Sirijaus žvaigždėje tenykščiai žmonės labai susirūpino auksaburniais, bitei sparnus mezgančiais, burnų aušintojais, visažiniais, kurių niekados nestigo Žemėje prieš visus demokratinius rinkimus ir jiems pasibaigus. Ir štai – pagal daugiamečius stebėjimus iš Sirijaus – Žemės planetoje šios kategorijos žmonių labai sumažėjo pastaraisiais metais, ir tai turės katastrofiškų pasekmių Žemei, na ir Sirijui, kuris be gerų Žemės dalykų nėra Sirijus, tik kažkokia žvaigždinė karikatūra. Skaityti toliau
1939 m. spalio 29 d. Lietuvos kariuomenė Gedimino bokšte iškėlė trispalvę. Nuo to laiko 80 metų Vilnius mūsų. O Rusija vis grasina, kad gali „atsiimti“ šią „Stalino dovaną“ ir atiduoti draugiškai Baltarusijai. Lietuvos politikai nesijaudina: tai tik politinio juokdario Vladimiro Žirinovskio kliedesiai.
Bet Kremlius 30 metų aiškino, kad sovietų lyderis Nikita Chruščiovas Krymą Ukrainai 1954 metais atidavė „neteisėtai“, o 2014 m. rusai nuo žodžių peršoko prie darbų: per kelias savaites užgrobė ir aneksavo ukrainiečių pusiasalį. Skaityti toliau
Pirma dalis čia.
Nors nuo pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laikų praėjo daug dešimtmečių, tačiau ir dabar galima išgirsti sakant: „Taip buvo tik Smetonos laikais“, arba lyg ir klausiant: „Ar gyvensime kaip prie Smetonos?“.
Visi supranta, kad ir tuo metu Lietuva nebuvo „rojus žemėje“ bet tie „Smetonos laikai“ iki šiol tebėra lyg ir geresnio trokštamo gyvenimo etalonas. O ir daugybė objektyvių duomenų primena, kad tokios emigracijos mastų tada nebuvo, litas buvo pasaulyje ne tik pripažįstama, bet ir gerbiama valiuta. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, išvykę mokytis į geriausius centrinės arba Skaityti toliau
„Respublikos“ savaitės žmonės – pasaulio žmonės Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson). Vietoj Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Tautos namų idėjos nutarę ant Tauro kalno užboginti Nacionalinę koncertų salę. Su atitinkamų paslaugų infrastruktūra.
Ant Tauro kalno mūrai, bet niekaip neužjoja lietuviai. R.Šimašius ir L.Ruokytė-Jonson pasirašė Ketinimų protokolą, kurį galėtų pasirašyti bet koks pasaulio miestas. Pradedant Ulan Batoru, baigiant Havana ir bet kokiu pasaulio užkampiu. Jei tam užkampiui prireiktų didesnės koncertų salės. Skaityti toliau
Jokios save gerbiančios valstybės politikai negali savo noru pradėti kalbėti apie tautos ir valstybės nykimą. Net sovietų valdžia kalbėjo apie lietuvių tautos klestėjimą broliškų tarybinių respublikų šeimoje. Tai buvo demagogija. Tačiau demagogija nesibaigė kartu su Sovietų Sąjunga.
Šiandien nėra garantijos, kad gudrusis istorijos protas su lietuviais nežaidžia jiems iki galo nesuprantamo žaidimo. Apaštalas Paulius sakė: „Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu“ (Rom 7:15). Skaityti toliau
Atstovaujamoji demokratija išsigimė. Dabartinę jos būklę tenka nusakyti trimis žodžiais: demagogija, oligarchija, plutokratija.
Idant galėtum įgyvendinti savo tikslus, kokie jie bebūtų, privalai būti išrinktas. Idant būtum išrinktas, turi pataikauti žemiausiems minios skoniams. Maža to – privalai meluoti. Įsivaizduokime politiką, sakantį: jei mus išrinksite, kurį laiką bus labai sunku. Reikės pertvarkyti visą teisinę ir socialinę sistemą, o tai brangiai kainuos. Jei išrinksite mus antrą ir trečią kartą, po keliolikos metų galbūt išvysite pirmąsias teigiamas pasekmes. Kas už tokį balsuos? Skaityti toliau
Medikai sako, kad kai suaugęs, sveikas žmogus balsu diskutuoja pats su savimi, jam kuo skubiau reiktų pasitikrinti sveikatą.
Tačiau labai įdomu, ką medikai pasakytų apie žmogų, kuris diskutuoja pats su savimi viešojoje erdvėje, internetiniame portale. Turiu omenyje poną Karolį Jovaišą, kuris per paskutinius porą mėnesių jau tris straipsnius skyrė juodinti tautininkus ir mano kuklią personą.
Po jo pirmojo „straipsnio“ (Mušk landsbergius, gelbėk Lietuvą!) Skaityti toliau
Informacinio ir prekybinio Rusijos vykdomo karo prieš Lietuvą kontekste pagaliau viešojoje erdvėje pasigirdo balsų, teigiančių, kad didžioji politika yra visa apimanti: ir kultūrą, ir ekonomiką, ir kitas sferas. Pritardamas šių žodžių autoriui Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariui, humanitarinių mokslų daktarui Mantui Martišiui, vis dėlto drįsiu suabejoti, ar šiuo atveju tai yra tik Lietuvos kultūros ministerijos nesuvokimo klausimas.
Išties nuo pat pirmos mūsų liaunos valstybės Nepriklausomybės paskelbimo dienos didžioji kaimynė nepaliko lietuvių be „rūpesčio“ ir rodomo dėmesio nė vienos akimirkos: ar tai būtų „kalašnikovo“ buožių smūgiai ir tankų vikšrai, ar ekonominė blokada, Skaityti toliau
