Žymos archyvas: demokratinė valstybė

A. Medalinskas. Kada naudingiausia mūsų šalyje rengti rinkimus į Seimą: pavasarį ar rudenį? (2)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Panašu, kad politinio gyvenimo stabilumas, naujam prezidentui dar tik pradėsiant veiklą, priklauso nuo trijų asmenų. Ir tarp jų nėra nei prezidento G. Nausėdos, nei premjero S. Skvernelio. Tie asmenys tai: G. Kirkilas, R. Karbauskis ir V. Pranckietis, o aplink daug norinčiųjų priešlaikinių rinkimų.

Kitų šalių, tarp jų Ukrainos, pavyzdys rodo, kad kartą surengus priešlaikinius rinkimus, kyla pagunda juos rengti vėl ir vėl, o tai įneša daug nestabilumo Skaityti toliau

R. Čekutis. Vis dar neatrasta Indija… (1)

Konferencijos atidarymo šventinės eisenos dalyvės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Indija, kurioje balandžio 11 d., praėjusį ketvirtadienį prasidėjo rinkimai, pakilo į naują ekonominį ir demografinį lygį, o analitikai praneša, kad ši šalis drauge su visa Azija, tapo pagrindine ekonominio augimo flagmane pasaulyje. Indija demonstruoja didžiausius augimo tempus tarp pagrindinių besivystančių ekonomikų, o šiais metais laukiama, jog ji išstums iš penktosios pasaulio ekonomikos net Didžiąją Britaniją. Tačiau Kinijos fone ši šalis paprastai nublanksta arba būna mažiau pastebima.

Dabartinis Indijos premjeras Narendra Modis paskelbė tikrą nuosprendį Skaityti toliau

V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (18)

vytautas-sinica-ausra.pl-nuotr.

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

A. Guogis. Apie formalią, bet ne realią demokratiją Lietuvoje (1)

Arvydas Guogis

Esminis demokratijos klausimas yra, ar valdžios institucijos paiso bendruomenių ir gyventojų interesų, atsižvelgia į juos ir suderina savo sprendimus, prieš tai sąžiningai pasidalinusios visa turima ir reikalinga tokiems sprendimams informacija, ar, atvirkščiai, valdžios institucijos dėl joms tiesiogiai naudingų ar konkrečių verslo įmonių interesų slepia informaciją ir nesidalina ja iki pat sprendimų priėmimo tam, kad galima būtų priimti daugumai gyventojų ir ištisoms bendruomenės nenaudingus sprendimus. Ši valdžios viešos informacijos asimetrijos problema yra kertinė valdymo ir demokratijos problema šiame globaliame, bet kartu ir labai fragmentuotame pasaulyje, Skaityti toliau

Kūrybinės karjeros pike susikrovus daiktus ir išėjus į politiką (21)

Vytautas Juozapaitis | facebook.com nuotr.

Nacionalinės premijos laureatas, ilgametis Valstybinio operos ir baleto teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Juozapaitis 2012-ųjų pabaigoje savo biografiją paženklino ryžtingu posūkiu iš kūrybinės veiklos į politiką – kandidatavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše, jis tapo Seimo nariu. Virsmo, lūžio momentai, ko gero, yra palankiausi situacijai – ir tai, iš kurios ką tik išeita, ir tai, į kurią ką tik įžengta – apžvelgti ir įvertinti.Seimo narį Vytautą Juozapaitį kalbina Astrida Petraitytė.

Tikiuosi, Jūs neįsižeisite, kad kalbėsime ne tiek apie Jūsų kūrybinį kelią, kiek apskritai apie šiandienę kultūros situaciją?

Mano kūrybinis kelias sulig Seimo nario priesaika baigėsi. O kol buvau kūryboje, mano kelias „Literatūrai ir menui“ nelabai rūpėjo. Tad, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad. Skaityti toliau