Žymos archyvas: dendrologai

Kaune pristatyti siūlymai dėl Ąžuolyno parko tvarkymo (0)

Azuolynas-Kn-fAndrius.Aleksandravicius1

Rugsėjo 8 d. Kauno savivaldybėje visuomenei pristatyti siūlymai dėl Ąžuolyno parko tvarkymo. Projektą rengiantys kraštovaizdžio architektai pristatė savo idėjas ir atsakė į kauniečių klausimus. Jų teigimu, tvarkymo metu nė vienas ąžuolas nebus pašalintas.

„Pagrindinė priežastis, kodėl miestas planuoja daryti žingsnius Ąžuolyne, yra jame augančių ąžuolų apsaugojimas ir išsaugojimas. Infrastruktūros atnaujinimas yra svarbus, bet šiuo atveju antraeilis dalykas. Skaityti toliau

A. Karalius. Ąžuolyno rododendrizacija: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys (6)

Kauno Ąžuolynas | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį Kauno Ąžuolyno parką.

Tikrasis bombos pavadinimas – „Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas (rekonstrukcija), pritaikant ją visuomenės poreikiams“ techninis projektas. Skaityti toliau

Gelbėjamas Senojo Žagarės dvaro parko kaštonas (0)

ant senojo kastono_Zagares RPD nuotr

Vienas seniausių parko medžių – kaštonas prie pagrindinio Žagarės dvaro rūmų fasado, mena dar didikų Zubovų laikus, sodintas XIX a. I pusėje. Istorinis medis ypač svarbus vietiniams žagariečiams. Juk ne viena pora po šiuo medžiu pirmą kartą prisipažino meilėje, ne viena Žagarės vidurinės mokyklos laida nusifotografavo kaštono paunksmėje.

Deja, senasis kaštonas neatlaikė – nuo medžio atplyšo pusė kamieno, kuris šiuo metu guli ant žemės. Kadangi dalis liemens visiškai nenulūžo, ji dar gyvybinga, šiuo metu bandoma pratęsti šio senolio medžio gyvavimo laiką. Skaityti toliau

D.Labeckis. Vilniaus parkų šiandiena: pagal medkirčių scenarijų (3)

Įkalintas medis, Bernardinų kapinės, 2013 04. | D.Lebeckio nuotr.

Vilniaus kaip žalio miesto įvaizdį sukūrė dideli plotai stichiškai ar planingai atsiradusių miškų, želdynų ir želdinių: parkai, skverai, įvairiausios žaliosios jungtys ir pavieniai medžiai. Kiekvienas iš jų turi savo kilmę, istoriją ir paskirtį, daugiau ar mažiau pakoreguotas žmogaus. Gamtos inkliuzų įvairovę miestas sulydo į kultūrinį vienį, savitą želdynų sistemą. Jos esmę ir galimybes galėtų apibūdinti gražūs žodžiai iš Andriaus Surgailio pernykštės parodos pavadinimo: Vilnius kaip parkas.

Vaizdingoje vietoje įsikūrusi sostinė visada turėjo gerą žaliųjų erdvių potencialą. Vingio, Verkių, Antakalnio rezidencijos XVII–XVIII a. Skaityti toliau