Žymos archyvas: demokratija

Seimas svarstys siūlymą steigti Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą (0)

Seimas svarstys siūlymą steigti Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą | Lietuvos Respublikos Seimo nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko pristatytą Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5024), kuriuo siūloma įsteigti Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą.

Apdovanojimu siekiama pagerbti iškilią Steigiamojo Seimo Pirmininko, ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, Aleksandro Stulginskio asmenybę ir būtų skiriamas už reikšmingas idėjos, demokratijos ir valstybingumo puoselėjimą. Skaityti toliau

Prezidentas kviečia ES, JAV, Kanadą, Jungtinę Karalystę paskelbti sankcijas Baltarusijos režimui (0)

Prezidentas virtualioje diskusijoje | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda interviu Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo „BBC World News“ laidoje „HARDtalk“ („Griežtas pokalbis“) pakvietė Europos Sąjungą, JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės vadovus atkreipti deramą dėmesį į situaciją Baltarusijoje ir nedelsiant svarstyti sankcijų paskelbimą Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus.

„Europos valstybių politinė retorika Baltarusijos atžvilgiu yra sveikintina, tačiau jos nepakanka. Reikia veikti. Trys Baltijos šalys prisiėmė lyderystę ir parodė pavyzdį, inicijuodamos nacionalines sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Sankcijų sąrašuose – trisdešimt asmenų, tarp kurių ir Aliaksandras Lukašenka. Ypač svarbu, kad Europos Sąjunga ir kitos šalys – JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė – paskelbtų sankcijas Baltarusijos režimui“, – akcentavo šalies vadovas.

Skaityti toliau

L. Linkevičius: Tik nauji, skaidrūs rinkimai gali išvesti Baltarusiją iš politinės ir moralinės aklavietės (11)

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimas | urm.lt nuotr.

Rugpjūčio 27 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Berlyne dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama po rugpjūčio 9 dienos vykusių prezidento rinkimų susiklosčiusiai padėčiai Baltarusijoje. Kalbėdamas apie padėtį Baltarusijoje ministras pabrėžė, kad esame istorinio politinio ir visuomeninio virsmo savo artimiausioje kaimynystėje liudininkai.

„ES tenka išskirtinė, itin svarbu paremti šį virsmą – baltarusių siekį demokratiškai spręsti dėl savo ateities. Taikus valdžios perdavimas ir nauji demokratiniai rinkimai suteiktų baltarusiams tokią galimybę, o de facto valdžiai tai vienintelis šansas išeiti iš politinės ir moralinės aklavietės“, – sakė L. Linkevičius. Pasak ministro, ES tiesioginė parama turi atitekti pilietinei visuomenei, nepriklausomai spaudai ir ypač represijų aukoms. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidento planas Baltarusijai: nutraukti smurtą, paleisti suimtuosius, pradėti dialogą su pilietine visuomene (1)

Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Trečiadienį, rugpjūčio 12 d., Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda viešai kreipėsi į kaimyninės Baltarusijos valdžią, ragindamas ją skubiai imtis žingsnių, skirtų konfliktinei padėčiai šalyje sureguliuoti.

„Artimiausiems Baltarusijos kaimynams, tarp jų ir Lietuvai, reikalinga stabili, demokratinė, nepriklausoma ir klestinti Baltarusija. Visa tai nesuderinama su pastarųjų dienų įvykiais, kuriuos stebime su didžiausiu susirūpinimu“, – sakė šalies vadovas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daktaro Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė – vis dar oficialus Lietuvos himnas. Oficialiomis progomis jį gieda ir konservatoriai, ir socialistai, ir liberalai. Nemokantys giedoti bent jau žiopčioja. Ar mažų mažiausiai – klausosi pasitempę. O koks šio himno žodžių santykis su darbais? Liberalizmo ideologijai vis labiau įsigalint visame sisteminių partijų spektre – nuo besivadinančių konservatoriais iki apsiskelbusių socialistais – verta tai panagrinėti.

„Lietuva, Tėvyne mūsų…“ Šis himno fragmentas liberaliųjų partijų veiksmuose Skaityti toliau

K. Stoškus. Kas šiandien svarbiausia? (12)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Krescencijus Stoškus atsako į laikraščio „Statyba“ vyr. redaktoriaus dr. Juozo Šalčiaus klausimą: Artėjant rinkimams, viešoje erdvėje daug įvairių programų, įsipareigojimų, sumanymų… Vis dėlto, žmonėms svarbu žinoti, kaip toje gausybėje įvairiausių siūlymų pamatyti tai, kas svarbiausia valstybės ir visuomenės gyvenimui dabartyje, netolimoje ateityje, o galbūt ir tolimoje perspektyvoje?

Mano manymu, tam reikalingi mažiausia du dalykai – pakankamai platus akiratis ir atidus vykstančių permainų  stebėjimas. Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus (91)

Ruta Bloštein apie Žydų kapines | R. Bloštein nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis prasideda:

Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.

Demokratijoje iškyla iššūkis gerbti kitaip tikinčius arba visai nieko netikinčius. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse (20)

Rinkimai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vakarų kryptimi Lietuvai kelią tiesęs prezidentas p. V. Adamkus vis paragina tautą netylėti, aiškiai reikšti nepasitenkinimą neteisybe, skelbti ir kritikuoti varguolių likimu nesidominčius, savo priešrinkiminių pažadų netęsiančius politikus. Vakarietiškai mąstančiam buvusiam gerbiamam p. Prezidentui sunku suvokti, kad Lietuvoje menkiausios kritikos pasireiškimus vis dar valdo nematomų sovietinių politinių despotų rankos. Kas yra mėginęs viešai pareikšti savo nuomonę, nesutampančia su valdančiųjų nubrėžta baudos linija, tas jau seniai įsitikino. Net toliausiai nuo Lietuvos Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje įsikūrę emigrantai žino: kritikai Lietuvoje – VETO! Skaityti toliau

K. Jovaišas. Gyvenimo kokybė. Lietuva – Rusija: 5 : 0 (46)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Kremliaus propaganda, nors veiksminga ir profesionali, yra grindžiama kertiniu principu, primityviu kaip karvės mykimas. Šio principo paskirtis aiški – išaukštinti „nuo kelių pakilusią“ Putino Rusiją ir pažeminti jos agresyvia politika nesižavinčias valstybes.

Dėsninga, kad nuodingos Kemliaus lakštingalos Baltijos šalis laiko nevykėlių klubu, kuriame dominuoja aršūs rusofobai, sugriovę sovietmečiu klestėjusią pramonę, žemės ūkį ir pasiekę tokių „laimėjimų“, kad iš skurdo ir nevilties žmonės geria, žudosi ir balsuoja kojomis. Skaityti toliau

Svarstoma steigti apdovanojimą už demokratijos plėtrą – Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio medalį (0)

Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Gegužės 19 d. Seimo valdybai pristatyta idėja steigti naują apdovanojimą – Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio medalį už demokratijos plėtrą.

„Šiuo metu Seime neturime tokio apdovanojimo, kokį, pavyzdžiui, turi Jungtinės Amerikos Valstijos – ten apskritai aukščiausias valstybės apdovanojimas yra Kongreso medalis. Manau, galėtume tokį turėti. Jis būtų tikslingas kaip įvertinimas tų žmonių, kurie nusipelno, ateities veiklai“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Jo teigimu, ne mažiau svarbu, kad šis apdovanojimas leistų garsinti Aleksandro Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuvoje – jokių permainų? (15)

Prieš kiekvienus rinkimus daugiausiai galvojama apie politines permainas – kad iš apačios išrinkti politikai iš viršaus esmingai pakeis visuomenės gyvenimą. Bet permainos taip ir lieka tik lūkesčiu, nuolat palaidojamu po kiekvienų rinkimų. Verta paklausti – kodėl?

Vienas iš galimų, gal net labiausiai tikėtinų atsakymų būtų tai, kad Lietuvoje – kaip ir daugelyje kitų šiuolaikinių valstybių – susiformavo glaudžiai susijusių visuomenės segmentų sistema, Skaityti toliau

R. Cibas. Amnezija (1)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Med., psich. – tai atminties susilpnėjimas ar praradimas. Panašus terminas (pagal prasmę) yra Alzhaimerio liga, kuria dažniausiai susergama artėjant prie „finišo“. Ji kėsinasi į vyresnio amžiaus žmones į, taip sakant „ išeinančius“, kurie jau ir taip viena koja…

Tuo tarpu amnezija pavojingiausia patiems darbščiausiems ir svarbiausiems visuomenės nariams, taip vadinamiems, tautos „tarnams“ – jie linkę pamiršti, kam tarnauja…

Šis polinkis lengvai suprantamas ir paaiškinamas. Tai įvyksta dėl nutraukto ryšio su tauta. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau

Strasbūre pasirašytoje deklaracijoje išreikštas apgailestavimas dėl patvirtintų Rusijos Federacijos įgaliojimų (1)

Europos tarybos parlamentinė asambleja | mission-ce.mfa.lt nuotr.

Paskutinę praėjusią savaitę Strasbūre posėdžiavusios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) žiemos sesijos dieną Ukrainos, Gruzijos, Švedijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Moldovos, Slovakijos ir Lenkijos delegacijų nariai pasirašė deklaraciją, kurioje apgailestaujama, kad Asamblėja patvirtino Rusijos Federacijos įgaliojimus.

Dokumentą pasirašę nacionalinių delegacijų nariai pabrėžė nepritarimą Rusijos įgaliojimų patvirtinimui ir išreiškė viltį, kad Rusijos Federacija visapusiškai laikysis Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) sąlygų ir vykdys priimtų Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijų, Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją (video) (1)

Bankininkas Jakobas Šifas (Jacob Schiff) | Rengėjų nuotr.

Tęsiame ciklą pokalbių apie stambųjį kapitalą ir jo didžiulę įtaką demokratiniam procesui ir mūsų pasauliui bendrai. Anksčiau kalbėjome apie investicijų gigantą „BlackRock“, kuris skirsto 6 trilijonus JAV dol. investicinio turto ir siekia privatizuoti Europos Sąjungos valstybių pensijų sistemas. Per paskutinę laidą aptarėme Rokfelerių dinastijos stiprų poveikį globalizacijos politikos plėtrai. Skaityti toliau

Laisvės premiją siūloma skirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui A. Kentrai (6)

Virginijaus Jocio nuotraukoje. Albinas Kentra su dailininko Pranciškaus Gerliko paveikslu, kuriame Jo šeima: broliai partizanai, ryšninkai kiti šeimos nariai | V. Jocio nuotr.

Lapkričio 14 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2019 m. Laisvės premiją skirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau

Laisvės premijų komisija kviečia teikti nusipelniusius Laisvės premijai gauti (0)

Lietuvos laisvės lygos ir Blaivybės sąjūdžio demonstracija Lietuvos ir Tarybų Rusijos 1920 m. sutarčiai paminėti | LRS archyvas, A. Ališausko nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2019 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais nusipelniusiais asmenimis 2019 metų Laisvės premijai gauti.

Pasiūlytais asmenimis Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Skaityti toliau

D. Žalimas: Lietuvos rinkimų sistema sunkiai dera su Konstitucijos logika (38)

Dainius Žalimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Rinkimų sistemos pasirinkimo problematika, piliečių dalyvavimo įstatymų leidyboje svarba, žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas, teisėkūros standartai šiandieninėje Lenkijoje, Katalonijos (Ispanija) regiono parlamento narių kalinimo teisėtumas– tai tik kelios temos, kurias Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame kongrese nagrinės konstitucinių teismų teisėjai ir teisės mokslininkai iš daugiau kaip 25 valstybių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas drauge su Rėgensburgo universiteto Skaityti toliau

600 tūkst. meksikiečių protestavo prieš abortus ir radikalią genderizmo ideologiją (video) (0)

Protestai Meksikoje | Mexico March for Life nuotr.

Neseniai daugiau nei 600 tūkst. meksikiečių išėjo į gatves protestuodami prieš radikalią valdžios stumiamą abortų ir genderizmo ideologiją.

Žygį organizavo Nacionalinis šeimos frontas – daugiau nei 1 tūkst. Meksikos organizacijų vienijanti sąjunga.

Sąjungos prezidentas Rodrigo Ivan Kortesas (Rodrigo Iván Cortés) teigė, kad žygiu siekiama ginti gyvybę, šeimą ir Skaityti toliau

Lietuvos religijotyrininkai: Seimo sprendimas Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo statuso yra diskriminacinis (7)

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 27 d. Lietuvos religijotyrininkų draugija išplatino raštą, skirtą LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, LR Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, LR Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, kuriame išsakė savo poziciją dėl Seimo sprendimo nepripažinti senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“.

Jie mano, jog Seimo sprendimas nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimo statuso yra neobjektyvus ir diskriminacinis.

2019 m. birželio 25 d., antradienį, Seimas po svarstymo buvo nubalsavęs suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, tačiau balsavimo išvakarėse sulaukęs katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo, Seimas persigalvojo. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kiek truks visuomenės demoralizacija? (11)

Eligijus Dzežulskis-Duonys | asmeninė nuotr.

Jau ilgokai stebime Lietuvos piliečių demoralizaciją, kurią atvirai vykdo valdantys politikai. Štai prieš keletą metų buvome liudininkai, kaip vienas jaunas žmogus lyg neužtarnautą palikimą gavo politinę partiją, dar anksčiau kita tos pačios politinės kompanijos jaunuolė – Europarlamento mandatą, o nūnai kitas jau kitos politinės grupės jaunuolis matuojasi Eurokomisaro kėdę.

Jaunystė nėra joks trūkumas (visi buvome ar dar esami jauni), bet pati savaime ji nėra ir joks privalumas, už kurį reikėtų tuoj pat kabinti medalį. Juo labiau apdovanoti Skaityti toliau

M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva? (37)

Alkas.lt koliažas

Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?

Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau

O. Voverienė. Didžiausia nepriklausomos Lietuvos bėda: dirbti nenorintys tinginiai (20)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvoje to dar niekada nebuvo. Vienas populiariausių posakių, gyvavusių Tautoje, buvo: „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia…“. Kai 2011 metais Lietuvos viešojoje spaudoje pasirodė Julijos Latyninos analogiško pavadinimo straipsnis, kuriame buvo apžvelgta nedarbo padėtis Didžiojoje Britanijoje, net negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali atsitikti ir Lietuvoje. Julija Latynina savo straipsnyje rašo, kad tinginystės epidemija prasidėjusi Skaityti toliau

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga (0)

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga | LRT nuotr.

Rugpjūčio 5 d. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2019 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. duomenimis, piliečiai Europos Sąjungą – pradedant ekonomika ir baigiant demokratija – vertina gerokai palankiau nei anksčiau.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje toliau auga ir išlieka didžiausias visoje ES (72 proc.; „Eurobarometro“ apklausos 2018 m. rudenį duomenimis, pasitikinčių Europos Sąjunga Lietuvoje buvo 66 proc.). Taip pat didelis pasitikėjimas Europos Sąjunga yra Danijoje (68 proc.) ir Estijoje (60 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjunga pasitiki 44 proc. europiečių. Skaityti toliau

„Santaros-Šviesos“ suvažiavime – apie Lietuvos ir demokratijos ateitį (darbotvarkė) (5)

Valdas Adamkus „Santaros-Šviesos“ suvažiavime 2017 m. | Rengėjų nuotr.

Birželio 21 d., penktadienį, 11 val. Molėtų rajone, Alantoje, pradės darbą kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. 1954 metais lietuvių studentų išeivijoje sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus rengia Lietuvoje.

Ir šių metų Santarą atidarys prezidentas Valdas Adamkus. Pokalbyje su išrinktuoju Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda santariečiai aptars būsimą Lietuvos penkmetį. Suvažiavime taip pat bus svarstomi demokratijos ateities, politinių partijų turimų galių, Skaityti toliau

K. Masiulis. Кадры решают всё!* – apie savivaldybių rinkimus (8)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Кадры решают всё! (liet. kadrai viską lemia!) – tokia liūdnai pagarsėjusia tirono fraze būtų galima apibendrinti neseniai pasibaigusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Partijos, idėjos, koalicijos ir vertybės pasitraukė į antrą planą, dabar viskas sukasi tik apie asmenybių žavesį.

Lyderis dėmesio centre

Kai buvo sprendžiama ar įvesti tiesioginius merų rinkimus, tuo metu Seimą valdę Skaityti toliau

M. Taurinskas. Demokratija ar socialinė inžinerija? (12)

Medardas Taurinskas | Asmeninė nuotr.

Socialinė inžinerija yra tokia siauros žmonių grupės veikla, kai jie, ne tik, kaip Jozefas Mengele (Josef Mengele) eksperimentuoja su gyvais žmonėmis, jie eksperimentuoja su įvairiomis socialinėmis grupėmis, tautomis, valstybėmis net žmonijos ir gyvybės Žemėje likimu.

Karlas Marksas, padaręs skubotas išvadas iš savo gilių mokslo tyrimų, kurias išsakė savo Komunistų partijos manifestu, į Pasaulį paleido socialinės inžinerijos šmėklą. Ji ėmė siautėti po Pasaulį ir Lietuvoje penkeriems dešimtmečiams virto okupantų tankais. Nors iki jo ir dabar yra ir Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas (11)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Tardami „Lietuva – lietuviams“ (pagrindinis Jono Basanavičiaus „Aušros“ obalsis – O.V.) mes trokštame išgauti mūsų Tautai tokią politišką tvarką, kuriai esant lietuviai patys galėtų save valdyti, nepriklausydami svetimiesiems, o kultūriškas jų ūgis nebūtų trukdomas svetimtaučių.“ Vincas Kudirka. Varpas (1902, Nr. 12, p. 2)

Atgimimo laikais, prieš dvi dešimtis metų visų pirma buvo atsigręžta į valstybę, kurią sunaikino okupacija 1940 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautalitarizmas: kai vienybė skaldo (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Yra toks reiškinys: tautalitarizmas. Perskaitėte teisingai. Lietuviškasis žodis „tauta“ ir lotyniškasis „tota“ – tos pačios indoeuropietiškos kilmės, tik ilgainiui įgavę skirtingus prasminius atspalvius. Abu jie reiškė tam tikrą visumą. „Tota“ ir liko visuma, „tauta“ ėmė reikšti apibrėžtą visumą: žmones, kilusius iš vienos šaknies, kalbančius viena kalba, gyvenančius pagal bendrus papročius, o galiausiai – ir priklausančius vienai valstybei.

Totalitarizmas, paprastai, reiškia visuotinę valdžios kontrolę visuomenei, tiek viešame, Skaityti toliau

Rinkimų komitetai meta pirštinę (3)

Bendruomeniškas Vilnius | A. Bakučio nuotr.

„Respublikos“ akiratyje – šalies visuomeniniame gyvenime didėjanti visuomeninių rinkimų komitetų gausa. Paskutinėmis nueinančių metų dienomis Vyriausioji rinkimų komisija skelbė, kad kovo 3-iąją vyksiančiuose savivaldybų rinkimuose užsiregistravo dalyvauti net 97 visuomeniniai rinkimų komitetai. Jų narių skaičius – 6670 piliečių, pasiryžusių dirbti 48-ose savivaldybėse. Kadangi Lietuvoje yra 60 savivaldybių, tad erdvės didinti visuomeninių rinkimų komitetų skaičių dar yra. Kitas klausimas – ar toks visuomenininkų proveržis nesužlugdys šalies daugiapartinės sistemos? O gal atvirkščiai – išgąsdintos tradicinės partijos puls stiprintis bei ideologiškai išsigryninti? Skaityti toliau