Žymos archyvas: demokratija

M. Kundrotas. Tautalitarizmas: kai vienybė skaldo (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Yra toks reiškinys: tautalitarizmas. Perskaitėte teisingai. Lietuviškasis žodis „tauta“ ir lotyniškasis „tota“ – tos pačios indoeuropietiškos kilmės, tik ilgainiui įgavę skirtingus prasminius atspalvius. Abu jie reiškė tam tikrą visumą. „Tota“ ir liko visuma, „tauta“ ėmė reikšti apibrėžtą visumą: žmones, kilusius iš vienos šaknies, kalbančius viena kalba, gyvenančius pagal bendrus papročius, o galiausiai – ir priklausančius vienai valstybei.

Totalitarizmas, paprastai, reiškia visuotinę valdžios kontrolę visuomenei, tiek viešame, Skaityti toliau

Rinkimų komitetai meta pirštinę (3)

Bendruomeniškas Vilnius | A. Bakučio nuotr.

„Respublikos“ akiratyje – šalies visuomeniniame gyvenime didėjanti visuomeninių rinkimų komitetų gausa. Paskutinėmis nueinančių metų dienomis Vyriausioji rinkimų komisija skelbė, kad kovo 3-iąją vyksiančiuose savivaldybų rinkimuose užsiregistravo dalyvauti net 97 visuomeniniai rinkimų komitetai. Jų narių skaičius – 6670 piliečių, pasiryžusių dirbti 48-ose savivaldybėse. Kadangi Lietuvoje yra 60 savivaldybių, tad erdvės didinti visuomeninių rinkimų komitetų skaičių dar yra. Kitas klausimas – ar toks visuomenininkų proveržis nesužlugdys šalies daugiapartinės sistemos? O gal atvirkščiai – išgąsdintos tradicinės partijos puls stiprintis bei ideologiškai išsigryninti? Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Ar vyksta demokratijoje rinkimai? (4)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Pagaliau pradėjom iš esmės kalbėti apie rinkimus, juose naudojamus technologinius triukus, manipuliacijas žmonių emocijomis ir panašius dalykus. Klausimas juk ganėtinai radikalus, vedantis mus skustuvo ašmenimis: kas gi vyksta per rinkimus? Arba – dar esmingiau – ar rinkimai iš tiesų vyksta? Ir kaip suprasti pasakymą, jog gyvename demokratijos sąlygomis ir patys esame atsakingi už valdžią, kurią išsirenkame.

Iš karto reikia pasakyti, jog demokratija gryniausiu (įmanomu) pavidalu egzistavo tik Antikinėje Graikijoje. Žinoma, ribota, nes Skaityti toliau

M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika (10)

proza.ru nuotr.

Tiek fašizmas, tiek bolševizmas šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje – veikiau keiksmažodžiai, kuriais kairiosios ir dešiniosios politinės srovės vadina savo oponentus, nei oficialūs kokių nors reikšmingesnių politinių veikėjų ar grupių įsivardijimai. Vis dėlto tiek fašizmas, tiek bolševizmas turi tam tikrų esminių principų, kuriuos galima atpažinti tiek iki istorinio šių ideologijų gimimo, tiek ir gerokai po atvirų jų formų pasitraukimo į praeitį. Tai – savotiška dvasinė genetika.

Fašizmas – tai disciplina, drausmė be ribų. Bolševizmas – tai emancipacija, išlaisvinimas Skaityti toliau

Rusijos aktyvistas N. Ščuras: valdžia taip atitrūko nuo tikrovės, jog nebenori maitinti visuomenės (2)

Nikolajus Ščuras | gulagu.net nuotr.

Rusijai trūksta lyderių, galinčių rengti masinius protestus, o dauguma rusų išvis nesuvokia, kad jų teisės pažeidinėjamos, sako Rusijos kalėjimų sistemos ekspertas, žmogaus teisių aktyvistas Nikolajus Ščuras, kuris lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo centro kvietimu lankėsi Kaune ir skaitė paskaitą apie žmogaus teises putinistinėje Rusijoje.

Ilgametis aktyvistas dar 1993 m. uždarame Snežinsko mieste įkūrė ekologinę organizaciją, kuri atkreipė dėmesį į radioaktyvią taršą regione – už tai jis buvo Skaityti toliau

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Apie rinkimus, „puošnias karietas“, konfrontacijas ir dar šį bei tą (3)

Pixabay.com nuotr.

Tiesiogiai apie politiką rašau gana retai. Tam turime pakankamai užkietėjusių profesionalų politologų. Rašau apie priešišką propagandą ir giliuosius propagandos mechanizmus bei technikas. Tačiau kartais būna, kad viena ir kita šiek tiek persipina. Propagandos mokslo srityje tai vadinama „politinės karybos priemonėmis“ (angl: political warfare). Naudojant jas pakankamai išmoningai, tampa įmanoma pasiekti ir kitų manipuliatyvių tikslų: kurti nenatūralias konfrontacijas propagandos „taikiniu“ tapusių valstybių visuomenėse, paveikinėti elektorato nuomones, rinkimų kampanijas ir panašiai. Taigi šįkart pasiryžau parašyti. Skaityti toliau

R. Cibas. Tapatumo klausimas (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Dviejų kandidatų į prezidentus, Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio akistata Rūtos tv. laidoje buvo įdomi ir neįprastai korektiška. Jie net vienas kitą gyrė. Dar taip nėra buvę. Du iš trijų paskambinusių žiūrovų išreiškė nuomonę, kad jie turėtų būti vienoje komandoje.

Tokia mintis kilo ir man. O su ja ir klausimas, kas juos vienija? Buvo toks pojūtis, kad visi politikai turėtų būti…

Dar Aristotelis apie demokratiją turėjo dvi nuomones. Skaityti toliau

Laisvės premiją siūloma skirti partizanų grupei (1)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Lapkričio 14 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2018 m. Laisvės premiją skirti partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant Skaityti toliau

Robertas Heinleinas apie vaikų auklėjimą ir pilietybę (8)

Robertas Heinleinas | listal.com nuotr.

Amerikiečių mokslinės fantastikos garsenybė Robertas Heinleinas (Robert A. Heinlein) 1959 m. yra išleidęs knygą „Žvaigždėlaivių kariai“ (Starship Troopers), kurioje vaizduoja tolimos ateities žvaigždėlaivių kariuomenę, jos kasdienybę ir kovas už Žemę, žmonijos namus.

Knygoje esama atkarpos, kurioje pagrindinis herojus, Žemės planetos pajėgų eilinis, pasakoja apie mirties bausmę, įvykdytą dezertyrui Dilindžeriui, žiauriai nužudžiusiam mažą mergaitę.

Ir ta dingstimi herojaus prisimenamo mokyklos mokytojo pulkininko Diubua lūpomis autorius pasisako apie bausmės sampratą bei tikrąją paskirtį, apie kūno bausmių taikymą vaikams ir t. t. Skaityti toliau

Kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus? (tiesioginė transliacija) (0)

Vilniaus meras R. Šimašius atsisakė susitikti su naikinamo Vilniaus paveldo gynėjais | Rengėjų nuotr.

Spalio 23 d., antradienį, nuo 10.30 val. iki 12.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengiamas forumas „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.

Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, Skaityti toliau

R. Cibas. „Švytuoklė“ (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Net konservatoriai jau suprato, kad per daug „nušvytuota“ į dešinę, bandys pasistūmėti kairiau. Švytuoklės principas būdingas nebrandžiai visuomenei, kada, ieškant išsigelbėjimo, iš vieno kraštutinumo metamasi į priešingą.

Prieš šimtą metų, Rusijoje buvo ne tik caras. Buvo tokia atskirtis tarp žmonių, kad žodį „socialinė“ net nepatogu vartoti. Tokioje terpėje Karlo Markso idėjos kai kurių žmonių buvo priimtos, kaip didžiausia viltis ir panacėja nuo visų bėdų. Mes viską nacionalizuosim! Neliks išnaudojimo, visi bus lygūs, draugai… Skaityti toliau

Laisvės premijų komisija kviečia siūlyti asmenis, nusipelniusius Laisvės premijos (5)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2018 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais asmenimis, nusipelniusiais 2018 metų Laisvės premijos.

Siūlomi asmenys Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

G. Landsbergis. Atviras laiškas valstybės vadovams ir visuomenei „Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities“ (8)

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 4 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paskelbė Atvirą laišką valstybės vadovams ir visuomenei , Skelbiame visą šio laiško turinį.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos) (18)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau

V. Gaupta: Mūsų ateitis – teisė be teisininkų (4)

Vinay Gaupta: mūsų ateitis – teisė be teisininkų | Pixabay nuotr.

„Pusiau automatizuota teisinė sistema yra mūsų ateitis“, – teigė kompanijos „Hexayurt.capital“ vadovas ir vienas iš kriptovaliutos „Etheurum“ kūrėjų Vinejas Gupta (Vinay Gupta) didžiausioje Lietuvos istorijoje „Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“. Pasak jo, teisė yra įsišaknijusi mūsų visuomenėje ir siekiant technologijų proveržio – būtina keisti sistemą.

Konferencijoje V. Gupta teigė, kad teisinė sistema yra be galo sena: „Ginčai tarp žmonių visuomet egzistavo ir todėl teisė yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Mes negalime Skaityti toliau

D. Konstantinovas: Rusijos demokratija – tiktai imitacija (10)

Danijilas Konstantinovas | Asmninė nuotr.

Rusijos opozicijos koordinacinės tarybos steigėjas, teisininkas, visuomenės veikėjas Danijilas Konstantinovas jau kurį laiką gyvena ir veikia Lietuvoje. Iš tėvynės jam teko bėgti nuo išgalvotų kaltinimų kriminaliniu nusikaltimu. Jūsų dėmesiui – jo įžvalgos apie Rusijos politinę sistemą, demokratiją, sisteminę ir antisisteminę opoziciją, prieigas prie viešosios informacijos išteklių.

– Dabartiniame Rusijos parlamente – Valstybės Dūmoje – atstovaujamos keturios partijos, neskaičiuojant vienmandatininkų, nepriklausančių frakcijoms. Skaityti toliau

A. Praninskas. Permainų vėjams keliamos naujo sąjūdžio burės (2)

Sąjūdžio mitingas 1988m. | L.Skirpsto nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ųjų įkūrimo metinių minėjimas verčia svarstyti, ar laiko ratas jau apsisuko iki ribos, kai permainų išsiilgusi visuomenė ims burtis į naują sąjūdį.

Neįgyvendinti tikslai

Valstybės užvaldymu pavadintas politinės korupcijos skandalas jau nušniokštė spaudos leidinių antraštėmis, nužaibavo televizijos naujienų laidose, nugrumėjo radijo stočių eteryje. „Kaip, ar jau viskas?“ – nustebo publika, susivokusi, kad šitiek metų gyvena mafijos užgrobtoje valstybėje. Skaityti toliau

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

Panevėžyje vyks G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių įteikimo iškilmės (0)

2017 m. medalio teikimo ceremonijos akimirka | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Kovo 30 d., penktadienį, 12 val., Juozo Miltinio dramos teatre, vyks Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo iškilmės.

Medalius jų nusipelniusiesiems įteiks Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Renginyje vyks Tomo Pavilionio ir Eugenijaus Chrebtovo bei Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos moksleivių koncertas. Skaityti toliau

A. Rusteika. Partokratija kaip politikos imitacija (6)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

Sąjūdis davė ne tik savo valstybės – tautos namų, bet ir laisvės, tiesos ir šviesos pažadą. Tikėjome pasiekti demokratijos, valdančiųjų klasės privilegijų likvidavimo, teisių ir galimybių lygybės, tačiau tai buvo tik kelio pradžia. Visų tautybių, tikėjimų ir pažiūrų Lietuvos žmones suvienijęs teisingos Lietuvos tikslas buvo greitai palaidotas visuotinėse turto ir valdžios dalybose.

Privatizacija, vietose vykusi kontroliuojant nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti nešvarius pinigus, kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas, direktoriai su savo aplinka išsidalino valstybines įmones, Skaityti toliau

Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse (1)

Kovo 11-ąją Nepriklausomybės aikštėje iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11 d., Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasveikino trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse, skirtose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 28-ajai sukakčiai, dalyvius.

Seimo Pirmininko V. Pranckiečio sveikinimas: 

„Gerbiamieji,

Nepriklausomybės aikštė – laisvės vieta. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Tukididas – antrasis „istorijos tėvas“? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Tatjana Aleknienė | Alkas.lt. nuotr.

Praeitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje su filologe, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto profesore Tatjana Alekniene aptarėme „istorijos tėvu“ vadinamo Herodoto palikimą. Tęsdami šį pokalbį, šioje laidoje kalbamės apie žymiausią Herodoto darbo tęsėją Tukididą.

Ką naujo Tukidido istorijos rašyme matome mes ir kaip savo indėlį į istorijos mokslą vertino pats Tukididas? Kuo reikšminga Tukidido atpasakota Periklio kalba apie demokratinės visuomenės vertybes? Ar galima pasitikėti Tukidido atpasakojimo tikslumu? Skaityti toliau

P. Urbšys. Mūsų reakcija parodys, ar mes esame laisvės verti (13)

Povilas Urbšys | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Tai, kas vyksta su Vytautu Rubavičiumi, ir taip, kaip reaguojama į tai, kas vyksta, dar kartą įrodo, kad mūsų valstybėje žmogus, jei jis nepriklauso vadinamajam elitui, yra paliktas pats sau.

Tik įsivaizduokime, kokia būtų reakcija, jei tokie dalykai būtų įvykę elito atstovui – politikos apžvalgininkui, žurnalistui ar šiaip kokiam viešam asmeniui, kuris aptarnauja vienokias ar kitokias politines galias? Tokia naujiena būtų numeris vienas ir tai būtų ištransliuota ir per televiziją, ir per kitas visuomenės informavimo priemones. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Demokratija serga. Pribaigti ar gydyti? (18)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2005 m. apklausos duomenimis 55% Lietuvos piliečių pasisakė prieš tai, kaip valstybėje veikia demokratija. 2016 m. patenkintų demokratijos veikimu liko vos 38%. Žinoma, pats klausimas abejotinas tiek loginiu, tiek moraliniu požiūriu. Jis į vieną krūvą suplaka skirtingas pozicijas. 1. Demokratija iš principo yra blogis. 2. Demokratija yra gėris, bet jos per daug. 3. Demokratija yra gėris ir būtent jos trūksta. 4. Demokratija būtų gėris, bet ji turi būti kitokia.

Pirmojo požiūrio esmė – aiški: dėl vienų ar kitų priežasčių jo šalininkai ilgisi diktatūros. Skaityti toliau

2017 m. Laisvės premiją siūloma skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei N. Sadūnaitei (1)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Lapkričio 8 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2017 m. Laisvės premiją skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Žaidimo žymėtomis kortomis pabaiga: dalinkite iš naujo (2)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Viešas socialdemokratų baltinių skalbimas nesibaigs ir po partijos Etikos ir procedūrų komisijos praėjusį šeštadienį  priimto rūstaus sprendimo, rekomenduojančio Seimo frakcijos dešimtuką šalinti iš partijos. Socialdemokratų vidinė krizė užtruks iki partijos tarybos posėdžio, gal net suvažiavimo.

Lyg iš gausybės rago pasipylusių partijos ir didžiosios dalies Seimo frakcijos konflikto komentarų sraute išsiskyrė trijų profesorių: Broniaus Genzelio, Aloyzo Sakalo ir Vytauto Radžvilo taiklios lakoniškos įžvalgos. Lietuviškos politikos  garbūs  veteranai  sutaria, kad įvykiai šioje partijoje – anaiptol  ne vien  socialdemokratų vidaus reikalas. Tai visos krašto politinės ir partinės sistemos, kurią ištiko krizė, veidrodis. Skaityti toliau

Laisvės premijos komisija kviečia teikti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją (4)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2017 m. spalio 31 d. siūlyti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją.

Nusipelniusiais Laisvės premiją gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, darbais prisidėję prie laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo. Skaityti toliau