Žymos archyvas: dievai

Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Kalėdų proga (2)

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

Brangūs tautiečiai,

kasmet Saulėgrįžos metu mūsų pasaulis tveriamas, kuriamas iš naujo. Kuria jį mūsų dievai, kuriame ir mes.

Kuriame šventą ugnelę, jungiančią mus su protėviais ir dievais. Kuriame šeimas, kuriame savo gyvenimus.

Lai Sotvaro pasaulio kūrybos versmė įkvepia mus geriems darbams, prasmingiems gyvenimams, ilgiems gyvenimo metams. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Kodėl vilkai pjauna avis? (5)

Vilkas | V. Augustino nuotr.

Gamta, dievas ar dievai sukūrė viską, tame tarpe ir žmones, reikiamoje vietoje. Viskas tarp gyvosios gamtos narių – žmonių, medžių, gyvūnų – susiję tarpusavyje. Santykiai buvo pagrįsti abipuse pagarba, tenkinant visų rūšių poreikius išgyventi. Darnos labui susikūrė religija, kitaip – gyvenimo būdas. Taip žmonėms buvo lengviau palaikyti darną, dalį atsakomybės perkėlus dievams, deivėms ir įvairiems jų pagalbininkams. Visa ši santykių sistema susikūrė konkrečioje geografinėje vietoje ir puikiai veikė. Kol žmogus laikė save jos dalimi. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. „Buvęs pastatytas Perkūnas dievaitis su dviem padėjėjais“ (1)

Dukurnonių piliakalnis (Prienų r.), žvelgiant iš už Surmiaus ežero. Prano Kulikausko nuotr., 1953 m. (Lietuvos istorijos instituto bibliotekos Rankraštyno fototeka, Ng. 2327)

Dukurnonių piliakalnio nuotraukos ilgai buvo ryškiausias visų Lietuvos piliakalnių vaizdavimo ir įsivaizdavimo pavyzdys. Šis išraiškingas, apylinkėje vyraujantis Prienų krašto piliakalnis puošė mokslo veikalus, enciklopedijas, metodines priemones ir, atrodo, net degtukų dėžučių etiketes.

Keliautojas nudžiugs – po pusės amžiaus kraštovaizdis čia tebėra mažai pasikeitęs, o valstybės saugomo piliakalnio nuo keliautojų akių nepaslėpė medžiai ir krūmai. Kita vertus, Dukurnonių piliakalnis iki šiol nėra tyrinėtas, ariamoje papėdės gyvenvietėje kitados atsitiktinai rasta tik lipdytos ir žiestos keramikos šukių.

Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Į pasimatymą su deive (6)

Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių regykla – įstabi vieta prie Rumšiškių, pakylinti keliautojus aukštai virš Nemuno ir aplinkinių miškų. Seniausiais laikais čia mėgo dairytis šiaurės elnių medžiotojai, laukdami, kol migruojantys žvėrys bris į vandenį. Vėliau gyventa, švęsta, laidoti mirusieji. Plačiai archeologų tyrinėtas Dovainonių piliakalnis, pilkapiai, o iki šiol mažiausiai dėmesio sulaukė Mergakalnio papėdėje buvęs nepaprastas Nemuno verpetas; dabar, deja, apsemtas. Čia buvo galima išvysti deivę. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais Skaityti toliau

Bus atidaryta grupės dailininkų paroda „Faximilinis dievas“ (0)

rengėjų nuotr.Spalio 17 d., ketvirtadienį, 18.30 val. LDS galerija „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) kviečia į grupės dailininkų parodos „Faximilinis dievas“ atidarymą.

Žmogus visais amžiais užsiėmė garbinimo veikla. Senovės Graikijoje dievų buvo pilnas kalnas, Senovės Egipte klestėjo saulės ir mirties, actekų kultūroje – dangaus ir vaisingumo dievai. Mokslui ėmus aiškinti Visatos ir gamtos paslaptis, kurias anksčiau svarstyti galėjo tik religija ir filosofija, išsivystė monoteistiniai tikėjimai, daugiausia skirti suteikti paguodą ir viltį. Kurstydamos galią, baimę ir tikėjimą dogmomis, „dievybės“ reguliavo įsivaizduojamą tiesą bei žmogaus ir aplinkos santykį. Skaityti toliau

Tęsiamas paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (1)

Dalios Stalauskienės piešinys | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvėje, III a.) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos nacionaline biblioteka vėl kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė jau supažindino su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleidė simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Kitos keturios paskaitos klausytojų dėmesį nuo pirmapradžių gamtos elementų ir galių perkels prie gyvųjų būtybių: žmonių, gyvūnų, augalų, sampratos ir simbolizmo mitologijoje. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (2)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Kretoje, Dievų žemėje (I) (2)

Skulptūra Agios Nikolaos mieste. Jautis pagrobia Europa | R.Jasukaitienės nuotr.

„Kali mera“! – vos lėktuvui nutūpus Kretos saloje, skamba graikiškas pasveikinimas. Senąja graikų kalba žodis „kalios“ reiškia gerą. Ar šis pasveikinimas su nauja diena yra  atėjęs iš senosios kalbos – nežinau. Bet žinau, kad viską, ką matysiu ir girdėsiu, dabar lyginsiu su tuo, ką esu įsivaizdavusi, dar mokyklos suole skaitydama Homero „Odisėją“ ar universitete profesoriaus R. Mirono paskaitytų klausydama.

Kokia raudona ta senųjų dievų žemė! – stebiuosi jau savomis pėdomis  ją palietusi. Prisodrinta geležies ar kitokių mineralų, tinkanti ne tik alyvmedžiams augti, siaurakaklėms amforoms lipdyti. Skaityti toliau

Choreografė Ž. Baikštytė: Mitai – tai mūsų kultūros DNR kodas (video) (0)

Živilė Baikštytė | asmeninė nuotr.

Buvusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina, o dabar – šio teatro baleto repetitorė Živilė Baikštytė ruošiasi debiutiniam savo, kaip choreografės, šokio spektakliui šio teatro repertuare: jos darbas „Pradžioje nebuvo nieko“ lietuvių mitologijos motyvais bus rodomas „Baletų triptike“, kurio premjera LNOBT vyks balandžio 26, 27 ir 30 dienomis.

Pradžioje buvo baleto scena: Živilė Baikštytė nuo 1991 m. šoko LNOBT baleto trupėje. 1993 m. laimėjo bronzos medalį Niujorko tarptautiniame baleto konkurse, 1995 m. tapo Helsinkio tarptautinio baleto artistų konkurso finalininke. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės (0)

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau

Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas (4)

Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai | V.Vaitkevičiaus nuotr.

1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų porą vienoje plokštumoje ir priešinga kryptimi pasuktą trečiąją svastiką kitoje; ketvirtoji svastika buvo (arba buvo pradėta rėžti) ties nuskeltąja kirvio dalimi.

Šis unikalus, bet mažai žinomas radinys

Skaityti toliau

Kviečia paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (2)

D.Stalauskienės „Rojaus obuoliukai“ pieš. detalė | rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė paskaitose supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Rengėjai žada, kad paskaitų ciklas tarsi iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skiriama baltų mitologijos sąrangai Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai (8)

Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Nėra visuomenės be didvyrių, nėra istorijos nei epo be herojų. Graikų Achilas, babiloniečių Gilgamešas, indų Ardžūna, keltų Kuchulinas ir daug kitų įžymių didvyrių iki šiol jaudina žmoniją. Didvyriai − nepaprasti žmonės, apdovanoti ir globojami dievų ar patys pusiau dievai. Štai šlovingasis Achilas – nereidės Tetidės sūnus, stiprusis Heraklis – Dzeuso sūnus, šviesusis Ardžūna – griausmavaldžio Indros sūnus, nenugalimasis Kuchulinas – dievo Lugo įsikūnijimas. Būdami tikri ar fiktyvūs, žmogiški ar dieviški, didvyriai ir pasakojimai apie juos tampa matu, leidžiančiu pasitikrinti žmogiškąsias vertybes, o didvyrių žygiai ir jų spinduliuojama šlovė nepraranda žavesio ir šiandien.

Epų didvyriai – nepaprastos galios vyrai, dievų apdovanoti narsa ir didžiule fizine jėga, skinantys pergales mūšio lauke ir laimintys asmenines dvikovas. Skaityti toliau

Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Vasario 16-osios proga (1)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Mums, lietuviams, stiprybę teikia mūsų praeitis. Mes prisimename, kieno kraujas teka mūsų gyslomis, savo protėvių ir pramočių dievus ir didingas giesmes. Nepriklausomybė mums – galimybė puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius ir savo tikėjimą.
Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dienos proga linkiu stiprybės, darnos ir klestėjimo. Skaityti toliau

N. Dzūkė. Atvirukas Tėvynei (2)

I. Nora Dzūkė | E. Meškonienės nuotr.

aš nemoku dainų
aš namų neturiu
aš trumpam ateinu
aš ilgam išeinu

Parėjo vėl Paulius Širvys į širdį vakare ir sako, laikasssstingssssta ir žygdarbis jau ne tada, kai miršti su nepabaigta daina, tai jau praėjusio šimtmečio žavesiai. Šiandien žygdarbis  – pareiga sudainuoti savo dainą iki numirštant.

Aš jau išdainavau visas dainas, kurias vienai dainuoti dera arba gera. Taip gerti, taip ir valgyti – nelabai skanu vienam…

Dabar rašau, taip Paulius liepė. Abu tylėjom, aš verkiau. Abu kalbėjom, aš rašiau. Abudu sutarėm, kad…  Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė: Motinos Žemės šauksmas vienija skirtingų tikėjimų žmones (video, nuotraukos) (1)

Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Kanadoje | M. Ašleig (M. Ashleigh) nuotr.

Lapkričio 1-7 dienomis Romuvos krivė Inija Trinkūnienė lankėsi Toronte (Kanadoje) vykusiame Pasaulio religijų parlamente (PRP), kuriame įvairių religijų atstovai dalinosi savo gerąja patirtimi. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos atstovai jau trečią kartą pasaulio bendruomenei PRP pristatė baltų tikėjimą ir kultūrą. Skelbiame pokalbį apie tai su Krive I. Trinkūniene.

– Kuo ypatingas renginys yra Pasaulio religijų parlamentas?

– Pasaulio religijų parlamentas vadinamas tarpreliginio dialogo motina, nes tai pats Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

Poetė Eglė Kirilauskaitė: kiekvieną gyvenimo tarpsnį galima paaiškinti mitu (2)

Eglė Kiriliauskaitė | asmeninė nuotr.

Jauna poetė romuvietė Eglė Kirilauskaitė sako, kad poezija – tai tiltas, kuris leidžia prisiliesti prie įvairių kultūrų, požiūrių ir žmonių, bet svarbiausia – nepamiršti savos kultūros ir baltiškų šaknų. Su daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyve, poezijos konkursų laimėtoja, dviejų poezijos knygų autore kalbėjomės apie jos kūrybinį kelią, baltų tikėjimą ir būtinybę jaunam žmogui siekti savo svajonių.

– Pradėkime pokalbį nuo ištakų – kas lėmė, kad Tavo gyvenime svarbios vertybės yra literatūra, baltiškoji mūsų kultūra bei poezija?

– Užaugau Utenoje, mokyklą pabaigiau taip pat ten. Priklausiau Utenos literatų klubui „Verdenė“, tad ir mano literatūrinė biografija prasidėjo Utenoje. Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus (10)

K. Keišos nuotr.

Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“

2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau

Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video) (2)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…

Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video) (5)

Dievturiu sventykla.Lokstenes svētnīca_dievturi.blogspot.lt

Gegužės 6 dieną latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai rengia ypatingą renginį – pagoniškos šventyklos atidarymą. Šventykla bus atidaryta Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidės 11 valandą ir tęsis visą dieną. Į šventyklos atidarymą pakviesti ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Skaityti toliau

Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos) (2)

Miuziklas „Saulės ratu“ | Rengėjų nuotr.

Kam teko laimė pamatyti mistinio folklorinio miuziklo „Saulės ratu“ premjerą, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi…   Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (13)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

Kauno pilyje atidaroma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Alkagiris“ (2)

Virginijus-Kasinskas

Birželio 8 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) vyks Virginijaus Kašinsko etnotapybos parodos „ALKAGIRIS“ atidarymas.

Etnotapybos parodoje „ALKAGIRIS“ perteikiama  šventųjų medžių ir miškų vaizdinė struktūra.  Alkagiris – tai šventoji giria. Medis lietuvių  pasaulėžiūroje simbolizuoja pasaulio ašį ir tris  sferas: šaknys –  požemio pasaulį, kamienas –  žmonių gyvenamąją erdvę, o šakų ir lapijos vainikas – dangiškąją sferą.

Dailininkas Virginijus Kašinskas pasakoja apie būsimą parodą: „Kiekvienam  būtina stengtis suvokti savo tautos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines Skaityti toliau