Žymos archyvas: Diana Glemžaitė

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Tikime: Baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės… (65)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Istorinėje Lukiškių aikštėje įrengus šimašišką smėlio dėžę su drumzlino vandenio kubilu, vėl atsinaujino jau seniai pradėtos diskusijos dėl šios aikštės paskirties ir dėl joje būsimo mūsų istoriją reprezentuojančio paminklo. Šiuo klausimu dar kartą norime pareikšti ir mūsų – laisvės kovos dalyvių nuomonę.

Kai kas nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni čia statė Puškino paminklą Gedimino pilies papėdėje, Jekaterinos Skaityti toliau

Prieš 70 metų už Lietuvos laisvę žuvo poetė, partizanė Diana Glemžaitė (video) (5)

Diana Glemžaitė | Alkas.lt koliažas

Lygiai prieš 80 metų 1949 lapkričio 14 d. Plunksnočių miške bunkeryje, Juodupės valsčiuje, Rokiškio rajone didvyriškai žuvo kovotoja su sovietiniais okupantais, Lietuvos partizanė, poetė Diana Glemžaitė-Bulovienė savo eilėraščiu „Mes mokėsim numirt…“ išpranašavusi Lietuvos atgimimą.

Diana Glemžaitė gimė 1925 m. spalio 29 d. Zarasų apskrities Degučių kaime. Mokėsi Pandėlyje, Rokiškyje ir Kupiškyje. 1944 m. įstojo į VDU Filologijos fakultetą. 1947 m. pavasarį metė studijas, grįžo į tėviškę ir įsitraukė į pogrindžio veiklą. Palaikė ryšius su Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanais. Skaityti toliau

A. Stancikienė. Kaip aš ėjau už Vytį (39)

Aurelija Stancikienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ruošiuosi Kovo 11-ąją į eitynes už Lietuvą. Už Vytį – Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kur 1864 m. Rusijos caras nužudė sukilimo vadus.

Oras – tai saulė, tai pūga, bet nuotaika pakili.

„O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką, baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!“ – girdžiu partizanės Dianos Glemžaitės poeziją niūnuojant savo vyrą. Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lietuvos valstybės aikštės kūrimas: ar jau finišo tiesioji? (5)

propatria.lt nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyvių pagerbimui.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX–XX a. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte, ar latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje, yra pasaulinės reikšmės meno paminklai. Deja, dėl istorinių aplinkybių, Vilniuje valstybinės aikštės su memorialu Laisvės kovotojams niekada neturėjome, o jos kūrimas vyksta labai sunkiai. Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“: Ar regite J.Basanavičių arba A.Ramanauską-Vanagą su dirbtine „neužmirštuole“ atlape? (20)

Sausio-13-oji-Lietuvoje | Wikipedija.org nuotr.

Visuomeninis  judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ kreipiasi į visuomenę, ragindamas Laisvės gynėjų dieną minėti segint laisvės kovotojų visais laikais brangintus valstybingumo simbolius, o ne kai kurių politinių partijų ir organizacijų vietoje šių simbolių aktyviai brukamą „neužmirštuolę“.

Talka pareiškė, jog nepalaiko politizuotos Sausio 13-ajai skirtos vadinamosios „Neužmirštuolės“ akcijos, vietoje patriotų krauju aplaistytų Lietuvos valstybingumo simbolių – Vyčio, Gedimino stulpų ir Trispalvės – peršančios abstraktų, su kova už Skaityti toliau

V. Volkus. Nužerkime užmaršties šydą (4)

Marcelė Kubiliūtė

Lietuvių tautos ir valstybės istorija kupina didvyriškumo kovose už laisvę ir nepriklausomą gyvenimą. Tos šventos kovos puslapiuose šalia vyrų aukso raidėmis įrašyta ne viena moteris pagarsėjusi žygdarbiais kautynių metu, savo asmeniniu pavyzdžiu drąsinusi kovos draugus.

Istorijos šaltiniai mini 1831 metų sukilimo dalyvę prieš rusų okupantus pakėlusią kardą 25 metų grafaitę kapitonę Emiliją Pliaterytę – Lietuvoje gimusios už jos laisvę ir žuvusios žygdarbius, kurios vadovaujamas sukilėlių kovos dalinys sutriuškino ne vieną į šalį besiveržiančią grobikų koloną. Skaityti toliau