

Pirmojoje Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykloje sugalvota 40 naujoviškų gaminių | Gr. V. Zalatoriūtės nuotr.

Balandžio 14 d., pasibaigusi tris dienas trukusi Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykla hakatonas DELTA 1 pranoko visus rengėjų lūkesčius. Čia buvo pristatyti kibernetinio saugumo, programinės ir techninės įrangos sprendimai, virtualiosios realybės mokymosi platformos, dirbtinio intelekto panaudojimo, paramedikų darbą lengvinantys sprendimai, kt. naujoviški dalykai. Skaityti toliau

Profesijų žemėlapis 2029 metais: ką dirbsime, kai robotai perims mūsų darbus? (video) (0)

Asta Radzevičienė | VGTU nuotr.

Lankytojų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų. JAV IT kompanija „Cognizant“, apžvelgdama ateities darbo rinkos perspektyvas, iš viso išskyrė  21 naują profesiją, kuri darbuotojams leis išnaudoti jų žmogiškąjį potencialą ir toliau Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų (video) (2)

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų | LRT nuotr.

„Tikriausiai visi esame girdėję, kad šiuo metu vykstantys itin greiti technologiniai pokyčiai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija. Kaip žinome, pirmąją pramonės revoliuciją lėmė garas ir vanduo, antrąją – elektra, trečiąją – masinė gamyba ir automatizacija. O dabar matome skaitmenizacijos, daiktų interneto ir dirbtinio intelekto proveržį. Tai atveria naujas galimybes, didesnį greitį ir efektyvumą.“ – laidą pradeda „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau

Lietuva siekia tapti dirbtinio intelekto šalimi (0)

robotizacija-mita.lt

Kovo 14 d. Vilniuje vyks viena didžiausių dirbtinio intelekto konferencijų, kurioje pirmą kartą bus pristatyta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija. Lietuva – 27-oji valstybė pasaulyje, nacionaliniu lygmeniu parengusi tokio pobūdžio strategiją, suteikiančią galimybę maksimaliai išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą bei įsitraukti į  globalią dirbtinio intelekto bendruomenę.  

„Dirbtiniu intelektu grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tačiau Lietuvoje yra tik  tik apie 40 kompanijų ir keli startuoliai, Skaityti toliau

Kuriami lietuviški ateities autobusai (video) (3)

Kuriami lietuviški ateities autobusai | MITA nuotr.

Technologijos sparčiai keičia mūsų pasaulį. Įvairiose šalyse jau gaminamos ir išbandomos savaeigės transporto priemonės, tarp jų ir keleiviniai autobusai. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistai tikina, jog netrukus bus visiškai įprasta artimiausioje viešojo transporto stotelėje įlipti į autobusą be vairuotojo, kurį valdys dirbtinio intelekto programa. Dar įstabiau, jog susitelkus pažangiems verslininkams bei geriausiems šalies mokslininkams, tokius autobusus artimiausiu metu ketinama gaminti Lietuvoje. Skaityti toliau

Kodėl lietuviai vis dar neuždirba tiek, kiek vokiečiai? (0)

Prof. dr. Dalius Mažeika | VGTU nuotr.

Teigiama, kad visos informacinių technologijų naujovės ir tendencijos skirtos vienam tikslui – greitinti ir efektyvinti darbą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika atkreipia dėmesį, kad neretai sulaukia klausimo: kodėl Lietuvoje žmonės vis dar neuždirba tiek, kiek, pavyzdžiui, uždirba vokiečiai? „Atsakymas paprastas – mes dar nepasiekėme jų darbo našumo lygio. Kaip jį pasiekti? Naudoti daugiau IT technologijų ir automatizuotų sistemų“, – sako jis.

VGTU Informacinių sistemų katedros vedėjo buvo paklausta, kiek pažengusios Lietuvos Skaityti toliau

Dirbtinis intelektas išmaniajame telefone: nuo duomenų apsaugos iki į kūną integruoto įrenginio? (0)

Mate 20 Pro | „Huawei“ nuotr.

Remiantis tyrimų kompanijos „Counterpoint“ duomenimis, jau 2020 m. 1 iš 3 rinkai pristatomų išmaniųjų telefonų galės pasigirti dirbtinio intelekto smegenimis, kurias valdys specialiai tam sukurtas lustas.

Tuo metu bendrovės IDC baltojoje knygoje „Mobilusis dirbtinis intelektas ir protingų prietaisų ateitis“ rašoma, kad iki 2021-ųjų daugiau nei 60 proc. visų pasaulio gyventojų turės po išmanųjį telefoną, o asmeninių kompiuterių pardavimas ims dar labiau mažėti. Skaityti toliau

Dirbtinis protas leis neregiams „pamatyti“ jausmus (0)

Dirbtinis intelektas leis neregiams „pamatyti“ emocijas | inkagency.lt nuotr.

Balsu mes perduodame tik apie trečdalį visų žinių. Didelę dalį žinučių žmonės vieni kitiems perduoda ne balsu, o jausmus atspindinčiomis veido išraiškomis ar rankų judesiais. Aklieji ir silpnaregiai taip susižinoti negali. Tiksliau, negalėjo iki šiol – technologinė pažanga leis akliesiems „išvysti“ aplinkinių šypsenas ar kitus nepažintus jausmus.

Bendradarbiaudami su neregiais „Huawei“ sukūrė programą, kuria Skaityti toliau

Penkios šių laikų naujovės, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti (1)

5 šių laikų inovacijos, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti | „Samsung Mokykla ateičiai“ nuotr.

Dar prieš kelis šimtmečius kelionės po vandeniu, skrydžiai lėktuvu ar tuo labiau į kosmosą buvo laikomi ne kuo kitu, o fantastika. Prancūzų autorių Žiulį Verną galime vadinti ne tik rašytoju, bet ir pranašu, nes technologijos, aprašomos jo knygose, anksčiau laikytos tik kūrybiškais pramanais.

Tačiau mokslininkai į priekį juda labai greitai ir kasdien pristato vertų dėmesio naujovių ir idėjų. Kurios iš jų labiausiai pakeitė žmonių gyvenimus, nors dar mūsų senelių vaikystėje būtų atrodžiusios absurdiškai? Skaityti toliau

Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu? (1)

pixabay.org nuotr.

Prasidėjęs išmaniųjų telefonų bumas kartu su savimi į pasaulį atnešė ir įrenginiams skirtas programėles. Kai atrodė, kad jos vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir yra nepakeičiamos įvairiose gyvenimiškose situacijose, ėmė daugėti ženklų, kad greitai mobiliųjų aplikacijų gali ir nebelikti. Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei teigimu, apie tokias tendencijas liudija ir įvairių kompanijų atlikti tyrimai, atskleidę, kad išmaniųjų telefonų savininkai vis rečiau lankosi virtualiose programėlių parduotuvėse. Tad kas pakeis išmaniąsias programėles? Atsakymas – jau aiškus. Skaityti toliau

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę (0)

Spaudos konferencijos užsklanda | MITA nuotr.

Robotikos ir skaitmenizacijos najovėms  Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs gaminiai bei sprendimai.

Joje gausiai dalyvavo verslo ir mokslo atstovai, kurie diskutavo apie šiandienos robotikos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė šios srities tendencijas bei prognozes, dalinosi savo patirtimi ir iššūkiais naujovių taikyme. Skaityti toliau

Rygos oro uostas sukūrė simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti (video) (0)

Rygos oro uostas sukūrė simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti | Tarptautinio Rygos oro uosto nuotr.

Nuo lapkričio 28 iki gruodžio 12 dienos kiekvienos Rygos oro uosto keleivis ar svečias gali susipažinti su technologija, kuri naudota kuriant specialią simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti. Visi norintys gali išbandyti šią technologiją specialiame stende, esančiame viešoje oro uosto išvykimo terminalo zonoje.

Didžiausias Baltijos šalyse Rygos tarptautinis oro uostas tapo pirmuoju oro uostu pasaulyje, sukūrusiu simfoniją. Latvijos valstybės 100-osioms metinėms skirta simfonija sukurta naudojant dirbtinio intelekto technologijas. Tai unikalus technologijų, oro uosto ir žmonių sąveikos rezultatas, kuriame dalyvauja beveik dvidešimt tūkstančių keleivių bei oro uosto svečių Skaityti toliau

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus (0)

„Kantar TNS“ komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus | Asmeninio albumo nuotr.

Dirbtinis intelektas jau sugeba lietuvišką šneką paversti tekstu. Panaudojusi šią technologiją, „Kantar TNS“ bendrovė išanalizavo robotų iššifruotą šalies TV žinių vedėjų medžiagą ir nustatė, kurie iš vedėjų kalba aiškiausiai.

Vidutiniškai šalies TV žinių vedėjų tarseną dirbtinis intelektas sugebėjo atkurti 95,6 proc. tikslumu. Geriausiai robotas suprato LRT televizijos naujoko Igno Andriukevičiaus (98,5 proc.) ir LNK žinių vedėjų Linos Kairytės bei Gintaro Deksnio (atitinkamai 98 ir 97,6 proc.) šneką. Skaityti toliau

Lietuviškas gintaro rūšiuotojas su dirbtiniu protu sugeba pats mokytis (0)

Lietuviškas gintaro klasifikatorius su dirbtiniu intelektu geba pats mokytis | „Supakis“ nuotr.

Lietuva – gintaro kraštas, garsus nuo istorinių Gintaro kelio laikų iki pat šių dienų. Gintaras Lietuvoje yra ne tik svarbi prekybos dalis, bet ir naujų technologijų variklis.

Mokslininko prof. habil. dr. Liongino Paulausko suburta jungtinė Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto bei įmonės „Supakis“ bendruomenė sukūrė ir tobulina ypatingą išradimą – aukšto selektyvumo Skaityti toliau

Lietuviškus garso ir video įrašus nuo šiol tekstu pavers dirbtinis intelektas (1)

Lietuviškus garso ir video įrašus nuo šiol tekstu pavers dirbtinis intelektas | Asociacijos nuotr.

Nuo šiol lietuviškus garso ir video įrašus padės stebėti bei žodžius atpažinti robotai. Dirbtinio intelekto technologija ne tik keliskart paspartins TV ir radijo įrašų monitoringą, bet ir galės pagreitinti žurnalistų, teismo ar posėdžių stenografų bei skambučių centrų darbus. Naujovišką sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“.

Automatinio šnekos atpažinimo technologija yra pagrįsta giluminių neuroninių tinklų modeliu, kuris dirbtinį intelektą išmoko atpažinti žodžius ir tam tikras jų struktūras. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis (video) (0)

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis | LRT nuotr.

Kiekvienais metais, jau tradiciškai, „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt, rengia rašinių konkursą ir kviečia visus rašyti apie mokslą. Šiais metais, rengėjai jau sulaukė 19 darbų. O šioje „Mokslo sriuba“ laidoje, sutrumpintai supažindina su trejais geriausiais rašiniais.

Laidos kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Prognozuojama, kad Skaityti toliau

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus (8)

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau… Skaityti toliau

Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus (1)

JAV kapitalo įmonės „Equinox Europe“ direktorė R. Beskajevienė | Ryšių su visuomene agenrtūros „Avenire“ nuotr.

Trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai. Nuo pat gimimo naujausios technologijos tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi: vaikai žaidžia su šuniukais–robotais, o išmaniaisiais telefonais jie išmoksta naudotis dar nemokėdami skaityti.

Per artimiausius 10-15 metų, pasaulis pasikeis neatpažįstamai, robotai užims daugelio žmonių darbo vietas. JAV Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro duomenimis, pramoniniai robotai jau perima tam tikrus darbus, o dėl automatizacijos mažėja likusių darbuotojų algos. Skaityti toliau

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei (1)

Valdekas Lauras | įmonės nuotr.

Skaitmeninimo eksperto ir futurologo esto Valdeko Lauro (Valdek Laur) teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį trims prioritetinėms sritims. Tai – švietimas, aplinkosauga ir informacinių technologijų (IT) paslaugų, pirmiausia – 5G tinklų – plėtojimas.

„Nerimas, kad po 5 ar 10 metų tam Skaityti toliau

Išmanių namų ateitis: nuo kalbančių veidrodžių iki jums skambinančių mylimų augintinių (video) (0)

telegraph.co.uk nuotr.

Las Vegase (JAV) vykusi viena didžiausių technologijų parodų CES kasmet stebina pačiais inovatyviausiais išmaniais sprendimais, kurie vienokia ar kitokia forma vėliau atsiduria ir daugelio mūsų namuose. Šiemet parodos dalyviai atsinaujinti namus siūlė kalbančiais veidrodžiais, įrenginiais, skirtais bendrauti su keturkojais, tvarkingai lankstyti drabužius, lempomis, gebančiomis infraraudonaisiais spinduliais skleisti internetą ir spynomis be raktų.

„Savo klientams nuolat ieškome išmanių sprendimų, kurie padėtų palengvinti jų gyvenimą, todėl kaskart su nekantrumu laukiame CES parodos. Skaityti toliau

Lietuvoje pristatoma žymiausioji dirbtinio intelekto humanoidė Sofija! (video) (6)

Robotė Sofija | rengėjų nuotr.

Gruodžio 19 d., antradienį, nuo 14-os valandos „Panoramoje“ (Konstitucijos 29, Vilnius) prie Elektromarkt parduotuvės antrame aukšte įmonė „Elektromarkt“ Lietuvoje pristato pasaulyje žinomiausią humanoidę Sofiją. 2015 metais Honkonge įsikūrusi kompanija „Hanson Robotics“ sukurtą robotę Sofiją, jau gavusią Saudo Arabijos pilietybę, Baltijos šalyse pristato pirmą kartą! Susitikime gali dalyvauti visi norintys.

Sofijos dirbtinio intelekto kūrimas buvo paremtas trimis žmogiškaisiais bruožais – kūrybiškumu, empatija ir užuojauta. Jos veidas sumodeliuotas taip, kad būtų panašus į aktorės Odri Hepbern (Audrey Hepburn), kuri laikoma klasikinio grožio etalonu. Skaityti toliau

Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės (0)

Tomas Krilavičius | Pranešimo autorių nuotr.

Spalio 12-13 dienomis, Ūkio ministerijos ir Mokslo naujovių ir technologijų agentūra (MITA) rengia Vilniaus naujovių susirinkimą –Naujovių dreifas (Innovation Drift).

Naujovių savaitės metu vykstantis renginys apmokamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias naujoves bei jų keliamus iššūkius. Skaityti toliau

Stereotipai stabdo pramonės augimą (2)

atsisiųstiPrasidėjusi 4-oji pramonės revoliucija, dar žinoma kaip „Industry 4.0“, jau dabar keičia darbo rinką ir reikalauja naujų įgūdžių iš ateities darbuotojų. Ekspertų teigimu, nekvalifikuotos darbo jėgos, neturinčios skaitmeninių žinių bei gebėjimų jas taikyti, poreikis ženkliai sumažės iki 2020 metų, o gerų specialistų trūksta jau šiandien.

Keičiasi reikalingi įgūdžiai

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo nario ir „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininko dr. Gintaro Rimšos teigimu, neišvengiamas automatizacijos bei robotizacijos procesas jau prasidėjo ir Lietuvoje, todėl Skaityti toliau

Diskusija apie ateities mokyklas (0)

seminaras_ISM_uks.lmnsc.lt

Spalio 27 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pakvietė Lietuvos mokytojus bei mokyklų vadovus į profesinio tobulėjimo seminarų ciklą „ISM Mokytojų universitetas“. ISM specialistai su renginio dalyviais diskutavo apie vadinamosios „Z kartos“ ugdymą, efektyvų tėvų susirinkimų organizavimą bei aptarė ateities mokyklos viziją.

Pastaruoju metu diskusijos, analizuojančios kartų skirtumus tapo itin populiarios. Pasaulinės tendencijos rodo, jog šiuo metu mokyklose besimokantys vaikai ir jaunimas yra kitokie nei buvusios kartos prieš juos. Apie tai ISM Mokytojų universitete gausiai susirinkusius mokyklų atstovus iš visos Lietuvos diskutuoti kvietė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, atliekanti tyrimus apie kartų skirtumus Dr. Raimonda Alonderienė. Skaityti toliau

Ar ateityje tapsime panašūs į dievus? (18)

JAV fizikas M.Kaku | Spiegel.de nuotr.

„Likimo valia 2100 m. tapsime panašūs į tuos dievus, kuriuos kadaise garbinome ir kurių bijojome“, – tokią prognozę savo knygoje „Ateities fizika“ pateikia žinomas kvantinės fizikos specialistas M. Kaku (Michio Kaku). Ir čia nėra jokios mistikos. Anot profesoriaus, neįsivaizduojamais šuoliais besivystančios šiuolaikinės technologijos žada pasauliui neįtikėtiną būtį – vien mintimis galėsime valdyti objektus, pamiršime, ką reiškia sunkios ligos, o kosminės kelionės taps įprastu laisvalaikio praleidimo būdu.

Nestokodamas optimizmo knygos autoriaus piešia įspūdingos ateities paveikslą. Kad pateiktų kuo tikslesnį ir tikroviškesnį ateinančio šimtmečio scenarijų, jis remiasi daugiau nei 300 geriausių pasaulio mokslininkų, tyrėjų, ekspertų žiniomis ir idėjomis. Moksliniais Skaityti toliau