Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: demokratija

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

Prof . L. Donskio idėjoms skirtoje tarptautinėje konferencijoje – mokslininkai iš viso pasaulio (11)

VDU_konferencija_Leonidui_Donskiui_plakatasGegužės 11–12 dienomis Kaune, pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos mąstytojų atminimą, vyks konferencija „Leonido Donskio tarpdisciplininės intelektualinės praktikos ir moralinė vaizduotė“, skirta filosofo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus L. Donskio tyrinėjimams. Tarp konferencijos pranešėjų – žinomi mokslininkai ir ekspertai iš viso pasaulio: Bolonijos universiteto (Italija) profesorius Stefanas Biančinis (Stefano Bianchini),

Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

VDU vyks aukščiausio lygio vadovų, istorinių lyderių susitikimas (5)

VDU Kaunas | vdu.lt nuotr.

Kovo 10 d., penktadienį, 10 val., Vytauto Didžiojo universitete didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos-Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai.

Kaune vyksiančio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene, Skaityti toliau

L. Kolosauskaitė. Kodėl jie nori atimti Užgavėnes? (19)

Lidžita Kolosauskaitė | Facebook.com nuotr.

Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?

Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.

Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam“ rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos. Skaityti toliau

G. Navaitis. Daugiau atsakomybės už valstybę – daugiau laimės (7)

Grdiminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Apklausos rodo, kad didelė dalis mūsų visuomenės nepasitiki ir nėra patenkinta kone visomis Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Tai skatina užduoti klausimą: „Ar gali būti laimingas žmogus, nusivylęs valstybe, kurioje gyvena?“.

Atsakymo į šį klausimą pabandykime paieškoti tyrimuose, kuriuose nagrinėtas ryšys tarp visuomenės laimės lygio ir piliečių dalyvavimo, jų įsitraukimo į valstybei svarbių klausimų sprendimą.

Demokratiją galima ir įkainoti 

Skiriami du pagrindiniai piliečių politinės valios realizavimo būdai – atstovaujamoji ir Skaityti toliau

Laisvės premijos komisija nutarė siūlyti Seimui įteikti 2 Laisvės premijas (3)

Valdas Adamkus

Gruodžio 14 d. posėdžiavusi Seimo Laisvės premijos komisija, vadovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, priėmė sprendimą siūlyti Seimui įteikti premijas: už 2015 metus –  pirmajam nepriklausomos Lietuvos vadovui profesoriui Vytautui Landsbergiui ir 2016 metų Laisvės premiją – Prezidentui Valdui Adamkui. Abi premijas numatyta įteikti 2017 metų sausio 13-ąją dieną.

Bendru sutarimu buvo pritarta ir sprendimui pakartotinai Seimui teikti nutarimo projektą dėl pernykštės premijos V. Landsbergiui. Skaityti toliau

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas (0)

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Dažniausiai net nemėginama įvardinti tikrųjų JAV rinkimų rezultatų priežasčių (13)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose piliečių prezidentu išrinktas Donaldas Trampas, iki jo kadencijos dar teks palaukti kone du mėnesius. Regis, visą rinkimų kampanijos laiką D. Trampas buvo pateikiamas kaip neadekvatus žmogus, neva visiškai netikėtinas JAV prezidentas, o Hilari Klinton (Hillary Clinton) buvo piešiama kaip stabili ir patikima kandidatė. Bet rezultatai parodė ką kita. Tuojau pat po rinkimų pasipylė ne tik pasipiktinimai, protestai prieš naująjį prezidentą, bet ir patyčios.

– D. Trampui laimėjus JAV prezidento postą, imta viešai abejoti tokiu rinkėjų sprendimu, analizuojami blogiausi scenarijai ir toks laimėjimas netgi prilyginamas JAV žlugimui. Nejau tai tikrai buvo pats blogiausias kandidatas, kuris tik galėjo laimėti? – „Vakaro žinios“ paklausė filosofo prof. Vytauto Radžvilo. Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl strateginės Lietuvos ir JAV partnerystės (1)

JAV ir Lietuvos veliaveles_urm.lt

Seimas posėdyje priėmė rezoliuciją dėl strateginės Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės. Priimtame dokumente pažymima, kad Lietuva įsipareigoja atsakingai narystei NATO, stiprindama savo gynybą, didindama jos finansavimą, kad jau 2018 metais būtų pasiekta mažiausiai 2 proc. BVP.

Seimas atkreipia dėmesį į tai, kad JAV lyderystė ir įsitraukimas Europoje yra žemyno saugumo ir klestėjimo pamatas, todėl Lietuva kartu su JAV yra pasirengusi toliau stiprinti transatlantinius ryšius, įskaitant laisvės ir demokratijos principų puoselėjimą, NATO matomumo ir karinio atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje stiprinimą, Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Rašytoja K. Sabaliauskaitė ragina senius ir „nacionalistus“ mesti už borto… (66)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Pakraupau neseniai viename  „Lietuvos ryto“ (2016 -11-06) numeryje perskaičiusi Kristinos Sabaliauskaitės straipsnį: „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“. Negalėjau patikėti, kad tai,  ką skaitau – iš tikrųjų yra  kažkieno juodu ant balto parašyta. Rašytoja K. Sabaliauskaitė savo straipsnyje aiškiai ragina visus senius ir „nacionalistus“ mesti už borto. Ir dar – kuo skubiau uždrausti bet kokią lietuvybę.

Kas gyvendamas laisvoje visuomenėje ir būdamas  laisvas, galėtų į tokį straipsnį rimtai žiūrėti ir jį kažkur skelbti.  Kita vertus, gyvendami laisvoje visuomenėje turime leisti visiems jos  piliečiams laisvai išsakyti  savo Skaityti toliau

P. Gylys. Privačiam LRT – mokesčių mokėtojų parama (10)

Protesto akcija prie LRT, 2012 06 19 | Alkas.lt nuotr.

LRT vaidmuo Lietuvos politiniame gyvenime turėtų būti ypatingų politologinių tyrimų objektu. Linas Kojala ir kiti jauni, mokslinio komunizmo nedėstę politologai iš TSPMI, jau seniai turėjo įspėti mūsų piliečius: vyksta faktinė LRT privatizacija, ji degraduoja. Ji vis mažesniu laipsniu vykdo  nacionalinio transliuotojo misiją teikdama neutralią informaciją, būdama nešališka kovotoja prieš korupciją. Viena iš nacionalinio transliuotojo misijų yra užtikrinti pliuralizmą, nuomonių įvairovę viešojoje erdvėje. To sunkiau tikėtis iš privačių transliuotojų, nes jie yra išlaikomi iš privačių išteklių, tačiau VISŲ mokesčių mokėtojų Skaityti toliau

V. Rubavičius. Rinkimų spindesys ir liūdesys (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaizduojamosios demokratijos sąlygomis rinkimai taip pat įgauna perdėto teatrališkumo – rinkimų kampaniją aptarnaujančios viešųjų ryšių bendrovės kuria partijoms ir politikams tinkamus ar reikalingus įvaizdžius, skleidžia juos žiniasklaidoje, stebi, kaip jų aptarnaujama „mėsa“ įgauna prekinę išvaizdą įvairiausiuose debatuose. Nepaliaujama kalbėti, koks svarbus yra rinkėjo balsas, tačiau ir tuose įtikinėjimuose vis labiau jaučiama vaidyba bei prievolė – kiek ir kokių tų rinkėjų bebūtų, partinei nomenklatūrai užteks. Svarbu tik, kad vadinamasis elektoratas nesikištų į išmaniojo ir ekspertinio Skaityti toliau

I. Kačinskaitė-Urbonienė. „Mirk valkata“, arba diena, kai patyčios tapo norma (8)

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė | asmeninė nuotr.

Mūsų tauta išgyveno ir pakilių, ir skaudžių savo šalies istorijos momentų. Išgyvenome todėl, kad kritiškais momentais sugebėjome išlikti vieningi, stiprūs, drąsūs ir vienas kitam artimi. Sunkiausiais momentais stiprybės sėmėmės vieni iš kitų, iš tautos bendrystės.

„Už saugią Lietuvą“ – skelbia Prezidentės nacionalinės kampanijos šūkis. Prie akcijos prisijungė tūkstančiai eilinių piliečių, kuriems rūpi Lietuvos ateitis, prisijungė ir garbūs visuomenės veikėjai, žurnalistai. Skaityti toliau

R. Alaunis. Seimo rinkimai – falsifikuotos demokratijos, melo ir propagandos aplinkoje. Kodėl neišrenkama gera valdžia? (33)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Nuo pat 1990 Kovo 11-osios Lietuvos valdančiosios partijos tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų vedė Lietuvą prie socialinio ir ekonominio chaoso – ekonominės, socialinės krizės, kurios dabartinis „ekonominis atsigavimas“ yra paprasčiausias melas. Užsienio politikoje Lietuvos politinis elitas kariniame ir informaciniame ir lygmenyje padeda kariauti JAV/ES imperinius karus Artimuosiuose Rytuose, Afganistane, Irake, Afrikoje, bei atvirai politiškai ir net finansiškai remia autoritarinius režimus. Lietuvos vyriausybė vykdydama ES nurodymus „pabėgėliais“ rūpinasi labiau, nei eiliniasi Lietuvos piliečiais.

Taigi, kodėl Lietuvoje eiliniams piliečiams gyvenimas toliau negerėja? Skaityti toliau

R. Cibas. Klišė (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Apie mūsų teisėjus, teismus, pamintą teisingumą, apie valdžią aplamai, jau pasakyta nemažai. Kas turi ausis, tas išgirdo. Išgirdo ir tikiuosi suprato, kad tautos nekontroliuojama valdžia – degraduoja. Tai neišvengiama, dėsninga, patarlė „žuvis genda nuo galvos“, tik patvirtina, kad taip buvo visada. Tokia jau žmogaus kūniška prigimtis, kad ego faktorius – dominuojantis. Mes ne angelai. Ne angelai ir valdžios ponai. O kadangi pastarieji turi daugiau pagundų ir galimybių, tai gedimas prasideda būtent nuo jų, nuo galvos. Tai reiškia, kad žmonių esančių valdžioje kontrolė turi būti žymiai didesnė negu paprastų piliečių. Bet mūsų valstybėje, prie dabartinės sistemos yra priešingai. Eilinis pilietis ir už pavogtą Skaityti toliau

T. Baranauskas. Korupcija, naikinanti Lietuvą. Kokia išeitis? (76)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau pripratome prie bauginančios statistikos: kasmet iš Lietuvos išvažiuoja po Marijampolės ar Mažeikių dydžio miestą. Dar kokių Raseinių ar Anykščių dydžio miesto netenkame dėl natūralios gyventojų kaitos – neigiamo mirčių ir gimimų santykio. Tiesa, pastarąjį skaičių gal dar kompensuoja grįžtantys iš emigracijos – lietuviai visgi nori gyventi Lietuvoje ir linkę grįžti, atsiradus galimybei.

Tokios statistikos nebeįmanoma nepastebėti ir nesižvalgant į statistines lenteles. Tuštėja miesteliai, išnyksta kaimai, užsidaro mokyklos. Su bet kuria netektimi galima būtų susitaikyti ir eiti pirmyn, bet tuo šis procesas nesibaigia. Kodėl kitais metais turėtų būti kitaip? Kiek dar Marijampolių turime? Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją? (1)

VDU.studentai.mokslas_vdu.lt

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkiminėje kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.

Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar religijos skatina terorizmą, ar kuria žmogiškumą? (42)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Pasaulį vis labiau neramina teroristiniai veiksmai, atliekami religijos vardu. Kiekvieną dieną žiniasklaida praneša apie vis naujus išpuolius. Visus sukrėtė ir kunigo nužudymas bažnyčioje Prancūzijoje. Galime tik ramintis, kad pas mus tokie konfliktai nekyla ir, viliuosi, artimiausiu metu neįvyks. Tačiau šiomis karštomis dienomis pasigilinkime bendrai į religinės pakantos esmę. Pas mus tikrai nesigriebiama nei šautuvų, nei peilių dėl savo religinės „tiesos“ įrodymų, bet minties lygmenyje tos tikrosios pakantos kitaip mąstančiam, turinčiam kitokią pasaulėžiūrą tikrai pritrūksta. Kai kurie krikščionys su didžiausia pagieža atsiliepia apie Skaityti toliau

Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas (0)

Kazys_Grinius_praktine_demokratija_istorineprezidentura.lt

Birželio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje bus pagerbtas prieš 150 metų gimęs ir lygiai prieš 90 metų prezidento priesaiką ištaręs pavyzdinis Lietuvos demokratas Kazys Grinius. 16 val. Istorinės Prezidentūros sodelyje prie prezidento Kazio Griniaus paminklo bus padėta gėlių, o muziejuje – atidaryta paroda „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“.

Kazys Grinius, dar vaikystėje užsikrėtęs demokratijos idėja, ja sirgo visą gyvenimą: kovodamas už lietuvišką žodį ir Lietuvos nepriklausomybę, saugodamas Pirmosios Lietuvos Respublikos laisves ir teises, kurdamas valstybės pamatus

Skaityti toliau

S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (II) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes (5)

atlantico.fr nuotr.

Prieš interviu su žinomu Vokietijos policijos konsultantu (apie kurį žadėjau parašyti straipsnyje „Džihadas Lietuvoje? (I)“) religinio ekstremizmo klausimais, Lietuvos skaitytojui turiu paaiškinti „migracinio“ pavojaus esmę, apie kurią jis kalba. Tai verčia daryti tyla, vyraujanti lietuviškos žiniasklaidos tinklaruoščiuose ir publikacijose apie „Islamo valstybės“ veiksmus ES teritorijoje, kai beveik visai nekalbama apie jau esamas realias problemas ir faktus, susijusius su abipuse migracija.

Šios itin pavojingos grėsmės Europos ateičiai, susijusios su abipuse migracija, neįmanoma išspręsti kvotų pagalba ar biurokratų nurodymais, arba statant sienas. Ir kaip teigia JAV, Britanijos ir kitų šalių saugumo specialistai, kurių nuomonė pateikta šiame straipsnyje, Skaityti toliau

Valstybės pažinimo centras – pažinti ir kurti Lietuvą (0)

Valstybes pazinimo centro atidarymas_lrp.lt

Kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Prezidentūros teritorijoje įsikūrusį Valstybės pažinimo centrą.

Prezidentės teigimu, Kovo 11-osios išvakarėse duris atveriantis Valstybės pažinimo centras – tai dovana visai Lietuvai, skirta ir artėjančiam šalies Nepriklausomybės 100-mečiui. Pasak valstybės vadovės, šiame centre susitinka du Lietuvai reikšmingiausi XX amžiaus įvykiai – Kovo 11-oji ir Vasario 16-oji.

Daugiau kaip 2 metus kurtas muziejus tapo moderniausia pilietiškumo galerija ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame regione. Skaityti toliau

V. Stundys. Kas vagia iš mūsų Kovo 11-ąją (15)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugelis esame matę filmą ar skaitę istoriją apie tai, kaip atsiskyrėlis Grinčas vogė Kalėdas. Išvogė dovanėles, tikėdamas, kad taip išvengs kalėdinio triukšmo, kurio jis nepakentė. Tik suklydo – žmonės vis tiek šventė Kalėdas. Ir Grinčas suprato, kad Kalėdos yra kažkas daugiau nei tik dovanos. Taip supaprastintai apie svarbų dalyką – apie esmę ir prasmę. Tik kuo čia dėta Kovo 11-oji?

Kovo 11-oji – valstybės atgimimo šventė, mūsų lūkesčiai ir viltys gyventi laisvoje, demokratinėje valstybėje – savo namuose. Gyventi oriai ir išdidžiai. Žmonės ir tauta tik savo valstybėje išsiskleidžia, Skaityti toliau

A. Jokubaitis: Susiduriame su pavojumi, kad Lietuva gali išnykti kaip politinis subjektas (7)

Prof. Alvydas Jokubaitis | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

– Kartu su Raimundu Lopata esate parašęs knygą „Lietuva kaip problema“. Savo kasdienybėje girdime daug kalbų apie įvairias problemas – socialines, ekonomines, teisines, politines , tačiau jūs tarsi pakylate virš visų šių kasdienybės problemų ir kaip pagrindinę problemą įvardijate pačią Lietuvą. Kas leidžia teigti, kad šiandien jau ne kažkoks konkretus teisinis, ekonominis, socialinis ar politinis klausimas, o pati Lietuva tapo svarbiausia mūsų problema?

– Man atrodo, kad šiandien, kai į viską žvelgiame plačiau, esminė problema yra ta, jog gali Skaityti toliau

Europos komisijos biurokratai pradėjo tikrinti „demokratijos padėtį“ Lenkijoje (video) (0)

Andžejus Duda ir Džani Bukuikis | twitter.com/prezydentpl nuotr.

Vasario 8 d.  į Lenkija atvykusi Europos komisijos inspiruota delegacija  „Demokratija per teisę“ (dar vadinama „Venecijos komisija“) pradėjo tikrinimo procedūrą dėl 2015 m. gruodžio 22 d. priimtų Lenkijos Konstitucinio Tribunolo įstatymo pakeitimų ir Nacionalinio transliuotojo reformų.

Venecijos komisijos delegacija, kuriai vadovauja Džani Bukuikis (Gianni Buquicchio), Lenkijoje susitinka su Lenkijos prezidento administracijos, Seimo, Teisingumo ministerijos atstovais, Konstitucinio Tribunolo bei Aukščiausiojo Teismo teisėjais, Nacionalinės teismų tarybos nariais ir piliečių teisių gynėju (ombudsmenu). Komisija savo sprendimą ketina priimti kovo 11–12 d. vyksiančioje Skaityti toliau

R. Trimakas. Decivilizacija (6)

Blogspot.com nuotr.

Apipelijusių kaulų šokis

Ne orveliškais, o kalendoriniais 1984-aisiais Milanas Kundera paskelbė esė, pavadintą „Europos pagrobimas. Vidurio Europos tragedija“[1]. Pirmoji šio teksto pastraipa primena dramatiškus įvykius: 1956 metų lapkričio mėnesį Vengrijos naujienų agentūros direktorius dar spėjo išsiųsti teleksą, pranešdamas pasauliui, kad rusų puolimas prieš Budapeštą prasidėjo. Netrukus sovietų artilerija Vengrijos naujienų agentūros pastatą sulygino su žeme. Paskutiniai skubaus pranešimo žodžiai buvo tokie: „Mes mirštame už Vengriją ir Europą.“ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Demokratijos problemos ir jų sprendimas (43)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atstovaujamoji demokratija išsigimė. Dabartinę jos būklę tenka nusakyti trimis žodžiais: demagogija, oligarchija, plutokratija.

Idant galėtum įgyvendinti savo tikslus, kokie jie bebūtų, privalai būti išrinktas. Idant būtum išrinktas, turi pataikauti žemiausiems minios skoniams. Maža to – privalai meluoti. Įsivaizduokime politiką, sakantį: jei mus išrinksite, kurį laiką bus labai sunku. Reikės pertvarkyti visą teisinę ir socialinę sistemą, o tai brangiai kainuos. Jei išrinksite mus antrą ir trečią kartą, po keliolikos metų galbūt išvysite pirmąsias teigiamas pasekmes. Kas už tokį balsuos? Skaityti toliau

Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai (4)

Z.Baumanas_vdu.lt

Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam, kad praplėstų savo akiratį, bet, priešingai, kad liktų komforto zonoje, kurioje girdi tik savo pačių balso aidą.

Savo išvystytoje likvidžios modernybės teorijoje Z. Baumanas teigia, jog dabartiniame amžiuje visi sutarimai yra laikini ir trumpalaikiai. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth