Žymos archyvas: dienoraščiai

Kviečia aktorės M. Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais sukurtas spektaklis „Lietuviškoji Nora“ (0)

 „Lietuviškoji Nora“ plakatas | rengėjų nuotr.

Spalio 2 d., antradienį, 18.30 val. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks vienas iš projekto „Lietuvos teatro amžius“ renginių – spektaklis „Lietuviškoji Nora“, sukurtas aktorės Monikos Mironaitės (1913–2000) gyvenimo ir kūrybos motyvais. Spektaklio dramaturgė ir režisierė – Birutė Mar, kompozitorius – Antanas Kučinskas, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, choreografė – Sigita Mikalauskaitė, videodailininkas – Karolis Bratkauskas. Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Mindaugas Capas, Aleksas Kazanavičius, Birutė Mar.

„Lietuviškoji Nora eina iš kartos į kartą. Gal ją vėl kas vaidins (lietuviškai!) už dvidešimties metų… Tegul ji vis tobulėja,“ – Monika Mironaitė rašė Rūtai Staliliūnaitei. Skaityti toliau

Išėjo A. Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ antra dalis (0)

Algimantas Katilius 1948 m. I Archyvinė nuotr.

Antrajoje Algimanto Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ dalyje aštuoniolikametis paauglys pasakoja apie savo gyvenimą pabėgus iš Sibiro ir besimokant Utenos berniukų gimnazijoje 1948–1951 metais, esant pačiam Stalino režimo įkarščiui, kai buvo įvykdytas ne vienas šiurpus nusikaltimas prieš lietuvių tautą.

Leidinys skirtas plačiam skaitytojui ratui, o ypatingai jaunimui. Bendraamžio žodžiais, paaugliai išgirsta kaip sovietmečiu buvo varžoma žmogaus ir žodžio laisvė, kaip jaunas žmogus buvo verčiamas laviruoti tarp sovietinio saugumo pinklių ir deginančio troškimo kovoti už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę. Skaityti toliau

V. Girdzijauskas. Didysis kūrinys (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Rašomos knygos „Nepriklausomybės apsėsti“ ištrauka. Dalis šio teksto ir svarbiausieji akcentai buvo panaudoti paskaitoje „Romualdo Ozolo dienoraščiai – neišsemiamas šaltinis“, skaitytoje „Žinijos“ konferencijoje 2016 m. balandžio 21 d.

Jei kada nors atsitiktų, kad žmogaus gyvenimas būtų užrašytas nuo pradžios iki galo, su visais įsišaknijimais, atsirastų turiningas, kaip viso pasaulio istorija, epas.
Hermanas Hesė

Mėginant aprėpti ir susisteminti visą Romualdo Ozolo intelektinį palikimą, derėtų jį Skaityti toliau

LR ambasadoje Vašingtone atidaryta paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“ (0)

Parodos sudarytoja Irena Chambers, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius ir užsienio reikalų ministras Linas LInkevičius | Ludo Segers nuotr.

Spalio 6 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone atidaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos išeivių istorijai skirta paroda „No Home To Go To: The Story of Baltic Displaced Persons, 1944 – 52“ („Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“. Paroda keliaujanti – 2014-2015 m. ji bus eksponuojama didžiausiose JAV ir Kanados miestuose.

Ši paroda – unikalus projektas, pristatantis išskirtinį išeivių Baltijos šalių gyvenimą Vokietijos DP (angl. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) stovyklose. 2014 m. sukanka 70 metų, kai iš savo gimtinių vengdami sovietinių represijų pasitraukė Baltijos šalių politikos, mokslo ir kultūros elito atstovai. Skaityti toliau

Lietuvės knyga apie Šveicariją – pašnekesys su nepaprasta šalimi (1)

J.Survilaitės knygos „Pašnekesiai su Helvecija“ viršelio dalis

Dvidešimt metų Šveicarijoje, Ciuricho mieste, gyvenanti žurnalistė, rašytoja Janina Survilaitė viename interviu yra prasitarusi apie neišvengiamą emigranto dalią: „Šveicarija – nuostabus kraštas. Labai graži gamta, geros gyvenimo sąlygos, oras kvepia Alpių kalnų rožėmis ir geru ispanišku Bordo vynu, bet aš ten visada jausiuosi emigrantė“. Šią nuolat lydinčią jauseną ir patirtį rašytoja sugebėjo pasitelkti parašyti publicistinei knygai – „Pašnekesiai su Helvecija. Iš šveicariško dienoraščio“.

Kitataučio akimis tarsi iš šono, tačiau iš labai arti daugelį metų stebėta Helvecija (tai senasis Šveicarijos pavadinimas) po truputį atsiveria ir parodo savo didžiausius turtus. Lietuvė, nors ir prijaukintoje, tačiau svetimoje šalyje per du dešimtmečius pažino Šveicarijos politinį, socialinį, kultūrinį gyvenimą, tad savo knygoje stengėsi visa tai kuo geriau ir tiksliau atskleisti, o svarbiausia – parodyti, kokius dvasinius turtus spinduliuoja šios kalnų šalies piliečiai, Skaityti toliau

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidarytos dvi naujos ekspozicijos (1)

„Lituanicos“ ekspozicija Vytauto Didžiojo Karo muziejuje | A.Aleksandravičiaus nuotr.

Gegužės 8 d.  Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidarytos dvi naujos ekspozicijos – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80-osioms skrydžio per Atlantą metinėms skirta „Lituanicos“ memorialinė ekspozicija ir Lietuvos kariuomenės raidą 1920-1940 m. pristatanti ekspozicija.

Pirmajam lietuvių transatlantiniam skrydžiui skirta memorialinė ekspozicija įrengta rekonstruotoje salėje, naujose vitrinose rodomi Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno asmeniniai daiktai, drabužiai, pinigai (auksinės JAV monetos). Taip pat svečiai galės išvysti anksčiau nerodyta S. Dariaus užrašų knygelę, kurią, tarsi dienoraštį, Skaityti toliau

Romualdo Ozolo dienoraščiai (10)

Romualdas Ozolas

Signatarų Namai vis labiau tampa signatarų centru. Lapkričio 18 dieną čia įvyko Romualdo Ozolo naujausios knygos „Aušros raudoniai“ istatymas.  Į  pilnutėlę salę susirinko ypatingi žmonės – politikai, menininkai, leidėjai, žurnalistai buvę aktyvistai prieš 20 metų. Praėję du dešimtmečiai šiandien žadina giliau suvokti ir įvertinti kas vyko.

R.Ozolas tai literatūros ir politikos fenomenas, sukuriantis kasmet po storą knygą –  tikrus naujųjų laikų Lietuvos metraščius. Vien tik „Nepriklausomybės kronikos“ – 7 tomai. Skaičiusieji gėrisi 2007 m. pasirodžiusiais „Supratimais“(730 psl.) Skaityti toliau