Žymos archyvas: deklaracija

Lietuva – už laisvą duomenų judėjimą ir 5G ryšio plėtrą Europos Sąjungoje (0)

sumin.lt nuotr.

Liepos 20 d. Taline vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo ir telekomunikacijų ministrų susitikime Lietuva prisijungė prie ministrų deklaracijos dėl kuo spartesnio 5G ryšio diegimo ES šalyse. Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis taip pat pristatė Lietuvos nuostatą užtikrinti laisvą duomenų judėjimą, būtiną Europos bendrajai skaitmeninei rinkai.

Deklaracijoje dėl 5G ryšio diegimo ES numatytos pagrindinės nuostatos ir būtini žingsniai, siekiant sėkmingai diegti šį ryšį. Skaityti toliau

Ar galima statyti gyvenamąjį namą sodininkų bendrijose sklypuose? (0)

namo statyba_am.lt

Plečiantis gyvenamųjų namų statybai sodininkų bendrijų sklypuose, Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai vis dažniau sulaukia gyventojų paklausimų, ar tie namai statomi teisėtai. Piktinamasi, kad pagal įstatymus šie sklypai yra žemės ūkio paskirties ir yra skirti mėgėjiškai sodininkystei, bet jie tampa gyvenamaisiais rajonais, ypač greta didžiųjų miestų. Ten statomi nebe poilsiui, o nuolatiniam gyvenimui skirti namai.

Pasak specialistų, Sodininkų bendrijų įstatymas leidžia sodo sklype statyti ar rekonstruoti, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos Skaityti toliau

Šiomis dienomis susiruošusieji deklaruoti pajamas Mokesčių inspekcijoje kviečiami planuoti savo laiką (1)

Deklaravimas.vmi.lt

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) informuoja, kad gyventojams suskubus deklaracijas pateikti iki gegužės 2 d., šiomis dienomis Vilniuje, Ulonų g., išauga gyventojų srautas: didžiausias fiksuojamas nuo 10 iki 15 val., kiek laisvesnės rytinės ir vakarinės valandos. Vilniaus AVMI, rūpindamasi, kad gyventojai būtų aptarnaujami kuo sklandžiau, kviečia įvertinti šią aplinkybę planuojant apsilankymą Vilniaus AVMI. Visą deklaravimo laikotarpį Vilniaus AVMI gyventojų aptarnavimo padalinys dirba nuo 7 val.,  iki kol aptarnaujami visi atvykę gyventojai. Skaityti toliau

K. Stoškus. Susitarimas, kuriam reikalingi mes visi (2)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Po skaudaus nusivylimo politikų ir akademikų valdose             

Dauguma Lietuvos žmonių jau gana skaudžiai jaučia, kaip vis atkakliau į jų sąžines beldžiasi tautos susinaikinimo faktai: masinė emigracija, savižudybės, alkoholizmas, narkomanija,  girti vairuotojai už vairo ir kitos lengvabūdiškos žudynės… Tą sąrašą būtų galima pratęsti ir pačiomis minkščiausiomis savinaikos formomis,  vadinamomis satanizmu ir patyčiomis. Tiesą sakant, kartais jos irgi užsibaigia nusižudymais, bei iki šiol Lietuvoje negirdėtais pačiais gėdingiausiais kanibalizmo įvykiais. Savinaika yra pats iškalbingiausias liudijimas to valstybę apėmusio proceso, kurį būtų galima pavadinti demoralizacija be krantų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Audrius Rudys ir Jonušas Radvila: istorija kartojasi? (57)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 19 d. Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras dr. Audrius Rudys pasirašė deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“. Šioje deklaracijoje įvardyti siekiai – dorovinis atgimimas, veiksminga šeimos politika, tautos ir valstybės suverenumas, dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija, savivaldos ir bendruomenių stiprinimas. Deklaracijos iniciatorė – „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kartu ją pasirašė Respublikonų ir Žemaitijos partijos ir gausus būrys visuomeninių organizacijų.

Išsyk po to internete ir kitur pasipylė gausūs ir pikti pareiškimai: ką – tautininkai su paksistais? Gėda. Moralinis žlugimas. Išdavystė. Bet perskaitykime deklaracijos tekstą. Skaityti toliau

L. Palmaitis. Romos vyskupo ir teroristinės valstybės emisaro istorinė deklaracija (2)

Benediktas XVI | Alkas.lt nuotr.

Dėkoju Pontifikui, pasirašiusiam Romos vyskupu, nes tai nuima nuo manęs dalį baimių išsakyti čia savo abejones bei įtarimus.

Nors kiekvienas žino, kad Romos vyskupas yra Katalikų Bažnyčios popiežius, tačiau tik dabartinis šitaip prisistatė miniai iškart po išrinkimo, kada dar nebuvo oficialiai nominuotas Romos vyskupu. Turint galvoje jau išrinktojo pabrėžtiną nenorą vadintis (būti?) popiežiumi, tačiau tuo metu jo parodytą norą vadintis, kuo dar nėra, ir atsižvelgus į unikalią situaciją, kada popiežiaus vardas liko paliktas („emeritui“) Benediktui XVI, logiškai peršasi mintis, kad dabartinis Romos Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos) (0)

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės |lrs.lt, A. Petruliavičiaus nuotr.

Liepos 23 d. Vilniuje, Vašingtono aikštėje, vyko šventinis Jungtinių Valstijų deklaracijos, pasmerkusios Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją, 75-ųjų metinių minėjimas.

Prieš 75 metus, liepos 23 dieną, paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje „Kartu mes tikime laisve“ JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia.  Atsisakydamos pripažinti Baltijos šalių Skaityti toliau

Sukanka 75 metai nuo JAV deklaracijos dėl Baltijos šalių okupacijos (tiesioginė transliacija) (0)

„Sumnerio Veleso“ deklaracija

Šiemet sukanka 75 metai nuo „Samnerio Veleso“ deklaracijos, kuria buvo pasmerkta Baltijos šalių okupacija.

Prieš 75 metus paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia. Skaityti toliau

Tautininkų sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ pasirašė jungimosi deklaraciją (video, nuotraukos) (23)

Stanislovas Buškevičius, Marius Kundrotas, Julius Panka | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Balandžio 14 d. naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje dvi partijos – Tautininkų sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“  paskelbė apie ketinimą jungtis. Partijas susijungti numatoma jau vasarą. Tikimasi, kad  prie šios sąjungos prisidės ir kitos patriotinės jėgos.

Susijungusios partijos per būsimus 2016 m. Seimo rinkimus tikisi patekti į Seimą ir jame įkurti tautinėms vertybėms atstovaujančią frakciją. Skaityti toliau

Deklaruoti gyvenamąją vietą bus paprasčiau (0)

Klaipėda. Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Ministrų kabinetas posėdyje pritarė Vidaus reiklų ministerijos parengtam Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisu projektui, leidžiančiam supaprastinti deklaravimo procedūras, o kartu panaikinti galimybes piktnaudžiauti deklaravimo tvarka nesąžiningiems asmenims, siekiantiems valstybės pašalpų ar kitokių lengvatų.

Įstatymą siūloma papildyti nauju straipsniu, nustatančiu asmens pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą bei nurodančiu visas šios pareigos išimtis. Numatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos piliečių apskaitą, Skaityti toliau

Lietuva subūrė Europos etninių religijų žmones (nuotraukos) (4)

Spaudos konferencija. Iš kairės į dešinę: Vlasis Rasijas (Vlassis Rassias, Graikija), Andrasas Korbanas (Andras Corban, JAV), Inija Trinkūnienė, Algirdas Patackas, Jonas Vaiškūnas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Liepos 8-11 dienomis Lietuvoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurios dvasią stiprino europiečių protėviams anksčiau, kurių dvasią mes visi išsaugojom savo pasąmonės ir širdies kertelėse. Ir dabar, kai pasaulis peržiūri vertybes, grįžta prie stabilių šaknų, savaime suprantamas ir sugrįžimas prie dvasinių šaknų.  Todėl visur vis labiau stiprėja šakninių vertybių suvokimas, etninės religijos atgimsta. 1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas  dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas sugrįžo į Lietuvą. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Skaityti toliau

Septyniems politikams suteikta teisė siekti Lietuvos prezidento pareigų (nuotraukos) (1)

Septyniems politikams suteikta teisė siekti Lietuvos prezidento pareigų | M.Matulevičiaus nuotr.

Balandžio 9 d.  Seimo rūmuose Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iškilmingai  įteikė kandidatų pažymėjimus politikams siekiantiems Lietuvos Respublikos prezidento pareigų.

Prezidento rinkimuose Lietuvos Prezidento pareigų siekia septyni politikai: dabartinė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepriklausomas kandidatas, Seimo narys Naglis Puteikis,  Darbo partijos atstovas, Seimo narys Artūras Paulauskas,  Vilniaus meras Artūras Zuokas, valstiečių– žaliųjų kandidatas, Ignalinos meras Bronis Ropė, socialdemokratų kandidatas, Seimo narys Zigmantas Balčytis Skaityti toliau

Europos parlamentas nutarė primesti ES šalių piliečiams homoseksualistų ideologinį diktatą? (video) (99)

Ulrikė Lunaček | Alkas.lt nuotr.

Vasario 4 d. Europos Parlamentas, praėjus tik dviems mėnesiams po skandalą sukėlusio parlamentarės Editos Estrelos rezoliucijos atmetimo, pritarė kitai skandalingai austrų parlamentarės Ulrikės Lunaček rezoliucijai. Ši rezoliucija ragina Europos Sąjungą ir jos valstybės parengti veiksmų planą, skirtą apsaugoti lytinių marginalų: lesbiečių, gėjų, vadinamųjų biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teises.

Pagal šią rezoliuciją ES valstybės turi pripažinti homoseksualistų santuokos liudijimus, jei tokie išduoti. Skaityti toliau

Kaune paminėtas 1941 m. birželio sukilimas (0)

Paminklas Kaziui Skirpai birželio sukilimo vadui | kam.lt nuotr.

Kaune buv. senose miesto kapinėse  prie 1941 m.  Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis“ plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. Seimo narys R.Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S.Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R.Baltuškienė,  ir  Z.Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E.Šiugžda  ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.

Kauno sąjūdiečiai taip pat aplankė Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903 – 1974) 1941 m. birželio sukilimo metu ėjusio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas, kapą Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir padėjo gėlių. Skaityti toliau

XIV suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas Vidmantas Žilius (nuotraukos) (29)

Vidmantas Žilius

Birželio 1 d. Lietuvos Sąjūdis (LS), minėdamas savo 25-metį, surengė savo keturioliktąjį suvažiavimą.

Sąjūdžio 25-mečiui pažymėti skirtoje šventinėje suvažiavimo dalyje skambėjo eilės, dainavo vaikų choras „Aidija“, buvo rodomas istorinis filmas apie Sąjūdį ir profesorių Vytautą Landsbergį. Suvažiavimo dalyviams buvo perduoti Lietuvos Respublikos prezidentės ir Seimo pirmininko sveikinimai. Prezidentės sveikinimą perskaitė vyriausioji prezidentės patarėja Virginija Būdienė, Seimo pirmininko sveikinimą – Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Skaityti toliau

A.Ramanauskaitė-Skokauskienė. Kovo 11-oji: nepriklausomybės ir žmogaus teisių atkūrimas (0)

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė

Skaičiuojame 23-uosius atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus. Demokratinė laisva valstybė yra neatsiejama nuo pagarbos žmogui – pagarbos žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

Žvelgiant į Lietuvos istoriją, matome, jog žmogaus teisių idėja mūsų tautoje turi senas tradicijas. Jau 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo suformuluoti tam tikri žmogaus teisių principai. Antrajame šios Konstitucijos skirsnyje „Lietuvos piliečiai ir jų teisės“ įtvirtintos lyčių lygybės prieš įstatymą nuostatos, tikėjimo ir sąžinės laisvės, turto neliečiamybės principai, draudžiama diskriminacija kilmės, religijos, tautybės pagrindu. Skaityti toliau