Žymos archyvas: didvyriai

G. Aleknonis. Beširdystės mada (10)

Ąžuoliukas gen. Vėtrai | Rengėjų nuotr.

Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo didvyrių. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai nustatyti tautos dvasinę sveikatą.

Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų gerbiamus didvyrius. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką. Skaityti toliau

G. Merkys. Kloaka? Negaliu nesutikt. Arba paminklus daužyti galima… (13)

Stanislovas Tomas su bendrininkais nusikaltimo vietoje | Feisbuko nuotr.

Trijų teisėjų kolegija S.Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta.

Kodėl nuo Antikos laikų civilizuotas ir teisingas teismas yra viešas? Todėl, kad plačioji publika matytų visą procesą, šalių varžytuves, įrodymus.

Skaityti toliau

A. Rusteika. Mūsų laikų herojai (11)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Literatūra ir menas buvo visuomenės sąžinė. Žurnalai ir savaitraščiai, eilės nusipirkti kioskuose, tekstai, atveriantys protus, širdis ir ateitį. Kūrybinės sąjungos, susirinkimuose keliančios reikalavimus valdžiai. Geriausi, žinomiausi žurnalistai ir rašytojai, režisieriai ir poetai, dramaturgai, kompozitoriai, aktoriai ir dailininkai, architektai žmonių priešakyje. Kur visa tai?

Liko senoliai, susirūpinę savo nuopelnais ir rinktiniais raštais, vidurinioji karta – modernizmo vamzdžiais ir pinigais, jaunimas – tuštybės instaliacijomis ir žolyte. Žurnalistų „kūrybinė“ sąjunga, virtusi valdiška cenzūros įstaiga su nieko gyvenime neparašiusiu pirmininku priešakyje. Ir kultūros leidiniai, kur žodis „patriotas“ ir „tauta“ jau rašomi ironiškose kabutėse – teksto autoriaus laisva raiška, Skaityti toliau

L. Milčius. O Škirpa liks (5)

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Išnyks Šimašius tarsi blogas sapnas,
Ištrins istorija jo purvą.
Vardas dūlės tarsi pernykštis lapas,
Rūdys sugrauš sukrautą turtą.

O Škirpa liks, didvyriai nemirtingi,
Lietuvių širdys amžiams pažadėtos.
Dangus kiekvieną tikrą maldą girdi,
Jei už Tėvynę ant aukuro sudėtos. Skaityti toliau

Lietuviai ir lenkai pristatė pirmąjį filmą apie Antaną Mackevičių (30)

Paberžės muziejuje filmuotas filmas „Paberžė: nepaklusniųjų lizdas“ | Bistrampolės dvaro nuotr.

1863-ųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis, „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Vakar Bistrampolyje, kuriame vyko mūšiai, pristatytas pirmasis dokumentinis filmas apie sukilimą pradėjusį kunigą Antaną Mackevičių, sukurtas Lenkijos dvarininkų palikuonio režisieriaus Tadeušo Bistramo, padedamo Bistrampolio dvaro komandos, lietuvių ir lenkų aktorių bei aplinkinių miestelių parapijiečių.

Skaityti toliau

A. Rusteika. Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai (23)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę ir tautą sunkiais momentais gynusius ir save už ją paaukojusius. Be tokių žmonių nei tautų, nei valstybių nebūna, nes jos tiesiog neišlieka.

Net ir žūdami kovoje prieš stipresnįjį jie dovanoja kitiems galimybę būti, nes nugalėtojams reikia ne lavonų, o paklusnumo ir žūstantieji už laisvę suteikia nugalėtiesiems galimybę išlikti ir ateities viltį. Ir visi didvyriai žūsta karuose, kurie visada ir iš visų pusių būna žiaurūs ir negailestingi. Skaityti toliau

K. Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems? (8)

Europa 1939-1945 m.

Ieškantys antisemitizmo Berlyno Lietuvių aktyvistų fronto veikloje turėtų savęs paklausti, kodėl jų taikinyje Kazys Škirpa, o ne, pavyzdžiui, Bronys Raila, vienas iš svarbesnių LAFo veikėjų?

Škirpa buvo liaudininkas, būtent, priklausė partijai, kuri nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kada jie liaudininkais dar nesivadino ir nebuvo partija, dažnai ir aštriai kritikavo antisemitizmą. 1918-1919 metais Škirpa Vilniuje užėmė karo komendanto padėjėjo pareigas. Iš to laikotarpio žinomi keli jo rašiniai. Jie nepalieka abejonės, kad žydai, jo supratimu, Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (VI) (3)

Žuvę plechavičiukai Ašmenos kapinėse | „Voruta“ nuotr.

Penkta dalis: ČIA

Pradžia Nr. 11 (853)

1944 m. gegužės 15 d. visoje Lietuvoje esesininkai pradėjo nuginkluoti Vietinę rinktinę. Kaune buvo suimtas gen. P. Plechavičius su štabo karininkais. Štabo viršininkas Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (V) (0)

1944 m. gegužės 13–14 d. vykusio Mūrinės Ašmenos mūšio schema | „Voruta“ nuotr.

Ketvirta dalis: ČIA

Po Graužiškių mūšio AK pradėjo plačią dezinformacijos kampaniją, juodinančią lietuvius. Šis informacinis karas nesibaigia iki šiol. Paleistos „antys“ gyvybingos ir sklando viešojoje erdvėje. Niekas nieko tiksliai nežino, bet viena ausimi girdėjo, kad plechavičiukai kažką prikrėtė. 2004 m. P. Plechavičiaus apdovanojimas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Lietuvoje, ir Lenkijoje sukėlė kontroversijų. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (IV) (0)

3-iosios brigados kuopos vadas Bury su vietiniais vaikais laiko kelio nuorodą į kpt. J. V. Eibergo sodybą Asciukiškių dvare. J. V. Eibergas buvo visų AK derybų su vokiečiais dalyvis | „Voruta“ nuotr.

Trečia dalis ČIA.

Pirmąja nacių auka turėjo tapti LVR Kauno pulko 310-ojo btl. 2-oji kuopa. SS įsakymu ji privalėjo atlikti tikrą žygdarbį – užimti Turgelius, vadinamosios lenkų „Turgelių respublikos“ sostinę. 1944 m. vasario 18 d., penktadienį, Asciukiškių dvare (lenk. Ościukowszczyzna, dabar išnykęs) tarp Turgelių ir Tabariškių įsikūrusiame Vermachto karių rekonvalescencijos (sveikimo) centre kapitonas J. V. Eibergas perdavė 3-iajai ir 6-ajai brigadoms ginklų bei amunicijos90. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai (8)

Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Nėra visuomenės be didvyrių, nėra istorijos nei epo be herojų. Graikų Achilas, babiloniečių Gilgamešas, indų Ardžūna, keltų Kuchulinas ir daug kitų įžymių didvyrių iki šiol jaudina žmoniją. Didvyriai − nepaprasti žmonės, apdovanoti ir globojami dievų ar patys pusiau dievai. Štai šlovingasis Achilas – nereidės Tetidės sūnus, stiprusis Heraklis – Dzeuso sūnus, šviesusis Ardžūna – griausmavaldžio Indros sūnus, nenugalimasis Kuchulinas – dievo Lugo įsikūnijimas. Būdami tikri ar fiktyvūs, žmogiški ar dieviški, didvyriai ir pasakojimai apie juos tampa matu, leidžiančiu pasitikrinti žmogiškąsias vertybes, o didvyrių žygiai ir jų spinduliuojama šlovė nepraranda žavesio ir šiandien.

Epų didvyriai – nepaprastos galios vyrai, dievų apdovanoti narsa ir didžiule fizine jėga, skinantys pergales mūšio lauke ir laimintys asmenines dvikovas. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (III) (2)

1944 m. vasario 19 d. Svyrių vokiečių žandarmerijos vado ltn. Šmidto (Schmidt) įsakymo, draudžiančio atakuoti akovcus, vertimas | LCVA, f. 1399, ap. 1, b. 100, l. 4 nuotr.

Antra dalis: ČIA.

Pradžia Nr. 11 (853)

SD teigimu, ji lenkus apginklavo kovai su sovietų partizanais. 1944 m. pradžioje jų buvo nedaug. Nedideli būriai, kuriuos sudarė daugiausia NKVD–NKGB diversantai, iš nacių nelaisvės pabėgę žydai bei raudonarmiečiai, kariniu požiūriu buvo menka jėga. Jie telkėsi Rūdninkų girioje ir kovoti Skaityti toliau

Punske atidengtas paminklas Lietuvos lakūnams: Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (video) (6)

Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Šiemet, 2018 m. liepos 15-17 dieną minimos Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ir žūties 85 – osios metinės. Prieš 85 metus S. Darius ir S. Girėnas nešė žinią visam pasauliui apie Lietuvą, siekdami suburti visą lietuvių tautą kovai, naujam gyvenimui. Lakūnai ketino lėktuvu „Lituanica“ perskristi Atlantą ir grįžti į gimtąją Lietuvą. Deja, lietuvių pilotuojamas lėktuvas nepasiekė Kauno aerodromo. Skrydį jie pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną, tačiau lakūnams nepavyko pasiekti kelionės tikslo. Liepos 17 dieną lėktuvas nukrito Vokietijoje.

Šiemet, liepos 6 d. Punske, Žygimanto III ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, buvo Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: komunikacija ir psichologinės operacijos – socialinė kontrolė; „okaipgizmo“ propagandos technika (XX) (8)

Alkas.lt nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“.

Bent savaitės ištiko, a? Jei būčiau priešiškai nusiteikusios valstybės propagandistas, turbūt kas antrą dieną pakelčiau taurę šampano (tai nėra alkoholio reklama, tik metafora), užsikąsčiau raugintais agurkėliais ir dar ištisai kikenčiau. Į kumštį. Dievaži, – ištisai! Nes, pasirodo, daryti įtakas mūsų šalyje yra pasiutiškai lengva: tereikia Skaityti toliau

G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa (5)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Metų pradžia, trys pirmieji metų mėnesiai – trys datos žyminčios Lietuvos istorijos lūžius – sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oj. Vieną iš jų be kitų sunku įsivaizduoti. Kiekviena iš jų proga susimąstyti, prisiminti ir pabandyti suprasti.

Bandymas suprasti tai ir apsauga nuo Vasario 16-os apsisprendimo menkinimo, nuo vis iš naujo pasikartojančių mėginimų paversti šventę bandymu suvesti politines sąskaitas, paskleisti užuominą, kad su vokiečiais, su rusais ar dar su kuo nors būtų buvę… Skaityti toliau

Didvyriais tampama ir nuoširdžiai atliekant savo pareigas (0)

Didvyriu apdovanojimai prezidenturoje_lrp.lt

Sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo konkurso „Herojai tarp mūsų“ nugalėtojų apdovanojimo iškilmėse, kuriose buvo pagerbti savo kilniais poelgiais žygdarbius darantys ir kitiems drąsos įkvepiantys žmonės. Prezidentė didvyriams padovanojo po Lietuvos Konstituciją – kaip kiekvieno piliečių teisių ir pareigų simbolį.

Ketverius metus organizuojamas konkursas „Herojai tarp mūsų“ šiemet buvo skirtas atkreipti dėmesį į pasiaukojimai savo darbą dirbančius žmones. Iš viso apdovanota 11 žmonių. Skaityti toliau

Teatro sąjungos renginių sezoną atidarys Č. Stonio literatūrinė kompozicija (0)

Teofilio_Matulionio-plakatas-teatrosajunga.ltLietuvos teatro sąjunga atidaro pavasario renginių sezoną ir kviečia į pirmąjį vakarą. Balandžio 4 d. (pirmadienį), 18 val. žiūrovai išvys literatūrinę Česlovo Stonio kompoziciją „Tebūnie Dievo valia“, skirtą šviesiam arkivyskupo Teofilio Matulionio atminimui.

Vakaro programoje dalyvauja aktoriai – Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir operos solistas Pranas Zaremba.

Žymus Lietuvos arkivyskupas Teofilis Matulionis (1873-1962) –meilės, atlaidumo, tikėjimo, vilties ir tiesos skleidėjas. Skaityti toliau

Moksleiviai kviečiami dalyvauti rašinių konkurse „Dėl ko aukotųsi šiandienos Lietuvos didvyris?“ (0)

medininku-zudiniu-minejimas-2011-prezident-spaudos-tarnybos-nuotr

„Pasaulio istorijoje šviesių ir tamsių valandų yra atseikėta maždaug vienodai, todėl į ją panirusiam žmogui prisikėlimas ir gyvenimas visada tėra viltis, kurios visiško tikrumo neįrodys jokie, net patys gudriausi, teoriniai išvedžiojimai. Šia viltimi reikia gyventi, ją reikia teigti asmeniška auka, kad ir pačia mažiausia. Taip, istorija prasideda nuo mažų dalykų, tačiau juos darant laimima viskas. Jeigu po daugybės metų ariantis lauką žmogus užkliudys kurio nors iš mūsų kaulus ir jų neišsvaidys į šalis, bet rūpestingai užlygins tą vietą, tyliai pastovės, gal ir sukalbės maldą, vadinasi, viskas gerai – kėlimasis ir gyvenimas, kiek jis iš viso įmanomas laike ir istorijoje, kaip begalinė praėjusių ir būsimų kartų dabartis ir blyškus amžinybės atšvaitas mūsų nuodėmingoje žemėje, tęsiasi. Reiškia, čia iš tiesų buvome ir sėdėjome mes, o ne mūsų šešėliai.“/Prof. Vytautas Radžvilas, Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas/ Skaityti toliau

Varnių regioniniame parke bus paminėta Pilėnų didvyrių žūtis (0)

Bilionių piliakalnis | vstt.lt nuotr.

Varnių regioniniame parke vasario 22 dieną, 12 val. ant Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) bus prisiminti Pilėnų didvyriai. Degs laužai, vyks Žemaitukų veislės žirgų pasirodymai, senosios Baltų kovos, bus žaidžiami archajiški žaidimai, skambės dainos.

Pilėnai – legendinė Žemaičių pilis. Jai vadovavęs kunigaikštis Margiris.

Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 m. vasario 25 d. vykusį Pilėnų pilies šturmą, Skaityti toliau

Kariuomenės dienos proga bus įteikti „Lietuvos karžygio“ apdovanojimai (0)

Lietuvos karzygys-apdovanojimas.kam.lt

Lapkričio 21 d., 18 val., Vilniaus karininkų ramovėje vyks tradicinės Lietuvos kariuomenės konkurso „Lietuvos karžygys“ apdovanojimo iškilmės. Jos metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pagerbs karius ar civilius darbuotojus, kurie savo kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsino Tėvynę ir kariuomenę, parodė tarnystės visuomenei pavyzdį.

Kaip ir ankstesniais metais šiemet teikimus apdovanojimams vertino Lietuvos kariuomenės vado vadovaujama kariuomenės ir visuomenės atstovų sudaryta komisija. Daugiausiai komisijos balsų surinkusiam teikimui ceremonijos metu bus įteiktas pagrindinis Skaityti toliau

L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą (0)

Taras Ševčenko.Visų šventųjų bažnyčia Kijeve. Pečersk lavra.

Liudomiras Nastopka (1903–1985), būdamas vyresnių klasių gimnazistas, smalsiai stebėjo audringus XX a. pradžios įvykius – I-ąjį pasaulinį karą, dvi revoliucijas – Kijeve, kur tuo metu gyveno drauge su gausia savo tėvų šeima. 1919–1920 m. visi šeimos nariai grįžo į Lietuvą. Čia L. Nastopka baigė Panevėžio gimnaziją, vėliau studijavo Vienos universitete Filosofijos fakultete. Buvo pedagogas, daug metų dėstė matematiką ir fiziką įvairiose Lietuvos mokyklose, tačiau daugiausiai savo gyvenimo metų praleido Biržuose, kur buvo žinomas ir gerbiamas žmogus. Ten ir palaidotas evangelikų-reformatų kapinaitėse Rinkuškių kaime ant Širvenos ežero kranto. Skaityti toliau

„Lituanica“ nenuleidžia sparnų (0)

Lėktuvo duženos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. | S.Birgelio nuotr.

Prieš 80 metų liepos 15 d. rytą oranžinė „Lituanica“ pakilo iš Bennetto oro uosto Niujorke transatlantiniam skrydžiui. Lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui meistriškai pavyko ją atplėšti nuo žemės (apie tai liudija dokumentinis „Lituanicos“ pakilimo įrašas). Lėktuvas buvo perkrautas kuro, tačiau be jo atsargų skrydis iš viso būtų neįmanomas. Juk „Lituanicos“ tikslas – laikinoji sostinė Kaunas – buvo daugiau nei už 7000 km, o lakūnai norėjo ją pasiekti nenusileisdami.

Kad įsivaizduotume jų užmojo dydį, pakanka pasakyti, kad iki 1933-iųjų vos 73 kartus bandyta perskristi Atlantą ir tik pusė skrydžių buvo sėkmingi. Nuskristi be nutūpimo daugiau nei 6000 km pavyko tik trims lėktuvų ekipažams. Taigi lietuvių įveiktas nuotolis 6411 km buvo antras aviacijos istorijoje (1931 m. R. Boardmanas ir J. Polandas nuskrido iš Niujorko į Stambulą, Skaityti toliau

Perkūno sakmių žygis per Lietuvą S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui atminti (video) (0)

S.Darius ir S.GirėnasLiepos 20 dieną 18 val. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome vyksiančioje aviacijos šventėje vyks drasių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui per Atlantą 80-mečio paminėjimui skirtas grandiozinis koncertas „Perkūno sakmių žygis per Lietuvą“.

Koncerto metu vienu metu ant scenos dainuos ir gros įspūdingas atlikėjų skaičius. Projekto iniciatoriai patriotinio roko grupė „Thundertale“ pasakoja, kad šio projekto idėja grupei kilo bendradarbiaujant su LR Krašto apsaugos ministerija bei siekiant pažymėti tautos didvyrių atminimą. Skaityti toliau

Patriotinis jaunimas pagerbs Vietinės rinktinės kovotojų atminimą (37)

.Gegužės 19 d. 13 val. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) vėl planuoja surengti tradicinę patriotinio jaunimo eiseną.

Ši eisena bus skirta pagerbti Vietinės rinktinės karius ir Enzio Jagomasto šeimą.

Planuojama, kad eisena su tautine simbolika ir dainomis pajudės 13 valandą nuo Panerių geležinkelio stoties ir 13.30 val. pasieks Panerių memorialą. Ten prie Vietinės rinktinės paminklo ir paminklo Jagomastų šeimai bus padėtos gėlės ir giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Skaityti toliau

R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių (10)

Raivis Dzintaras | Asmeninė nuotr.

Dabar valstybinių švenčių metas. Tai laikas, kada švenčiame ne tik Latvijos gimimo dieną, bet ir prisimename, kokia sunkia kova sukūrėme valstybę, kiek prakaito ir kraujo už ją praliejome.

Taip pat tai laikas, kada dažnai kalbama apie dialogą ir jo trūkumą tarp latvių ir kitų tautybių gyventojų. Aš noriu dialogo. Aš noriu kalbėti, išgirsti ir būti išgirstas. Aš noriu, kad mano du sūnūs augtų saugioje visuomenėje, kurią valdo pasitikėjimas ir bendros vertybės. Skaityti toliau