Žymos archyvas: demokratija

Laisvės premijų komisija kviečia teikti nusipelniusius Laisvės premijai gauti (0)

Lietuvos laisvės lygos ir Blaivybės sąjūdžio demonstracija Lietuvos ir Tarybų Rusijos 1920 m. sutarčiai paminėti | LRS archyvas, A. Ališausko nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2019 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais nusipelniusiais asmenimis 2019 metų Laisvės premijai gauti.

Pasiūlytais asmenimis Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Skaityti toliau

D. Žalimas: Lietuvos rinkimų sistema sunkiai dera su Konstitucijos logika (38)

Dainius Žalimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Rinkimų sistemos pasirinkimo problematika, piliečių dalyvavimo įstatymų leidyboje svarba, žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas, teisėkūros standartai šiandieninėje Lenkijoje, Katalonijos (Ispanija) regiono parlamento narių kalinimo teisėtumas– tai tik kelios temos, kurias Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame kongrese nagrinės konstitucinių teismų teisėjai ir teisės mokslininkai iš daugiau kaip 25 valstybių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas drauge su Rėgensburgo universiteto Skaityti toliau

600 tūkst. meksikiečių protestavo prieš abortus ir radikalią genderizmo ideologiją (video) (0)

Protestai Meksikoje | Mexico March for Life nuotr.

Neseniai daugiau nei 600 tūkst. meksikiečių išėjo į gatves protestuodami prieš radikalią valdžios stumiamą abortų ir genderizmo ideologiją.

Žygį organizavo Nacionalinis šeimos frontas – daugiau nei 1 tūkst. Meksikos organizacijų vienijanti sąjunga.

Sąjungos prezidentas Rodrigo Ivan Kortesas (Rodrigo Iván Cortés) teigė, kad žygiu siekiama ginti gyvybę, šeimą ir Skaityti toliau

Lietuvos religijotyrininkai: Seimo sprendimas Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo statuso yra diskriminacinis (7)

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 27 d. Lietuvos religijotyrininkų draugija išplatino raštą, skirtą LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, LR Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, LR Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, kuriame išsakė savo poziciją dėl Seimo sprendimo nepripažinti senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“.

Jie mano, jog Seimo sprendimas nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimo statuso yra neobjektyvus ir diskriminacinis.

2019 m. birželio 25 d., antradienį, Seimas po svarstymo buvo nubalsavęs suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, tačiau balsavimo išvakarėse sulaukęs katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo, Seimas persigalvojo. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kiek truks visuomenės demoralizacija? (11)

Eligijus Dzežulskis-Duonys | asmeninė nuotr.

Jau ilgokai stebime Lietuvos piliečių demoralizaciją, kurią atvirai vykdo valdantys politikai. Štai prieš keletą metų buvome liudininkai, kaip vienas jaunas žmogus lyg neužtarnautą palikimą gavo politinę partiją, dar anksčiau kita tos pačios politinės kompanijos jaunuolė – Europarlamento mandatą, o nūnai kitas jau kitos politinės grupės jaunuolis matuojasi Eurokomisaro kėdę.

Jaunystė nėra joks trūkumas (visi buvome ar dar esami jauni), bet pati savaime ji nėra ir joks privalumas, už kurį reikėtų tuoj pat kabinti medalį. Juo labiau apdovanoti Skaityti toliau

M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva? (37)

Alkas.lt koliažas

Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?

Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau

O. Voverienė. Didžiausia nepriklausomos Lietuvos bėda: dirbti nenorintys tinginiai (20)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvoje to dar niekada nebuvo. Vienas populiariausių posakių, gyvavusių Tautoje, buvo: „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia…“. Kai 2011 metais Lietuvos viešojoje spaudoje pasirodė Julijos Latyninos analogiško pavadinimo straipsnis, kuriame buvo apžvelgta nedarbo padėtis Didžiojoje Britanijoje, net negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali atsitikti ir Lietuvoje. Julija Latynina savo straipsnyje rašo, kad tinginystės epidemija prasidėjusi Skaityti toliau

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga (0)

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga | LRT nuotr.

Rugpjūčio 5 d. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2019 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. duomenimis, piliečiai Europos Sąjungą – pradedant ekonomika ir baigiant demokratija – vertina gerokai palankiau nei anksčiau.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje toliau auga ir išlieka didžiausias visoje ES (72 proc.; „Eurobarometro“ apklausos 2018 m. rudenį duomenimis, pasitikinčių Europos Sąjunga Lietuvoje buvo 66 proc.). Taip pat didelis pasitikėjimas Europos Sąjunga yra Danijoje (68 proc.) ir Estijoje (60 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjunga pasitiki 44 proc. europiečių. Skaityti toliau

„Santaros-Šviesos“ suvažiavime – apie Lietuvos ir demokratijos ateitį (darbotvarkė) (5)

Valdas Adamkus „Santaros-Šviesos“ suvažiavime 2017 m. | Rengėjų nuotr.

Birželio 21 d., penktadienį, 11 val. Molėtų rajone, Alantoje, pradės darbą kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. 1954 metais lietuvių studentų išeivijoje sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus rengia Lietuvoje.

Ir šių metų Santarą atidarys prezidentas Valdas Adamkus. Pokalbyje su išrinktuoju Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda santariečiai aptars būsimą Lietuvos penkmetį. Suvažiavime taip pat bus svarstomi demokratijos ateities, politinių partijų turimų galių, Skaityti toliau

K. Masiulis. Кадры решают всё!* – apie savivaldybių rinkimus (8)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Кадры решают всё! (liet. kadrai viską lemia!) – tokia liūdnai pagarsėjusia tirono fraze būtų galima apibendrinti neseniai pasibaigusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Partijos, idėjos, koalicijos ir vertybės pasitraukė į antrą planą, dabar viskas sukasi tik apie asmenybių žavesį.

Lyderis dėmesio centre

Kai buvo sprendžiama ar įvesti tiesioginius merų rinkimus, tuo metu Seimą valdę Skaityti toliau

M. Taurinskas. Demokratija ar socialinė inžinerija? (12)

Medardas Taurinskas | Asmeninė nuotr.

Socialinė inžinerija yra tokia siauros žmonių grupės veikla, kai jie, ne tik, kaip Jozefas Mengele (Josef Mengele) eksperimentuoja su gyvais žmonėmis, jie eksperimentuoja su įvairiomis socialinėmis grupėmis, tautomis, valstybėmis net žmonijos ir gyvybės Žemėje likimu.

Karlas Marksas, padaręs skubotas išvadas iš savo gilių mokslo tyrimų, kurias išsakė savo Komunistų partijos manifestu, į Pasaulį paleido socialinės inžinerijos šmėklą. Ji ėmė siautėti po Pasaulį ir Lietuvoje penkeriems dešimtmečiams virto okupantų tankais. Nors iki jo ir dabar yra ir Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas (11)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Tardami „Lietuva – lietuviams“ (pagrindinis Jono Basanavičiaus „Aušros“ obalsis – O.V.) mes trokštame išgauti mūsų Tautai tokią politišką tvarką, kuriai esant lietuviai patys galėtų save valdyti, nepriklausydami svetimiesiems, o kultūriškas jų ūgis nebūtų trukdomas svetimtaučių.“ Vincas Kudirka. Varpas (1902, Nr. 12, p. 2)

Atgimimo laikais, prieš dvi dešimtis metų visų pirma buvo atsigręžta į valstybę, kurią sunaikino okupacija 1940 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautalitarizmas: kai vienybė skaldo (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Yra toks reiškinys: tautalitarizmas. Perskaitėte teisingai. Lietuviškasis žodis „tauta“ ir lotyniškasis „tota“ – tos pačios indoeuropietiškos kilmės, tik ilgainiui įgavę skirtingus prasminius atspalvius. Abu jie reiškė tam tikrą visumą. „Tota“ ir liko visuma, „tauta“ ėmė reikšti apibrėžtą visumą: žmones, kilusius iš vienos šaknies, kalbančius viena kalba, gyvenančius pagal bendrus papročius, o galiausiai – ir priklausančius vienai valstybei.

Totalitarizmas, paprastai, reiškia visuotinę valdžios kontrolę visuomenei, tiek viešame, Skaityti toliau

Rinkimų komitetai meta pirštinę (3)

Bendruomeniškas Vilnius | A. Bakučio nuotr.

„Respublikos“ akiratyje – šalies visuomeniniame gyvenime didėjanti visuomeninių rinkimų komitetų gausa. Paskutinėmis nueinančių metų dienomis Vyriausioji rinkimų komisija skelbė, kad kovo 3-iąją vyksiančiuose savivaldybų rinkimuose užsiregistravo dalyvauti net 97 visuomeniniai rinkimų komitetai. Jų narių skaičius – 6670 piliečių, pasiryžusių dirbti 48-ose savivaldybėse. Kadangi Lietuvoje yra 60 savivaldybių, tad erdvės didinti visuomeninių rinkimų komitetų skaičių dar yra. Kitas klausimas – ar toks visuomenininkų proveržis nesužlugdys šalies daugiapartinės sistemos? O gal atvirkščiai – išgąsdintos tradicinės partijos puls stiprintis bei ideologiškai išsigryninti? Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Ar vyksta demokratijoje rinkimai? (4)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Pagaliau pradėjom iš esmės kalbėti apie rinkimus, juose naudojamus technologinius triukus, manipuliacijas žmonių emocijomis ir panašius dalykus. Klausimas juk ganėtinai radikalus, vedantis mus skustuvo ašmenimis: kas gi vyksta per rinkimus? Arba – dar esmingiau – ar rinkimai iš tiesų vyksta? Ir kaip suprasti pasakymą, jog gyvename demokratijos sąlygomis ir patys esame atsakingi už valdžią, kurią išsirenkame.

Iš karto reikia pasakyti, jog demokratija gryniausiu (įmanomu) pavidalu egzistavo tik Antikinėje Graikijoje. Žinoma, ribota, nes Skaityti toliau

M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika (10)

proza.ru nuotr.

Tiek fašizmas, tiek bolševizmas šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje – veikiau keiksmažodžiai, kuriais kairiosios ir dešiniosios politinės srovės vadina savo oponentus, nei oficialūs kokių nors reikšmingesnių politinių veikėjų ar grupių įsivardijimai. Vis dėlto tiek fašizmas, tiek bolševizmas turi tam tikrų esminių principų, kuriuos galima atpažinti tiek iki istorinio šių ideologijų gimimo, tiek ir gerokai po atvirų jų formų pasitraukimo į praeitį. Tai – savotiška dvasinė genetika.

Fašizmas – tai disciplina, drausmė be ribų. Bolševizmas – tai emancipacija, išlaisvinimas Skaityti toliau

Rusijos aktyvistas N. Ščuras: valdžia taip atitrūko nuo tikrovės, jog nebenori maitinti visuomenės (2)

Nikolajus Ščuras | gulagu.net nuotr.

Rusijai trūksta lyderių, galinčių rengti masinius protestus, o dauguma rusų išvis nesuvokia, kad jų teisės pažeidinėjamos, sako Rusijos kalėjimų sistemos ekspertas, žmogaus teisių aktyvistas Nikolajus Ščuras, kuris lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo centro kvietimu lankėsi Kaune ir skaitė paskaitą apie žmogaus teises putinistinėje Rusijoje.

Ilgametis aktyvistas dar 1993 m. uždarame Snežinsko mieste įkūrė ekologinę organizaciją, kuri atkreipė dėmesį į radioaktyvią taršą regione – už tai jis buvo Skaityti toliau

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Apie rinkimus, „puošnias karietas“, konfrontacijas ir dar šį bei tą (3)

Pixabay.com nuotr.

Tiesiogiai apie politiką rašau gana retai. Tam turime pakankamai užkietėjusių profesionalų politologų. Rašau apie priešišką propagandą ir giliuosius propagandos mechanizmus bei technikas. Tačiau kartais būna, kad viena ir kita šiek tiek persipina. Propagandos mokslo srityje tai vadinama „politinės karybos priemonėmis“ (angl: political warfare). Naudojant jas pakankamai išmoningai, tampa įmanoma pasiekti ir kitų manipuliatyvių tikslų: kurti nenatūralias konfrontacijas propagandos „taikiniu“ tapusių valstybių visuomenėse, paveikinėti elektorato nuomones, rinkimų kampanijas ir panašiai. Taigi šįkart pasiryžau parašyti. Skaityti toliau

R. Cibas. Tapatumo klausimas (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Dviejų kandidatų į prezidentus, Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio akistata Rūtos tv. laidoje buvo įdomi ir neįprastai korektiška. Jie net vienas kitą gyrė. Dar taip nėra buvę. Du iš trijų paskambinusių žiūrovų išreiškė nuomonę, kad jie turėtų būti vienoje komandoje.

Tokia mintis kilo ir man. O su ja ir klausimas, kas juos vienija? Buvo toks pojūtis, kad visi politikai turėtų būti…

Dar Aristotelis apie demokratiją turėjo dvi nuomones. Skaityti toliau

Laisvės premiją siūloma skirti partizanų grupei (1)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Lapkričio 14 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2018 m. Laisvės premiją skirti partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant Skaityti toliau

Robertas Heinleinas apie vaikų auklėjimą ir pilietybę (8)

Robertas Heinleinas | listal.com nuotr.

Amerikiečių mokslinės fantastikos garsenybė Robertas Heinleinas (Robert A. Heinlein) 1959 m. yra išleidęs knygą „Žvaigždėlaivių kariai“ (Starship Troopers), kurioje vaizduoja tolimos ateities žvaigždėlaivių kariuomenę, jos kasdienybę ir kovas už Žemę, žmonijos namus.

Knygoje esama atkarpos, kurioje pagrindinis herojus, Žemės planetos pajėgų eilinis, pasakoja apie mirties bausmę, įvykdytą dezertyrui Dilindžeriui, žiauriai nužudžiusiam mažą mergaitę.

Ir ta dingstimi herojaus prisimenamo mokyklos mokytojo pulkininko Diubua lūpomis autorius pasisako apie bausmės sampratą bei tikrąją paskirtį, apie kūno bausmių taikymą vaikams ir t. t. Skaityti toliau

Kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus? (tiesioginė transliacija) (0)

Vilniaus meras R. Šimašius atsisakė susitikti su naikinamo Vilniaus paveldo gynėjais | Rengėjų nuotr.

Spalio 23 d., antradienį, nuo 10.30 val. iki 12.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengiamas forumas „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.

Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, Skaityti toliau

R. Cibas. „Švytuoklė“ (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Net konservatoriai jau suprato, kad per daug „nušvytuota“ į dešinę, bandys pasistūmėti kairiau. Švytuoklės principas būdingas nebrandžiai visuomenei, kada, ieškant išsigelbėjimo, iš vieno kraštutinumo metamasi į priešingą.

Prieš šimtą metų, Rusijoje buvo ne tik caras. Buvo tokia atskirtis tarp žmonių, kad žodį „socialinė“ net nepatogu vartoti. Tokioje terpėje Karlo Markso idėjos kai kurių žmonių buvo priimtos, kaip didžiausia viltis ir panacėja nuo visų bėdų. Mes viską nacionalizuosim! Neliks išnaudojimo, visi bus lygūs, draugai… Skaityti toliau

Laisvės premijų komisija kviečia siūlyti asmenis, nusipelniusius Laisvės premijos (5)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2018 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais asmenimis, nusipelniusiais 2018 metų Laisvės premijos.

Siūlomi asmenys Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

G. Landsbergis. Atviras laiškas valstybės vadovams ir visuomenei „Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities“ (8)

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 4 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paskelbė Atvirą laišką valstybės vadovams ir visuomenei , Skelbiame visą šio laiško turinį.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos) (18)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau

V. Gaupta: Mūsų ateitis – teisė be teisininkų (4)

Vinay Gaupta: mūsų ateitis – teisė be teisininkų | Pixabay nuotr.

„Pusiau automatizuota teisinė sistema yra mūsų ateitis“, – teigė kompanijos „Hexayurt.capital“ vadovas ir vienas iš kriptovaliutos „Etheurum“ kūrėjų Vinejas Gupta (Vinay Gupta) didžiausioje Lietuvos istorijoje „Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“. Pasak jo, teisė yra įsišaknijusi mūsų visuomenėje ir siekiant technologijų proveržio – būtina keisti sistemą.

Konferencijoje V. Gupta teigė, kad teisinė sistema yra be galo sena: „Ginčai tarp žmonių visuomet egzistavo ir todėl teisė yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Mes negalime Skaityti toliau

D. Konstantinovas: Rusijos demokratija – tiktai imitacija (10)

Danijilas Konstantinovas | Asmninė nuotr.

Rusijos opozicijos koordinacinės tarybos steigėjas, teisininkas, visuomenės veikėjas Danijilas Konstantinovas jau kurį laiką gyvena ir veikia Lietuvoje. Iš tėvynės jam teko bėgti nuo išgalvotų kaltinimų kriminaliniu nusikaltimu. Jūsų dėmesiui – jo įžvalgos apie Rusijos politinę sistemą, demokratiją, sisteminę ir antisisteminę opoziciją, prieigas prie viešosios informacijos išteklių.

– Dabartiniame Rusijos parlamente – Valstybės Dūmoje – atstovaujamos keturios partijos, neskaičiuojant vienmandatininkų, nepriklausančių frakcijoms. Skaityti toliau