Žymos archyvas: Dijana Apalianskienė

D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai (25)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Kai Lietuvos atstovė vienai tarptautinių organizacijų, socialiniuose tinkluose  pareiškia (taip sukeldama audringus pasipiktinimus), kad „Vilnius mums buvo „atiduotas“ sovietinės Rusijos ir  jo priklausomumas Lietuvai yra kvestionuotinas dalykas“, visai tikslingai pamirštant, net neužsiminant visos Vilniaus krašto priešistorijos, rimtų ankstesnių datų ir įvykių, patvirtinančių Vilniaus krašto teisėtą priklausomumą Lietuvai, tada suvoki kaip nesunkiai tą mūsų istoriją, bet kas gali  kraipyti ar sukti jiems patogia kryptimi. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Briuselio, Helsinkio susitikimų eigos ir netikėtumai (1)

B. Smialovskio nuotr.

Ši vasara ypatingai turtinga ir įdomi svarbiais tarptautiniais įvykiais: JAV Prezidento Donaldo Trampo susitikimas su NATO lyderiais Briuselyje, jau vėlesnis Amerikos vadovo apsilankymas Britanijoje ir susitikimas su Anglijos Karaliene Elžbieta II, ir pagaliau – didžiųjų pasaulio valstybių – JAV ir Rusijos – vadovų susitikimas Helsinkyje.

Iš visų šių įvykių – neabejotinai svarbiausias yra Helsinkio susitikimas, kai dar palyginti ne taip seniai išrinktas JAV Prezidentas D. Trampas susitiko su jau turinčių didžiulį politinį patyrimą Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Naujųjų „raudonarmiečių“ maršai per Lietuvą? (35)

Nuo Žaliojo tilto nukeltos visos keturios sovietinės skulptūros | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liūdna stebėti, kai Lietuvoje, tarsi  kokie grybai,  vienas po kito naikinami  iš senesnių laikų  užsilikę meno, architektūros paminklai, kurie, suprantamai,  savu laiku  atspindėjo anų dienų  idėjas, mintis, siekius, lūkesčius. Tie senesni  paminklai Lietuvoje griaunami gaivališkai,  vos ne  „raudonarmietiškai“, kaip ir per „per naktį“ nusprendus – tie ar  anie praeitį atspindintys kūriniai turi būti nugriauti,  jie mums nebereikalingi. Dabar vėl girdisi  naujas dūzgesys apie ketinimą griauti P. Cvirkos paminklą Vilniuje.

Bet ar  tikrai yra pamatuoti, pilnutinai ir išsamiai apsvarstyti tokie Vilniaus ar ir kitų miestų valdžių sprendimai – griauti, naikinti, šluoti nuo žemės paviršiaus – paleisti į Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Ar leisime mankurtizmui imti viršų? (25)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Liūdna matyti, kad tauta šitaip suklaidinta, kai kalbama apie Vyčio paminklo statymą Vilniaus Lukiškių aikštėje.

Regis, daug kam to Vyčio kaip ir nereikia, atseit – tai praeities simbolis, nebemadinga, geriau palikime plyną lauką vaikams, šunims lakstyti –  liūdnai pamirštant, kad svarbios praeities įamžinimas, tai ne tik savotiška padėka praeičiai, bet ir tylus pažadas ateičiai – mes žinome, mes  neužmiršome ir neužmiršime.

Juk be praeities žinojimo negali būti ir gražios, sveikos ateities. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Sodybų tuštėjimo metai (ne pagal Avyžių) (4)

Dijana Apalianskiene_asmen.nuotr

Dideli miestai vargina. Žmogus iš prigimties linkęs gyventi mažoje, jam gerai pažįstamoje aplinkoje, kur kiekvienas kampas kalba savąja kalba, žiūri savomis akimis ir šviečia įprasta Saulė.

Taip ir keliauja dabartinio Lietuvos išeivio širdis į tuos kampus, kurie vis dažniau ir dažniau tampa užmiršta sala, su keistu buvusio kaimo pavadinimu, kurio jau nėra kam garsiai ištarti.

KAREIVONYS. Kas gali būti gražiau už tokį kaimo pavadinimą. Taip ir matau anų  laikų Lietuvos kareivėlius lininiais marškiniais, žingsniuojančius kaimo daubomis ir kalneliais…  O gal tai reiškia visai ką kitą? Bet ne – legendos pasakoja apie to kaimo gausų būrį  jaunuolių  išėjusių  kovoti už  Tėvynę. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. T. Venclova: Kosmopolitas yra protingas nacionalistas? (18)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Tomas Venclova „Lietuvos ryte“ išspausdintame pokalbyje (Tomas Venclova. „Didelis yra tas, kuris nelaiko savęs mažu“, „Lietuvos rytas“, 2017-05-24),  tendencingai suplakė dvi visiškai viena kitai priešingas sąvokas, tikriausiai tikėdamasis, kad žodžių skambumas mus įtikins jų tikrumu ir privers patikėti niekuo neparemtu  teiginiu – „kosmopolitas yra protingas nacionalistas“…

Cituoju T. Venclovos žodžius: „Man keista, kodėl tam tikrai lietuvių daliai žodis „kosmopolitas“ yra keiksmažodis. Juk kosmopolitas yra protingas nacionalistas, kuris Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Jonas Mekas – lietuvis Niujorko ir Lietuvos (1)

Jonas Mekas | B. Anastacio nuotr.

Dvasia sugniaužta tarp daugybės mūrų sienų bando iš tenišsiveržti. Tiestis į šviesą, į dangų, pasitraukti iš nežinomų šešėlių tamsybės, tapti laisva. Laisva nuo savo pasirinkimo, į kurįirgi ilgai ir sunkiai buvo eita.

Ilgai slinkta link tųmūrų, svajota ir manyta – ten, tamsių langų rėmuose laukia laimė. Dar neišdalinta, neatiduota, neišparceliuota, nepabėgusi laimė. Ir galbūt ji ten iš tikro yra. Kas žino, nes ne kurie ją ten yra ir suradę. Tokie tai nereti EMIGRANTŲ pasakojimai, istorijos – jie ten atrado laimę. Ir argi jau mes (lietuviai) netampame emigrantų tauta? Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės (17)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Rašytojos Audronės Urbonaitės veidaknygės  sienoje  vyksta karšta diskusija – kalbame apie dabartines lietuvių autorių kūrybas, apie kalbos švarinimą, kol  koks  išsišokėlis nepareiškia, kad visokiems  išvažiavėliams  ir  turintiems jau  nevietines (suprask – nelietuviškas) pavardes šiukštu apie lietuvybę ir  kalbėti. Atseit –  tie jau nelietuviai.  Va toks tai griežtas teritorinis susiskirstymas. Už Lietuvos rubežiaus tu jau nelietuvis.

Lyg ir prieštvaninis požiūris į žmogų, į visuomenę, į pasaulį.  Bet ir nesitiki, kad toks neatsakingas teiginys atspindėtų daugumos nuomonę, norisi tikėti, kad  tai tik atskirų žmonių  atitrūkusios nuo tikrovės ambicijos. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Rašytoja K. Sabaliauskaitė ragina senius ir „nacionalistus“ mesti už borto… (66)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Pakraupau neseniai viename  „Lietuvos ryto“ (2016 -11-06) numeryje perskaičiusi Kristinos Sabaliauskaitės straipsnį: „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“. Negalėjau patikėti, kad tai,  ką skaitau – iš tikrųjų yra  kažkieno juodu ant balto parašyta. Rašytoja K. Sabaliauskaitė savo straipsnyje aiškiai ragina visus senius ir „nacionalistus“ mesti už borto. Ir dar – kuo skubiau uždrausti bet kokią lietuvybę.

Kas gyvendamas laisvoje visuomenėje ir būdamas  laisvas, galėtų į tokį straipsnį rimtai žiūrėti ir jį kažkur skelbti.  Kita vertus, gyvendami laisvoje visuomenėje turime leisti visiems jos  piliečiams laisvai išsakyti  savo Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Priešrinkiminės JAV batalijos (8)

JAV prezidento rinkimai | Alkas.lt koliažas

Paskutinė JAV prezidento rinkimų savaitė: aistros nerimsta, kova stiprėja. Abu kandidatai į prezidentus pasiryžę  iki galo kovoti  už vieną svarbiausių postų pasaulyje:  paskutiniai intensyvus susitikimai su rinkėjais ir paskutiniai bandymai įtikinti paprastus žmones  balsuoti už juos.

Manau, neturėtume  aklai tikėti visomis pasaulio spaudos ar TV kanalų skleidžiamomis informacijomis  apie  JAV priešrinkiminę situaciją.  Būtina pavartyti bent  keletą spaudinių, kad galėtum susidaryti kiek detalesnį, tikresnį Šiaurės Amerikos priešrinkiminį  vaizdą. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Revizoriai be portfelių? (6)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

„Baigėsi „Poezijos pavasaris“. Poetų daug, o į leidinį patenka vis mažiau. Ne todėl, kad poetai „nusirašė“, o todėl, kad tie, kuriems jau virš 50, tiesiog nebepublikuojami, atmetami, – jaunajai kartai nereikia nieko perimti, lietuviška kūryba buvusi iki „naujųjų europiečių“ tiesiog nereikalinga. Dingsta eilėraštis – atsiranda „tekstai“…
(Vidmantė Jasukaitytė)

***
Kokie teisingi rašytojos žodžiai!

Seniai stebiu tą keistą – vis labiau dabartinėje lietuvių literatūroje įsigalintį reiškinį, kai gražiai sueiliuotos ir su rimais eilės – tos įprastinės, su kuriomis augo, ir išaugo jau ne Skaityti toliau