Žymos archyvas: didvyris

Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (0)

Atidengtas paminklas Čikagoje A. Ramanauskui-Vanagui | urm.lt nuotr.

Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras dalyvavo paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios Valstybės vadovui, atidengimo iškilmėse Čikagoje. Iškilmėse taip pat dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jo anūkė Inga Jancevičienė.

„Šiandien ypatinga diena. Pačioje lietuvybės JAV širdyje – Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, stovės paminklas mūsų tautos didvyriui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Ši vieta lietuviams išskirtinė ir čia deramai bus puoselėjamas A. Ramanausko-Vanago atminimas, Skaityti toliau

2019-ieji paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metų programos planą, kurį parengė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudaryta darbo grupė. 2019 metais numatyta paminėti šios Lietuvai ir jos žmonėms svarbios istorinės asmenybės atminimo metus įvairiais renginiais, viešinimo bei edukaciniais ir kultūriniais projektais.  

Numatoma surengti Jono Žemaičio-Vytauto atminimo pagerbimo renginį memoriale, Minaičiuose, kartu minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Atiduok Tėvynei, ką privalai (34)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina, – Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?

Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas. Skaityti toliau

Ginkluotu žygiu pagerbti laisvės kovotojai (nuotraukos) (0)

Pagarbos žygis A. Ramanauskui - Vanagui paminėti | rengėjų nuotr.

Mūsų šalies didvyriui, laisvės kovotojui Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo mesti rašytojos Rūtos Vanagaitės kaltinimai, kuri teigė surinkusi skandalingų faktų apie šį Lietuvos karininką, partizanų vadą. Partizanas esą buvo KGB agentas.

Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad R. Vanagaitei, ko gero, nežinomos nei klastotės, nei bandymai kompromituoti asmenį. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo verbuojamas KGB, tačiau slaptajai tarnybai, kuri iki 1954 m. vadinta NKVD, informacijos neteikė. Skaityti toliau

Panevėžiečių prokurorų porai – netikėta sūnaus kalėdinė dovana (video) (1)

a-sabaliauskas-lietuvis_anglija-lt

Panevėžio apygardos prokuratūroje dirbanti prokurorų pora – Vytautas ir Jelena Sabaliauskai prieš Šv. Kalėdas sulaukė staigmenos iš Londone gyvenančio sūnaus Andriaus. Prieš šventes sūnaus atsiųstame siuntinyje tėvai rado jam skirtą Didžiosios Britanijos policijos apdovanojimą – Aukso medalį ir sužinojo apie didvyrišką jo poelgį. Iki tol vyras apie Londono metro stotyje vykusį kruviną incidentą tėvams nepasakojo, nenorėdamas jų jaudinti.

„Išskirtiniai veiksmai išskirtinėmis aplinkybėmis“– taip pristatomas A. Sabaliausko poelgis kartu su medaliu atsiųstame diplome, pasirašytame Nacionalinės policijos vadovų tarybos pirmininkės, Skaityti toliau

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kur dingo kario dvasia? (69)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Skiriu artėjančiam birželio 29 d. Referendumui dėl Lietuvos Žemės

Mūsų sakmės perspėja – artėja laikai, kai vienam gaidžiui papjauti gali prireikti net devynių vyrų… Ir ne kokiam gaidžiui mutantui, o paprastam lietuviškam kakariekūnui – kokių devynių specialistų, neskaitant buhalterio, direktoriaus ir vadybininko. Didvyrių ir milžinų laikai užtikrintai baigėsi. Įžengėme į nykštukų puotos ant milžinkapių fazę.

Kur dingo kario dvasia? Gal ji perėjo lenkams ar gudams sėkmingai ir sumaniai besisavinantiems herojinę Lietuvos istorijos galią? Skaityti toliau

V.Michalovskis. Amžinieji simboliai. Galvos kultas, kaukolė (1)

Kaukolės su užrašais Halštato mieste Austrijoje_satenai.lt

LDK laikų epigrama iš laidotuvių kalbos

Kaukolė – tai laikui nepavaldus simbolis. Nebylusis perspėjimas „atsimink, kad mirsi“ ir amžinas filosofinis klausimas „kas aš esu ir kuo aš tapsiu?“ Vieniems tai – grėsmė, mirtis, pabaiga, kitiems – tvirto tikėjimo amžinybe ženklas. Tai ką gi gali papasakoti mums kaukolės – šio be galo archajiško simbolio – atvaizdas, žinomas daugelyje pasaulio kultūrų? Šiame rašinyje apsistokime ties europietiškomis.

Psichologai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad nužvelgdamas žmogaus griaučius stebintysis nevalingai ilgėliau stabteli ties kaukole, Skaityti toliau

Kapitono Prano Gudyno žūties 83-ųjų metinių minėjimas (0)

Pranas Gudynas

Gegužės 6 d. 12 val. Kaune prie Muzikinio teatro įvyko šaulio, Lietuvos karo aviacijos 4-osios oro eskadrilės lakūno kapitono Prano Gudyno, 83-jųjų žūties metinių minėjimas.

Lietuvos Sąjūdžio  Kauno tarybos  pirmininkas dr. R. Kaminskas priminė, kad šioje vietoje 1929 m. gegužės 6 d. prieš tuometinį Ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą buvo įvykdytas pasikėsinimas, kurio metu žuvo jo adjutantas kapitonas P. Gudynas. Šią  žūties vietą prieš valstybės teatrą tarpukariu žymėjo cementiniai stulpeliai su geležinėmis grandinėmis ir supiltas kapas.

Sovietmečiu sunaikintas P. Gudyno atminimo įamžinimas buvo atkurtas R. Kaminsko iniciatyva Skaityti toliau