Žymos archyvas: demokratija

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

Panevėžyje vyks G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių įteikimo iškilmės (0)

2017 m. medalio teikimo ceremonijos akimirka | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Kovo 30 d., penktadienį, 12 val., Juozo Miltinio dramos teatre, vyks Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo iškilmės.

Medalius jų nusipelniusiesiems įteiks Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Renginyje vyks Tomo Pavilionio ir Eugenijaus Chrebtovo bei Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos moksleivių koncertas. Skaityti toliau

A. Rusteika. Partokratija kaip politikos imitacija (6)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

Sąjūdis davė ne tik savo valstybės – tautos namų, bet ir laisvės, tiesos ir šviesos pažadą. Tikėjome pasiekti demokratijos, valdančiųjų klasės privilegijų likvidavimo, teisių ir galimybių lygybės, tačiau tai buvo tik kelio pradžia. Visų tautybių, tikėjimų ir pažiūrų Lietuvos žmones suvienijęs teisingos Lietuvos tikslas buvo greitai palaidotas visuotinėse turto ir valdžios dalybose.

Privatizacija, vietose vykusi kontroliuojant nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti nešvarius pinigus, kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas, direktoriai su savo aplinka išsidalino valstybines įmones, Skaityti toliau

Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse (1)

Kovo 11-ąją Nepriklausomybės aikštėje iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11 d., Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasveikino trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse, skirtose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 28-ajai sukakčiai, dalyvius.

Seimo Pirmininko V. Pranckiečio sveikinimas: 

„Gerbiamieji,

Nepriklausomybės aikštė – laisvės vieta. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Tukididas – antrasis „istorijos tėvas“? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Tatjana Aleknienė | Alkas.lt. nuotr.

Praeitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje su filologe, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto profesore Tatjana Alekniene aptarėme „istorijos tėvu“ vadinamo Herodoto palikimą. Tęsdami šį pokalbį, šioje laidoje kalbamės apie žymiausią Herodoto darbo tęsėją Tukididą.

Ką naujo Tukidido istorijos rašyme matome mes ir kaip savo indėlį į istorijos mokslą vertino pats Tukididas? Kuo reikšminga Tukidido atpasakota Periklio kalba apie demokratinės visuomenės vertybes? Ar galima pasitikėti Tukidido atpasakojimo tikslumu? Skaityti toliau

P. Urbšys. Mūsų reakcija parodys, ar mes esame laisvės verti (13)

Povilas Urbšys | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Tai, kas vyksta su Vytautu Rubavičiumi, ir taip, kaip reaguojama į tai, kas vyksta, dar kartą įrodo, kad mūsų valstybėje žmogus, jei jis nepriklauso vadinamajam elitui, yra paliktas pats sau.

Tik įsivaizduokime, kokia būtų reakcija, jei tokie dalykai būtų įvykę elito atstovui – politikos apžvalgininkui, žurnalistui ar šiaip kokiam viešam asmeniui, kuris aptarnauja vienokias ar kitokias politines galias? Tokia naujiena būtų numeris vienas ir tai būtų ištransliuota ir per televiziją, ir per kitas visuomenės informavimo priemones. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Demokratija serga. Pribaigti ar gydyti? (18)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2005 m. apklausos duomenimis 55% Lietuvos piliečių pasisakė prieš tai, kaip valstybėje veikia demokratija. 2016 m. patenkintų demokratijos veikimu liko vos 38%. Žinoma, pats klausimas abejotinas tiek loginiu, tiek moraliniu požiūriu. Jis į vieną krūvą suplaka skirtingas pozicijas. 1. Demokratija iš principo yra blogis. 2. Demokratija yra gėris, bet jos per daug. 3. Demokratija yra gėris ir būtent jos trūksta. 4. Demokratija būtų gėris, bet ji turi būti kitokia.

Pirmojo požiūrio esmė – aiški: dėl vienų ar kitų priežasčių jo šalininkai ilgisi diktatūros. Skaityti toliau

2017 m. Laisvės premiją siūloma skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei N. Sadūnaitei (1)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Lapkričio 8 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2017 m. Laisvės premiją skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Žaidimo žymėtomis kortomis pabaiga: dalinkite iš naujo (2)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Viešas socialdemokratų baltinių skalbimas nesibaigs ir po partijos Etikos ir procedūrų komisijos praėjusį šeštadienį  priimto rūstaus sprendimo, rekomenduojančio Seimo frakcijos dešimtuką šalinti iš partijos. Socialdemokratų vidinė krizė užtruks iki partijos tarybos posėdžio, gal net suvažiavimo.

Lyg iš gausybės rago pasipylusių partijos ir didžiosios dalies Seimo frakcijos konflikto komentarų sraute išsiskyrė trijų profesorių: Broniaus Genzelio, Aloyzo Sakalo ir Vytauto Radžvilo taiklios lakoniškos įžvalgos. Lietuviškos politikos  garbūs  veteranai  sutaria, kad įvykiai šioje partijoje – anaiptol  ne vien  socialdemokratų vidaus reikalas. Tai visos krašto politinės ir partinės sistemos, kurią ištiko krizė, veidrodis. Skaityti toliau

Laisvės premijos komisija kviečia teikti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją (4)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2017 m. spalio 31 d. siūlyti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją.

Nusipelniusiais Laisvės premiją gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, darbais prisidėję prie laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Mylėkit, neapykantos nusikaltėliai! (16)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Mokyti ir galvoti žmonės nusprendė, kad egzistuoja „neapykantos nusikaltimas“ (hate crime), į kurį, žinoma, įeina daugybė dalykų, nesusijusių su jokia neapykanta – pavyzdžiui, abejojate, ar tos pačios lyties pora turėtų galėti įsivaikinti. Abejojate? Nusikaltėlis! Turite argumentų savo abejonei? Recidyvistas!

Britų teisėsauga imasi priemonių kovai su tokios rūšies „nusikaltimais“ – bus ne tik įvedama policinė priežiūra internete, bet Karališkoji prokuratūra, kaip rašo jos direktorė Alison Saunders, „prižada padaryti viską, kad neapykantos nusikaltimai internete būtų vertinami kaip tikri nusikaltimai, atlikti realybėje“. Jau vien sakinio formuluotė išduoda, Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau

R. Cibas. Abejingumas (11)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Šventraštyje apie abejinguosius yra pasakyta – „Kadangi tu nei karštas, nei šaltas, o drungnas, tai aš tave išspjausiu…“

Panašia tema žurnalistė Daiva Žeimytė, valstybinės dienos proga kalbino prezidentą Valdą Adamkų. Pokalbio pradžios negirdėjau. Kai įsijungiau tą kanalą, kalba ėjo apie Lietuvos visuomenę, apie „tyliąją daugumą“. Kodėl ši – „tylioji dauguma“ tokia abejinga? Šis žurnalistės klausimas mane iškart suintrigavo. Su dideliu dėmesiu laukiau atsakymo. Bet taip, deja, ir nesulaukiau… Prezidentas tik išsakė apgailestavimą, kad jis jau turbūt nebesulauks… O ji, jos karta – gal būt. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko (16)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Nesmagu veltis į religinius karus, skaldančius lietuvių tautą. Vis dėlto kai kam to labai norisi. Skaldytojų galima rasti įvairiose konfesijose, tiek krikščionių, tiek pagonių, o taip pat ir ateistų gretose. Žinoma, kiekvienas turi teisę ir gal net pareigą skelbti kitiems tiesą, kaip jis ją suvokia. Tik tai turėtų būti daroma korektiškai tiek etikos, tiek faktų atžvilgiais. Įvairios religijos, konfesijos ir denominacijos turi savyje gerų dalykų ir etiška būtų jas pripažinti.

Deja, Gintaras Burneika, tiek savo pirmajame straipsnyje krikščionybės tema, tiek atsakyme į išsakytą kritiką laikosi agresyvios, netgi demonizuojančios retorikos, provokuodamas atitinkamą atsaką senojo Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentė Seimui pateikė metinį pranešimą (video) (0)

Prezidentes metinis pranesimas2017_lrp.lt

Birželio 8 d. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo posėdyje  perskaitė aštuntąjį metinį pranešimą, kuriame aptarė padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką. Tai pirmasis pranešimas išrinkus naują Seimą, kuriame yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų valdančioji dauguma.

Šalies vadovė pranešimą pradėjo pabrėždama Lietuvos valstybės istorijos svarbą. „Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

Prof . L. Donskio idėjoms skirtoje tarptautinėje konferencijoje – mokslininkai iš viso pasaulio (11)

VDU_konferencija_Leonidui_Donskiui_plakatasGegužės 11–12 dienomis Kaune, pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos mąstytojų atminimą, vyks konferencija „Leonido Donskio tarpdisciplininės intelektualinės praktikos ir moralinė vaizduotė“, skirta filosofo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus L. Donskio tyrinėjimams. Tarp konferencijos pranešėjų – žinomi mokslininkai ir ekspertai iš viso pasaulio: Bolonijos universiteto (Italija) profesorius Stefanas Biančinis (Stefano Bianchini),

Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

VDU vyks aukščiausio lygio vadovų, istorinių lyderių susitikimas (5)

VDU Kaunas | vdu.lt nuotr.

Kovo 10 d., penktadienį, 10 val., Vytauto Didžiojo universitete didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos-Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai.

Kaune vyksiančio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene, Skaityti toliau

L. Kolosauskaitė. Kodėl jie nori atimti Užgavėnes? (19)

Lidžita Kolosauskaitė | Facebook.com nuotr.

Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?

Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.

Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam“ rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos. Skaityti toliau

G. Navaitis. Daugiau atsakomybės už valstybę – daugiau laimės (7)

Grdiminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Apklausos rodo, kad didelė dalis mūsų visuomenės nepasitiki ir nėra patenkinta kone visomis Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Tai skatina užduoti klausimą: „Ar gali būti laimingas žmogus, nusivylęs valstybe, kurioje gyvena?“.

Atsakymo į šį klausimą pabandykime paieškoti tyrimuose, kuriuose nagrinėtas ryšys tarp visuomenės laimės lygio ir piliečių dalyvavimo, jų įsitraukimo į valstybei svarbių klausimų sprendimą.

Demokratiją galima ir įkainoti 

Skiriami du pagrindiniai piliečių politinės valios realizavimo būdai – atstovaujamoji ir Skaityti toliau

Laisvės premijos komisija nutarė siūlyti Seimui įteikti 2 Laisvės premijas (3)

Valdas Adamkus

Gruodžio 14 d. posėdžiavusi Seimo Laisvės premijos komisija, vadovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, priėmė sprendimą siūlyti Seimui įteikti premijas: už 2015 metus –  pirmajam nepriklausomos Lietuvos vadovui profesoriui Vytautui Landsbergiui ir 2016 metų Laisvės premiją – Prezidentui Valdui Adamkui. Abi premijas numatyta įteikti 2017 metų sausio 13-ąją dieną.

Bendru sutarimu buvo pritarta ir sprendimui pakartotinai Seimui teikti nutarimo projektą dėl pernykštės premijos V. Landsbergiui. Skaityti toliau

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas (0)

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Dažniausiai net nemėginama įvardinti tikrųjų JAV rinkimų rezultatų priežasčių (13)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose piliečių prezidentu išrinktas Donaldas Trampas, iki jo kadencijos dar teks palaukti kone du mėnesius. Regis, visą rinkimų kampanijos laiką D. Trampas buvo pateikiamas kaip neadekvatus žmogus, neva visiškai netikėtinas JAV prezidentas, o Hilari Klinton (Hillary Clinton) buvo piešiama kaip stabili ir patikima kandidatė. Bet rezultatai parodė ką kita. Tuojau pat po rinkimų pasipylė ne tik pasipiktinimai, protestai prieš naująjį prezidentą, bet ir patyčios.

– D. Trampui laimėjus JAV prezidento postą, imta viešai abejoti tokiu rinkėjų sprendimu, analizuojami blogiausi scenarijai ir toks laimėjimas netgi prilyginamas JAV žlugimui. Nejau tai tikrai buvo pats blogiausias kandidatas, kuris tik galėjo laimėti? – „Vakaro žinios“ paklausė filosofo prof. Vytauto Radžvilo. Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl strateginės Lietuvos ir JAV partnerystės (1)

JAV ir Lietuvos veliaveles_urm.lt

Seimas posėdyje priėmė rezoliuciją dėl strateginės Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės. Priimtame dokumente pažymima, kad Lietuva įsipareigoja atsakingai narystei NATO, stiprindama savo gynybą, didindama jos finansavimą, kad jau 2018 metais būtų pasiekta mažiausiai 2 proc. BVP.

Seimas atkreipia dėmesį į tai, kad JAV lyderystė ir įsitraukimas Europoje yra žemyno saugumo ir klestėjimo pamatas, todėl Lietuva kartu su JAV yra pasirengusi toliau stiprinti transatlantinius ryšius, įskaitant laisvės ir demokratijos principų puoselėjimą, NATO matomumo ir karinio atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje stiprinimą, Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Rašytoja K. Sabaliauskaitė ragina senius ir „nacionalistus“ mesti už borto… (66)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Pakraupau neseniai viename  „Lietuvos ryto“ (2016 -11-06) numeryje perskaičiusi Kristinos Sabaliauskaitės straipsnį: „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“. Negalėjau patikėti, kad tai,  ką skaitau – iš tikrųjų yra  kažkieno juodu ant balto parašyta. Rašytoja K. Sabaliauskaitė savo straipsnyje aiškiai ragina visus senius ir „nacionalistus“ mesti už borto. Ir dar – kuo skubiau uždrausti bet kokią lietuvybę.

Kas gyvendamas laisvoje visuomenėje ir būdamas  laisvas, galėtų į tokį straipsnį rimtai žiūrėti ir jį kažkur skelbti.  Kita vertus, gyvendami laisvoje visuomenėje turime leisti visiems jos  piliečiams laisvai išsakyti  savo Skaityti toliau

P. Gylys. Privačiam LRT – mokesčių mokėtojų parama (10)

Protesto akcija prie LRT, 2012 06 19 | Alkas.lt nuotr.

LRT vaidmuo Lietuvos politiniame gyvenime turėtų būti ypatingų politologinių tyrimų objektu. Linas Kojala ir kiti jauni, mokslinio komunizmo nedėstę politologai iš TSPMI, jau seniai turėjo įspėti mūsų piliečius: vyksta faktinė LRT privatizacija, ji degraduoja. Ji vis mažesniu laipsniu vykdo  nacionalinio transliuotojo misiją teikdama neutralią informaciją, būdama nešališka kovotoja prieš korupciją. Viena iš nacionalinio transliuotojo misijų yra užtikrinti pliuralizmą, nuomonių įvairovę viešojoje erdvėje. To sunkiau tikėtis iš privačių transliuotojų, nes jie yra išlaikomi iš privačių išteklių, tačiau VISŲ mokesčių mokėtojų Skaityti toliau

V. Rubavičius. Rinkimų spindesys ir liūdesys (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaizduojamosios demokratijos sąlygomis rinkimai taip pat įgauna perdėto teatrališkumo – rinkimų kampaniją aptarnaujančios viešųjų ryšių bendrovės kuria partijoms ir politikams tinkamus ar reikalingus įvaizdžius, skleidžia juos žiniasklaidoje, stebi, kaip jų aptarnaujama „mėsa“ įgauna prekinę išvaizdą įvairiausiuose debatuose. Nepaliaujama kalbėti, koks svarbus yra rinkėjo balsas, tačiau ir tuose įtikinėjimuose vis labiau jaučiama vaidyba bei prievolė – kiek ir kokių tų rinkėjų bebūtų, partinei nomenklatūrai užteks. Svarbu tik, kad vadinamasis elektoratas nesikištų į išmaniojo ir ekspertinio Skaityti toliau

I. Kačinskaitė-Urbonienė. „Mirk valkata“, arba diena, kai patyčios tapo norma (8)

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė | asmeninė nuotr.

Mūsų tauta išgyveno ir pakilių, ir skaudžių savo šalies istorijos momentų. Išgyvenome todėl, kad kritiškais momentais sugebėjome išlikti vieningi, stiprūs, drąsūs ir vienas kitam artimi. Sunkiausiais momentais stiprybės sėmėmės vieni iš kitų, iš tautos bendrystės.

„Už saugią Lietuvą“ – skelbia Prezidentės nacionalinės kampanijos šūkis. Prie akcijos prisijungė tūkstančiai eilinių piliečių, kuriems rūpi Lietuvos ateitis, prisijungė ir garbūs visuomenės veikėjai, žurnalistai. Skaityti toliau